Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui V. G. dėl įpareigojimo įvykdyti privalomuosius nurodymus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) prašo įpareigoti V. G. per teismo nustatytą terminą įvykdyti: 1) 2021 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. (15.2)-PN-233; 2) 2001 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. (15.2)-PN-234; 3) 2021 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. (15.2)-PN-235.

Pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad Departamento Marijampolės inspekcija 2021 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktu Nr. (15.30)-PA-1776 nustatė, kad 2021 m. balandžio 28 d. patikrinimo metu nuosavybės teise atsakovui priklausančiame sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas), esančiame pagalbinio ūkio pastate Ūkinių gyvūnų registro duomenimis L. G. laiko 4 melžiamas karves (4 SG). Tirštasis mėšlas ir srutos laikomos prie pastato įrengtoje tirštojo mėšlo laikymo vietoje neišvengiant paviršinio ir požeminio vandens taršos. Srutos kaupiamos 30 m³ ir 50 m³ srutų kauptuvuose. 30 m³ talpos srutų kauptuvas yra persipildęs, todėl srutos patenka į aplinką. Tuo pažeidžiami Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (aktuali suvestinė redakcija 2021-03-15 - 2021-04-30) (toliau - Aprašas) 4 punkto reikalavimai. V. G. informuotas, kad nuo 2021 m. gegužės 1 d. įsigalioja Aprašo redakcija, kurioje nurodyta, kad urbanizuotose teritorijose esančios mėšlidės turi būti uždengtos (lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.). Uždengti nebūtina tirštojo mėšlo, kuris apdorotas moksliškai pagristomis amoniako išsiskyrimą į aplinką ir nemalonius kvapus mažinančiomis priemonėmis (separavimas, probiotikai ar kt.). Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, esančioje (duomenys neskelbtini) besiribojančioje su Sklypu, įrengtas požeminio vandens gavybos gręžinys (taško koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS)) ir jį V. G. eksploatuoja (požeminį vandenį naudoja komercinei veiklai, t. y. maisto produktų gamybai) neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes, Lietuvos geologijos tarnybos išduoto ir nustatyta tvarka Žemės gelmių registre užregistruoto gręžinio paso, tuo pažeidžiami Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių ir projektavimo, įrengimo, konservavimo likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (toliau - LAND 4-99) (aktuali suvestinė redakcija 2019 m. lapkričio 1 d. - 2021 m. balandžio 29 d.), 22 punkto reikalavimai. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad Sklypo teritorijoje prie pastato laikoma apie 5 m³ šienainio ritinių plėvelių atliekų. Teritorijoje ant įvažiavimo į tirštojo mėšlo laikymo vietą paskleista apie 2 m³ asbestinio šiferio atliekų. Raštu apklaustas V. G. teigė, kad šienainio ritinių plėvelių atliekos susidarė maždaug prieš 5 metus, šiferio atliekos į Sklypą atvežtos ir išverstos 2020 m. gruodžio mėnesį, kas atvežė šiferio atliekas nežino. Tačiau vizualiai matyti, kad asbestinio šiferio atliekos išverstos ir paskleistos tikslingai įvažiavimo į tirštojo mėšlo laikymo vietą pagrindo sutvirtinimui. Šienainio ritinių plėvelių atliekos laikomos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo. Tuo pažeidžiami Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (aktuali suvestinė redakcija nuo 2018 m. gruodžio 6 d.), 7 ir 18 punktų reikalavimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu patikrinimo metu nustatytiems pažeidimams pašalinti, duoti Privalomieji nurodymai: 1) Privalomasis nurodymas Nr. PN-233 - užtikrinti, kad srutų kauptuvuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) srutos būtų kaupiamos ir (ar) laikomos taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, tirštasis mėšlas būtų kaupiamas laikantis Aprašo reikalavimų, t. y. vienu iš būdų: 1.1 mėšlidėje; 1.2 tirštojo mėšlo rietuvėje prie tvarto; 1.3 tirštojo mėšlo rietuvėje tręšiamuosiuose laukuose. Užtikrinti, kad nuotekos iš nuotekų sukaupimo rezervuaro nepatektų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į nuotekų sukaupimo rezervuarą. Šio Privalomojo nurodymo Nr. PN-233 įvykdymo terminas duotas iki 2021 m. gegužės 31 d.; 2) Privalomasis nurodymas Nr. PN-234 - Valstybinėje žemėje įrengtą (taško koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS)) ir eksploatuojamą (neturint Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes ir gręžinio paso) požeminio vandens gavybos gręžinį sutvarkyti laikantis LAND 4-99 ir Įstatymo reikalavimų, t. y. vienu iš būdu: 1. parengti nustatyta tvarka išduotą Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes, parengti nustatyta tvarka išduotą Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre užregistruotą gręžinio pasą ir gręžinį eksploatuoti laikantis LAND 4-99 reikalavimų, bei ant vandens paėmimo tiekimo į ūkį vietos įrengti metrologinę patikrą turinti vandens apskaitos prietaisą ir vykdyti vandens apskaitą laikantis Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120, reikalavimų; 2. parengti gręžinio likvidavimo technini projektą ir gręžinį likviduoti (tamponuoti). Šio Privalomojo nurodymo Nr. PN-234 įvykdymo terminas duotas iki 2021 m. rugpjūčio 13 d.; 3) Privalomasis nurodymas Nr. PN-235 - Sklype esančias šienainio ritinių plėvelių atliekas ir asbestinio šiferio atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teise tvarkyti šias atliekas, ir pateikti atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus. Šio Privalomojo nurodymo Nr. PN-235 įvykdymo terminas duotas iki 2021 m. birželio 7 d. Už šių nustatytų pažeidimų padarymą atsakovui buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 260 straipsnio 3 dalį, 247 straipsnio 11 ir 21 dalis, 268 straipsnio 5 dalį ir 262 straipsnio 1 ir 20 dalis. Atsakovas neskundė Privalomųjų nurodymų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka. 2021 m. birželio 3 d. Marijampolės inspekcijos atstovai atliko neplaninį patikrinimą atsakovo Sklype, kurio metu nustatė, jog Privalomojo nurodymo Nr. PN-233 reikalavimas užtikrinti, kad srutų kauptuvuose srutos būtų kaupiamos ir (ar) laikomos taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos yra įvykdytas, srutos iš Sklype esančio 30 m³ talpos srutų kauptuvo ištrauktos, kauptuvas nepersipildęs. Kiti reikalavimai neįvykdyti, t. y. tirštasis mėšlas laikomas prie pastato įrengtoje reikalavimų neatitinkančioje tirštojo mėšlo laikymo vietoje neišvengiant paviršinio vandens taršos, t. y. tirštojo mėšlo laikymo vieta įrengta taip, kad iš gretimų teritorijų į ją patenka paviršinis vanduo. Valstybinėje žemėje, esančio nuotekų sukaupimo rezervuaro anga, skirta ištraukti nuotekas, uždengta metaliniu skardos lakštu neužtikrinant reikalavimus atitinkančio sandarumo, t. y. kad nuotekos nepatektų aplinką. 2021 m. birželio 8 d. Marijampolės inspekcijos atstovai atliko neplaninį patikrinimą atsakovo Sklype, kurio metu nustatė, jog Privalomojo nurodymo Nr. PN-235 reikalavimas Sklype esančias asbestinio šiferio atliekas perduoti atliekų tvarkytojams turintiems teisę tvarkyti šias atliekas įvykdytas, t. y. asbestinio šiferio atliekos neperduotos atliekų tvarkytojams, tačiau surinktos nuo įvažiavimo į tirštojo mėšlo laikymo vietą ir sandėliuojamos Sklype esančiame pastate. V. G. informuotas, kad pavojingosios atliekos jų susidarymo vietoje gali būti laikinai laikomos ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo jų susidarymo. Privalomojo nurodymo reikalavimas Sklype esančias šienainio ritinių plėvelių atliekas perduoti atliekų tvarkytojams turintiems teisę tvarkyti šias atliekas neįvykdytas, t. y. atliekos atliekų tvarkytojams neperduotos, atliekų perdavimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, atliekos jų susidarymo vietoje laikomos ilgiau kaip vienerius metus. Tuo atsakovas pažeidė Aprašo (aktuali suvestinė redakcija 2021 m. gegužės 1 d. – 2021 m. lapkričio 14 d.) 4 punkto, Reglamento aktuali suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 1 d.) 7.2 papunkčio, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (aktuali suvestinė redakcija 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d.) 54 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (aktuali suvestinė redakcija 2021 m. gegužės 1 d. – 2021 m. birželio 30 d.) 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimus. 2021 m. birželio 10 d. Atsakovui už Privalomųjų nurodymų Nr. PN-233 ir PN-235 nevykdymą buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais atitinkamai ROIK: (duomenys neskelbtini) (pagal ANK 260 straipsnio 3 dalį ir 317 straipsnio 1 dalį) ir (duomenys neskelbtini) (pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį). Departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas 2021 m. liepos 1 d. nutarimu atidėjo bylų nagrinėjimą iki 2021 m. rugsėjo 9 d. iki bus priimtas nutarimas Marijampolės apylinkės teisme administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugpjūčio 16 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad Privalomojo nurodymo Nr. PN 234 reikalavimų V. G. neįvykdė, t. y.: valstybinėje žemėje įrengtas ir eksploatuojamas požeminio vandens gavybos gręžinys iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. nesutvarkytas laikantis LAND 4-99 ir Įstatymo reikalavimų vienu iš būdų: 1. neparengtas nustatyta tvarka išduotas Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes, neparengtas nustatyta tvarka išduotas Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre užregistruotas gręžinio pasas ir gręžinys neeksploatuojamas laikantis LAND 4-99 reikalavimų, bei ant vandens paėmimo - tiekimo į ūkį vietos neįrengtas metrologinę patikrą turintis vandens apskaitos prietaisas ir nevykdoma vandens apskaita laikantis Aprašo reikalavimų; 2. neparengtas gręžinio likvidavimo techninis projektas ir gręžinys nelikviduotas (netamponuotas). Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje pagal administracinio nusižengimo protokolą ROIK: (duomenys neskelbtini)atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimų numatytų ANK 260 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 11 ir 21 dalyse, 268 straipsnio 5 dalyje ir 262 straipsnio 1 ir 20 dalyse padarymo. Atsakovui Privalomieji nurodymai buvo surašyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatytu pagrindu, t. y. kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai privalomojo nurodymo teisėtumas ar privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas nagrinėjami šio Įstatymo nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje, priėmus sprendimą nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina sprendime nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar priimamas sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Departamentas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomuosiuose nurodymuose nustatytus reikalavimus, kadangi negali imtis jokių priverstinių priemonių privalomiesiems nurodymams įvykdyti ir tik teismas savo sprendimu turi teisę įpareigoti atsakovą per nustatytą terminą įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstsovė prašė patenkinti prašymą jame nurdytais motyvais. Paaiškino, kad atsakovas privalomųjų nurodymų pilnai neįvykdė, pašalino tik kai kuriuos, patikrinimo aktuose nurodytus pažeidimus. Marijampolės teismo nutarimas, kuriuo astakovas nubaustas už nustatytus pažeidimus, įsiteisėjo, nes jo skundą Kauno apygardos teismas atmetė.

Atsakovas su pareškėjos prašymu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad jokių administracinių pažeidimų nepadarė. Pareiškėja jį nori apkaltinti administraciniais pažeidimais, kuriuos padarė kiti asmenys. Todėl prašyme nurodytus nurodymus turi pašalinti tie asmenys, kurie padarė administracinius nusižengimus, ar tas asmuo, kurio žemėje yra įrengtas vandens gręžinys (šiuo atveju jo sūnus R. G.. Pažeidimai yra susiję su gyvulių laikymu ir srutų ir mėšlo laikymo tvarkos pažeidimais. Jis teismui nurodė, kad su sutuoktine kartu negyvena, nors santuoka nenutraukta, tačiau bendro ūkio neveda apie 10 metų laiko. Jis jokių karvių neaugina ir ūkio savo vardu nėra įregistravęs. Karves augina, jas prižiūri ir veiklą - sūrių gamybą - vykdo sutuoktinė L. G.. Po teismo nutarties priėmimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos L. G. buvo apklausta ir ji prisipažino, kad ji laiko karves ir ūkininkauja. Jis aš administracinių nusižengimų, numatytų ANK 260 straipsnyje ir ANK 268 straipsnyje nepadariė, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Žemės sklypą, kuriame yra įrengtas požeminio vandens gavybos gręžinys, planuoja įsigyti jo sūnus R. G.. Jis taip pat buvo pakartotinai iškviestas apklausai į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybą. Jis šiuos argumentus patvirtino. Jis kaltinamas, kad laiko apie 2 m³ asbestinio šiferio, tačiau jam nesuprantama kaip jie paskaičiavo tokį kiekį. Teismas vadovavosi tik pareigūnų pateiktais paaiškinimais, tačiau teismas nesiaiškino, kaip toks kiekis buvo paskaičiuotas. Be to, pareigūnai nurodė, kad pas jį sklype buvo rasta apie 5 m³ šienainio ritinių plėvelės atliekų. Kaip toks kiekis buvo paskaičiuotas, taip pat neaišku ir teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Jis nurodė, kad šiferio atliekos yra ne jo ir jas išvertė, jam A. G. ir M. Š.. Taip pat nurodė, kad šienainio ritinių plėvelę naudojo kaip statybinę medžiagą, naudojamą ūkinio pastato plyšių sandarinimui, o ne kaip atlieką. Jam buvo paaiškinta, kad plėvelė yra statybinė medžiaga ir ją galima naudoti, jos išvežti nėra būtina. Jeigu būtų pasakę, kad tai yra atlieka, kurią turi išvežti, tai būtų ir išvežęs. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su pareiškėjjo prašymu, nes nustatytų pažeidimų jis nepadarė. Nurodo, kad nurodymo dėl vandens gręžinio įvykdyti negali, nes žemė jam nepriklauso nuosavybės teise. Kitų nurodymų įvykdyti neturėjo pakankamo termino. Yra pateikęs prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylos procesą, kuris buvo atmestas, bet tokį sprendimą jis yra apskundęs teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš byloje esnčių duomenų nustatyta, kad Departamento Marijampolės valdybos Marijampolės aplinks aupsaugos inspekcija (toliau - Departamento Marijampolės inspekcija) 2021 m. gegužės 14 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (15.30)-PA-1776 (toliau - Patikrinimo aktas), kuriuo nustatė: 1) 2021 m. balandžio 28 d. patikrinimo metu nuosavybės teise atsakovui priklausančiame sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas), esančiame pagalbinio ūkio pastate Ūkinių gyvūnų registro duomenimis L. G. laiko 4 melžiamas karves (4 SG). Tirštasis mėšlas ir srutos laikomos prie pastato įrengtoje tirštojo mėšlo laikymo vietoje neišvengiant paviršinio ir požeminio vandens taršos. Srutos kaupiamos 30 m³ ir 50 m³ srutų kauptuvuose. 30 m³ talpos srutų kauptuvas yra persipildęs, todėl srutos patenka į aplinką. Tuo pažeidžiami Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (aktuali suvestinė redakcija 2021-03-15 - 2021-04-30) (toliau - Aprašas) 4 punkto reikalavimai. V. G. informuotas, kad nuo 2021 m. gegužės 1 d. įsigalioja Aprašo redakcija, kurioje nurodyta, kad urbanizuotose teritorijose esančios mėšlidės turi būti uždengtos (lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.). Uždengti nebūtina tirštojo mėšlo, kuris apdorotas moksliškai pagristomis amoniako išsiskyrimą į aplinką ir nemalonius kvapus mažinančiomis priemonėmis (separavimas, probiotikai ar kt.); 2) taip pat nustatyta, kad Sklypo teritorijoje prie pastato laikoma apie 5 m³ šienainio ritinių plėvelių atliekų. Teritorijoje ant įvažiavimo į tirštojo mėšlo laikymo vietą paskleista apie 2 m³ asbestinio šiferio atliekų. Raštu apklaustas V. G. teigė, kad šienainio ritinių plėvelių atliekos susidarė maždaug prieš 5 metus, šiferio atliekos į Sklypą atvežtos ir išverstos 2020 m. gruodžio mėnesį, kas atvežė šiferio atliekas nežino, tačiau vizualiai matyti, kad asbestinio šiferio atliekos išverstos ir paskleistos tikslingai įvažiavimo į tirštojo mėšlo laikymo vietą pagrindo sutvirtinimui. Šienainio ritinių plėvelių atliekos laikomos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo. Tuo pažeidžiami Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (aktuali suvestinė redakcija nuo 2018 m. gruodžio 6 d.), 7 ir 18 punktų reikalavimai; 3) taip pat nustatyta, kad valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, esančioje (duomenys neskelbtini)., besiribojančioje su Sklypu, buitinių nuotekų kaupimui prie pastato įrengtas apie 5 m³ talpos nesandarus metalinis nuotekų kaupimo rezervuaras be dangčio. Rezervuaras buvo persipildęs ir nuotekos buvo ištekęjusios į aplinką. Tuo pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (aktuali suvestinė redakcija 2021-04-01) 6 p. ir 7.2 p. reikalavimus; 4) taip pat nustatyta, kad valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, esančioje (duomenys neskelbtini)., besiribojančioje su Sklypu, įrengtas požeminio vandens gavybos gręžinys (taško koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS)) ir jį V. G. eksploatuoja (požeminį vandenį naudoja komercinei veiklai, t. y. maisto produktų gamybai) neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes, Lietuvos geologijos tarnybos išduoto ir nustatyta tvarka Žemės gelmių registre užregistruoto gręžinio paso, tuo pažeidžiami Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių ir projektavimo, įrengimo, konservavimo likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (toliau - LAND 4-99) (aktuali suvestinė redakcija 2019 m. lapkričio 1 d. - 2021 m. balandžio 29 d.), 22 punkto reikalavimai.

Patikrinimo akte užfiksuotiems pažeidimams pašalinti, Departamento Marijampolės inspekcijos vyr. specialistas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, surašė V. G. Privalomuosius nurodymus:

1) Privalomasis nurodymas Nr. (15.3)-PN-233, kuriuo nurodė: 1) užtikrinti, kad srutų kauptuvuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) srutos būtų kaupiamos ir (ar) laikomos taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, tirštasis mėšlas būtų kaupiamas laikantis Aprašo reikalavimų, t. y. vienu iš būdų: 1.1) mėšlidėje; 1.2) tirštojo mėšlo rietuvėje prie tvarto; 1.3) tirštojo mėšlo rietuvėje tręšiamuosiuose laukuose; 2) užtikrinti, kad nuotekos iš nuotekų sukaupimo rezervuaro, esančio valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, nepatektų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į nuotekų sukaupimo rezervuarą. Šio Privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-233 įvykdymo terminas duotas iki 2021 m. gegužės 31 d.;

2) Privalomasis nurodymas Nr. (15.3)-PN-234, kuriuo nurodė valstybinėje žemėje įrengtą (taško koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS)) ir eksploatuojamą (neturint Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes ir gręžinio paso) požeminio vandens gavybos gręžinį sutvarkyti laikantis LAND 4-99 ir Įstatymo reikalavimų, t. y. vienu iš būdu: 1) parengti nustatyta tvarka išduotą Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes, parengti nustatyta tvarka išduotą Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre užregistruotą gręžinio pasą ir gręžinį eksploatuoti laikantis LAND 4-99 reikalavimų, bei ant vandens paėmimo tiekimo į ūkį vietos įrengti metrologinę patikrą turinti vandens apskaitos prietaisą ir vykdyti vandens apskaitą laikantis Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120, reikalavimų; 2) parengti gręžinio likvidavimo techninį projektą ir gręžinį likviduoti (tamponuoti). Šio Privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-234 įvykdymo terminas duotas iki 2021 m. rugpjūčio 13 d.;

3) Privalomasis nurodymas Nr. P(15.3)-N-235, kuriuo nurodė Sklype esančias šienainio ritinių plėvelių atliekas (apie 5m³) ir asbestinio šiferio atliekas (apie 2m³) perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teise tvarkyti šias atliekas, ir pateikti atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus. Šio Privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-235 įvykdymo terminas duotas iki 2021 m. birželio 7 d.

Už Patikrinimo akte nustatytų pažeidimų, dėl kurių surašyti Privalomieji nurodymai Nr. (15.3)-PN-233, Nr. (15.3)-PN-234 ir Nr. P(15.3)-N-235, padarymą atsakovui V. G. 2021 m. gegužės mėn. 18 d. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 260 straipsnio 3 dalį, 247 straipsnio 11 ir 21 dalis, 268 straipsnio 5 dalį ir 262 straipsnio 1 ir 20 dalis.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. A11.-484-482/2021 administracinio nusižengimo byloje pagal administracinio nusižengimo protokolą ROIK: (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimų numatytų ANK 260 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 11 ir 21 dalyse, 268 straipsnio 5 dalyje ir 262 straipsnio 1 ir 20 dalyse padarymo, teismui konstatavus, kad V. G. nuosavybės teise jam priklausančiame sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). (toliau - Sklypas) ir valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, esančioje (duomenys neskelbtini)., besiribojančioje su Sklypu, tvarko mėšlą ir srutas, atliekas, eksploatuoja nuotekų kaupimo rezervuarą, ir požeminio vandens gavybos gręžinį pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus, t. y: 1. Tirštąjį mėšlą ir srutas laiko Sklype prie pastato įrengtoje tirštojo mėšlo laikymo vietoje neišvengiant paviršinio ir požeminio vandens taršos, įrengtas srutų kauptuvas (30 m 3 talpos) persipildęs, todėl srutos patenka į aplinką; 2. Sklypo teritorija užteršta pavojingomis atliekomis, t. y. tikslingai išversta ir paskleista apie 2 m 3 asbestinio šiferio atliekų ant įvažiavimo į tirštojo mėšlo laikymo vietą įvažiavimo pagrindui sutvirtinti; 3. Laikinai laiko didesnį negu vieną kubinį metrą nepavojingų atliekų pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, t. y. Sklype esančias šienainio ritinių plėvelių atliekas (apie 5 m 3) laiko ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo; 4. Eksploatuoja nuotekų kauptuvą pažeidžiant reikalavimus, t. y. valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, besiribojančioje su Sklypu, buitinių nuotekų kaupimui prie pastato įrengtas nesandarus metalinis nuotekų kaupimo rezervuaras, t. y. be dangčio. Tikrinimo metu rezervuaras buvo persipildęs ir nuotekos per nuotekų ištraukimo angą buvo ištekėjusios į aplinką; 5. Požeminio vandens gavybos gręžinį naudoja pažeidžiant reikalavimus, t. y. valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, eksploatuoja požeminio vandens gavybos gręžinį neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes ir neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto ir nustatyta tvarka Žemės gelmių registre užregistruoto gręžinio paso. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. Įsakymu Nr. D 1-367/3 D-342 (aktuali suvestinė redakcija 2021-03-15 - 2021-04-30), 4 punktą, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (aktuali suvestinė redakcija nuo 2018-12-06), 7 ir 18 punktus, Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (aktuali suvestinė redakcija 2021-04-01), 6 ir 7.2 punktus, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių ir projektavimo, įrengimo, konservavimo likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (aktuali suvestinė redakcija 2019-11-01 - 2021-04-29), 22 punktą.

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-533-919/2021 V. G. apeliacinis skundas nebuvo patenkintas ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas, apeliacinės instancijos teismui taip pat konstatavus, kad V. G. kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ANK 260 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 11 ir 21 dalyse, 268 straipsnio 5 dalyje ir 262 straipsnio 1 ir 20 dalyse, yra įrodyta.

Departamento Marijampolės inspekcija 2021 m. birželio 3 d. atliko patikrinimą nustatyti, ar įvykdyti Privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-233 reikalavimai, ir surašė 2021 m. birželio 4 d. patikrinimo aktą Nr. (15.3)-PA-2425, kuriuo konstatavo, kad Privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-233 reikalavimas užtikrinti, kad srutų kauptuvuose srutos būtų kaupiamos ir (ar) laikomos taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos yra įvykdytas, srutos iš Sklype esančio 30 m³ talpos srutų kauptuvo ištrauktos, kauptuvas nepersipildęs. Kiti reikalavimai neįvykdyti, t. y. tirštasis mėšlas laikomas prie pastato įrengtoje reikalavimų neatitinkančioje tirštojo mėšlo laikymo vietoje neišvengiant paviršinio vandens taršos, t. y. tirštojo mėšlo laikymo vieta įrengta taip, kad iš gretimų teritorijų į ją patenka paviršinis vanduo. Valstybinėje žemėje, esančio nuotekų sukaupimo rezervuaro anga, skirta ištraukti nuotekas, uždengta metaliniu skardos lakštu neužtikrinant reikalavimus atitinkančio sandarumo, t. y. kad nuotekos nepatektų aplinką.

Departamento Marijampolės inspekcija 2021 m. birželio 8 d. atliko patikrinimą nustatyti, ar įvykdyti Privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-235 reikalavimai, ir surašė 2021 m. birželio 9 d. patikrinimo aktą Nr. (15.3)-PA-2540, kuriuo konstatavo, kad Privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-235 reikalavimas Sklype esančias asbestinio šiferio atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti šias atliekas įvykdytas, t. y. asbestinio šiferio atliekos neperduotos atliekų tvarkytojams, tačiau surinktos nuo įvažiavimo į tirštojo mėšlo laikymo vietą ir sandėliuojamos Sklype esančiame pastate. V. G. informuotas, kad pavojingosios atliekos jų susidarymo vietoje gali būti laikinai laikomos ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo jų susidarymo. Privalomojo nurodymo reikalavimas Sklype esančias šienainio ritinių plėvelių atliekas perduoti atliekų tvarkytojams turintiems teisę tvarkyti šias atliekas neįvykdytas, t. y. atliekos atliekų tvarkytojams neperduotos, atliekų perdavimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, atliekos jų susidarymo vietoje laikomos ilgiau kaip vienerius metus.

Departamento Marijampolės inspekcija 2021 m. rugpjūčio 16 d. atliko patikrinimą nustatyti, ar įvykdyti Privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-234 reikalavimai, ir surašė 2021 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo aktą Nr. (15.3)-PA-4230, kuriuo konstatavo, kad Privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN 234 reikalavimų V. G. neįvykdė, t. y.: valstybinėje žemėje įrengtas ir eksploatuojamas požeminio vandens gavybos gręžinys iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. nesutvarkytas laikantis LAND 4-99 ir Įstatymo reikalavimų vienu iš būdų: 1) neparengtas nustatyta tvarka išduotas Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes, neparengtas nustatyta tvarka išduotas Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre užregistruotas gręžinio pasas ir gręžinys neeksploatuojamas laikantis LAND 4-99 reikalavimų, bei ant vandens paėmimo - tiekimo į ūkį vietos neįrengtas metrologinę patikrą turintis vandens apskaitos prietaisas ir nevykdoma vandens apskaita laikantis Aprašo reikalavimų; 2) neparengtas gręžinio likvidavimo techninis projektas ir gręžinys nelikviduotas (netamponuotas).

V. G. už Privalomųjų nurodymų Nr. (15.3)- PN-233 ir (15.3)-PN-235 nevykdymą buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, atitinkamai ROIK: (duomenys neskelbtini) (pagal ANK 260 straipsnio 3 dalį ir 317 straipsnio 1 dalį) ir ROIK: (duomenys neskelbtini) (pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį).

Dėl atsakovo pareigos vykdyti jam surašytus privalomuosius nurodymus

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolės grindžiama prevencijos principu - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Šio straipsnio 4 punktas įtvirtina atsakomybės neišvengiamumo principą – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes.

AAVKĮ 3 straipsnis numato, kad siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų (1 punktas); kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareigą saugoti aplinką (4 punktas); esant šiame Įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus (8 punktas).

Pagal AAVKĮ 2 straipsnio 6 punktą, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Taigi, privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai, taip pat įpareigojama likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes. Atsakovo argumentų kontekste pažymėtina, kad privalomasis nurodymas nėra nuobauda ANK prasme, todėl sprendžiant jo vykdymo klausimą ANK nuostatos nėra taikomos.

Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 9 straipsnyje įtvirtinta juridinių ir fizinių asmenų pareiga saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklų naudotojų teisių bei interesų, o 23 straipsnyje nustatyta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų.

Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. (ATĮ 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovas AAVKĮ 25 straipsnyje nustatyta apskundimo tvarka neginčijo jam surašytų Privalomųjų nurodymų Nr. (15.3)-PN-233, Nr. (15.3)-PN-234 ir Nr. (15.3)-PN-235, todėl jie yra galiojantys ir privalomi vykdyti.

Pareiškėjas 2021 m. birželio 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (15.3)-PA-2425, kuriuo konstatavo, kad dalis Privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-233 reikalavimų neįvykdyta, nes tirštasis mėšlas laikomas prie pastato įrengtoje reikalavimų neatitinkančioje tirštojo mėšlo laikymo vietoje neišvengiant paviršinio vandens taršos, t. y. tirštojo mėšlo laikymo vieta įrengta taip, kad iš gretimų teritorijų į ją patenka paviršinis vanduo, o valstybinėje žemėje esančio nuotekų sukaupimo rezervuaro anga, skirta ištraukti nuotekas, uždengta metaliniu skardos lakštu neužtikrinant reikalavimus atitinkančio sandarumo, t. y. kad nuotekos nepatektų aplinką.

Pareiškėjas 2021 m. birželio 9 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (15.3)-PA-2540, kuriuo konstatavo, kad dalis Privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-235 reikalavimų neįvykdyta, nes šienainio ritinių plėvelių atliekos atliekų tvarkytojams neperduotos, atliekų perdavimą patvirtinančių dokumentų atskovas nepateikė, atliekos jų susidarymo vietoje laikomos ilgiau kaip vienerius metus.

Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (15.3)-PA-4230, kuriuo konstatavo, kad Privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-234 reikalavimai neįvykdyti, nes valstybinėje žemėje įrengtas ir eksploatuojamas požeminio vandens gavybos gręžinys nesutvarkytas laikantis LAND 4-99 ir Įstatymo reikalavimų vienu iš būdų: 1) neparengtas nustatyta tvarka išduotas Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes, neparengtas nustatyta tvarka išduotas Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre užregistruotas gręžinio pasas ir gręžinys neeksploatuojamas laikantis LAND 4-99 reikalavimų, bei ant vandens paėmimo - tiekimo į ūkį vietos neįrengtas metrologinę patikrą turintis vandens apskaitos prietaisas ir nevykdoma vandens apskaita laikantis Aprašo reikalavimų; 2) neparengtas gręžinio likvidavimo techninis projektas ir gręžinys nelikviduotas (netamponuotas).

Pažymėtina, kad teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą yra numatyta AAVKĮ 26 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pastarosiose straipsnio dalyse numatoma iš esmės ta pati tvarka ir terminai kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus tik įgyvendinama tuo atveju, jeigu privalomasis nurodymas ar jo įvykdymo terminas yra apskundžiamas ir ginčas nagrinėjamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje (2 dalis) arba teisme (3 dalis).

Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą, jeigu jis yra įsiteisėjęs ir nenuginčijamas, o per jame nustatytą arba pratęstą terminą neįvykdomas. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad pareiškėjas turi pareigą vykdyti imperatyvų AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatytą jam skirtą įpareigojimą ir, atsakovui neapskundus ir nenuginčijus jam surašytų privalomųjų nurodymų bei jų neįvykdžius, privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomuosiuose nurodymuose nustatytus reikalavimus. Todėl teismui pateiktas pareiškėjos prašymas yra tinkamas savo pareigos vykdymas ir tinkamas AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatyto įpareigojimo įgyvendinimas.

Pažymėtina, kad galiojant privalomiesiems nurodymams, AAVKĮ 26 straipsnis nenumato jokių kitokių privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių kaip tik pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl įpareigojimo atsakovui įvykdyti privalomuosiuose nurodymuose nustatytus reikalavimus, todėl atsakovo nurodomi argumentai dėl jo nesutikimo su jam surašytais administracinių nusižengimų protokolais už atitinkamų aplinkos aupsaugos ir atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus ir argumentai dėl jo kaltės nebuvimo administracinių nusižengimų bylose neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos kreiptis į teismą, o atsakovo neatleidžia nuo pareigos įvykdyti galiojančius ir nepanaikintus privalomuosius nurodymus, kuriais sprendžiamas ne atsakomybės už pažeidimus klausimas, o pažeidimų pasekmių pašalinimo klausimas.

Atsakovo argumentai, dėl to, kad jis nepadarė administracinių nusižengimų, susijusių su Patikrinimo akte nustatytais pažeidimais, dėl kurių sukeltų pasekmių jam buvo surašyti Privalomieji nurodymai Nr. (15.3)-PN-233, Nr. (15.3)-PN-234 ir Nr. P(15.3)-N-235, nėra šios administracinės bylos dalykas, nes šioje byloje nesprendžiamas atsakovo atsakomybės už administracinius nusižengimus klausimas pagal ANK. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas administracinių įpareigojimų, kuriais pareiškėjas siekia, kad būtų išvengta aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų ir žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, tolesnio priverstinio vykdymo, kadangi atsakovas pilnai neįvykdė visų privalomuosiuose nurodymuose nustatytų reikalavimų. Atsakovo administracinės atsakomybės už Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus, dėl kurių pasekmių surašyti Privalomieji nurodymai Nr. (15.3)-PN-233, Nr. (15.3)-PN-234 ir Nr. P(15.3)-N-235, klausimas jau yra išspręstas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-484-482/2021 ir Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-533-919/2021, kuriais V. G. kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 260 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 11 ir 21 dalyse, 268 straipsnio 5 dalyje ir 262 straipsnio 1 ir 20 dalyse, yra konstatuota. Šie teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisingai konstatavo pareiškėjo padarytus aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, todėl teismas pripažįsta, kad pagrįstai surašė ir privalomuosius nurodymus dėl jų pasekmių pašalinimo.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis dar nėra nubaustas už privalomųjų nurodymų nevydymą, o klausimas dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. A11.-484-482/2021 atnaujinimo dar nėra galutinai išspręstas, taip pat neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti privalomuosius nurodymus.

Visų pirma, atsakovas įsiteisėjusiu teismo nutarimu yra pripažintas kaltu dėl aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurių padarinius jis įpareigotas pašalinti, todėl tai, kad jis dar nėra nubaustas už privalomųjų nurodymų nevykdymą, kaip dar vieną savarankišką administracinį nusižengimą, neturi reikšmės sprendžiant dėl jo pareigos vykdyti galiojančius ir nenuginčytus privalomuosius nurodymus. Nubaudimas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo ANK nustatyta tvarka nėra būtina sąlyga tam, kad įpareigti vykdyti privalomąjį nurodymą AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tai yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys ir formos už privalomojo nurodymo nevykdymą. ANK numatyta atsakomybė turi tikslą nubausti pažeidėją, o AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalies taikymo tikslas – padarinių aplinkai pašalinimo užtikrinimas, kai pats asmuo vengia šiuos padarinius pašalinti.

Antra, atsakovas nėra nuginčijęs privalomųjų nurodymų ir jie yra galiojantys, todėl net ir administracinės atsakomybės pagal ANK panaikinimas, kurio pareiškėjas siekia administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-484-482/2021, savaime neatleidžia nuo pareigos vykdyti privalomuosius nurodymus. Pastaraisiais administraciniais aktais atsakovas nėra baudžiamas už atitinkamus pažeidimus, o yra įpareigotas pašalinti jų paskekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuota, jog privalomasis nurodymas gali būti prevencinė priemonė, duodama ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais, o prevencija, tai vienas svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas aplinkos apsaugos srityje, apibendrinimas, biuletenis Nr. 28).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovas pilnai neįvykdė privalomųjų nurodymų iki nustatytų terminų pabaigos (surašyti įvykdymo patikrinimo aktai dėl jų neįvykdymo, o atsakovas, vadovaujantis AAVKĮ 24 straipsniu, iki šios bylos išnagrinėjimo nepranešė pareiškėjui, kad būtų juos įvykdęs vėliau ir pareiškėjas nėra konstatavęs jų įvykdymo), todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas, nes aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų pasekmės vis dar nėra pašalintos visiškai. Kadangi kreipdamasis į teismą pareiškėjas nenurodė jokio konkretaus termino, per kurį atsakovas turi būti įpareigotas įvykdyti privalomuosius nurodymus, teismas atsižvelgia į jų įvykdymo galimybes ir tam reikalingą laiką.

Privalomąjį nurodymą Nr. (15.3)-PN-235 atsakovas įpareigotinas įvykdyti per 14 dienų teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes šienainio ritinių plėvelių atliekoms perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti šias atliekas, nebūtinas ilgesnis laikas ir nereikalingi sudėtingi darbai.

Privalomąjį nurodymą Nr. (15.3)-PN-233 atsakovas įpareigotinas įvykdyti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes pakeisti ar pertvarkyti tirštojo mėšlo laikymo vietą taip, kad iš gretimų teritorijų į ją nepatektų paviršinis vanduo, gali prireikti daugiau laiko, ypač žiemos metu.

Privalomąjį nurodymą Nr. (15.3)-PN-234 atsakovas įpareigotinas įvykdyti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes nustatyta tvarka gauti Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes, gauti Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registre užregistruotą gręžinio pasą, ant vandens paėmimo-tiekimo į ūkį vietos įrengti metrologinę patikrą turintį vandens apskaitos prietaisą arba parengti gręžinio likvidavimo techninį projektą ir gręžinį likviduoti (tamponuoti) reikalingas pakankamai ilgas laikas. Be to, trijų mėnesių terminą, kaip racionalų, buvo nustatęs ir pats pareiškėjas privalomajame nurodyme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškimą patenkinti.

Įpareigoti V. G. per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visiškai įvykdyti 2021 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. (15.2)-PN-235.

Įpareigoti V. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visiškai įvykdyti 2021 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. (15.2)-PN-233.

Įpareigoti V. G. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visiškai įvykdyti 2021 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. (15.2)-PN-234.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.