- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-370-372/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- E. V.
- Advokatai
- Virginija Kazlauskieneiuž
Teismo procesinis Nr. 2-70-3-04158-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija: 24; 27.3.1.10;
NUTARTIS
2014 m. birželio 6 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5275-459/2013 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl bendrijos narių susirinkimo ir bendrijos valdybos susirinkimo sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pateikusi ieškinį prašė pripažinti savininkų bendrijos (toliau - Bendrijos) Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) narių pakartotinio susirinkimo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos. Pripažinti savininkų bendrijos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), valdybos susirinkimo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą, pažymėtą protokole Nr. 1, negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos. Nurodė, kad Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos narių pakartotinio susirinkimo 2012 m. spalio 9 d. protokolinio sprendimo pagrindu, ieškovė buvo atšaukta iš bendrijos valdybos pirmininkės pareigų jos ligos laikotarpiu. Nurodė, kad svarstant bendrijos valdybos pirmininko atšaukimo ir valdybos rinkimo klausimus balsuoti „už“ galėjo 14 tačiau ne 17 bendrijos narių (1 susilaikė), kaip nurodyta protokoliniame sprendime. Susirinkimo dalyvių sąraše nurodytas klaidingas dalyvių skaičius. Kadangi pažeistas šis imperatyvas, todėl bendrijos susirinkimas yra neteisėtas, nes daugiau kaip ketvirtadalį būtinų balsų sudaro 16 bet ne 14 bendrijos narių balsai. Nauja bendrijos pirmininkė buvo išrinkta ne bendrijos visuotinio susirinkimo narių, bet bendrijos valdybos narių, taip buvo viršyti bendrijos valdybos įgaliojimai ir pažeisti įstatymo reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad reikėjo ¼ bendrijos narių skaičiaus – 30%, t. y. tik 15 žmonių. Atėjo 18 žmonių, todėl net ir atmetus ieškovės ginčijamą E. M. balsą liko 17 balsų, kurių užteko teisėtam balsavimui. Susirinkimo nutarimui pripažinti galiojančiu užteko 8 balsų. Nurodė, kad susirinkimo dalyvių sąrašų trūkumai nėra esminiai, nes jie išviešinti ir neturi lemiamos reikšmės. Prašė taikyti ieškinio senaties institutą, nes ieškovė susirikimo sprendimą galėjo ginčyti per tris mėnesius, nuo 2012-10-10.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės E. V. atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 900,00 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad viso name yra 60 butų, todėl sušaukti visuotinį susirinkimą iniciatyvos ėmėsi reikiamas skaičius, t.y. 16 bendrijos narių. Teismas pašalino du narius iš turėjusių teisę balsuoti susirinkime sąrašo, kadangi kilo abejonių dėl jų balsų galiojimo. Konstatavo, kad 2012-10-09 bendrijos narių susirinkimas įvyko, nes buvo Bendrijos įstatų 23 dalyje nustatytas reikalingas kvorumas, kadangi susirinkime dalyvavo 16 turėjusių teisę balsuoti bendrijos narių. Padarė išvadą, kad susirinkimo nutarimai yra teisėti, nes už juos balsavo daugiau kaip pusė iš šešiolikos turėjusių balsavimo teisę ir dalyvavusių susirinkime bendrijos narių. Buvo teisėtas ir 2012-10-09 bendrijos valdybos balsavimas dėl bendrijos valdybos pirmininkės išrinkimo, net ir neskaičiuojant E. M. balso, kitų dalyvaujančių valdybos narių skaičius atitiko įstatų 24 dalies reikalavimus. Pritaikė ieškinio senatį, nes ieškovės ieškinys teismui pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, kuris pasibaigė vėliausiai 2012-03-31.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovė E. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių pakartotino susirinkimo 2012-10-09 sprendimą negaliojančiu nuo priėmimo dienos; pripažinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2012-10-09 valdybos susirinkimo sprendimą, pažymėtą protokole Nr.1, negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatęs susirinkimo narių sąraše pažeidimą negalėjo pašalinti narių iš turėjusių teisę balsuoti susirinkime sąrašo. Tokia teismo išvada negalima, kadangi teismas už bendrijos narių valią negali spręsti, kuriuos narius įtraukti į sąrašus, o kuriuos ne, tai yra bendrijos narių diskrecijos teisė. Teismas tik galėjo pasisakyti ar buvo padarytas pažeidimas. Nustačius tokio pobūdžio pažeidimą ir tai, kad susirinkimo narių sąrašas nepasirašytas, susirinkimo protokolinis sprendimas turėjo būti panaikintas. Visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokolas yra nepasirašytas. Vertinant tai, kad įstatyme įsakmiai nurodoma, jog turi būti skaičiuojami tik bendrijos narių balsai, ne bendrijos narių balsų skaičiavimas, priimant protokolinį sprendimą, yra neteisėtas, neatsižvelgiant į tai, jog balsavo du trečdaliai bendrijos narių.
Teismas, sprendime darydamas išvadas dėl bendrijos valdybos pirmininko išrinkimo rėmėsi įstatais, nustatančiais supaprastintą bendrijos valdybos pirmininko išrinkimo tvarką, t.y. iš bendrijos valdybos narių, tačiau ne įstatymo nuostatomis, kad bendrijos valdybos pirmininkas renkamas iš bendrijos narių. Taip teismas padarė teisės taikymo klaidą.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis apie tai, kad apie bendrijos pirmininkės atšaukimą ieškovė sužinojo jau sekančią dieną. Apeliantė mano, kad jos teisės pažeidimo santykis turėjo būti aiškinamas ne formaliai fiksuojant datas, o vertinant visų svarbių dokumentų, lėmusių ieškovės elgesį, analizę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimą; priteisti iš ieškovės atsakovo atstovei L. K. bylinėjimosi išlaidas – 400 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad name yra 60 butų, todėl 16 bendrijos narių iniciatyvinė grupė pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį turėjo visuotinio sušaukimo teisę. Atsakovės nuomone susirinkimo dalyvių registracijos lape įsivėlusi klaida dėl praleisto vieno eilės numerio nėra esminė ir susirinkimo kvorumui tai jokios įtakos neturėjo. Nesutinka su apeliantės teiginiu, jog esant tokiai situacijai kai butas priklauso ne vienam asmeniui, susirinkime dalyvaujantis bendraturtis turi turėti kito bendraturčio įgaliojimą. Atsakovė teigia, kad to įstatymai nenumato. Teismas, vertindamas įrodymus dėl L. K. išrinkimo valdybos pirmininke nepadarė jokios teisės taikymo klaidos, nes bendrijos nariai savo teise balsuoti pasinaudojo nevaržomai ir sprendimai visuotiniame susirinkime priimti balsų dauguma. Atsakovė mano, jog apeliantė praleido ieškinio senaties terminą, kadangi žinojo apie šaukiamus visuotinius bendrijos narių susirinkimus ir jų darbotvarkes, po pakartotinio visuotinio susirinkimo sprendimų priėmimo, duomenys apie išrinktą pirmininką ir valdybą buvo paviešinti VĮ Registrų centro Šiaulių filiale ir nuo to laiko tapo laisvai prieinami apeliantei.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl savininkų bendrijos narių pakartotinio susirinkimo sprendimo ir valdybos susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiais.
Dėl ieškinio senaties
Apeliantė nesutinka su teismo taikyta ieškinio senatimi ir su teismo išvadomis apie tai, kad apie bendrijos pirmininkės atšaukimą ieškovė sužinojo jau sekančią dieną. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad teisiškai nepagrįstas ieškovės argumentas, kad aplinkybė, jog L. K. yra išrinkta nauja Bendrijos valdybos pirmininke, anksčiausiai jai tapo žinoma 2013-04-26.Teismas padarė išvadą, kad ieškovei susirinkimo rezultatai tapo žinomi gerokai anksčiau, nei ji nurodo, kad ieškovė apie jos atleidimą sužinojo jau sekančią dieną, o vėliausiai 2012-12-31.
Ieškinio senaties terminai įtvirtinti CK 1.125 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši yra pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).
Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (LR CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012.).
Pareikštu ieškiniu apeliantė siekė pripažinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos narių pakartotinio susirinkimo 2012-10-09 sprendimą ir 2012-10-09 valdybos susirinkimo sprendimą negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos. Apeliantės teigimu, apie ginčijamus sprendimus ir jų turinį ji sužinojo 2013-04-24 iš VĮ „Registrų centras“ filialo gavusi bendrijos visuotinio susirinkimo ir bendrijos valdybos sprendimus su priedais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties termino pradžia apeliantės pareikštiems reikalavimams prasidėjo anksčiau nei 2013-04-24, o ieškinys pareikštas praleidus 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai: 2012-10-09 pranešimas Nr. 00-01 apie darbo sutarties nutraukimą; 2012-11-09 advokato Žydrūno prašymas pateikti informaciją ir dokumentus, kuriame minima apie E. V. atleidimą (8 b. l.); 2013-03-07 nutarimas netenkinti skundo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad ieškovė prokuratūrai pareiškimą dėl neteisėto atleidimo iš Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkės pareigų, pateikė 2012-12-31(48-49 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad apie jos teisių pažeidimą ji sužinojo tik 2013-04-26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei pareiškus ieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, buvo pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rašytinius įrodymus, atsakovės atstovė advokatei Virginijai Kazlauskienei už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą sumokėjo 400 Lt (179 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai ir į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovei – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. V. priteisia atsakovės patirtas 400 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai (j. a. k. 245617780) 400 Lt (keturių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.