- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- 1-647-1069/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31954-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Advokatai
- Vaclovas Šerlinskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2018-07-05 apie 7.40 val., (duomenys neskelbtini), prie laiptinės durų, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip tris kartus kumščiu R. A. į veidą, po to suėmė rankomis šiam už rūbų krūtinės srityje ir jį laikydamas, prispaudė prie betoninės laiptų sienelės, taip nukentėjusiajam padarė kraujosruvą kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, juosmens dešinėje, kryžmens srityje ir dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. dėl kaltinimo pripažino vissiškai, tvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-13 ir 2018-09-24 duotus parodymus. Taip pat parodė, kad 2018-07-05 ryte, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būnant prie laiptų lauke, išėjo kaimynas R. A., kuris pradėjo jam priekaištauti dėl lauko durų. R. Š., netekęs kantrybės, susinervinęs, kad šis nuolat kabinėjasi, kumščiu sudavė jam į veidą, kiek kartų sudavė, neatsimena, bet du kartus tai tikrai, galėjo būti ir daugiau. Po to sugriebė R. A. rankomis už rūbų krūtinės srityje ir prispaudė jį prie laiptų sienelės. Palaikė jį taip prispaudęs iki pats nusiramino, paskui paleido. Taip pat paaiškino, kad nukentėjusiojo R. A. šeima išgėrinėja, konfliktuoja, kabinėjasi prie kaltinamojo ir kitų kaimynų. R. A. dar ir anksčiau apkaltino R. Š. katino pagrobimu, dėl šito kaltinimo reikėjo vykti aiškintis į policiją. Nepaisant to, R. Š., labai gailisi, kad mušė R. A., jo atsiprašė, norėjo atlyginti žalą, siūlė sumokėti iki 300 Eur, tačiau nukentėjusysis nesutiko. Jo prašomos žalos šiuo metu negalėtų sumokėti, nes tokia suma kaltinamajam labai didelė. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) civilinius ieškinius pripažįsta, tačiau ir šios sumos kaltinamajam yra didelės.
Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštaravo 2018-08-13 ir 2018-09-24 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. Š. duotiems parodymams (b. l. 127-129, 135-136).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę iš pripažino vissiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamajam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusysis R. A., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. Š. kaimynystėje gyvena apie penkerius metus. Nuo šių metų pavasario tarp jų prasidėjo nesklandumai. Jis, R. A., ir jo sugyventinė D. G. vis prašydavo R. Š. palikti laiptinės duris atidarytas, tačiau R. Š. dėl to pykdavo ant jų. 2018-07-05, apie 07.40 val., jis išėjo į lauką prie laiptinės ir pamatė stovintį ir rūkantį R. Š., kuris vienoje rankoje turėjo cigaretę, o kitoje laikė reples. Jis R. Š. pasakė „tu neuždarinėk durų, ar vienas jas įdėjai“. Po tų žodžių R. Š., nieko nesakęs, sudavė jam ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į veidą. Po to, suėmęs rankomis už rūbų krūtinės srityje ir taip jį laikydamas, pastūmė prie laiptų sienelės ir prispaudęs jį laikė. Tuo metu išėjo į lauką jo, R. A. sugyventinė ir pradėjo ant R. Š. šaukti. Šis jį paleido, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo (b. l. 2, 18-19, 22-23).
Savo parodymus dėl 2018-07-05 įvykio nukentėjusysis R. A. patvirtino akistatos su įtariamuoju R. Š. metu (b. l. 29-30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. G. parodė, kad 2018-07-05, apie 7.40 val., būdama namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-10, išgirdo lauke triukšmą. Išbėgusi į lauką pamatė, kad kaimynas R. Š. laiko prispaudęs jos sugyventinį R. A. prie namo lauko sienos ir užsimojo prieš jį ranka. Jai pradėjus šaukti, R. Š. jos sugyventinį paleido. Sugyventinio veidas buvo kruvinas. Kaip R. Š. sudavė smūgius sugyventiniui, nematė (b. l. 83-84).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. J. parodė, kad 2018-07-05, apie 7.20 val., ji su sugyventiniu R. Š. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto koridoriaus varė dviračius į lauką. Sugyventinis ėjo pirmas, o ji kiek atsilikusi. Dar koridoriuje išgirdo kaip lauke kaimynas R. A. sugyventinio klausė kodėl šis uždarinėja duris. Išvariusi dviratį į lauką, pamatė kaip jos sugyventinis kumščiu R. A. sudavė du kartus į galvą, į veidą. Paskui jos sugyventinis R. A. prispaudė prie sienos ir kiek palaikęs, paleido. Replėmis sugyventinis R. A. nesudavė (b. l. 87).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2018-07-10 išvadoje Nr. G 1149/2018 (03) nurodyta, kad R. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, juosmens dešinėje, kryžmens srityje ir dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante, pagal makroskopinį vaizdą ir medicininius dokumentus, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), 4-8 parų laikotarpiu iki apžiūros 2018-07-10 10.17 val., mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. R. A. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42-43).
2018-07-05 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 1-5) bei jo priede (fotolentelėje) (b. l. 8-9) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – įėjimas į namą ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), ten pat apžiūrėtas ir nukentėjusysis R. A..
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip, pavyzdžiui, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr.2K-152-693/2016). Smurtavimas sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, jog 2018-07-05 ryte, prie laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šilutės r., išėjo kaimynas R. A., kuris pradėjo jam priekaištauti dėl lauko durų. Kaltinamasis, neteko kantrybės, susinervino dėl nuolatinio kaimyno kabinėjimosi ir kumščiu sudavė kaimynui į veidą. Nors kaltinamasis tiksliai neprisiminė, kiek kartų sudavė, tačiau patvirtino, kad tikrai bent du kartus, tačiau nurodė, kad smūgių galėjo būti ir daugiau. Po to sugriebė R. A. rankomis už rūbų krūtinės srityje ir prispaudė jį prie laiptų sienelės. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo R. A., liudytojų D. G. ir I. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kita rašytinė byloje esanti medžiaga. Byloje pateikta specialisto išvada Nr. G 1149/2018 (03) patvirtina, kad R. A. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog nagrinėjamu atveju be kaltinamojo prisipažinimo yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti kaltinamojo R. Š. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
BK 140 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, tai nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas). Šiuo atveju teismas taip pat įvertina nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, kurios nors ir neleidžia pripažinti, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ar, kad kaltininko nusikalstama veika buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, kad konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, ar, kad nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, Nr. 2K-P-135-648/2016), dėl ko būtų pagrindas spręsti apie kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir tuo pagrindu atitinkamai sumažinti skiriamą bausmę, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veiką atitinkamu laipsniu vis tik sąlygojo paties nukentėjusiojo elgesys bei nuolatiniai reikalavimai / kaltinimai (dėl laiptinės durų naudojimo tvarkos, katino (pa)grobimo ir kt.), adresuoti kaltinamajam. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai galėjosi, savo elgesį vertino kritiškai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nusikalstamas veikos padarymo metu dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 93-95), šiuo metu oficialiai nedirbantis, bet planuojantis įsidarbinti – yra įtrauktas į ieškančių darbo asmenų apskaitą, baustas administracine tvarka, sumokėjęs ne visas jam paskirtas baudas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 109-113), neteistas (b. l. 114), yra įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 98).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam skirtina prokuroro pasiūlyta ir sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, t. y., 9 mėnesius, bausmės vykdymo metu įpareigojant dirbti arba be pažeidimų registruotis užimtumo taryboje (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 6 dalies 3 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam R. Š. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 138-139), paliktina iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį teismo nuosprendį – panaikintina.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Visų pirma, tokia savo teise byloje pasinaudojo nukentėjusysis R. A., pareikšdamas civilinį ieškinį dėl 800 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl ko 2018-08-21 nutarimu šioje byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 37). R. A. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirto sužalojimo jis negalėjo eiti į darbą, vyko pas medikus, be to, patyrė moralinę žalą (b. l. 36).
Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymi, jog R. A. kartu su civiliniu ieškiniu nenurodė jokių duomenų ir nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui identifikuoti jo patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydį. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra reali bei pagrįsta įrodymais, todėl ši dalis atmestina.
Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šioje vietoje teismas pažymi kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
Nustatyta, kad nukentėjusiajam R. A. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis kreipėsi į medikus ir atitinkamą laikotarpį buvo nedarbingas (b. l. 66-74). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam būtų likę kokių nors išorinių ar kitų liekamųjų sužalojimo reiškinių ir (ar), kad medikai būtų taikę sudėtingus gydymo metodus, taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl vidinių dvasinių išgyvenimų nukentėjusysis kreipėsi pas specialistus, todėl įvertinus smurtinių veiksmų pobūdį (intensyvumą ir trukmę), suduotų smūgių skaičių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 300 Eur sumos. Būtent tokia suma, teismo vertinimu, būtų adekvati nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pasekmėms ir neprieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.
Antra, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 112,57 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, susijusios su nukentėjusiojo R. A. gydymo išlaidomis, atlyginimo (b. l. 46-50). Nukentėjusiojo R. A. gydymo išlaidas, kurias patyrė teritorinė ligonių kasa, patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matosi, kad VšĮ Šilutės ligoninė ortopedo traumatologo ir radiologo (ambulatorinėms) paslaugoms apmokėti skyrė 15,26 Eur, kompiuterinei tomografijai – 66,79 Eur, o VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė ortopedo traumatologo paslaugoms išleido 15,26 Eur ir neurochirurgui – 15,26 (b. l. 49). R. Š. žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarė nusikalstama veika, todėl ją privalo atlyginti visa apimtimi (CK 6.263, 6. 283 straipsniai). Tokiu atveju Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš R. Š. priteistinas 112,57 Eur padarytos žalos atlyginimas.
Trečia, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 1 084,80 Eur sumai, prašant ją priteisti iš R. Š. (b. l. 58-62, 63-65). Kadangi dokumentai (b. l. 66-76) patvirtina, jog ligos išmoka buvo išmokėta nukentėjusiajam R. A. dėl 2018-07-05 įvykio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, civilinis ieškinys taip pat tenkintinas ir nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo (CK 6.263, 6. 283 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pripažinti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant R. Š. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje prie Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant R. Š. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje prie Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.
R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį teismo nuosprendį – panaikintina.
R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Civilinės ieškovės Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783981) pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 112,57 Eur (vieną šimtą dvylika eurų ir 57 euro centus) turtinei žalai atlyginti, sumokant ją į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (juridinio asmens kodas 193180814) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 084,80 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt keturis eurus ir 80 euro centų) turtinei žalai atlyginti, sumokant ją į gavėjo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), (gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismui.