Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 LTL, sudarytos tarp ieškovės ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“, 2.1. punktą jį pakeičiant ir nurodant, kad KU Vilniaus taupomoji kasa ieškovei išdavė 1 007 900 Lt (291 908,02 Eur) paskolą;

2) pakeisti 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 LTL, sudarytos tarp KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir ieškovės, priedą – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, jį išdėstant pagal šio ieškinio priedą Nr. 17 („Paskolos sutarties priedas – paskolos ir palūkanų mokėjimo grafikas, palūkanas skaičiuojant nuo 1 007 900 Lt (291 908,02 Eur) paskolos sumos“);

3) pakeisti 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 LTL, sudarytos tarp KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir ieškovės nuostatas, sumažinant delspinigių normą nuo 0,10 proc. iki 0,01 proc.;

4) pakeisti 2019 m. liepos 23 d. tarp ieškovės, V. R. ir RATO kredito unija sudarytą susitarimą dėl skolos grąžinimo, sumažinant negrąžintą paskolos sumą nuo 310 026,60 Eur iki 226 046,03 Eur, sumažinant 8 proc. metinių palūkanų normą iki 5 proc. metinių palūkanų, t. y. priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas nuo 53 615,57 Eur iki 18 827,99 Eur ir mokėjimų grafiką išdėstyti pagal šio ieškinio priedą Nr. 18 („2019 m. liepos 23 d. susitarimo dėl skolos grąžinimo grafikas, pakeitus 8 proc. metines palūkanas iki 5 proc. metinių palūkanų“);

5) pakeisti notaro E. N. 2019 m. balandžio 10 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2505, nurodant, kad išieškotinos sumos yra: 226 046,03 Eur negrąžinto kredito, 16 164,98 Eur palūkanų, 315,34 Eur kitų išlaidų, delspinigių norma mažinama nuo pat Vykdomojo rašto išdavimo dienos nuo 0,10 proc. iki 0,01 proc., palūkanų norma mažinama nuo 8 proc. iki 5 proc.;

6) nustatyti, kad ieškovės skola pagal 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį Nr. 12-00144 LTL sudaro: 223 654,23 Eur negrąžinto kredito, 16 176,63 Eur palūkanų.

2. Galutinai sutikslinusi ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, ieškovė nurodo, jog 2012 m. gegužės 4 d. ji ir KU Vilniaus taupomoji kasa (Atsakovė1) sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00144 LTL (su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais), kurios esminės sąlygos buvo: paskolos suma – 1 200 000,00 Lt (347 544,02 Eur) (2.1. p.); paskolos galutinis grąžinimo terminas – 2032 m. balandžio 25 d. (2.2. p.); paskolos naudojimo tikslas – būstas (ne nuomai) (2.4. p.); metinė palūkanų norma – 8% (2.6. p.). Atsakovė1 iš 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) paskolos sumos 192 100 Lt (55 636,01 Eur) sumą įskaitė į ieškovės mokėtiną pajų ir 192 100,00 Lt (55 636,01 Eur) sumą Atsakovė1 persivedė į ieškovės pajaus sąskaitą, kurią kontroliavo pati Atsakovė1. 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi tarp Atsakovės1 ir UAB EDS INVEST (Atsakovė2) Atsakovės1 paskolų portfelis, įskaitant ir ieškovės paskolą, buvo perleistas naujajam kreditoriui – Atsakovei2, pagal šią sutartį ekonominę naudą iš paskolų sutarčių Atsakovė2 gavo nuo 2017 m. kovo 31 d., nors neturėjo Lietuvos banko išduotos licencijos. Susidūrus su paskolos mokėjimo sunkumais, Atsakovė1, nors nuo 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį perėmė Atsakovė2, vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, o notaras E. N. 2019 m. balandžio 10 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. 2505, kuriuo buvo nuspręsta iš ieškovės ir jos sutuoktinio V. R. Atsakovės1 naudai išieškoti iš viso 354 376,42 Eur sumą, kurią sudaro: 310 026,60 Eur negrąžinto kredito, 44 034,48 Eur palūkanų, 315,34 Eur kitų išlaidų; Vykdomajame įraše nurodyta, kad iš jų Atsakovės1 naudai išieškotina 8% metinių sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019 m. kovo 4 d. iki vykdomajame įraše nurodytos skolos sumokėjimo, 0,1% delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą ir kitas su vykdomojo įrašo atlikimu susijusios išlaidos. 2019 m. liepos 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu Atsakovė1, nors nuo 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį perėmė Atsakovė2, perleido visas reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį naujajam kreditoriui RATO kredito unijai (toliau – Atsakovė3). 2019 m. liepos 23 d. ieškovė ir jos sutuoktinis V. R. su Atsakove3 sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo, kuriuo, be kita ko, ieškovė ir V. R. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 17 d. grąžinti Atsakovei3 Paskolos sutarties dalį (305 000 Eur), kas mėnesį mokant 8% metines palūkanas, skaičiuojamas nuo išmokėtos ir negrąžintos 310 061,08 Eur sumos. Per 2018-2019 m. Atsakovei2 buvo sumokėta iš viso 6 000 Eur, per 2019 m. Atsakovei3 buvo sumokėta iš viso 4 350 Eur, per 2020 m. Atsakovei3 buvo sumokėta iš viso 18 420 Eur, per 2021 m. Atsakovei3 buvo sumokėta iš viso 45 850 Eur. 2022 m. balandžio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, Atsakovė3 perleido visas reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį naujajam kreditoriui Insenerehituse AS, veikiančiam Lietuvoje per advokatę Ž. Š. (toliau – Atsakovė4). 2021 m. gruodžio 23 d. Atsakovei4 buvo sumokėta 20 000 Eur suma. Skolų išieškojimą pagal Vykdomąjį įrašą vykdo antstolis D. Š.. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovė1 neteisėtai iš 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) paskolos sumos 192 100 Lt (55 636,01 Eur) sumą įskaitė į ieškovės mokėtiną pajų ir 192 100 Lt (55 636,01 Eur) sumą persivedė į ieškovės pajaus sąskaitą, kurią kontroliavo pati. Tai nepagrįstai išdidina ieškovės skolą pagal Paskolos sutartį ir prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (KUĮ) 48 straipsniu kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams įsigyti. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad šioje normoje yra įtvirtintas draudimas finansuoti kredito unijos pajaus įsigijimą iš pačios kredito unijos lėšų, tokio draudimo tikslas yra užtikrinti realų naujų pinigų į kredito uniją pritraukimą per pajų įsigijimą ir užtikrinti kredito unijos finansinį stabilumą bei patikimumą. Šis draudimas reiškia, kad iš gautos iš kredito unijos paskolos negali būti apmokamas kredito unijos pajinis įnašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-29 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-266-611/2018). Šiais argumentais Paskolos sutarties 2.1. punktas, kuris numatė, jog ieškovei išduodama 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) paskola, pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio, jį pakeičiant ir nurodant, kad paskolos davėja ieškovei pagal sutartį išdavė 1 007 900 Lt (291 908,02 Eur) (1 200 000,00 Lt (347 544,02 Eur) - 192 100,00 Lt (55 636,01 Eur)) dydžio paskolą, atitinkamai turi būti keičiamas ir Paskolos sutarties priedas – paskolos ir palūkanų mokėjimo grafikas, mokėtinas palūkanas perskaičiuojant nuo 1 007 900 Lt (291 908,02 Eur), o ne nuo 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) paskolos sumos. Kadangi ieškovė realiai gavo tik 1 007 900 Lt (291 908,02 Eur) paskolą, todėl ir palūkanos turėjo būti mokamos nuo šios sumos;