Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą su statybininko profesija, dirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. sausio 1 d., apie 23 val. 00 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė tris smūgius L. G. kumštimi į veidą, tuo nukentėjusiajam L. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, paviršiniu odos nubrozdinimu dešinio skruosto srityje, viršutinio žandikaulio iš dešinės II danties ir apatinio žandikaulio iš dešinės II danties nuskėlimu. Šiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas S. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojo parodymai bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad S. S. 2018 m. sausio 1 d., apie 23 val. 00 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė tris smūgius L. G. kumštimi į veidą, tuo nukentėjusiajam L. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, paviršiniu odos nubrozdinimu dešinio skruosto srityje, viršutinio žandikaulio iš dešinės II danties ir apatinio žandikaulio iš dešinės II danties nuskėlimu. Šiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamojo S. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamasis S. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis neteistas (b. l. 36, 37), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 38 – 42), dirba (b. l. 96), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 47), nevedęs, neturintis nepilnamečių vaikų (b. l. 96). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog asmuo anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais ir su rūkymu neleistinose vietose, spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, įtakotas alkoholio, ką pripažino teisme kaltinamasis, o ne susiformavusios antivisuomeninio elgsenos rezultatas.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnio teistumo nebuvimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad S. S. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai), paskiriant įpareigojimus: tęsti darbą ir būti namuose nustatytu laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 69 straipsnyje - įpareigojant atlyginti žalą per tam tikrą optimalų laiką, proporcingai užtikrinantį tiek kaltinamojo tiek nukentėjusiojo interesus. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos S. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei greičiau bus atlyginta žala nukentėjusiajam.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis patikslintu ieškiniu (b. l. 103 – 106) prašo teismo priteisti iš civilinio atsakovo S. S. priteisti jo naudai 2852 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patikslinto ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad dėl S. S. nusikalstamų veiksmų jam buvo išmušti du dantys, kuriuos būtina išrauti, pataisyti nėra galimybės, būtina implantuoti du naujus dantis. Atlikus dantų rentgeno nuotraukas buvo nustatyta, kad gydymas kainuos 2852 Eur. Dėl nuskeltų dantų patyrė didelį fizinį skausmą, išgąstį dėl savo sveikatos, nes buvo smūgiuota į gyvybiškai svarbias kūno dalis, iki šiol kenčia didelius nepatogumus, nes negali atsikąsti maisto, jo sukramtyti, valgo dažniausiai skystą maistą, prarado svorio, kompleksuoja dėl savo išvaizdos, vengia bendravimo su žmonėmis, šypsotis, nes matosi nuskelti du dantys, kas bjauroja išvaizdą, patiria dvasinius išgyvenimus, nusivylimą, jaučia didelę moralinę nuoskaudą, dėl patirto streso ir nervinės įtampos blogai miega.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad po suduotų smūgių jautė skausmus, nes dvi savaites negalėjo valgyti maisto, kadangi buvo iškelti dantys, juos gėlė, kraujavo dantenos, gėrė apie mėnesį laiko nuo skausmo vaistus. Dar žande yra guzas po sumušimo, kurį reikės išsioperuoti. Jį tepė gydytojos išrašytu tepalu, kad sumažėtų, tačiau jis nesumažėjo. Guzas susidarė dėl sumušimo. Po smūgių buvo ant akies mėlynė ir patinęs skruostas. Mėlynė dingo po savaitės, o burną skaudėjo ilgai. Draugai pasityčioja, kai nusišypso, todėl kompleksuoja dėl išvaizdos. Nuo to momento, kai išmušė dantis, nedirba, nes jam tai trukdo darbui, nes turi šypsotis. Kadangi nedirba, tai neturi už ką dantis susitvarkyti. Gyvena išlaikomas mamos.

Civilinis atsakovas S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, žalą ketina atlyginti. Nurodė, kad dirba, jo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, gyvena kartu su tėvais, išlaidų nuomai neturi, išlaikytinių vaikų neturi.

Teismas aukščiau nustatė, kad dėl nukentėjusiojo L. G. nežymaus sveikatos sužalojimo kaltas S. S., tarp jo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiajam padaryta žala turi būti atlyginta. Ieškiniu nukentėjusysis nurodo, kad turtinę žalą sudaro būsimos dantų gydymo išlaidos, sumoje – 2852 Eur. Iš byloje pateikto gydytojo odontologo rašto matyti, kad įvertinus L. G. dentalines 42 ir 13 dantų rentgeno nuotraukas, indikuotina dantis šalinti dėl didelių pakitimų šaknų viršūnėse kuo skubiau, pašalinus bus sriegiami implantai, protezuojama cirkonio keramikos vainikėliais, sudarytas gydymo planas, nurodytos konkrečios reikalingo gydymo kainos (b. l. 107). Tai, kad ši žala yra neabejotinai patirta šio nežymaus sveikatos sužalojimo pasėkoje patvirtina byloje esantys įrodymai, tame tarpe specialisto išvada, nukentėjusiojo parodymai, liudytojo parodymai, pats civilinis atsakovas pripažįsta ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos padarymo ir jos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir teisinius motyvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, tuo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė minėtą žalą, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais S. S. veiksmais, tuo, kad jis akivaizdu dėl patirtų savo sužalojimų, finansinių rūpesčių dar negalėjo atlikti dantų kompleksinio gydymo, tačiau išlaidos neabejotinai yra realios, todėl S. S. įpareigotinas atlyginti patirtą minėtą žalą (CK 6.249 straipsnis).

Nukentėjusysis, kaip minėta, taip pat prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens ( bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis akivaizdu, kad patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, negalėjo ilgą laiką kramtyti, valgė tik skystą maistą, dantenos kraujavo, pūliavo, tikėtina, kad nukentėjusysis, būdamas jaunuoliu ir netekęs keleto dantų, dėl to jaučia ir psichologinius padarinius, išgyvena dėl savo išvaizdos, jaučia bendravimo sunkumus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius (nežymus sveikatos sutrikdymas), į šią žalą padariusio asmens kaltės formą – veikė tiesiogine tyčia, į pakankamai sunkią pačio kaltinamojo turtinę padėtį (nors dirba, bet gauna minimalias pajamas, tačiau yra jaunas, sveikas, darbingas, įgijęs paklausią statybininko profesiją, todėl gali susirasi geriau apmokamą darbą), padarytos turtinės žalos dydį, padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumą, nukentėjusiojo išgyvenimus dėl savo dabartinės sveikatos būklės (reikalingas dantų šalinimas, protezavimas, dantenos pūliuoja, negali kramtyti kieto maisto ir pan.), taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Įvertintina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo netektą darbingumą šios veikos pasėkoje; nors jis nedirba, tačiau nėra objektyvių pagrįstų duomenų, kad veikos pasėkoje jis prarado darbą, juolab pats teismo posėdžio metu nurodė, jog prieš tai dirbo įmonės šaldytuve, kur pakuodavo produkciją, buvo sandėlio darbininku, todėl neaišku kokios objektyviai pateisinamos priežastys lėmė išėjimą iš darbo, juolab nėra duomenų, kad veikos pasėkoje jam buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos, kad yra negrįžtami liekamieji reiškiniai dėl patirtų sužalojimų. Teismas, priteisdamas nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą, taip pat atsižvelgia į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kad nukentėjusiesiems, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 289,62 Eur iki 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-104-139/2015, Nr. 2K-99-507/2015, Nr.2K-272-648/2015, Nr.2K-10-489/2017, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-109-976/2018 ir kt.). Taigi, įvertinus visus aukščiau aptartus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus (nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, liekamųjų reiškinių nebuvimą bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus), užtikrinant protingą priešingų interesų pusiausvyrą ir atsižvelgiant į teisminę praktiką nukentėjusiajam priteistina arti vidurkio teismų priteisiama neturtinės žalos suma 500 Eur (CK 6.250 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Nukentėjusiajam civiliniam ieškovui L. G. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodant, kad valstybės išlaidos, teikiant nemokamą antrinę teisinę pagalbą, sudaro 169 Eur (b. l. 110). Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, tai, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamojo, kuris dirba ir nors šiuo metu jo nurodymu jis gauna minimalias pajamas, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, įgijęs paklausią profesiją, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 169 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis už nukentėjusiojo L. G. atstovavimą šioje byloje ir priteistinos iš kaltinamojo S. S. valstybės naudai.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, S. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57, 58).

Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiojo L. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2852 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus) turtinės žalos ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Kaltinamajam S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti S. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.