Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendį įskaityti laikotarpiai ir faktiškai atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas G. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. vasario 1 d. 13 val. 40 min. iki 2023 m. vasario 2 d. 13 val. 43 min., t. y. dvi dienos, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 (penkeriems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 2 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paskirtas 2023 m. rugpjūčio 24 d. prokuroro nutarimu, paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

G. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Atsiliepimu į nuteistojo G. K. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Alvydas Markauskas (toliau – ir prokuroras) prašo atmesti nuteistojo apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, o Skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, bei sutinka su Skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl bausmės paskyrimo konstatuotomis aplinkybėmis. Atsiliepimu nesutinkama su G. K. skundo argumentais, jog jam paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistasis įvykdė tyčinį nesunkų, baigtą nusikaltimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jį vairuoti bei sukėlė eismo įvykį. Paminėtos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad apelianto padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga už kitas tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nėra ir G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybių. Atsižvelgiant į apelianto teistumo duomenis, į kitus apylinkės teismo paminėtus jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir jos terminas yra proporcingi ir teisingi. Kartu pažymima, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018, BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Aplinkybės, patvirtinančios G. K. neigiamai charakterizuotiną asmenybę - sistemingai daromos nusikalstamos veikos, padaryta pakankamai pavojinga tyčinė nusikalstama veika - leidžia daryti išvadą, kad tik paskirta laisvės atėmimo bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš G. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl G. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, esmingai nusižengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatoms, apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir pagrįstai G. K. pripažino kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniame skunde pateikiamas prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą, tačiau iš paties skundo turinio matyti, jog iš esmės nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, teigdamas, kad paskirta bausmė yra per griežta. Kadangi kitų nesutikimo su apkaltinamuoju nuosprendžiu aspektų apeliaciniame skunde neišsakoma, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, Skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Sprendžiant klausimą dėl Skundžiamu nuosprendžiu G. K. paskirtos bausmės, pirmiausiai pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

6. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-87-976/2020, Nr. 2K-122-976/2021, Nr. 2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo G. K. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam G. K. skirtinos bausmės, daro išvadą, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skirdamas bausmę apeliantui, tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų.

8. Apeliantas Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kurio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam G. K. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas paskyrė arešto bausmę. Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad G. K. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vis dėlto, nuteistojo G. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta jam būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Kartu pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-24-689/2019).

10. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantui paskirtos bausmės pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pagrįstai įvertino ir nuteistojo G. K. asmenybę apibūdinančius duomenis. Nustatyta, kad nuteistasis nedirbantis (1 t., b. l. 162), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Iš Sodros duomenų apie asmenį matyti, jog apeliantas nedirba, t. y. oficialių pajamų neturi nuo 2009 m. liepos 1 d. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. K. transporto priemonę vairavo neturėdamas specialios teisės vairuoti transporto priemones. Kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, G. K. paaiškino, jog vairuotojo pažymėjimo neturi, nuolat vairuoja be vairuotojo pažymėjimo (1 t., b. l. 123–125, 126). Šių aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad net ir neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, nuteistasis kartu su sugyventine, kuri taip pat neturi specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 47–48, 49), įsigijo automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo ir buvo padarytas nusikaltimas. Įvertinta ir tai, jog apeliantas įvykio dieną alkoholį vartojo pačioje transporto priemonėje, automobilių stovėjimo aikštelėje priešais parduotuvę, t. y. sąmoningai suprasdamas ir žinodamas, kad būdamas išgėręs transporto priemonę dar valdys. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. neblaivus vairavo tol, kol pašalinis asmuo apie tai nepranešė policijos pareigūnams, kurie nutraukė jo neteisėtą veiką. Be to, G. K., vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir iš įvykio vietos pasišalino. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog tokie apelianto veiksmai, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, neblaivus sėsdamas prie automobilio vairo, jis visiškai ignoravo galinčias kilti pasekmes ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta skaudesnių ir neatitaisomų pasekmių.

11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ir sutikdamas su Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvacija pažymi ir tai, jog iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir ĮKNR) ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenų matyti, kad G. K. teistas 16 (šešiolika) kartų (1 t., b. l. 151–159), paskutinis apkaltinamasis nuosprendis apelianto atžvilgiu priimtas dėl analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarytos 2022 m. gruodžio 19 d. Akcentuotina, ką pagrįstai vertino ir apylinkės teismas, jog nuo paskutinių nuteistojo nusikalstamų veiksmų – vairavimo, esant neblaiviam, iki nagrinėjamo įvykio 2023 m. vasario 1 d., buvo praėjęs itin nežymus laiko tarpas, t. y. pusantro mėnesio. G. K. analogišką nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės bei turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam G. K. tiek paskutiniu, tiek ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirta net griežtesnė, nei Skundžiamu nuosprendžiu bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimas, tačiau jos teigiamo poveikio nepadarė, nuteistasis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus duomenis matyti, kad G. K., be kita ko, administracinė atsakomybė taikyta ir dėl vairavimo neturint tam teisės (du kartus) bei 2022 m. vasario 17 d. dėl vairavimo būnant neblaiviam, kai nustatytas 1.30 promilių girtumas, o informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 160–161). Taigi pagal baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis nustatyta, kad apeliantas vienerių metų laikotarpyje, t. y. 2022 m. vasario 17 d., 2022 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. vasario 1 d., net tris kartus vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir du kartus iš jų G. K. taikyta baudžiamoji atsakomybė, jo veiksmų pasekmės, vertinant per taikomų atsakomybių prizmę, sunkėjo.

12. Akivaizdu, kad G. K. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, kadangi jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai ir pakartotinai daro ne tik administracinius nusižengimus, bet ir nusikalstamas veikas, susijusias su vairavimu būnant neblaiviu. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo elgesį prieš šioje baudžiamojoje byloje minimo nusikaltimo padarymą, turi pagrindą daryti išvadai, jog G. K. yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei. Nagrinėjamu atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios G. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nėra pagrindo vertinti kaip padarytos atsitiktinai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, todėl veika laikytina nuoseklia, nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. K. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, bei pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus realią arešto bausmę, nustatant maksimalų šios rūšies bausmės dydį. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla G. K. atžvilgiu išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

14. Kaip matyti iš Skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir nuteistajam G. K. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nustatant, kad į paskirtą bausmę įskaitytina faktiškai atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendį ir jame įskaitytus laikotarpius. Atsižvelgdama į apelianto prašymą sušvelninti Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teisėjų kolegija, be kita ko, vertina ir bausmių bendrinimo pagrįstumą bei teisėtumą.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistajam bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, ir kaip minėta, paskirtas bausmes teismas bendrino visiško sudėjimo būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nereglamentuoja kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012). Savo sprendimo bendrinti G. K. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes būtent šiuo, nuteistajam nepalankesniu, būdu pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, tačiau įvertinus jau aptartas aplinkybes, kurios charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, taip pat atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, teisėjų kolegija mano, jog sprendimas subendrinti Skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu, yra teisingas.

16. Nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad G. K. bendrinant Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, buvo netiksliai taikytos BK 63 straipsnio nuostatos. Apylinkės teismas tinkamai parinko baudžiamojo įstatymo straipsnį, pagal kurį bendrino minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, bei bausmių bendrinimo būdą, tačiau nenurodė, jog šiuo atveju taikoma BK 63 straipsnio 9 dalis, nes bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis iki Skundžiamo nuosprendžio priėmimo padarė dar kitą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis patikslinama, jog bausmės bendrinamos ne pagal BK 63 straipsnio 1 dalies (ir ne tik pagal BK 63 straipsnio 4 dalies), bet pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.

17. Be kita ko, G. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta šališkai. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį nuteistojo argumentą, pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad analogišką aplinkybę G. K., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nurodė ir savo prašyme surengti bylos nagrinėjime teisme. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti apie apylinkės teismo šališkumą tiek teismų praktikoje išaiškintu subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu, tokių bei absoliučiai jokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodo ir nuteistasis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Skundžiamas nuosprendis yra pakankamai argumentuotas, o vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ar kad teismas buvo šališkas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą, konstatuoja, kad jam pagrįstai paskirta tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybei bausmė, o subendrinta galutinė bausmė teisinga ir pagrįsta. Baudžiamojoje byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama, todėl tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. K. apeliacinį skundą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skiriama galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.