- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2-5275-459/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04158-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- E. V.
- Advokatai
- Žydrūnas Rupšys, Virginija Kazlauskienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui daugiabučio namo Talšos g. 4, Šiauliai savininkų bendrijai, dėl bendrijos narių susirinkimo ir bendrijos valdybos susirinkimo sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. V. palaikė ieškinį ir prašė jį patenkinti.
Ieškovės atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys palaikė ieškinį ir prašė visiškai patenkinti. Jis paaiškino, kad yra pagrindas pripažinti savininkų bendrijos (toliau - Bendrijos) Daugiabučio namo Talšos g. 4, Šiauliai, narių pakartotinio susirinkimo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, bei pripažinti savininkų bendrijos Daugiabučio namo Talšos g. 4, Šiauliai, valdybos susirinkimo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą, pažymėtą protokole Nr. 1, negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos. Nurodė, kad Daugiabučio namo Talšos g. 4, Šiauliai, savininkų bendrijos narių pakartotinio susirinkimo 2012 m. spalio 9 d. protokolinio sprendimo pagrindu, ieškovė buvo atšaukta iš bendrijos valdybos pirmininkės pareigų jos ligos laikotarpiu. Protokoliniame sprendime yra nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 19 bendrijos narių, iš kurių už E. V. pašalinimą iš DNSB Talšos g. 4, Šiauliai, valdybos pirmininko pareigų balsavo 17 bendrijos narių, o susilaikė 2 bendrijos nariai. Ieškovės atstovas tvirtino esantis įsitikinęs, kad iš DNSB, esančios Talšos g. 4, Šiauliuose, 2012-10-19 susirinkimo dalyvių registracijos lapo matyti, jog prisiregistravo 19 bendrijos narių. Tačiau faktiškai registravosi tik 18 bendrijos narių, nes lape yra praleistas Eil. Nr. 9. 2012 m. rugsėjo 25 d. kvietime dalyvauti visuotiniame pakartotiniame DNSB Talšos g. 4 susirinkime nurodoma, kad darbotvarkėje numatyti bendrijos valdybos pirmininko atšaukimo ir valdybos rinkimo klausimai. 2012 m. spalio 9 d. DNSB Talšos g. 4, Šiauliai, valdybos susirinkimo protokoliniame sprendime Nr. 1 nurodoma, kad posėdyje dalyvavo L. K., L. M. K., E. M., G. V. ir kiti daugiabučio namo Talšos g. 4, savininkų bendrijos nariai, tačiau nenurodytas konkretus dalyvavusių bendrijos narių skaičius. Darbotvarkėje svarstyti DNSB Talšos g. 4 savininkų bendrijos valdybos pirmininko rinkimo ir einamieji klausimai. Bendrijos valdybos pirmininke buvo išrinkta L. K., už ją balsavus trims ir vienam. Tačiau iš bendrijos 2012 m. spalio 9 d. susirinkimo narių registracijos (sąrašo) duomenų matyti, kad vietoj nurodytų 19 narių prisiregistravo 18, nes sąraše po eilės numerio 7, sekančiu numeriu nurodomas 9. Tačiau pagal VĮ Registrų centro pateiktą namo butų savininkų sąrašą matyti, kad jame nurodytas E. M. nėra bendrijos narys, todėl negalėjo balsuoti. I. D. taip pat nėra bendrijos narė, todėl negalėjo balsuoti. G. V. yra tik dalies buto savininkė, todėl norėdama balsuoti turėjo būti įgaliota bendrasavininkio M. V.. Neturėdama nuosavybės teisių į visą butą, ji neturėjo ir balso teisės. Todėl svarstant bendrijos valdybos pirmininko atšaukimo ir valdybos rinkimo klausimus balsuoti „už“ galėjo 14 tačiau ne 17 bendrijos narių (1 susilaikė), kaip nurodyta protokoliniame sprendime. Kadangi pažeistas šis imperatyvas, todėl bendrijos susirinkimas yra neteisėtas, nes daugiau kaip ketvirtadalį būtinų balsų sudaro 16 bet ne 14 bendrijos narių balsai. Nesant dokumentų, patvirtinančių konkrečių bendrijos narių teisę balsuoti savininkų vardu, buvo padaryta ne tik teisinė klaida, nes buvo leista balsuoti ne bendrijos nariams, bet ir procedūrinė, nes atsakovė negali remtis nepasirašytais protokolais, kaip įrodymais. Kadangi bendrijos susirinkimas yra neteisėtas, todėl bendrijos pirmininkės E. V. atšaukimas iš pareigų taip pat yra neteisėtas. Atstovas mano, kad dėl to, jog nauja bendrijos pirmininkė buvo išrinkta ne bendrijos visuotinio susirinkimo narių, bet bendrijos valdybos narių, taip buvo viršyti bendrijos valdybos įgaliojimai ir pažeisti įstatymo reikalavimai. Be išdėstyto, atstovas tvirtino, kad ieškovė nepraleido senaties termino kreiptis į teismą, nes negalėjo sužinoti anksčiau apie jos atleidimą, negu 2013 m. balandžio 26 d., kai jos atstovas gavo patvirtintus dokumentus iš Valstybės įstaigos Registrų centro Šiaulių filialo. Tik iš šių dokumentų turinio paaiškėjo apie ginčijamus protokolinius sprendimus, jų turinį ir balsavusius asmenis. Tik apmokėjusi už dokumentų kopijas 2013-04-29, tą dieną ieškovė per atstovą gavo bendrijos visuotinio susirinkimo ir bendrijos valdybos sprendimus su priedais. Iš dokumentų turinio paaiškėjo, jog ieškovė neteisėtai atšaukta iš bendrijos pirmininkės pareigų, o bendrijos pirmininke taip pat neteisėtai išrinkta atsakovo atstovė. Atstovas įsitikinęs, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes po 2013-04-29 kreipėsi į teismą per tris mėnesius, t.y. 2013-06-07.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė L. K. prašė atmesti ieškinį kaip nepadrįstą ir paaiškino palaikanti atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Atsakovė nurodė, kad pirmas susirikimas buvo sukviestas 2012-09-24, tačiau neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Todėl 2012-10-09 buvo sušauktas ir įvyko pakartotinis susirinkimas, nes buvo kvorumas. Reikėjo ¼ bendrijos narių skaičiaus, 30%, t. y. tik 15 žmonių. Atėjo 17 žmonių, todėl net ir atmetus ieškovės ginčijamą E. M. balsą liko 17 balsų, kurių užteko teisėtam balsavimui. E. M. tuo metu pirko butą iš buvusio savininko, todėl nėra aišku ar spalio 9 d. jis jau buvo bendrijos narys. Susirinkimo nutarimui pripažinti galiojančiu užteko 8 balsų. Išrinkti į valdybą žmonės ją išrinko pirmininke. Pagal bendrijos įstatus visuotiniame susirinkime yra išrenkama valdyba, kuri renka pirmininką. Be to L. K. prašė taikyti ieškinio senaties institutą, nes ieškovė susirikimo sprendimą galėjo ginčyti per tris mėnesius, nuo 2012-10-10. Kadangi ieškovė buvo tinkamai ir laiku informuota apie tai, kokie klausimai bus sprendžiami susirinkime. Apie tai, kad bus renkamas bendrijos pirmininkas, butų savininkams buvo paskelbta skelbimo lentose, o ieškovė informuota atskiru raštu. O apie tai, kokie buvo priimti sprendimai ir, kad ieškovė nebėra pirmininkė, E. V. buvo informuota papildomai raštu, todėl terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2013-01-09.
Atsakovės atstovė advokatė Virginija Kazlauskienė palaikė atsakovės poziciją ir paaiškino, kad susirinkimo dalyvių sąrašų trūkumai nėra esminiai, nes jie išviešinti ir neturi lemiamos reikšmės. Susirinkimo metu kvorumas buvo. G. V. balsas visuotiniame susirinkime įskaičiuotas pagrįstai, nes ji yra buto bendrasavininkė. Dėl ieškinio senaties eigos pradžios momento prašo remtis bylos duomenimis, kurie patvirtina, jog tai, kad ieškovė nebėra pirmininke ji sužinojo jau tą pačią dieną. Tačiau jeigu liudytojos parodymus vertinant kaip nepakankamus, teismas turėtų remtis aplinkybe, kad jau nuo 2012-10-17 ieškovė nebegalėjo atlikti bankinių operacijų, vadinasi tada papildomai sužinojo nebesantis pirmininke. Kadangi ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos 2012-11-12, todėl jos advokatas turėjo galimybę tuoj po to gauti visus apie tai informuojančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas (LR CPK 178 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Daugiabučio namo Talšos g. 4, Šiauliai, savininkų bendrijos narių susirinkimas neįvyko 2012-09-24, nes nebuvo reikiamo dalyvių kvorumo, kadangi buvo užregistruotas tik 21 narys (14-15 b.l.). Iš pakartotinio daugiabučio namo Talšos g. 4, Šiauliai, savininkų bendrijos narių susirinkimo protokolinio 2012 m. spalio 9 d. sprendimo akivaizdu, kad E. V. pašalinta iš Daugiabučio namo Talšos g. 4, savininkų bendrijos valdybos pirmininko pareigų, o valdybos nariais išrinkti L. K., L. M. K., E. M. ir G. V. (12 b.l.). Bendrijos susirinkimo registracijos lape nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 19 bendrijos narių. Tačiau akivaizdu, kad yra padaryta klaida numeruojant dalyvius, nes praleistas skaičius „9“ (13 b.l.). Prie bylos yra prijungta medžiaga Nr. 0113000045571, dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurios matyti, kad E. V. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Bendrijos narių susirinkimų protokolinių nutarimų galimo suklastojimo, gautas Šiaulių apylinkės prokuratūroje 2013-01-04.
Dėl susirinkimo ir valdybos susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
2012-07-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymas (toliau – Bendrijų įstatymo), kurio 11 str. 1 d. numatyta, kad tuomet, kai visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai, visuotinio susirinkimo sušaukimo teisę turi daugiau kaip 1/4 bendrijos narių. E. V. kadencija baigėsi 2007-11-09 (55 b.l. ir Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 22 str. (2004-01-29 redakcija)), tačiau ji baigiantis ar pasibaigus kadencijai nesušaukė visuotinio susirinkimo. Iš bylos duomenų (27-29, 80-82 b.l., 116-120 b.l.) matyti, kad viso name yra 60 butų, todėl sušaukti visuotinį susirinkimą iniciatyvos ėmėsi reikiamas skaičius, t.y. 16 bendrijos narių. Pirmasis susirinkimas 2012-09-24 neįvyko, nes nebuvo reikiamo balsų kvorumo. Pagal Bendrijos įstatų 23 dalį (b.l. 10), Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė bendrijos narių. Neatvykus į susirinkimą nustatytam narių skaičiui, per dvi savaites gali būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip ¼ narių, arba ½ įgaliotinių. Pakartotinis visuotinis susirinkimas buvo šaukiamas 2012-10-09 (13 b.l.). Bendrijos susirinkimo registracijos lape nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 19 bendrijos narių, tačiau akivaizdu, jog yra padaryta klaida numeracijoje, nes praleistas skaičius „9“ (b.l. 13). Atsižvelgiant į tai laikytina, kad faktiškai buvo užregistruota 18 narių. Ieškovės atstovo teigimu registracijos sąraše įrašyti E. M. ir I. D. neturėjo balso teisės. Atsakovės atstovė pripažino, kad E. M. susirinkimo metu galimai neturėjo bendrijos nario statuso. Taip pat pripažino, kad ir I. D. neturėjo notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo. Todėl šie du asmenys išjungtini iš turėjusių teisę balsuoti susirinkime sąrašo, kadangi kyla abejonių dėl jų balsų galiojimo. Tačiau ieškovės atstovo teiginį, kad norėdama balsuoti G. V. taip pat turėjo būti įgaliota buto bendrasavininkio M. V., teismas atmeta, kadangi CK 4.85 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu butas ar patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Todėl teismas konstatuoja, kad 2012-10-09 bendrijos narių susirinkimas įvyko, nes buvo Bendrijos įstatų 23 dalyje nustatytas reikalingas kvorumas, kadangi susirinkime dalyvavo 16 turėjusių teisę balsuoti bendrijos narių. Atsižvelgiant į aptartą darytina išvada, kad susirinkimo nutarimai yra teisėti, kadangi už juos balsavo daugiau kaip pusė iš šešiolikos turėjusių balsavimo teisę ir dalyvavusių susirinkime bendrijos narių. Iš 2012-10-09 visuotinio pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad visi susirinkime priimti sprendimai gavo nustatytą balsų skaičių net ir išskaičiavus E. M., I. D. ir dviejų susilaikiusių nuo balsavimo narių balsus. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, darytina išvada, kad 2012-10-09 visuotinis pakartotinis susirinkimas buvo teisėtas, nes jame dalyvavo ir balsavo reikiamas bendrijos narių skaičius.
Teismas taip pat konstatuoja, kad buvo teisėtas ir 2012-10-09 bendrijos valdybos balsavimas dėl bendrijos valdybos pirmininkės išrinkimo. Iš Valdybos susirinkimo protokolo (16 b.l.) matyti, kad net ir neskaičiuojant E. M. balso, kitų dalyvaujančių valdybos narių skaičius atitiko įstatų 24 dalies (9-11 b.l.), reikalavimus. Todėl akivaizdu, kad valdybos susirinkimo balsavimas dėl L. K. išrinkimo bendrijos valdybos pirmininke, iš esmės surinko reikiamą balsų skaičių, numatytą įstatų 25 dalyje.
Dėl ieškinio senaties.
Atsakovės atstovės teismo posėdyje ir atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senaties institutą ir taip pat tuo pagrindu atmesti ieškinį. Pagal CK 2.82 str. 4 d. ieškiniams dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais teismo tvarka yra taikomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). CK 1.127 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė nurodė, kad aplinkybė, jog L. K. yra išrinkta nauja Bendrijos valdybos pirmininke, anksčiausiai jai tapo žinoma 2013 m. balandžio 26 d., būtent po to, kai Valstybės įstaigos Registrų centro Šiaulių filialo atstovas parengė prašomus dokumentus ir juos patvirtino (30, 31 b.l.). Tačiau iš bylos duomenų teismui akivaizdu, kad ši aplinkybė ieškovei tapo žinoma gerokai anksčiau, t.y. vėliausiai 2012-12-31. Būtent tą dieną pasirašytą pareiškimą ieškovė 2013-01-04 pateikė Šiaulių apylinkės prokuratūrai, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl Bendrijos narių susirinkimų protokolinių nutarimų galimo suklastojimo. Minėtame pareiškime ieškovė aiškiai nurodo, kad jai yra žinoma apie ginčijamą Bendrijos narių susirinkimą, kurio metu Bendrijos pirmininke buvo išrinkta atsakovė L. K. ir, kad ieškovei kilo abejonės dėl pakartotinio visuotinio susirinkimo teisėtumo.
Teismas taip pat turi omenyje, kad ir kiti bylos duomenys rodo eilę aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą, kad ieškovei apie visuotinio pakartotinio susirinkimo balsavimo ir bendrijos valdybos balsavimo rezultatus buvo žinoma dar anksčiau nei paminėtą 2012-12-31 datą. Iš atsakovės atstovės pateikto pranešimo, kuris ieškovei buvo išsiųstas registruotu laišku 2012-10-11, turinio akivaizdu, jog ieškovė buvo informuota apie balsavimo 2012-10-09 visuotiniame susirinkime, rezultatus (39 b.l.). Ieškovė teismo posėdžio metu tai patvirtino. Be aptarto, teismas turi omenyje kad teismo posėdyje apklausta liudytoja E. A. M. taip pat paaiškino, kad ji pati asmeniškai jau kitą dieną po susirinkimo, t.y. 2012-10-10, pranešė ieškovei E. V., jog ši yra nušalinta nuo bendrijos valdybos pirmininkės pareigų. Ieškovės advokato Ž. Rupšio 2012-11-09 pateiktame prašyme L. K. taip pat aiškiai nurodyta, kad E. V. kreipėsi į advokatą dėl to, kad buvo atleista iš bendrijos valdybos pirmininkės pareigų (8 b.l.).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą ieškinio senaties pradžios terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kada ieškovė betarpiškai sužinojo apie visuotinio pakartotinio susirinkimo ir bendrijos valdybos balsavimo rezultatus. Teismas daro išvadą, kad ieškovei rezultatai tapo žinomi gerokai anksčiau, negu nurodo pati ieškovė. Iš aukščiau aptarto teismui akivaizdu, jog visi aukščiau paminėti atvejai įrodo, kad ieškovė apie jos atleidimą sužinojo jau sekančią dieną, tačiau vėliausiai 2012-12-31. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovės ieškinys pateiktas teismui praleidus įstatymo nustatytą terminą, kuris pasibaigė vėliausiai 2012-03-31, todėl taikytina ieškinio senatis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovę atstovavusiai advokatei sumokėtų išlaidų suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, iš kurių akivaizdu, kad advokatei V.Kazlauskienei (88-91 b.l.) už susipažinimą su byla, atsiliepimo į ieškinį parengimą, konsultacijų teikimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose atsakovė sumokėjo 900 Lt. Kadangi pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus akivaizdu, jog atsakovė patyrė 900 Lt dydžio išlaidas advokato darbui apmokėti, o ieškinys atmestinas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos patirtos išlaidos už advokato pagalbą apmokėti (Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d., 98 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 279 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Ieškovės E. V. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Daugiabučio namo Talšos g. 4, Šiauliai, savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 245617780, 900,00 Lt (devynis šimtus litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.