- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- 1-1397-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10276-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Gintautas Danišauskas
kaltinamajam M. G. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Gintautui Danišauskui (nuotoliniu būdu),
viešame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. G. 2021 m. balandžio 3 d. apie 22.25 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad neturėjo planų vykti automobiliu, tai įvyko ekspromtu. Buvo sustabdytas pareigūnų, jiems nesipriešino. Dėl savo padarytos klaidos labai gailisi. Tą dieną išgėrė gal pusę butelio brendžio. Po to važiavo į kebabinę. Tą dieną vairuodamas automobilį jautėsi visiškai gerai. Automobilis „Audi TT“ priklauso jam, įgytas iki santuokos. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti sutuoktinės atsakomybei be užstato. Gauna labai mažą atlyginimą, gyvena nuomojamame bute, neturi daug lėšų. Kalbėjosi su sutuoktine apie šį įvykį. Nenorėtų, jog automobilis būtų konfiskuotas, nes vaiką reikės vežioti į (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Teisiamajame posėdyje laiduotoja E. G. paaiškino, kad pateikė prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei be užstato. To prašo, nes pažįsta savo vyrą geriau už visus. Tiki, kad daugiau toks nusikaltimas neįvyks, gali padaryti jam įtaką. Jos požiūris į sutuoktinio padarytą nusikalstamą veiką toks, kad ji smerkia, stengiasi suprasti, kodėl jis pirmą kartą tokią nesąmonę padarė. Šeimoje jos žodis yra paskutinis ir kaltinamasis jos klauso. Stiprų alkoholį vyras vartoja tik per šventes.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas A. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2021 m. balandžio 3 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu T. B. apie 22.25 val. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas gatvėje pastebėjo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai manevruoja. Važiuodami (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį Audi TT, tamsios spalvos, įsukantį į (duomenys neskelbtini), kuris pagal požymius atitinka pranešėjo nurodytą automobilį. Nurodytas automobilis važiavo pakankamai dideliu greičiu, iš (duomenys neskelbtini) nurodytas automobilis pasuko į M. Š. gatvę ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę, kur buvo sustabdytas jiems įjungus specialiuosius šviesos švyturėlius bei garso signalus. Jam priėjus prie anksčiau nurodyto automobilio „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojo vietoje sėdėjo asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. G., kuriam nurodytas automobilis ir priklauso. Jam bendraujant su nurodytu asmeniu, akivaizdžiai matėsi, kad šis buvo neblaivus, jo kalba buvo nerišli, jam pateikiant transporto priemonės dokumentus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, nuo asmens sklido alkoholio kvapas. Nurodyto asmens paprašė išlipti iš automobilio, asmuo svyravo. Alkotesterio pagalba patikrino asmens blaivumą. Pirmu tikrinimu alkoholio matuokliu 22.33 val. buvo nustatytas 2,51 prom. girtumas, o antru tikrinimu 22.52 val. nustatytas 1,75 prom. girtumas (b. l. 35).
2021 m. balandžio 3 d. vyriausiojo patrulio T. B. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir A. K. parodymuose (b. l. 10).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. G. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta. 2021 m. balandžio 3 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas namuose maždaug po pietų pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus vartojo vienas, gėrė brendį. Išgėręs daugiau negu pusę 0,5 l talpos brendžio butelio, maždaug apie 22.00 val. užsimanė valgyti. Išėjęs iš namų atsisėdo į automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ kebabinę (duomenys neskelbtini). Nusipirkęs maisto, atsisėdo į savo automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo į namus. Važiuojant, po kelių minučių, būnant netoli namų, pastebėjo iš paskos važiuojantį policijos automobilį, kuris jį vėliau pradėjo stabdyti. Po signalo jis sustojo į dešinį kelkraštį. Kiek vėliau prie jo priėjo policijos pareigūnai, ką tiksliai pasakė, jis neatsimena, tačiau daug nekalbėjo. Patikrino jo girtumą. Po girtumo patikrinimo jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, pripažįsta (b. l. 46).
2021 m. balandžio 3 d. 22.33 val. M. G. nustatytas 2,51 prom. neblaivumo laipsnis, tą pačią dieną 22.52 val. – 1,75 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 12-15).
VĮ Regitra duomenimis, automobilio „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra M. G. (b. l. 17).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. balandžio 3 d. 22.27 val. gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjas gatvėje pastebėjo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai manevruoja (b. l. 8-9).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Teismo vertinimu, kaltinamojo M. G. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. parodė, kad neturėjo planų vykti automobiliu, tai įvyko ekspromtu. Buvo sustabdytas pareigūnų, jiems nesipriešino. Dėl savo padarytos klaidos labai gailisi. Tą dieną išgėrė gal pusę butelio brendžio. Po to važiavo į kebabinę. Tą dieną vairuodamas automobilį jautėsi visiškai gerai. Tokie jo parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 46).
Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. K. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. G. 2021 m. balandžio 3 d. apie 22.25 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną vairuodamas automobilį jautėsi visiškai gerai, nors išgėrė pusę butelio brendžio. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis M. G. ir laiduotoja E. G. prašo teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį E. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pirmiausia pastebėtina, kad M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Antra, nusikalstamą veiką M. G. padarė pirmą kartą, būdamas anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Trečia, kaltinamasis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 46), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Penkta, pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. G. yra vidutinio amžiaus, anksčiau neteistas, veikos padarymo metu baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (b. l. 63-65), dirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nustatyta viena M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu M. G. savo elgesį vertino kritiškai, parodė, kad nesiekė padaryti nusikaltimo, tai daugiau lėmė nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog M. G. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. G. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Šiuo atveju atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė E. G. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. G. yra neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai. E. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta savo vyrą geriau už visus. Tiki, kad daugiau toks nusikaltimas neįvyks, gali padaryti jam įtaką. Šeimoje jos žodis yra paskutinis ir kaltinamasis jos klauso. Stiprų alkoholį vyras vartoja tik per šventes. Iš atitinkamo E. G. prašymo taip pat matyti, kad ją su kaltinamuoju sieja artimi ryšiai, todėl tikėtina, kad ateityje ji kaltinamojo elgesiui galės daryti teigiamą įtaką. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad E. G. nurodė, jog kaltinamasis jos klauso, šeimoje jos žodis yra paskutinis. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja E. G. verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra jo sutuoktinė, jie gyvena kartu ir vienas kitu rūpinasi (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, apibūdinančias E. G., nustatytinas minimalus vienerių metų laidavimo terminas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
M. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,75 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, įvertinus ankstesnius kaltinamojo baustumus, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. balandžio 4 d. (b. l. 49).
Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, pagrindo dar labiau sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą nėra jokio pagrindo.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju M. G. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. G. Teismas atkreipia dėmesį į itin neatsakingą M. G. poelgį vertinamo įvykio metu. Jis ne tik vairavo automobilį, būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas), bet ir, būdamas tokios būklės, važiavo pirkti kebabų Vilniaus mieste, prieš tai vartojęs stiprų alkoholį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas A. K. parodė, kad bendraujant su M. G. akivaizdžiai matėsi, kad šis buvo neblaivus, jo kalba buvo nerišli, jam pateikiant transporto priemonės dokumentus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, nuo asmens sklido alkoholio kvapas, asmuo svyravo, taigi kaltinamojo neblaivumas buvo išoriškai akivaizdžiai išreikštas. Be to, M. G. neblaivumą lėmė stipraus alkoholinio gėrimo (brendžio) vartojimas. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Šios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas M. G. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus. Taip pat įvertintina ir tai, kad kaltinamasis nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia, vairuodamas transporto priemonę vidutinio girtumo būsenos, neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, be to, būdamas išsilavinęs ir sėsdamas neblaivus prie vairo M. G. neabejotinai suprato galimas savo veiksmų pasekmes ir riziką netekti vairuojamo automobilio ar jo vertės dydžio turto.
Nors kaltinamasis ir jo gynėjas prašė automobilio nekonfiskuoti, motyvuodami tuo, kad automobilis reikalingas vaikui vežioti į (duomenys neskelbtini), pas gydytoją, šios aplinkybės negali būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamojo poveikio priemonės akivaizdų neproporcingumą. Nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu M. G. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ Regitra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
M. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. G. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti M. G. priklausantį automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos. M. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ Regitra.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti E. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.