Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-217-567/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-06
Bylos Nr.
e2-217-567/2025
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00178-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio pilnytis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-217-567/2025Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00178-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio pilnytis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Radviliškio pilnytis“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Radviliškio pilnytis“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, įsiskolinimas 2024 m. lapkričio 18 d. sudarė 55 195,17 Eur, 2024 m. gruodžio 9 d. – 55 771,15 Eur. 2023 m. kovo 28 d. sprendimu atsakovei buvo atidėtas 14 719,48 Eur skolos sumokėjimas, tačiau minėtas sprendimas 2023 m. lapkričio 28 d. neteko galios, nes bendrovė nemokėjo einamųjų įmokų. Bendrovė nereagavo į pareiškėjo prašymą pateikti iki 2024 m. kovo 5 d. duomenis apie bendrovės mokumą, piniginių srautų judėjimą 2023 m. gruodžio 1 d.–2024 m. sausio 31 d. laikotarpiu. Pagal paskutinius 2023 m. viešajam registrui teiktus finansinės atskaitomybės duomenis bendrovės turto vertė buvo tik šiek didesnė už įsipareigojimus kreditoriams. 2024 m. lapkričio 18 d. duomenimis bendrovė turėjo 196 653,85 Eur mokestinę nepriemoką. Atsakovė negali tinkamai ir laiku atsiskaityti su savo kreditoriais bei yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Radviliškio pilnytis“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti UAB „TURTO VALDYMAS“.

4. Teismas nustatė, kad pagal 2023 m. finansinės atskaitomybės duomenis bendrovė turėjo 2 767 382 Eur vertės turto, kurį sudarė 8 765 Eur ilgalaikis turtas ir 2 757 357 Eur trumpalaikis turtas, nuosavas kapitalas buvo 94 119 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 673 267 Eur, pajamas sudarė 1 706 964 Eur, pelnas – 26 048 Eur. Bendrovė 2022 m. turėjo 3 007 922 Eur vertės turto, kurį sudarė 449 714 Eur ilgalaikis turtas ir 2 558 208 Eur trumpalaikis turtas, nuosavas kapitalas buvo 68 071 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 836 240 Eur, pajamos – 1 623 524 Eur, pelnas – 27 688 Eur.

5. Teismas iš atsakovės pateiktų duomenų nustatė, kad bendrovė 2024 m. sausio 1 d.–2024 m. spalio 31 d. laikotarpiu į banko sąskaitą gavo 121 529,46 Eur įplaukų, iš kurių 5 146,68 Eur nurašė VSDFV. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų nustatyta, kad bendrovė pažeidė pareigą teisingai ir laiku apskaičiuoti socialinio draudimo įmokas, nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos neatliko mokėjimų, nuo atsakovės sąskaitos debeto mokėjimo nurodymu buvo nurašyta 173,40 Eur, 2024 m. gruodžio 9 d. skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo 55 771,15 Eur.

6. Teismas nustatė, kad bendrovė neturi nekilnojamojo turto, turi savo vardu registruotas transporto priemones. Antstolių informacinės sistemos 2024 m. gruodžio 23 d. duomenimis buvo vykdomos 32 vykdomosios bylos, kuriose iš atsakovės turto išieškomos skolos sudarė 757 647,79 Eur, įskaitant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) išieškomą 128 257,50 Eur mokestinę nepriemoką. 2024 m. gruodžio 23 d. atsakovė turėjo 5 darbuotojus, skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 57 463 Eur, mokestinė nepriemoka buvo 198 726,97 Eur. Turto arešto aktų registro 2024 m. gruodžio 23 d. duomenimis atsakovės turtui yra taikytas areštas. Hipotekos registro duomenimis atsakovės turtui taikyti du priverstiniai įkeitimai ir du sutartiniai įkeitimai.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie galimybes atgauti debitorines skolas, todėl nėra pagrindo debitorių įsipareigojimų dydžiu mažinti atsakovės įsipareigojimų kreditoriams dydį. Atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 845 825,97 Eur, o kitų duomenų apie įsiskolinimus kreditoriams atsakovė nepateikė.

8. Teismas konstatavo, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, atsakovė nėra pajėgi padengti įsiskolinimų kreditoriams. Jei atsakovė turėtų pakankamai turto, tai ji, siekdama išvengti nemokumo bylos iškėlimo, būtų apmokėjusi pareiškėjui skolą arba pateikusi teismui įrodymus, jog sutarė su pareiškėju dėl skolos išdėstymo ar mokėjimų atidėjimo, tačiau to nepadarė. Atsakovė nepateikė sutarčių ir kitų duomenų, kurie patvirtintų atsakovės vykdomos veiklos mastą. Atsakovės pateikti duomenys apie gautas piniginių lėšų įplaukas į banko sąskaitą, kurios per 10 mėnesių sudarė 121 529,46 Eur, įvertinus skolų dydį, paneigia atsakovės argumentus apie jos mokumą.

9. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas. Teismas priėjo išvadą, kad atsisakymas iškelti bankroto bylą pažeistų atsakovės kreditorių interesus, nes atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams tik didėtų, atsakovė yra nemoki, todėl teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atsakovė UAB „Radviliškio pilnytis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė dėl pagrindinės užsakovės ir skolininkės UAB „Techsis“ (skola 487 185,91 Eur) bankroto, tačiau iš šios skolininkės turto pardavimo tikimasi atgauti 106 746,37 Eur. Bendrovė taip pat kreipėsi į teismą dėl 224 300,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Kuršėnų vandenys“. Bendrovė 2023 m. gruodžio mėn. perleido už 740 964,78 Eur didžiąją dalį technikos kreditorei restruktūrizuojamai UAB „Regejus“ šiai bendrovei turimai skolai padengti.

10.2. Bendrovė yra moki, nes kiekvieną mėnesį gauna pajamas už administruojamų daugiabučių pastatų priežiūrą, tačiau visas įplaukas paskirsto antstolis. Nuo 2025 m. valstybinio socialinio draudimo įmokas dengs juridinis asmuo, kuris nuomojasi darbuotojus. Bendrovė deda visas pastangas, siekdama atsiskaityti su pareiškėju, ieško naujų objektų, partnerių, vysto objektų administravimo, komercinių pastatų priežiūros veiklą, derasi dėl finansinės pagalbos gavimo, darbuotojų perėjimo dirbti į kitą juridinį asmenį. Bendrovė 2025 m. ketina atlikti darbus už 900 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

12. Apeliantė prie atskirojo skundo pateikė Juridinių asmenų registro išrašą dėl UAB „Radviliškio pilnytis“, skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį.

13. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės teikiami įrodymai jau yra byloje pagal pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Radviliškio pilnytis“ iškėlimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų priimti pakartotinai.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

15. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

16. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Žemesnės instancijos teismas

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

18. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

19. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

20. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės (ne)mokumo būklę.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios bendrovės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą, t. y. bendrovės mokumas ir gyvybingumas.

22. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

23. Sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo bei bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.

24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.

26. Taigi, atsakovės vadovas, siekdamas išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad jo vadovaujama bendrovė realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.

27. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimą gavimo dienos pateikti teismui juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai (metai, mėnuo, diena) ir užtikrinimo būdai; juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; kitus bankroto bylai svarbius dokumentus.

28. Taigi, pirmosios instancijos teismas sudarė atsakovei galimybes surinkti ir pateikti duomenis apie bendrovės gyvybingumą bei vykdomą veiklą, tačiau atsakovė šio teismo įpareigojimo neįvykdė. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad 2024 m. sausio 1 d.–2024 m. spalio 31 d. laikotarpiu į banko sąskaitas gavo 121 529,46 Eur pajamų, o iš sąskaitų pareiškėjas nurašė 5 146,68 Eur nesumokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms padengti.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, duomenų apie realiai turimą turtą, kreditorių, debitorių sąrašų ir kt.). Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjo ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadas apie juridinio asmens finansinę būklę.

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo reikalautų duomenų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o atskirajame skunde iš esmės atkartojo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą iškelti bendrovei bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, situacija, kai juridinis asmuo, kuriam pareikštas reikalavimas iškelti bankroto bylą, aktualių duomenų apie realią turtinę padėtį nepateikia net su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ir atkartoja iš esmės tuos pačius pirmosios instancijos teismo įvertintus, kaip nepakankamus, duomenis, patvirtina juridinio asmens nenorą pagrįsti tikrąją finansinę padėtį.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė atskirajame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui nuolat auga, iš bendrovės turto 32 vykdomosiose bylose vykdomas priverstinis 757 647,79 Eur skolų išieškojimas, bendrovės turtui taikytas areštas, nustatyta priverstinė hipoteka ir du sutartiniai įkeitimai, įsipareigojimai kreditoriams sudaro 845 825,97 Eur, bendrovė neturi nekilnojamojo turto.

32. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad tikisi atgauti debitorines skolas iš UAB „Techsis“ (487 185,91 Eur skola) ir UAB „Kuršėnų vandenys“ (224 300,70 Eur skola). Atsakovė nepateikė informacijos apie visus bendrovės debitorius, tačiau iš 2023 m. balanso, kuriame per vienerius metus gautina suma sudaro 699 893 Eur, galima spręsti, kad bendrovė kitų galimai debitorių neturi.

33. Teismų praktikoje nurodoma, kad debitorių įsiskolinimai – tai yra rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti juridiniam asmeniui aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).

34. Apeliacinės instancijos teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatė, kad bendrovės debitorei UAB „Techsis“ Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-44-856/2025 iškelta bankroto byla, 2023 m. spalio 20 d. nutartimi UAB „Techsis“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Techsis“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 1 425 574,95 Eur, įskaitant antros eilės kreditorės UAB „Radviliškio pilnytis“ 497 646,91 Eur finansinį reikalavimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

35. Iš UAB „Techsis“ bankroto bylos duomenų nenustatyta, kad UAB „Techsis“ bankroto byloje galės būti patenkinti visų kreditorių, įskaitant UAB „Radviliškio pilnytis“, finansiniai reikalavimai, tokių duomenų nepateikė ir apeliantė. Nuo UAB „Radviliškio pilnytis“ finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Techsis“ bankroto byloje iki šiol apeliantės finansinis reikalavimas nesumažėjo. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad iš UAB „Techsis“ tikisi atgauti 106 746, 37 Eur skolą, nes LUAB „Techsis“ nemokumo administratorė 2024 m. rugsėjo 12 d. informavo, jog buvo parduotas LUAB „Techsis“ turtas ir šio juridinio asmens banko sąskaitoje yra 318 26,88 Eur. Kaip minėta, LUAB „Techsis“ kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro daugiau nei 1,4 mln. Eur, o apeliantės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu sudarė 845 825,97 Eur. Apeliantė nepateikė duomenų apie šiuo metu realiai turimą turtą, todėl net ir visos debitorinės skolos iš LUAB „Techsis“ atgavimo atveju apeliantė negalės atsiskaityti su visais savo kreditoriais.

36. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-194-650/2025 2024 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas UAB „Radviliškio pilnytis“ ieškinys dėl 224 300,70 Eur skolos priteisimo iš UAB „Kuršėnų vandenys“ už atliktus rangos darbus pagal viešojo pirkimo sutartį. Nurodytoje byloje UAB „Kuršėnų vandenys“ ginčija skolos UAB „Radviliškio pilnytis“ egzistavimą ir pareiškė priešieškinį (priimtas 2024 m. gruodžio 30 d.), prašydama priteisti iš UAB „Radviliškio pilnytis“ 29 019,30 Eur kompensaciją už uždelsimą ir 139 176,13 Eur nuostolių atlyginimą, t. y. iš viso 168 195,43 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, UAB „Kuršėnų vandenys“ debitorinis 224 300,70 Eur įsiskolinimas yra ginčijamas, debitorė yra pareiškusi apeliantei priešpriešinius reikalavimus, todėl apeliantės akcentuojama debitorinė skola, sprendžiant apeliantės mokumo klausimą, negali būti įtraukta į apeliantės realiai turimo turto masę.

37. Taigi, apeliantės atskirojo skundo deklaratyvaus pobūdžio argumentai dėl debitorinių skolų atgavimo iš LUAB „Techsis“ ir UAB „Kuršėnų vandenys“ nepagrindžia šių skolų atgavimo realumo, be to, nurodytų debitorinių skolų atgavimas yra neapibrėžtas tiek laike, tiek dėl nustatytų ypatumų, nes viena debitorė yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, o kita – ginčija debitorinės skolos egzistavimą. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, juridinio asmens mokumas ir sėkmingos veiklos vykdymo perspektyvos negali būti įrodinėjami vien tik trumpalaikio turto (nagrinėjamu atveju debitorinių skolų), kurio vertė yra mažesnė už įsipareigojimus kreditoriams, egzistavimu.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, jog bendrovė neatitinka nemokaus juridinio asmens būklės, turi daugiau turto nei skolų, vykdo sėkmingą veiklą. Kaip minėta, sprendžiant dėl bendrovės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su bendrovės nemokumu, nepateikė įrodymų, kad bendrovė šiuo metu vykdo ar artimiausiu metu ketina vykdyti kokią nors veiklą, galinčią išspręsti finansinius sunkumus.

39. Atsakovė atskirajame skunde nurodė argumentus, patvirtinančius sunkią bendrovės turtinę padėtį, t. y. atsakovė 2023 m. gruodžio mėn. perleido didžiąją dalį turimos technikos (vertė 740 964,78 Eur) turimai skolai kreditorei restruktūrizuojamai UAB „Regejus“ padengti, iš vykdomos administruojamų daugiabučių pastatų priežiūros veiklos apyvartinių lėšų iš esmės negauna, nes pajamos paskirstomos vykdomosiose bylose, nuo 2025 m. valstybinio socialinio draudimo įmokas dengs juridinis asmuo, kuris nuomojasi darbuotojus, atsakovė derasi dėl darbuotojų perėjimo dirbti į kitą juridinį asmenį. Bendrovė turi tik 5 darbuotojus, todėl nėra aišku, kaip bendrovė galėtų įveikti savo finansinius sunkumus, neturėdama pakankamai darbuotojų ir didžiosios dalies veiklai vykdyti būtinos technikos.

40. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad deda visas pastangas, siekdama atsiskaityti su pareiškėju, ieško naujų objektų, partnerių, vysto objektų administravimo, komercinių pastatų priežiūros veiklą, derasi dėl finansinės pagalbos gavimo, 2025 m. ketina atlikti darbus už 900 000 Eur, tačiau šių savo argumentų nepagrindė įrodymais. Atsakovė nurodė, kad 2024 m. sausio 1 d.–2024 m. spalio 31 d. į banko sąskaitą gavo 121 529,46 Eur įplaukų, tačiau apie kitas pajamas duomenų nepateikė. Taigi, neįrodyta, kad 2025 m. bendrovė galėtų gauti beveik 8 kartus daugiau pajamų nei 2024 m.

41. Tinkamas bendrovės prievolių vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

42. Nustatyta, kad atsakovės valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas 2024 m. lapkričio 18 d. sudarė 55 195,17 Eur, 2024 m. gruodžio 9 d. – 55 771,15 Eur. Nors pareiškėjas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu atsakovei atidėjo 14 719,48 Eur skolos sumokėjimą, tačiau minėtas sprendimas 2023 m. lapkričio 28 d. neteko galios, nes bendrovė nemokėjo einamųjų įmokų. 2024 m. lapkričio 18 d. duomenimis bendrovė turėjo 196 653,85 Eur mokestinę nepriemoką. Iš viešų duomenų nustatyta, kad 2025 m. sausio 28 d. atsakovės valstybinio socialinio draudimo įmokų skola padidėjo iki 60 191,83 Eur, o mokestinė nepriemoka 2025 m. sausio 19 d. padidėjo iki 201 131,54 Eur. Be to, bendrovė 2024 m. gegužės mėn. turėjo 15 darbuotojų, o 2024 m. gruodžio mėn. – 5, t. y. darbuotojų skaičius sumažėjo 3 kartus (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

43. Taigi, tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo vykdo minėtus įsipareigojimus, stengiasi juos reikšmingai sumažinti. Aplinkybė, kad atsakovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui ir skola nuolat didėja, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nepateikė duomenų, kaip ir kada šie įsiskolinimai pareiškėjui bus dengiami. Aplinkybės, kad bendrovės darbuotojų skaičius per beveik vienerių metų laikotarpį sumažėjo 3 kartus, o bendrovė likusiems 5 darbuotojams siūlo pereiti dirbti į kitą juridinį asmenį, patvirtina, jog bendrovė iš esmės neketina ateityje vykdyti veiklos. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie sunkią atsakovės turtinę padėtį ir negebėjimą vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams.

44. Kaip minėta, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų gerą atsakovės turtinę padėtį, realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, aktualius finansinės atskaitomybės pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą pateikimo dienos ir kitų reikšmingų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).

45. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes bendrovė laiku neatsiskaito su valstybės biudžetu ir kitais kreditoriais (vykdomos 32 vykdomosios bylos), o negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie bendrovės gerą finansinę būklę, nors tokius duomenis turėjo pareigą pateikti pati bendrovė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus, bendrovė nepagrindė, jog ji vykdo realią veiklą ir iš gaunamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimas buvo nagrinėjamas nuo 2024 m. lapkričio mėn., tačiau iki šiol atsakovė nepateikė duomenų, kad vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir bent iš dalies atsiskaito su kreditoriais. Bendrovės skolos nuolat didėja, todėl atsisakymas iškelti bankroto bylą atsakovei gali lemti pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris pažeistų pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus.

47. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad UAB „Radviliškio pilnytis“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems kreditoriams. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Kaip minėta, atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, skolos nuolat auga, todėl konstatuotina, kad bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė su pareiškėju ir kitais kreditoriais neatsiskaito dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, nes yra nemoki ir negyvybinga.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl atsakovės gyvybingumo, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Radviliškio pilnytis“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė