Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-281-825/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-03-07Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-05-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-07
Bylos Nr.
1-281-825/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32636-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Nukentėjusysis
D. Š.
Kaltinamasis
A. Š.
Advokatai
Aušra Ručienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-281-825/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32636-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 7 d. Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Irmai Kveselytei, Gitanai Žitinevičienei, Indrei Žilinskienei,dalyvaujant prokurorui M. Š.,nukentėjusiajai D. Š., jos atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamajam A. Š., jo gynėjai advokatei R. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 2014 m. spalio 7 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (trys veikos); 2014 m. spalio 24 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.; 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, 2016 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

A. Š. 2015 m. birželio 10 d., apie 20.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), rankos delnu sudavė smūgį per galvą ir rankos delnu sudavė smūgį per petį bei spyrė su koja į ranką ir į koją savo motinai D. Š., tokiu būdu smurtaudamas šeimos narei sukėlė fizinį skausmą;

be to, 2015 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis į įvairias kūno vietas savo motinai D. Š. ir rankomis smaugė ją, tokiu būdu smurtaudamas šeimos narei sukėlė fizinį skausmą;

be to, 2015 m. gruodžio 26 d., apie 19.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), suėmęs už plaukų tampė po kambarį, stumdė savo motiną D. Š., suėmęs jai už kairės kojos ją suko, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu A. Š. paaiškino, kad supranta kuo kaltina, nepripažįsta. Neatsimena nieko. Psichologinis smurtas gal būt buvo, bet ne rankomis, ne kojomis. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino iš dalies (1 tomas, 103, 104, 108, 112, 116, 117 b. l.) bei paaiškino, kad su mama jo santykiai yra geri, kol ji nevartoja alkoholio. Kai ji būna neblaivi, jis pyksta ant jos, dėl to priekaištauja ir tarp jų kyla žodiniai konfliktai. 2015 m. birželio 10 d. vakare jis grįžo iš treniruotės namo ir bute rado neblaivią mamą ir dar du jam nepažįstamus neblaivius vyrus. Jis girdėjo, kaip šie vyrai pakeltu tonu kalbėjo su jo mama, todėl jam jos pagailo ir jis jų paklausė „kas čia vyksta“, į ką jie atsakė, kad tai ne jo reikalas. Tada jis šiuos abu vyrus išstūmė iš buto į laiptinę. Mama jį puolė raminti ir jis savo rankomis suėmė ją už abiejų riešų ir nestipriai stumtelėjo nuo savęs. Neblaivi mama neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant žemės. Tuo viskas ir pasibaigė. Tyčia jis savo mamai nesudavė jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis, ją tik nestipriai pastūmė nuo savęs. Jis savo mamą labai myli, saugo ją nuo geriančių draugų ir niekada savo mamai negalėtų suteikti fizinio skausmo. Todėl ir pripažįsta savo kaltę tik, dėl to, kad ją pastūmė rankomis nuo savęs, kai ji kliudė jam iš buto išvyti jos pažįstamus. 2015 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val., jis grįžo į namus ir pamatė, kad mama D. Š. yra neblaivi. Ji serga depresija, vartoja raminamuosius vaistus, todėl jis labai išsigando ir mamai dėl to ėmė priekaištauti, nes bijo dėl jos gyvybės, kad alkoholio ir raminamųjų kokteilis jai nepadarytų ko nors blogo sveikatai. Ji jo neklausė, jie susiginčijo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis ją suėmė už pečių ir truputį papurtė, kad ji atsikvošėtų, sakydamas „ką tu darai“. Ji vis tiek jo neklausė, sakė, kad jis jai neaiškintų. Jie buvo tik dviese namuose, kai tai įvyko, nes pas ją buvusioms draugėms, su kuriomis galimai ji vartojo alkoholį, kai jis grįžo, liepė išeiti iš jų namų ir jos išėjo. Tada jis užrakino duris, kad ji niekur neišeitų, mama nuėjo į savo kambarį, o jis į savo, bet vėliau atvažiavo policija ir jį sulaikė. Jis savo mamos nemušė, jos nesmaugė, gal ji dėl savo neblaivumo ne taip jį suprato ir netinkamai įvertino situaciją. Dar kartą tvirtina, kad savo mamos tikrai nemušė, o kaip tik labai išsigando dėl jos sveikatos, susijaudino, nes mamą labai myli. 2015 m. gruodžio 26 d. jis su mama D. Š. grįžo namo iš svečių, kur jo mama vartojo alkoholį. Namuose jis jai pasakė, kad ji nevartotų alkoholio, o ši jam atsakė, kad jis jai neaiškintų kaip gyventi ir tada jis ją suėmė už pečių, paprašė atsipeikėti, stipriai apkabino, sakydamas, kad mamą jis myli. Mamos jis nemušė, už plaukų jos netampė. D. Š. jis nemušė, jokio smurto jos atžvilgiu jis nenaudojo.

Nukentėjusioji D. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. birželio 10 d. buvo užėję vyrai, stumtelėjo ten ar kaip, išgėrusi buvo, neatsimena, papurtė gal. Nežino, kodėl purtė. Neatsimena ar įspyrė, sutinka su sūnaus parodymais. Sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet nelabai sutinka su 2015 m. gruodžio 26 d. (1 tomo 73 b. l.) duotais, teismo posėdžio metu pagarsintais, parodymais, nes nelabai sutinka su tuo. Gali būti, kad buvo juokais viskas. Baigėsi gerai viskas. Sportuodavo. Kai vaistų prisigėrusi suprasdavo, kad tai smurtas. Imtyniavo ir tiek, jai 43 metai, sūnui 19 metų, juokais imtyniauja, dviese gyvena. Mokina kaip gintis, jei užpultų. Policiją kaimynai kviečia. Sekcijos durys kartą nukrito ir atvažiavo policija. Sūnus nėra baustas dėl smurto. Sūnus kartais būna piktas, reikia, kad vaistus gertų ir viskas tada gerai. Jis kai būna piktas rūbus išmėto po kambarį, jos nedaužo. Pramuštos sienos namie - studentų darbas, nuomoja, jie atlygino žalą. Ji vartoja vaistus nuo depresijos. Ryte išgeria vaistus, o vakare su draugėm sugalvoja vyno išgerti, tuo metu neatsimena nieko. Vartoja alkoholį su savo kaimynais. Pranešė policijai kaimynai su kuriais nebendrauja. Asmenys su kuriais geria ant sūnaus nepyksta, sūnus juos išveja. Ant sūnaus, kad išveja juos nepyksta, taip ir turi būti. Sūnus vartoja vaistus nuo depresijos. Pati policijos lyg ir nekviečia. Mano, kad jis nieko nepadarė jos atžvilgiu, jis jai nesudavė. Jis gal savo jėgų neapskaičiuoja. Fizinio smurto ji nejaučia.

Nukentėjusioji D. Š. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 19, 22 – 24, 25, 26, 73 b. l.) paaiškino, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), ji gyvena kartu su sūnumi A. Š.. Jos ir jo tarpusavio santykiai yra geri. S. A. turi psichinės sveikatos problemų. Jam yra nustatytas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimai ir daugelis kitų sveikatos problemų, kurių dabar tiksliai įvardinti negali. Sūnus yra ūmaus būdo, labai greitai susinervina, supyksta ir negali savęs kontroliuoti. 2015 m. birželio 10 d., apie 20.30 val., jai ir sūnui A. Š. būnant bute, ji jam davė pastabą dėl ne vietoje padėtų jo daiktų, dėl ko jis labai susinervino, pradėjo ant jos šaukti ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Šio tarpusavio konflikto metu jie abu tarpusavyje susistumdė, kas pirmas iš jų pradėjo stumdytis neprisimena, ir besistumdant A. Š. koja nestipriai įspyrė jai į koją, net negali pasakyti ar jis įspyrė tyčia, ar netyčia, kai jie abu stumdėsi. Taip pat jis ir rankos delnu sudavė jai vieną smūgį per galvą ir vieną kartą rankos delnu trenkė jai per petį. Šie jo smūgiai rankos delnu buvo visai nestiprūs ir ji praktiškai nejuto jokio fizinio skausmo ir ant jos kūno nuo šių smūgių neliko jokių žymių. Ji pradėjo verkti ne dėl fizinio skausmo, o dėl pačios susidariusios situacijos. Policijos ji pati nekvietė ir net nebūtų kvietusi. Atvykusiems pareigūnams ji pasakė, kad pareiškimo nerašys, taip pat pasakė, kad nenori, jog būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad jokios pagalbos jai nereikia. A. Š. dėl įvykio 2015 m. birželio 10 d. ji neturi visiškai jokių pretenzijų, šis įvykis jai jokio fizinio skausmo nesukėlė. 2015 m. gruodžio 26 d., apie 19.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sūnaus A. Š. kilo konfliktas be jokios priežasties. Šio konflikto metu sūnus A. Š. rankomis sugriebė jai už plaukų ir tampė po kambarį, stumdė, paėmė už kairės kojos ir ją suko, tokiais veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą. Nuo sūnaus smurto kenčia ne pirmą kartą.

Teismo posėdžio metu specialistė R. M. paaiškino, kad A. Š. kreipėsi vieną kartą, skundėsi nerimu, įtampa, kad neapsipranta kolonijoje, prastai miega, dirglus. Buvo paskirti vaistai du kartus per dieną, neblogai jautėsi. Kitą kartą atėjo pas kitą gydytoją, paskirtas gydymas jam netiko, paskui atėjo gegužės 10 dieną pas ją, atėjęs sakė, kad prastai miega svaigsta galva. Skundų dėl atminties sutrikimo neturėjo. Vėl paskirti pirmieji vaistai buvo, jis atsisakė vaistų kažkur nuo gegužės 20. Daugiau nuo birželio mėnesio pas psichiatrą nesilankė. Išreikalavo epikrizę, diagnozė ta pati, emociškai nestabilios asmenybės sutrikimas. Paskirti tie patys vaistai, kurie jam tiko. Paskui jis juos savavališkai nutraukė, į konsultaciją prasitęsti vaistų neatėjo.

Teismo posėdžio metu ekspertė S. Š. paaiškino, kad A. Š. teismo procese gali pilnai dalyvauti. Yra protinis atsilikimas, intelekto defektas jam nustatytas, tas esmės nekeičia, jis yra pilnavertis proceso dalyvis, pilnai supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti. Asmenybė impulsyvi, staigi, jam nustatytas „taurteto“ sindromas, pasireiškia elgesio sutrikimais.

Liudytojas D. D. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, 28, 29 b. l.), kad 2015 m. birželio 10 d., apie 22.30 val., gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur yra smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko D. Š. ir paaiškino, kad jos sūnus A. Š. sudavė jai ranka per veidą ir spyrė su koja jai į ranką ir į koją. Taip pat ji sakė, jog A. Š. ne pirmą kartą prieš ją smurtauja, prašė nesakyti sūnui, kad tai ji kvietė policiją. Akivaizdžiai matėsi, kad D. Š. yra išsigandusi, verkė, matėsi paraudimai jos veide, dešinėje rankoje ir kairėje kojoje. Bute jokių nuolaužų ar sudaužytų šukių nebuvo, o kambario sienose esančios skylės, subadytos durys matėsi, kad yra seni. Sulaikius bute A. Š., jis sakė, kad savo motiną jis tik pastūmė, tačiau vežant jį į policijos komisariatą, jis isteriškai šaukė, kad nušaus kaimynus ir sudegins namus už tai, kad buvo iškviesta policija.

L. V. P. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, 31, 32 b. l.), kad 2015 m. birželio 10 d., apie 22.30 val., gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur yra smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko D. Š. ir paaiškino, kad jos sūnus A. Š. sudavė jai ranka per veidą ir spyrė su koja jai į ranką ir į koją. Taip pat ji sakė, jog A. Š. ne pirmą kartą prieš ją smurtauja, prašė nesakyti sūnui, kad tai ji kvietė policiją. Akivaizdžiai matėsi, kad D. Š. yra išsigandusi, verkė, matėsi paraudimai jos veide, dešinėje rankoje ir kairėje kojoje. Bute jokių nuolaužų ar sudaužytų šukių nebuvo, o kambario sienose esančios skylės, subadytos durys matėsi, kad yra seni. Sulaikius bute A. Š., jis sakė, kad savo motiną jis tik pastūmė, tačiau vežant jį į policijos komisariatą, jis isteriškai šaukė, kad nušaus kaimynus ir sudegins namus už tai, kad buvo iškviesta policija.

Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsimena vieną epizodą, kai Š. spintoje sėdėjo sumušta, bet gal čia ne tas epizodas. Ji visą laiką sumušta. Iš pradžių skundėsi, paskui meluodavo, bandė ginti. Sūnus neigdavo kaltę. Jai girtumo nenustatinėjo. Š. būdavo išsigandusi, stresinėje būsenoje. Ji sakydavo, kad kaimynai policiją kvietė, sesuo kviesdavo, prašydavo nesakyti.

Liudytojas O. K. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, 62, 63 b. l.), kad 2015 m. gruodžio 20 d., 18.30 val., gavo nurodymą vykti į butą adresu (duomenys neskelbtini), kur sūnus smurtauja prieš motiną. Atvykus nurodytu adresu moteris, prisistačiusi D. Š., paaiškino, kad jos sūnus A. Š. mušė ją rankomis, ir rankomis ją smaugė. Akivaizdžiai buvo matyti, kad D. Š. yra išsigandusi, labai susijaudinusi, ji verkė, taip pat sakė, kad bijo rašyti pareiškimą dėl smurto, nes tai sužinojęs jos sūnus vėl ją gali sumušti. Ant D. Š. kaklo matėsi nežymūs paraudimai, iš ko buvo galima spręsti, kad jos kaklas galimai buvo suspaustas. D. Š. minėjo, jog tai ne pirmas jos sūnaus A. Š. smurto atvejis prieš ją, kad jau ir anksčiau ji yra kreipusis su pareiškimais į policiją. Pati įvykio aplinka buvo tvarkinga, jokių išmėtytų, sugadintų daiktų, baldų ar pan. nebuvo matyti, bendra tvarka bute nebuvo pažeista. Bute buvęs A. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Daugiau jokių pašalinių žmonių bute nebuvo. Vežamas į policijos komisariatą A. Š. buvo ramus, nesipriešino, apie įvykį visiškai nieko neaiškino. Pati D. Š. buvo lyg ir apsvaigusi nuo alkoholio, nors to pilnai tvirtinti negali.

Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsimena vieną epizodą, kai Š. spintoje sėdėjo sumušta, bet gal čia ne tas epizodas. Ji visą laiką sumušta. Iš pradžių skundėsi, paskui meluodavo, bandė ginti. Sūnus neigdavo kaltę. Jai girtumo nenustatinėjo. Š. būdavo išsigandusi, stresinėje būsenoje. Ji sakydavo, kad kaimynai policiją kvietė, sesuo kviesdavo, prašydavo nesakyti.

Liudytoja J. Č. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, 65 - 68 b. l.), kad 2015 m. gruodžio 20 d. vakare jai paskambino D. Š. motina ir pasakė, kad jos anūkas A. Š. sumušė savo motiną D. Š.. Po šio pokalbio ji iš savo telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Prisistatė vardu Eglė. Po to ji nuėjo pas D. Š. į namus. Ji buvo viena ir pasakė, kad policija išsivežė jos sūnų A. Š., kuris ją sumušė. D. Š. buvo susijaudinusi, verkė, daugiau jokių įvykio aplinkybių neaiškino. Ant jos kūno ji nepastebėjo jokių fizinio smurto žymių. Iš pačios D. Š. anksčiau yra ne kartą girdėjusi, kad jos sūnus A. Š. ją muša.

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kad sūnus smurtauja prieš mamą. Įsileido Š.. Sūnus irgi kitame kambaryje buvo. Ji bijojo prie sūnaus kalbėti, jis nusisuko, o Š. parodė, kad nori kalbėti, tik bijo. Paskiau šnekėjo su ja, kad sūnus ne kartą prieš ją smurtauja. Spyrė į pilvą. Sužalojimų nematė, sakė, kad blogai jaučiasi, buvo iškviesti medikai. Su sūnumi kiti kolegos bendravo. Sūnų į policiją išvežė, nukentėjusi liko namie. Buvo iškviesti tyrėjai. Grumtynių pėdsakų buvo, Š. sakė, kad tai iš anksčiau. Durų stiklai suskaldyti, virtuvėje kumščio dydžio skylė sienoje. Plastikas ar medis ten buvo. Š. kambario durys aplaužytos. Medinės durys ir per vidurį stiklai suskilę. Stiklo šukių nebuvo, Š. sakė, kad iš anksčiau. Matėsi, kad ji bijo sūnaus.

Liudytoja M. D. paaiškino, kad D. Š. yra jos dukra, anūkas A. Š.. Su jais kartu negyvena. Du kartus iškvietė policiją. Yra dukros skambutis, pakelia ragelį, su ja niekas nekalba, perskambina, su ja nekalba, tada ji kviečia policiją. Toks susitarimas jos su D. buvo. Datų neatsimena, bet 2015 m. gruodžio 26 d. kvietė. Jie pasisvečiavo pas jauniausią dukrą Raudondvaryje. Kažkas įvyko, kivirčas, kad užbėgti nelaimei už akių, kvietė policiją. Nežino dėl ko konfliktuoja, nesako.

Liudytoja M. D. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, 97 b. l.), kad bute (duomenys neskelbtini), gyvena jos vyriausia duktė D. Š. su savo sūnumi A. Š., kuris dėl savo psichinės sveikatos turi problemų. Gydytojo psichiatro jam yra paskirta pastoviai naudoti vaistus, tačiau A. Š. juos geria nereguliariai ir kuomet jų negeria, būna itin agresyvus ir piktas, nesugeba sukontroliuoti savęs. Iš savo dukros D. Š. žino, kad jis agresijos priepuolių metu tranko namuose daiktus, baldus, daužo indus, ne kartą anksčiau yra sumušęs savo motiną D. Š.. Su savo dukra D. Š. tarpusavyje jos yra susitarusios, kad kuomet A. Š. vėl pradės prieš ją smurtauti, kad ji jai iš savo telefono atsiųstų nors ir tuščią sms žinutę, arba paskambintų jai. 2015 m. gruodžio 26 d. vakare paskambino duktė D. Š.. Girdėjosi kitame laido gale mėtomų daiktų garsai, A. šūkavimas, kažkokie trenksmai. D. Š. telefonu jai nieko nesakė, tačiau verkė ir ji suprato, kad A. Š. prieš ją vėl smurtauja ir kad reikia kviesti pagalbą. Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad yra kaimynė ir kad girdi iš buto (duomenys neskelbtini) riksmus, pasakė, kad sūnus skriaudžia mamą. Po to paskambino D. Š. pažįstamai vardu Jolanta ir paprašė, kad ji nueitų pas D. Š. į namus ir pažiūrėtų, kas ten vyksta, tačiau Jolanta atsakė, kad ji bijo ten eiti. Kas konkrečiai 2015 m. gruodžio 26 d. nutiko, kokie buvo A. Š. veiksmai D. Š. atžvilgiu ji nežino, dukters D. Š. apie tai neklausinėjo, nes žino, kad ji jai vis tiek būtų nieko nesakiusi, nes nuo jos praktiškai viską slepia.

Teismo posėdžio metu buvo ištirti rašytiniai įrodymai, perklausyti garso įrašai (1 tomas, 17, 59, 89 b. l.).

Apžiūros protokolais (1 tomas, 10, 11, 44 – 46, 75 - 77 b. l.) nustatyta, kad įvykių vietos yra (duomenys neskelbtini).

Apžiūros protokolais (1 tomas, 15, 16, 54 – 58, 83 - 85 b. l.) nustatyta, kad perklausyti garso įrašai, gauti iš Klaipėdos bendrojo pagalbos centro.

Tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 tomas, 8, 9, 48 – 51, 78, 79 b. l.) nustatyta, kad užfiksuoti smurto artimoje aplinkoje faktai ir aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamasis A. Š. kaltę neigia, kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta nukentėjusios bei liudytojų parodymais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Niekas neginčija, liudytojų parodymais bei Tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 tomas, 8, 9, 48 – 51, 78, 79 b. l.), Apžiūros protokolais (1 tomas, 10, 11, 44 – 46, 75 - 77 b. l.), perklausytais garsiniai įrašai (1 tomas, 17, 59, 89 b. l.) nustatyta, kad visų įvykių, dėl kurių įvykdymo kaltinamas A. Š., įvykių vieta (duomenys neskelbtini).

Iš nukentėjusios D. Š. parodymų matyti, kad ji gyvena kartu su sūnumi A. Š. adresu (duomenys neskelbtini).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji D. Š. sušvelnino savo parodymus dėl 2015 m. birželio 10 d. įvykių, bet sutiko, kad ankstesni jos duoti parodymai yra teisingi. Teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. birželio 10 d. buvo užėję vyrai, A. Š. ją stumtelėjo, išgėrusi buvo, neatsimena, bet gal ją A. Š. papurtė. D. Š. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 19 b. l.) paaiškino, kad, 2015 m. birželio 10 d., apie 20.30 val., jai ir A. Š. būnant bute ji jam davė pastabą dėl ne vietoje padėtų jo daiktų, dėl ko jis labai susinervino, pradėjo ant jos šaukti ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Šio tarpusavio konflikto metu jie abu tarpusavyje susistumdė, <..> besistumdant A. Š. koja nestipriai įspyrė jai į koją, <...>. Taip pat jis ir rankos delnu sudavė jai vieną smūgį per galvą ir vieną kartą rankos delnu trenkė jai per petį.

Kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino iš dalies (1 tomas, 103, 104 b. l.) ir nurodė, kad 2015 m. birželio 10 d. vakare jis grįžo iš treniruotės namo ir bute rado neblaivią mamą ir dar du jam nepažįstamus neblaivius vyrus. <...> jis šiuos abu vyrus išstūmė iš buto į laiptinę, o mama jį puolė raminti ir jis savo rankomis suėmė ją už abiejų riešų ir nestipriai stumtelėjo nuo savęs. Neblaivi mama neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant žemės.

Liudytojai D. D. ir V. P. nurodė, kad 2015 m. birželio 10 d D. Š. paaiškino, kad A. Š. sudavė jai ranka per veidą ir spyrė su koja jai į ranką ir į koją.

Tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 tomas, 8, 9 b. l.) nustatyta, kad užfiksuoti smurto artimoje aplinkoje faktai ir aplinkybės, kad A. Š. sudavė D. Š. ranka per veidą ir spyrė su koja jai į ranką ir į koją.

Perklausius garso įrašą (1 tomas, 17 b. l.) nekyla abejonių, kad pranešama apie A. Š. smurtą prieš D. Š. 2015 m. birželio 10 d., apie 20.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog A. Š. 2015 m. birželio 10 d., apie 20.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), rankos delnu sudavė smūgį per galvą ir rankos delnu sudavė smūgį per petį bei spyrė su koja į ranką ir į koją savo motinai D. Š., tokiu būdu smurtaudamas šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. Š. rankos delnu sudavė smūgį per galvą ir rankos delnu sudavė smūgį per petį bei spyrė su koja į ranką ir į koją savo motinai D. Š., tai yra jai sukėlė fizinį skausmą. Tai, kad A. Š. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad A. Š. būnant bute D. Š. jam davė pastabą dėl ne vietoje padėtų jo daiktų, kaltinamasis A. Š. jai sudavė smūgius. Nors kaltinamasis kategoriškai neigia prieš nukentėjusiąją smurtavęs, tačiau šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, iš nukentėjusios parodymų matyti, kad nors ji ir siekia palengvinti kaltinamojo padėtį, tačiau patvirtino, kad A. Š. rankos delnu sudavė smūgį per galvą ir rankos delnu sudavė smūgį per petį bei spyrė su koja į ranką ir į koją. Anksčiau nuo kaltinamojo taip pat yra nukentėjusi, kad tarp jų pastoviai vyksta konfliktai. Tai rodo, kad nukentėjusioji nėra priešiška kaltinamajam, jos parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusioji D. Š. yra A. Š. mama, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas pripažįsta, kad A. Š. 2015 m. birželio 10 d., apie 20.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), rankos delnu sudavė smūgį per galvą ir rankos delnu sudavė smūgį per petį bei spyrė su koja į ranką ir į koją savo motinai D. Š., tokiu būdu smurtaudamas šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.

Nusikalstama veika dėl A. Š. veiksmų 2015 m. birželio 10 d., apie 20.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., kadangi kaltinamasis A. Š. veikė tiesiogine tyčia, veika padaryta prieš šeimos narį.

Žemesnės instancijos teismas

Teisminiu bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji D. Š. sušvelnino savo parodymus dėl 2015 m. gruodžio 20 d. įvykių, nurodydama, kad nieko neatsimena, bet pats kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 108 b. l.) paaiškino, o teismo posėdžio metu ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, kad 2015 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val., jis grįžo į namus ir pamatė, kad mama D. Š. yra neblaivi. Įvyko žodinis konfliktas. Jis ją suėmė už pečių ir truputį papurtė.

Liudytojai O. K. ir M. S. nurodė, kad 2015 m. gruodžio 20 d., D. Š. paaiškino, kad jos sūnus A. Š. mušė ją rankomis ir rankomis ją smaugė.

Tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 tomas, 48 – 51 b. l.) nustatyta, kad užfiksuoti smurto artimoje aplinkoje faktai ir aplinkybės, kad A. Š. sudavė D. Š. ranka per veidą ir spyrė su koja jai į ranką ir į koją.

Perklausius garso įrašą (1 tomas, 59 b. l.) nekyla abejonių, kad pranešama apie A. Š. smurtą prieš D. Š. 2015 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog A. Š. 2015 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis į įvairias kūno vietas savo motinai D. Š. ir rankomis smaugė ją, tokiu būdu smurtaudamas šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. Š. sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis į įvairias kūno vietas savo motinai D. Š. ir rankomis smaugė ją, tai yra jai sukėlė fizinį skausmą. Tai, kad A. Š. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad kilus konfliktui, kaltinamasis A. Š. D. Š. sudavė smūgius bei smaugė ją. Nors kaltinamasis kategoriškai neigia prieš nukentėjusiąją smurtavęs, tačiau šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, iš nukentėjusios parodymų matyti, kad nors ji ir siekia palengvinti kaltinamojo padėtį, tačiau patvirtino, kad A. Š. sudavė smūgius ir rankomis smaugė ją. Anksčiau nuo kaltinamojo taip pat yra nukentėjusi, kad tarp jų pastoviai vyksta konfliktai. Tai rodo, kad nukentėjusioji nėra priešiška kaltinamajam, jos parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusioji D. Š. yra A. Š. mama, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 2 d.).

Teismas pripažįsta, kad A. Š. 2015 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis į įvairias kūno vietas savo motinai D. Š. ir rankomis smaugė ją, tokiu būdu smurtaudamas šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.

Nusikalstama veika dėl A. Š. veiksmų 2015 m. gruodžio 20 d., apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., kadangi kaltinamasis A. Š. veikė tiesiogine tyčia, veika padaryta prieš šeimos narį.

Teisminiu bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji D. Š. sušvelnino savo parodymus dėl 2015 m. gruodžio 26 d. įvykių, nurodydama, kad su sūnumi imtyniavo, bet pats kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 112, 116, 117 b. l.) paaiškino, o teismo posėdžio metu ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, kad 2015 m. gruodžio 26 d. jis su D. Š. grįžo namo. Namuose jis jai pasakė, kad ji nevartotų alkoholio, o ši jam atsakė, kad jis jai neaiškintų kaip gyventi ir tada jis ją suėmė už pečių, paprašė atsipeikėti, stipriai apkabino, < > mamos jis nemušė, už plaukų jos netampė. D. Š. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 73 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 26 d., apie 19.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sūnaus A. Š. kilo konfliktas be jokios priežasties. Šio konflikto metu sūnus A. Š. rankomis sugriebė jai už plaukų ir tampė po kambarį, stumdė, paėmė už kairės kojos ir ją suko, tokiais veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą.

Liudytoja M. D. paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 26 d. kvietė policiją. Kažkas įvyko, kivirčas, kad užbėgti nelaimei už akių, kvietė policiją. Nežino dėl ko konfliktuoja. Teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (1 tomas, 97 b. l.), kuriuose nurodė, kad 2015 m. gruodžio 26 d.paskambino D. Š.. Girdėjosi kitame laido gale mėtomų daiktų garsai, A. šūkavimas, kažkokie trenksmai. D. Š. telefonu jai nieko nesakė, tačiau verkė ir ji suprato, kad A. Š. prieš ją vėl smurtauja ir kad reikia kviesti pagalbą. Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu.

Tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 tomas, 78, 79 b. l.) nustatyta, kad užfiksuoti smurto artimoje aplinkoje faktai ir aplinkybės, kad A. Š. suėmęs už plaukų tampė po kambarį, stumdė savo motiną D. Š., suėmęs jai už kairės kojos ją suko.

Perklausius garso įrašą (1 tomas, 89 b. l.) nekyla abejonių, kad pranešama apie A. Š. smurtą prieš D. Š. 2015 m. gruodžio 26 d., apie 19.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog A. Š. 2015 m. gruodžio 26 d., apie 19.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), suėmęs už plaukų tampė po kambarį, stumdė savo motiną D. Š., suėmęs jai už kairės kojos ją suko, tokiu būdu smurtaudamas šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. Š. suėmęs už plaukų tampė po kambarį, stumdė savo motiną D. Š., suėmęs jai už kairės kojos ją suko, tai yra jai sukėlė fizinį skausmą. Tai, kad A. Š. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad kilus konfliktui, kaltinamasis A. Š. D. Š. suėmęs už plaukų tampė po kambarį, stumdė savo motiną D. Š., suėmęs jai už kairės kojos ją suko. Nors kaltinamasis kategoriškai neigia prieš nukentėjusiąją smurtavęs, tačiau šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, iš nukentėjusios parodymų matyti, kad nors ji ir siekia palengvinti kaltinamojo padėtį, tačiau patvirtino, kad A. Š. suėmęs už plaukų tampė po kambarį, stumdė ją, suėmęs jai už kairės kojos ją suko. Anksčiau nuo kaltinamojo taip pat yra nukentėjusi, kad tarp jų pastoviai vyksta konfliktai. Tai rodo, kad nukentėjusioji nėra priešiška kaltinamajam, jos parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusioji D. Š. yra A. Š. mama, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 2 d.).

Teismas pripažįsta, kad A. Š. 2015 m. gruodžio 26 d., apie 19.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), suėmęs už plaukų tampė po kambarį, stumdė savo motiną D. Š., suėmęs jai už kairės kojos ją suko, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.

Nusikalstama veika dėl A. Š. veiksmų 2015 m. gruodžio 26 d., apie 19.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., kadangi kaltinamasis A. Š. veikė tiesiogine tyčia, veika padaryta prieš šeimos narį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ antroji dalis (galiojusio įvykio dieną redakcija) numatė, kad kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, tyčiniai ir baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. Š. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 tomas, 149 b. l.), A. Š., pagal teismo psichiatrinę ekspertizę (2 tomas, 9 - 11 b. l.), suvokė ir suvokia savo veiksmus, teistas (1 tomas, b. l. 130 – 145), administracine tvarka baustas (1 tomas, 121 b. l.).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų. Kadangi kaltinamasis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str.).

Paskirta bausmė bendrintina su 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamasis A. Š. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. birželio 10 d., 23.55 val., paleistas 2015 m. birželio 12 d., 12.50 val., sulaikytas 2015 m. gruodžio 20 d., 21.15 val., paleistas 2015 m. gruodžio 21 d., 14.15 val., sulaikytas 2015 m. gruodžio 26 d., 23.00 val., paleistas 2015 m. gruodžio 28 d., 12.51 val. (2 tomas, b. l. 19, 21, 30, 34, 39, 42), todėl šis laikas (5 paros), įskaitytinas į bausmės laiką

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtas kardomąsias priemones, rašytinius pasižadėjimus neišvykti iš gyvenamosios vietos (2 tomas, 23, 36, 49 b. l.), įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 tomas, 25 b. l.), įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (2 tomas, 47, 48 b. l.), nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

CD diskus su garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje (1 tomas, 17, 59, 86 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2015 m. birželio 10 d. veika), ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2015 m. gruodžio 20 d. veika), ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2015 m. gruodžio 26 d. veika), ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su 2014 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo nuosprendį bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. birželio 10 d., 23.55 val., iki 2015 m. birželio 12 d., 12.50 val., nuo 2015 m. gruodžio 20 d., 21.15 val., iki 2015 m. gruodžio 21 d., 14.15 val., nuo 2015 m. gruodžio 26 d., 23.00 val., iki 2015 m. gruodžio 28 d., 12.51 val., viso 5 (penkias) paras.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtas kardomąsias priemones, rašytinius pasižadėjimus neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

CD diskus su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis