- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- AN2-210-843/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03442-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aušra Bielskė (pirm.)
- Institucija
- ,,Registrų centras", VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 9.46Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. I. (A. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusižengimų) ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi bei ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė 100 eurų dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. I. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ (į. k. duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) direktorius, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog, vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „duomenys neskelbtini“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. I. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarimą. Skundą grindžia šiais argumentais.
2.1. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nes jis objektyviai negalėjo atlikti visų įstatyme reikalaujamų veiksmų, tai yra pateikti Juridinių asmenų registrui visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintą finansinę atskaitomybę, kadangi vienintelis bendrovės akcininkas (užsienio pilietis) yra miręs. Teismas netinkamai taikė ANK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio nuostatas.
2.2. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktika ir išaiškinimais, kuriuose nebuvo sprendžiamas šiai bylai aktualus klausimas dėl bendrovės vadovo kaltės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį padarymo, kai vienintelis bendrovės akcininkas yra miręs, tai yra, kai ne dėl nuo vadovo priklausančių priežasčių nėra subjekto, galinčio patvirtinti bendrovės finansinę atskaitomybę teisės aktų nustatyta tvarka.
2.3. Apeliantas pažymi, kad teismas skundžiamame nutarime nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų neatliko bendrovės vadovas siekiant, kad būtų patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka bendrovės finansinės atskaitomybės, kai vienintelis bendrovės akcininkas yra miręs.
2.4. Apeliantas, vadovaudamasis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodo, kad aptartame įstatyme aiškiai numatyta, jog tik visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta finansinė atskaitomybė gali būti teikiama VĮ Registrų centrui.
2.5. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuomet, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis, nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.
2.6. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju jo kaltės nėra, nes jis neatliko jokios pavojingos veikos, uždraustos ANK. Nėra jokio pagrindo konstatuoti jo tyčios piktybiškai nevykdyti teisės aktų įpareigojimų ir dėl to laiku neteikti finansinės atskaitomybės dokumentų, kurių objektyviai nebuvo kam tvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime.
2.7. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nekilo ginčas dėl to, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelis akcininkas užsienietis yra miręs ir faktiškai nėra subjekto, galinčio patvirtinti Bendrovės metinę finansinę atskaitomybę. Iš byloje pateikto išrašo apie Bendrovę, nuo 2010 m. vasario 20 d. vieninteliu jos akcininku buvo Ukrainos pilietis S. A. (S. A.). Pateikta į bylą mirties liudijo kopija patvirtina, kad nurodytas Bendrovės akcininkas yra miręs, o akcijos iki šio nėra paveldėtos ir nėra informacijos apie paveldėtojus. Todėl Bendrovės vadovas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių objektyviai negalėjo sušaukti Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame būtų galimybė patvirtinti finansinių ataskaitų rinkinį ir tuo pagrindu pateikti jį VĮ Registrų centrui.
2.8. Apeliantas nurodo, jog byloje nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad nuo 2017 m. nustatyta tvarka buvo bandyta sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl jo atsistatydinimo iš vadovo pareigų. Formaliai įvykdžius ABĮ reikalavimus dėl vadovo atsistatydinimo, nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar Juridinių asmenų registras sutiktų išregistruoti jį iš Bendrovės vadovo pareigų. Teismo teiginiai nepagrįsti ir dėl to, kad vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka Bendrovės vadovas, siekdamas atsistatydinti iš vadovo pareigų, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kas šiuo atveju yra neįmanoma.
2.9. Apeliantas pastebi, kad administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu.
Atsiliepimas
3. VĮ Registrų centro atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą, o nubaustojo A. I. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus.
3.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje dėl atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kas reiškia, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus.
3.2. Atsiliepime nurodoma, kad teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų registrui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos.
3.3. Teigiama, kad už metinės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą Registrui vienareikšmiškai atsakingas juridinio asmens vadovas ir būtent jam kyla administracinė atsakomybė už minėtų dokumentų nepateikimą. Aplinkybės, dėl kurių galimai nebuvo pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentai, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl vadovo kaltės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, kadangi teisinis reguliavimas nenumato jokių išimčių, kai pareigos teikti minėtas ataskaitas nesilaikoma.
3.4. Pažymima, jog net ir tuo atveju, jeigu akcininko mirtis galėtų ir turėtų būti vertinama šios bylos kontekste kaip turinti reikšmę sprendžiant apelianto kaltės klausimą, atkreipia teismo dėmesį, jog minėtą aplinkybe bandoma pagrįsti daugiau nei tris metus trukusį Bendrovės vadovo neveikimą, kuris negali būti laikomas rūpestingu ir kvalifikuotu vadovo elgesiu siekiant, jog Bendrovė veiklą vykdytų laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad apeliantas ėmėsi aktyvių ir realių veiksmų norėdamas užtikrinti tinkamą Bendrovės veiklos organizavimą mirus akcininkui ir pan. Tai, kad metinės finansinės ataskaitos nebuvo patvirtintos akcininko, nes akcininkas miręs, o apie paveldėtojus Bendrovės vadovas neturi duomenų, šioje byloje jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą neturi ir galėtų būti vertinama tik individualizuojant skiriamą nuobaudą, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.
3.5. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Situacijos, kai bendrovės akcininkas miręs, dokumentai, kuriuos besikreipiantys į Registro tvarkytoją bendrovių vadovai turėtų pateikti ir kita svarbi informacija, Registrų centro iniciatyva, yra viešinama žiniasklaidos priemonėse nurodant, kad bendrovėje gali susiklostyti situacija, kai bendrovės akcininkai nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą. Tokiais atvejais atsistatydinęs vadovas, pranešdamas apie darbo sutarties pasibaigimą, Registrų centrui taip pat turi pateikti laisvos formos prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, o jam neįvykus – ir pakartotinis. Iš Registrų centro viešinamos informacijos akivaizdu, kad vadovai tais atvejais, kai juridinio asmens akcininkas yra miręs, turi teisę Registro tvarkytojui teikti laisvos formos prašymus kartu su dokumentais, patvirtinančiais, jog buvo atsistatydinta ABĮ nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai pripažino A. I. kaltu padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims, be kita ko, ir už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi, administracinis nusižengimas, dėl kurio padarymo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, yra padaromas neveikimu, kuris pasireiškia minėtame straipsnyje nurodytų finansinių dokumentų nepateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
6. Pagrindinis administracinės atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinio skundo argumentas yra tai, jog pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų jis negalėjo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, kadangi vienintelis UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkas, Ukrainos pilietis, S. A. yra miręs 2016 m. sausio 6 d., o jo paveldėtojų ir/ar teisių perėmėjų nėra atsiradę. Apelianto teigimu, jis neturėjo jokių galimybių pakeisti bendrovės vienintelį akcininką, surasti paveldėtojus ir sužinoti, kas gali perimti vienintelio akcininko teises ir pareigas. Taip pat nurodo, kad jis nėra Bendrovės vadovas, kadangi nuo 2018 m. kovo 8 d. jis pats save atleido iš darbo nutraukdamas darbo sutartį bei pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai, jog Bendrovė jokios veiklos toliau nebevykdo. Šio skundo kontekste svarbu paminėti, kad byloje nėra ginčo, jog Registrų centrui nebuvo pateikti duomenys dėl UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus A. I. atleidimo iš vadovo pareigų. Tačiau apeliantas tvirtina, jog jam tokia pareiga ir nekilo, nes su juo sudarytą darbo sutartį jis pats ir nutraukė, tai yra mano, kad jis nėra šio pažeidimo padarymo subjektas bei jo veikoje nėra kaltės. Sutikti su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
7. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. lapkričio 26 d. išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad A. I. UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi paskirtas 2006 m. kovo 21 d. Šios bendrovės finansinių metų pradžia – sausio 1 d., finansinių metų pabaiga – gruodžio 31 d. Bendrovės metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 m. ir 2019 m. nepateikti (b. l. 6-8).
8. ABĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Bendrovės vadovas, kaip įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai.
9. Teismų praktikoje, kuomet yra sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, suformuota pozicija, jog juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, tai yra įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007). Todėl Sodros duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis, tai yra apima „vidinius“ santykius. Tokie duomenys nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 7 punktai), tai yra „išoriniai“ santykiai. Dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, kaip teigia apeliantas dar 2018 m. kovo 8 d., sietinas su A. I. kaip UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojo pareigomis, pats savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.
10. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, savo pareigos Registro tvarkytojui pateikti finansines atskaitas už dvejus metus A. I. neįvykdė, manydamas (tikėtina ir dėl kompetencijos stokos), kad mirus vieninteliam akcininkui, Bendrovei neturint darbuotojų ir nevykdant jokios veiklos, apie tai pranešus Sodrai ir VMI, jam šios pareigos nekyla. Tačiau, kaip visiškai pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nutarime, tai nėra pagrindas pripažinti, kad šiuo atveju administraciniai nusižengimai nėra padaryti. Papildomai pažymėtina, jog Bendrovės veiklos sustabdymas ar jos veiklos nevykdymas taip pat savaime nereiškia juridinio asmens kaip teisinio vieneto, kuriam pagal įstatymus kyla tam tikros teisės ir pareigos, pabaigos. Todėl, kol įstatymų nustatyta tvarka juridinis asmuo, šiuo atveju uždaroji akcinė bendrovė, nėra pasibaigęs, pareiga Bendrovės vadovui teikti finansines ataskaitas išlieka.
11. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, - patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad šių ABĮ nuostatų nebuvo paisoma, Registro tvarkytojui apie vadovo atšaukimą (atsistatydinimą) nebuvo pranešta. Pastarosios aplinkybės apeliaciniame skunde neneigia ir nubaustasis A. I. (b. l. 90-94).
12. Nors skunde teigiama, kad apeliantas objektyviai negalėjo atlikti visų įstatyme reikalaujamų veiksmų, tai yra pateikti Juridinių asmenų registrui visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintą finansinę atskaitomybę, nes vienintelis bendrovės akcininkas Ukrainos pilietis yra miręs, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, jog akcininko mirtis savaime nei nutraukia bendrovės veiklos, nei atleidžia jos vadovą nuo įstatyme jam numatytų pareigų. Iš esmės tai yra tik palikimo priėmimo ir teisių perėmimo klausimai.
13. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, apygardos teismas daro išvadą, jog A. I. yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje dėl 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo, kadangi jo kaip Bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos administracinio nusižengimo protokolo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka.
14. Iš byloje nustatytų traukiamo administracinėn atsakomybėn A. I. veiksmų negalima spręsti, kad jis padarė viską, kas buvo įmanoma padaryti, kad būtų išspręstas klausimas dėl jo atšaukimo iš vadovo pareigų, jei jis neketino toliau būti bendrovės vadovu. Tai, kad jis kreipėsi į akcininko Ukrainos piliečio S. A. buvusią darbovietę, gavo iš jos administracijos šio asmens mirties išrašą, siuntė korespondenciją jo gyvenamosios vietos adresu ir pan., vertintina kaip veiksmai, reikšmingi sprendžiant dėl asmeniui skirtinos nuobaudos (ką apylinkės teismas ir padarė), tačiau nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymo kontekste šie Bendrovės vadovo veiksmai nebuvo pakankami, todėl nevertintini kaip atleidžiantys jį nuo administracinės atsakomybės.
15. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad įstatymai neįpareigojo A. I. ieškoti užsienio valstybėje pagrindinio akcininko paveldėtojų ar jo teisių perėmėjų, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad ABĮ yra numatyta, jog apie akcininkų susirinkimą gali būti paskelbta ne tik pranešimą įteikiant asmeniškai arba išsiunčiant registruotu paštu, bet ir paskelbiant informaciją viešame Bendrovės įstatuose nurodytame leidinyje. Tokiais atvejais atsistatydinęs vadovas, pranešdamas apie darbo sutarties pasibaigimą, Registrų centrui taip pat turi pateikti laisvos formos prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, o jam neįvykus – ir pakartotinis (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Taigi, vadovas tais atvejais, kai juridinio asmens akcininkas yra miręs, turi teisę Registro tvarkytojui teikti laisvos formos prašymus kartu su dokumentais, patvirtinančiais, jog buvo atsistatydinta ABĮ nustatyta tvarka.
16. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo patvirtinta, jog Registro tvarkytojas sutiktų išregistruoti A. I. formaliai atlikus ABĮ numatytas procedūras, atkreiptinas dėmesys, kad Registrų tvarkytojas yra viešojo administravimo subjektas, kuris priimdamas sprendimą įregistruoti pakeistus juridinio asmens duomenis juos įregistruoja vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, o priešingu atveju priima motyvuotą sprendimą atsisakyti įregistruoti juridinio asmens dokumentų ar duomenų pakeitimus. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639(1.3E) „Dėl Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 19-21 punktais teisę įrašyti į Registrų duomenis ir/ar informaciją ir teisę patvirtinti įrašus Registre turi tik atitinkamą kategoriją turintys Registrų centro struktūrinių padalinių darbuotojai. Kas reiškia, kad iki atitinkamo prašymo ir dokumentų pateikimo negali būti tvirtinama ar sutinkama, jog prašymas bus tenkinamas, kadangi tai sprendžia tik atitinkamus įgaliojimus turintys Registrų centro darbuotojai, nagrinėdami konkretų ir jau pateiktą prašymą. Tokio prašymo A. I. nustatyta tvarka nepateikė, todėl minėtas apelianto skundo argumentas vertinamas ne kaip paneigiantis, o kaip patvirtinantis jo kaltę.
17. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu/atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl A. I., būdama UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsi jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo pačiu, nesant išspręsto minėto klausimo, jis privalėjo vykdyti jam kaip bendrovės vadovui tenkančias įstatyme numatytas pareigas, ko šiuo atveju jis nepadarė.
18. Tokiu būdu, remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad A. I., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, per nustatytą laikotarpį nepateikdamas Registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškinė ir taikė ANK normas ir pagrįstai konstatavo, jog A. I. veiksmuose yra visi ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymiai. Nubaustajam paskirta nuobauda, tiek už kiekvieną nusižengimą, tiek ir subendrinta, atitinka byloje nustatytas jų individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. I. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.