Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. M. ir V. R. (M.) susituokė (duomenys neskelbtini). N. M. 1984-02-21 deklaravo gyvenamąją vietą adresu - . Į butą esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę 1992-05-07 pirkmo-pardavimo sutarties pagrindu, būdamas santuokoje, įgijo N. M. (duomenys neskelbtini) mirė N. M. sutuoktinė V. M. 1994-12-17 N. M. jau po sutuoktinės mirties sudarė Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį, elektros energija sutartimi buvo tiekiama vartojimui į butą esantį (duomenys neskelbtini). 1994-12-17 N. M. sudarė Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 3045896. 2005-05-18 N. M. su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 71700. N. M. ir po sutuoktinės mirties rūpinosi ir prižiūrėjo butą esantį (duomenys neskelbtini) mokėjo mokesčius. Tą patvirtina pareiškėjo pateiktos N. M., UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Lietuvos telekomas“, UAB „Jurita“, UAB „Vilniaus energija“ sąskaitos apmokėjimui (sąskaitos pateiktos apmokėjimui laikotarpiu 2001 m. – 2017 m.), paslaugos teiktos butui esančiam (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas pateikė Atsiskaitymo knygelės duomenis kurioje už buto esančio (duomenys neskelbtini) komunalines paslaugas 2001 m. – 2007 m. mokėtoju nurodytas N. M.. 2017-11-22 N. M. mirė. Pareiškėjas 2018-01-31 kreipėsi į Vilniaus m. 41-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, dėl palikimo atsiradusio po N. M. mirties, priėmimo. Notarė J. M. pareiškimą apie palikimo priėmimą tvirtino. Pareiškėjas S. M. ir suinteresuotas asmuo E. M. yra velionių N. M. ir V. M. vaikai.

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

4. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad N. M., po sutuoktinės V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjęs jį valdyti (b. l. 2).

5. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-496-278/2017). Palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso normos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

6. Vadovaujantis Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso (galiojusio N. M. ir V. M. santuokos metu), aktualios redakcijos 21 str. 3 d. nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisė į butą esantį - įregistruota N. M. vardu. Butas įgytas santuokoje su V. M. panaudojant abiejų sutuoktinių lėšas (pranešimai apie lėšų nurašymą iš V. M. nebalansinės sąskaitos Nr. I-11099 ir iš N. M. nebalansinės sąskaitos Nr. I-11100). Taigi butas ir kitas turtas įgytas santuokoje lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso/priklausė velioniams N. M. ir V. M..

7. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimą reglamentavusios teisės normos nustatė galimybę priimti palikimą dviem būdais: kreipiantis su pareiškimu į notarą arba pradedant palikimą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo būdo teisinio įforminimo. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti. Tokiais įrodymais galėjo būti: namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba kad įpėdinis priėmė palikėjo turtą, finansų organo pažymėjimas, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo mokėjo gyvenamojo namo mokesčius, arba mokesčių mokėjimo kvitai, įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktą, jog palikimas buvo laiku priimtas, nuorašas bei kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą (teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 punkto 2 dalis). Taigi teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo vienas iš įrodymų, bet ne vienintelis palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinti. Be to, reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Taip pat faktiniu valdymu pripažįstama, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-656/2017).

8. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalingos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad N. M., po sutuoktinės V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. M. po sutuoktinės V. M. mirties ir toliau rūpinosi abiejų sutuoktinių turtu. Sudarė sutartis dėl elektros tiekimo, šalto vandens ir nuotekų šalinimo, karšto vandens ir buto šildymo, paslaugos buvo teikiamos butui esančiam - . N. M. mokėjo mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas, tai patvirtina jam apmokėjimui išrašytos UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Lietuvos telekomas“, UAB „Jurita“, UAB „Vilniaus energija“ sąskaitos bei Atsiskaitymo knygelėje kurioje mokėtoju už komunalinius mokesčius, už butą esantį Taikos g. 13-29, Vilniuje, nurodytas N. M. Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, kurie leidžia spręsti, kad pareiškėjo tėvas N. M. po sutuoktinės V. M. mirties (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai valdė, naudojosi ir disponavo sutuoktinės turtu iki pat savo mirties.

9. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad N. M. po V. M., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjęs valdyti. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog N. M., po sutuoktinės V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjęs jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, tam kad pareiškėjas S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priimtų palikimą po N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.