Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 10 d. veika) 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. gruodžio 20 d. veika) – 1 metų laisvės atėmimo bausme ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. gruodžio 26 d. veika) – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu A. Š. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, A. Š. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. birželio 10 d. 23.55 val. iki 2015 m. birželio 12 d. 12.50 val., nuo 2015 m. gruodžio 20 d. 21.15 val. iki 2015 m. gruodžio 21 d. 14.15 val., nuo 2015 m. gruodžio 26 d. 23 val. iki 2015 m. gruodžio 28 d. 12.51 val. (penkios paros).

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendį pradėjus vykdyti nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad:jis 2015 m. birželio 10 d. apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankos delnu sudavė smūgį per galvą ir rankos delnu sudavė smūgį per petį bei spyrė koja į ranką ir į koją savo motinai D. Š., tokiu būdu smurtaudamas šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Be to, jis 2015 m. gruodžio 20 d. apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis į įvairias kūno vietas savo motinai D. Š. ir rankomis smaugė ją, tokiu būdu smurtaudamas šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Be to, jis 2015 m. gruodžio 26 d. apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suėmęs už plaukų tampė po kambarį, stumdė savo motiną D. Š., suėmęs jai už kairės kojos ją suko, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Skunde apeliantas nurodo, kad, jo manymu, apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Atkreipia dėmesį, kad ekspertė Sandrina Šakavičienė nustatė jam protinį atsilikimą, intelekto defektą, „Tureto“ sindromą, kuris pasireiškia elgesio sutrikimais. Be to, jis gailisi, turi mamą, kuriai pripažinta depresija. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašė išeiti už apeliacinio skundo ribų ir, atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus apeliacinės instancijos teisme, iš esmės išspręsti klausimą dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nuteistasis prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi jis gydosi, vartoja vaistus, užsiima sportine veikla, todėl nemano, kad turėtų grįžti į įkalinimo įstaigą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimą ir nuteistojo gynėjos prašymu papildomai apklausus nukentėjusiąją D. Š. apie jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, pastaroji parodė, kad sūnus prieš ją nesmurtavo, tik papurtė už pečių. Nors patampymą už pečių ir kaklo, papurtymą, dėl kurio kartais nugriūdavo, ji supranta kaip mušimą, tačiau sūnus prieš ją nesmurtavo, ji patyrė tik fizinį skausmą, sužalojimai jai nebuvo padaryti. Anksčiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ji sūnų apkalbėjo, kadangi siekė, jog jam būtų pritaikytas priverstinis gydymas. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad baudžiamojo proceso normos nenumato galimybės proceso dalyviams papildyti apeliacinius skundus ar pateikti papildomus apeliacinio skundo argumentus. Nors D. Š. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad sūnus jos nemušė, tačiau ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė, kad dėl nuteistojo veiksmų ji jautė fizinį skausmą, todėl nukentėjusiosios apeliacinės instancijos teisme nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pagrindu apeliacinės instancijos teismui išeiti už apeliacinio skundo ribų ir vertinti apylinkės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. Š. kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo gynėjos prašymas, išreikštas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nenagrinėjamas.Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl apelianto kaltės, spręsdamas A. Š. skirtinos bausmės klausimą nevisapusiškai ir neišsamiai įvertino nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, už nusikalstamas veikas paskirdamas nuteistajam BK 140 straipsnio 2 dalies vidurkį atitinkančias bausmes, priėmė neteisėtą ir pagrįstą sprendimą. Be to, spręsdamas nagrinėjamu nuosprendžiu ir ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo klausimą, padarė esminių baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų, dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka), pagrįstai įvertino tai, kad nenustatyta A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be to, remiantis byloje esančiu ekspertizės aktu (2 t., b. l. 9–11), padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis veikų padarymo metu ir teisminio proceso metu suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, todėl gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Tokias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertizės aktą surašiusi ekspertė Sandrina Šakavičienė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant nuteistajam skirtinos bausmės klausimą, skundžiamame nuosprendyje nebuvo pakankamai įvertinos A. Š. padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančios aplinkybės. Nors nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narį – motiną, tačiau jo padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, sunkių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai nesukėlė. Atsižvelgiant į tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalies kvalifikavimui svarbu nustatyti nukentėjusiojo asmens psichinį santykį su jo atžvilgiu atliekamais nusikalstamais veiksmais (nagrinėjamu atveju – fizinio skausmo pajautimą ir suvokimą), svarbu įvertinti apeliacinės instancijos teisme apklaustos nukentėjusiosios parodymus. D. Š. patvirtino, kad įvykių metu ji jautė tik nežymų skausmą, nuteistojo veiksmų ji nevertina kaip fizinio smurto, o ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo veiksmus sureikšmino tik norėdama, kad sūnus gautų gydymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. Š. yra jauno amžiaus, jam nustatytas sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis elgesio sutrikimais. D. Š., teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad sūnus veikų padarymo metu nesigydė, ir tik dėl to, nevartodamas vaistų, tapdavo agresyvus. Tiek pats nuteistasis, tiek nukentėjusioji D. Š. nurodė, kad šiuo metu A. Š. gydosi, vartoja vaistus. Nors iš ankstesnių teistumų ir veikų aprašymo nagrinėjamoje byloje stebimas nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, tačiau vis tik aukštesnės instancijos teismo vertinimu, teigiamus jo elgesio pokyčius rodo ir tai, kad duomenų apie A. Š. nusikalstamą elgesį po 2015 m. gruodžio 26 d. įvykio nėra. Visų šių aplinkybių visuma rodo mažesnį jo padarytų nusikaltimų ir paties apelianto asmenybės pavojingumą. Dėl to nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. A. Š. izoliavimas nuo visuomenės apylinkės teismo nuosprendyje nurodytam terminui neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes.Įvertinus aptartus duomenis, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, todėl už A. Š. padarytas nusikalstamas veikas paskyrė jam bausmes, kurių dydis nustatytas artimas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos maksimalios bausmės vidurkiui, ir, subendrinęs jas tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, paskyrė subendrintą bausmę, kuri neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, yra aiškiai per griežta ir nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju skirtina realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir artimas minimaliam BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui, užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimus, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėmis, A. Š. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos) apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės turi būti sumažintos.Kolegija neranda teisinio pagrindo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. Š. už analogiškus smurtinius nusikaltimus yra nuteistas ketvirtą kartą, ir jau trečią kartą yra nuteistas už LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – smurtą prieš savo motiną. Du kartus jam buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, o vieną kartą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tačiau jis tinkamų išvadų nedaro ir toliau vykdo nusikalstamas veikas savo šeimos nario – motinos atžvilgiu naudodamas smurtą. Ši aplinkybė rodo, jog nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad jam paskyrus kitą bausmės rūšį ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, bus pasiekti bausmės tikslai, ar, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis toliau nebedarys nusikalstamų veikų. Nors apeliaciniame skunde bausmių bendrinimo klausimas nėra keliamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, privalo ją ištaisyti. Skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, subendrinęs šiuo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tris nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, jas iš dalies sudedant, šią subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bendrindamas su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagrįstai vadovavosi 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, numatančiomis dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau netinkamai taikė šio įstatymo nuostatas, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitydamas A. Š. pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalį. Bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio nuostatas, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa arba dalis neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, arba, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, naujo, tai yra 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio, paskelbimo dienai. Analizuojant BK 64 straipsnio nuostatas, matyti, jog, esant nuosprendžių sutapčiai, įstatymų leidėjas, priešingai nei įtvirtinta BK 63 straipsnio 9 dalyje, šiuo atveju bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymo (dalinio ar visiško) nenumato, kadangi, bendrinant nuosprendžiais paskirtas bausmes, jau turi būti atsižvelgiama į ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį. Be to, įvertinus byloje esančiame Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 2017 m. gegužės 22 d. rašte Nr. S-11288 nurodytus duomenis, matyti, jog apylinkės teismas, neteisingai taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas, nuosprendžiu nagrinėjamoje byloje paskirtą subendrintą bausmę bendrindamas iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės (kuri yra didesnė negu ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis) pridėjo didesnę negu nuteistajam 2017 m. kovo 7 d. buvo likusi atlikti pagal ankstesnį teismo nuosprendį (1 mėnuo ir 6 dienos) bausmės dalį (3 mėnesius), todėl ši Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalis keistina, panaikinant skundžiamame nuosprendyje nustatytą bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme bendrinimą ir atliktos bausmės dalies įskaitymą į subendrintą bausmę. Įvertinus tai, kad nuteistajam už nagrinėjamoje byloje nustatytas nusikalstamas veikas skiriamos mažesnės negu pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė, šis skundžiamame nuosprendyje padarytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ištaisymas nuteistojo teisinės padėties nesunkina. Atsižvelgiant į pataisos įstaigos pateiktus duomenis, jog A. Š. 2017 m. balandžio 13 d. buvo paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, kuriuo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi, todėl už BK 140 straipsnio 2 dalyje (trys veikos) numatytų veikų padarymą paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir nuteistojo jau atlikta bausme nebendrintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti.

A. Š., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos) paskirti bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 10 d. veika) – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. gruodžio 20 d. veika) – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. gruodžio 26 d. veika) – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti A. Š. galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos) A. Š. paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.