Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – Institucija) atstovei L. B.,

teismo posėdyje žodiniu procesu išnagrinėjo V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą kurioje jis kaltinamas nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 260 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 11 ir 21 dalyse, 268 straipsnio 5 dalyje ir 262 straipsnio 1 ir 20 dalyse, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-04-28 patikrinimo metu nustatyta, kad V. G. nuosavybės teise jam priklausančiame sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas) ir valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, esančioje (duomenys neskelbtini), besiribojančioje su Sklypu, tvarko mėšlą ir srutas, atliekas, eksploatuoja nuotekų kaupimo rezervuarą, ir požeminio vandens gavybos gręžinį pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus, t. y:

1. Tirštąjį mėšlą ir srutas laiko Sklype prie pastato įrengtoje tirštojo mėšlo laikymo vietoje neišvengiant paviršinio ir požeminio vandens taršos, įrengtas srutų kauptuvas (30 m ³ talpos) persipildęs, todėl srutos patenka į aplinką;

2. Sklypo teritorija užteršta pavojingomis atliekomis, t. y. tikslingai išversta ir paskleista apie 2 m ³ asbestinio šiferio atliekų ant įvažiavimo į tirštojo mėšlo laikymo vietą įvažiavimo pagrindui sutvirtinti;

3. Laikinai laiko didesnį negu vieną kubinį metrą nepavojingų atliekų pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, t. y. Sklype esančias šienainio ritinių plėvelių atliekas (apie 5 m ³) laiko ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo;

4. Eksploatuoja nuotekų kauptuvą pažeidžiant reikalavimus, t. y. valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, besiribojančioje su Sklypu, buitinių nuotekų kaupimui prie pastato įrengtas nesandarus metalinis nuotekų kaupimo rezervuaras, t. y. be dangčio. Tikrinimo metu rezervuaras buvo persipildęs ir nuotekos per nuotekų ištraukimo angą buvo ištekėjusios į aplinką;

5. Požeminio vandens gavybos gręžinį naudoja pažeidžiant reikalavimus, t. y. valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, eksploatuoja požeminio vandens gavybos gręžinį neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes ir neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto ir nustatyta tvarka Žemės gelmių registre užregistruoto gręžinio paso. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. Įsakymu Nr. D 1-367/3 D-342 (aktuali suvestinė redakcija 2021-03-15 - 2021-04-30), 4 punktą, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (aktuali suvestinė redakcija nuo 2018-12-06), 7 ir 18 punktus, Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (aktuali suvestinė redakcija 2021-04-01), 6 ir 7.2 punktus, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių ir projektavimo, įrengimo, konservavimo likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (aktuali suvestinė redakcija 2019-11-01 - 2021-04-29), 22 punktą ir padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 260 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 11 ir 21 dalyse, 268 straipsnio 5 dalyje ir 262 straipsnio 1 ir 20 dalyse.

administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. kaltės nepripažino, paaiškino, kad jis šiferio negriovė, ten yra loma (duobė), yra įvažiavimas. Žiemą supilto šiferio nematė dėl sniego, o kada karvės išėjo į laukus, pamatė šiferį. Atvažiavo aplinkos apsaugos darbuotojai ir gąsdino. Jis šiferį surinko. Šiferis ne jo. Šiferis dabar yra jo garaže. Kelias eina per jo žemės sklypą. Dėl plėvelių gali paaiškinti, kad prieš maždaug 5 metus buvo atvažiavę aplinkos apsaugos darbuotojai ir klausė jo, kam jis kaupia plėvelę. Jis atsakė, kad plėvelę jis naudoja tvarto statybose. Jo nebaudė. Plėvelė nėra tarši ir gali naudoti kaip statybinę medžiagą. Šiandien plėvelės yra sunaudota vienas trečdalis. Dėl srutų : jis gyvena kitur, žmona laiko karves ir daro sūrius. Seniau laikė 80 karvių. Ten yra iškasta duobė, pilnai išbetonuota. Prieš 5 metus buvo atvažiavę ir tikrino. Srutų išsiveržę gal iki 50 litrų. Srutomis purškia laukus, nes tai trąša. Srutos į gamtą nepapuola. Galėjo paimti mėginį ir patikrinti, ar nustatyti, ar teršia aplinką. Su žmona jis gyvena atskirai gal 10 metų. Su ja nesutaria. Rulonai šieno be plėvelės, supuvo, suleido sliekus ir tapo humusu. Jis karvių nelaiko, karvės registruotos žmonos vardu. Jis kaltas, kad fekalą išvežė į Liudvinavą. Gręžinio jis gali ir nenaudoti.

Institucijos atstovė nurodė, kad nuo šienainio plėvelė yra pakuotės atlieka. Ją galima laikyti iki 1 metų ir po to perduoti atliekų tvarkytojui. V. G. ūkyje plėvelė laikoma 5 metai. Asbestinis šiferis yra pavojinga atlieka. Šiferis tikslingai išpiltas ant įvažiavimo į mėšlidę. V. G. apie išpiltą asbestinį šiferį niekam nepranešė. Šiferis išpiltas ir paskleistas ant įvažiavimo. Kaupimo rezervuaras perpildytas. Negali būti laikoma srutos ir tirštas mėšlas kartu. Cisterna perpildyta, iš jos bėga. Galbūt kažkiek ji ir betonuota. Darbuotojai tikrino ( badė) lazdomis, bet negalėjo tiksliai nustatyti dėl susikaupusio mėšlo, grunto. Srutos pasiekia ir požeminius vandenis, yra ir oro tarša. Nenuostabu, kad visu tuo skundžiasi aplinkiniai gyventojai. Nuotekos turi būti valomos valymo įrenginiuose arba kauptuvas turi būti sandarus. Talpa persipildžiusi ir nuotekos bėga į aplinką. V. G. eksploatuoja požeminio vandens gavybos gręžinį, neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes ir neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto ir nustatyta tvarka Žemės gelmių registre užregistruoto gręžinio paso. Eksploatuoja nelegaliai. Nors V. G. aiškina, kad su žmona negyvena, tačiau santuoka nenutraukta, tai bendras ūkis, augina karves, vykdo žemės ūkio produktų gamybą, gamina sūrius ir juos realizuoja. Šienainis ir medžio šakos negali būti laikoma kompostu.

Nustatytas faktines aplinkybes ir asmens kaltę, padarius ANK 260 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 11 ir 21 dalyse, 268 straipsnio 5 dalyje ir 262 straipsnio 1 ir 20 dalyse numatytus nusižengimus, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 21133706370, kuriame užfiksuota nusižengimų padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 2), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos valdybos patikrinimo aktas Nr. (15.3)-PA-1776 (b. l. 5-6), Liudytojo V. G. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad jis tvarte laiko 4 melžiamas karves. Prie tvarto įrengta mėšlidė, kurios dugnas yra išbetonuotas. Srutų sukaupimui yra įrengtos dvi bačkos, viena apie 30 m ³, kita apie 50 m³ talpos. Prie tvarto esančios šieno rulonų plėvelės susidarę maždaug prie 5 metus, jų yra apie 5 m³, jas laiko kaip statybinę medžiagą sienoms šildyti. Prie mėšlidės esant šiferį (asbesto) kažkas atvežė ir išvertė 2020 m. gruodį. Šiferio yra apie 2 m ³. Paparčio 2-osios g. esančiame name gyvena jis vienas. Susidariusios buitinės nuotekos patenka į 5 m ³ talpos rezervuarą šalia namo. Šalia namo nupjovė tris vaismedžius (dvi kriaušes ir slyvą). Valstybinėje žemėje prieš maždaug 20 metų sandėliuoja apie 150 m³ senų šieno rulonų, šakų. Padangas naudoja pridėti šieno kitkoms, kurias taip pat laiko valstybinėje žemėje. Dėl valstybinės žemės, kuria naudojasi, jokių dokumentų pateikti negali. Valstybinėje žemėje esantį gręžinį įsirengė apie 1996 metus. Gręžinio paso ar kitų dokumentų neturi. Gręžinio vandenį naudoja ūkio reikmėms, gyvulių girdymui ir pieno produktų gamyboje. Planuoja naudoti ir toliau. (b. l. 7), 2021-05-18 privalomaisiais nurodymais Nr. (15.3)-PN-233, Nr. (15.3)-PN-234, Nr. (15.3)-PN-235 (b. l. 8-9, 10-11, 12-13), 2021-05-14 fotolentelėmis. Asmenybę charakterizuoja administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 16-19).

Motyvuojamoji dalis

ANK 260 straipsnyje numatyta atsakomybė už srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už kitų, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus.

ANK 247 straipsnyje numatyta atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Šio straipsnio 11 dalyje numatyta atsakomybė už aplinkos užteršimą vieno kubinio metro ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu. Minėto straipsnio 21 dalyje, atsakomybė numatyta už didesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

ANK 268 straipsnyje numatyta atsakomybė už paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus. Šio straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimus.

ANK 262 straipsnyje numatyta atsakomybė už žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla dėl žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 20 dalį, atsakomybė kyla dėl požeminio vandens naudojimo neturint Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. Įsakymu Nr. D 1-367/3 D-342 (aktuali suvestinė redakcija 2021-03-15 - 2021-04-30), 4 punktą. Minėtame punkte įtvirtina, kad mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tirštąjį mėšlą ir srutas laiko sklype prie pastato įrengtoje tirštojo mėšlo laikymo vietoje neišvengiant paviršinio ir požeminio vandens taršos. Bylos duomenimis nustatyta, kad įrengtas srutų kauptuvas (30 m ³ talpos) persipildęs, todėl srutos patenka į aplinką. Išvardintas aplinkybes patvirtina Patikrinimo aktas Nr. (15.3)-PA-1776, kuriame užfiksuotas pažeidimas, taip pat fotolentelėje užfiksuoti vaizdai įrodo, jog iš rezervuaro tirštasis mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teismo posėdžio metu duoti Institucijos atstovės paaiškinimai. Tai, kad V. G. srutas naudoja tręšimui, jo atsakomybės nešalina.

Tokiais veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė pažeidimą numatytą ANK 260 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (aktuali suvestinė redakcija nuo 2018-12-06), 7 punktą. Minėtame punkte įtvirtinta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad sklypo teritorija užteršta pavojingomis atliekomis, t. y. tikslingai išversta ir paskleista apie 2 m ³ asbestinio šiferio atliekų ant įvažiavimo į tirštojo mėšlo laikymo vietą įvažiavimo pagrindui sutvirtinti. Minėtas aplinkybes įrodo administracinio nusižengimo byloje esantis Patikrinimo aktas Nr. (15.3)-PA-1776, kuriame užfiksuotas pažeidimas, taip pat fotolentelėje užfiksuoti vaizdai, iš kurių matyti jog ant įvažiavimo paskleista apie 2 m ³ asbestinio šiferio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog 2020 m. gruodį kažkas išvertė minėtas pavojingas atliekas, jis pats šiferio neturėjo, nenaudojo. Pamatė tik pavasarį. Institucijos atstovė nurodė, kad šiferio atliekos išpiltos tikslingai ant įvažiavimo į mėšlidę.Iš atliekų išsidėstymo ir jų buvimo vietos, matyti, jog prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudojamo tiršto mėšlo ir srutų rezervuaro yra paskleistos pavojingos atliekos tikslingai, ant įvažiavimo prie tiršto mėšlo ir srutų rezervuaro.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pavojingos asbestinio šiferio atliekos yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žinioje, todėl jis laikomas pažeidęs nustatytus teisės aktų reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 247 straipsnio 11 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (aktuali suvestinė redakcija nuo 2018-12-06), 18 punktą. Minėtame punkte įtvirtina, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo laiko didesnį negu vieną kubinį metrą nepavojingų atliekų, pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, t. y. sklype esančias šienainio ritinių plėvelių atliekas (apie 5 m ³) laiko ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo. Minėtas aplinkybes patvirtina Patikrinimo aktas Nr. (15.3)-PA-1776, kuriame užfiksuotas pažeidimas, taip pat fotolentelėje užfiksuoti vaizdai. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad prie tvarto esančios šieno rulonų plėvelės susidarę maždaug prie 5 metus, jų yra apie 5 m ³, jas laiko kaip statybinę medžiagą tvarto statybai. Institucijos atstovė nurodė, kad nuo šienainio plėvelė yra pakuotės atlieka. Ją galima laikyti iki 1 metų ir po to perduoti atliekų tvarkytojui. V. G. ūkyje plėvelė laikoma 5 metai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas patvirtina, jog pažeistas Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punktas, nes nepavojingas atliekas jis laiko ilgiau kaip vienerius metus. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nustatyta, kad padarytas administracinis pažeidimas, numatytas ANK 247 straipsnio 21 dalyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (aktuali suvestinė redakcija 2021-04-01), 6 punktą, nes eksploatuoja nuotekų kauptuvą pažeidžiant reikalavimus, t. y. valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, besiribojančioje su Sklypu, buitinių nuotekų kaupimui prie pastato įrengtas nesandarus metalinis nuotekų kaupimo rezervuaras, t. y. be dangčio. Nustatyta, kad tikrinimo metu rezervuaras buvo persipildęs ir nuotekos per nuotekų ištraukimo angą buvo ištekėjusios į aplinką. Minėto reglamento 6 punkte įtvirtina, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Taip pat yra pažeistas minėto reglamento 7.2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: <...> turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Patikrinimo aktas Nr. (15.3)-PA-1776 ir byloje esanti fotolentelė įrodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuotekas tvarko, pažeisdamas teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, nes nuotekų kaupimo rezervuaras yra nesandarus, t. y. be dangčio ir rezervuare esančios nuotekos patenka į aplinką dėl jo perpildymo. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė pažeidimą, numatytą ANK 268 straipsnio 5 dalyje.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodoma kokiais atvejais leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikalingas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepatenka į Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reglamentavimo sritį, nes jis požeminio vandens gavybos gręžinį naudoja komercinei veiklai, t. y. maisto produktų gamybai. Minėtas aplinkybes įrodo Patikrinimo aktas Nr. (15.3)-PA-1776, kuriame užfiksuotas pažeidimas, Institucijos atstovės paaiškinimai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kuriame jis teigia jog vandenį naudoja ūkio reikmėms, gyvulių girdymui ir pieno produktų gamyboje. Teismo posėdžio metu V. G. nurodė, kad karves laiko ne jis, o jo žmona, su kuria jis negyvena 10 metų. Tačiau tokius V. G. paaiškinimus teismas vertina kritiškai, santuoka nėra nutraukta, todėl ūkis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 262 straipsnio 20 dalyje.

Taip pat įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pažeidė Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių ir projektavimo, įrengimo, konservavimo likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (aktuali suvestinė redakcija 2019-11-01 - 2021-04-29), 22 punktą, kuriame įtvirtina, kad požeminio vandens gavybos gręžinį galima naudoti turint LGT išduotą Žemės gelmių registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Žemės gelmių registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka Žemės gelmių registre užregistruotą gręžinio pasą. Asmuo nei patikrinimo metu, nei teismui nėra pateikęs grąžinio paso. Savo duotame paaiškinime asmuo nurodė, kad gręžinio paso ar kitų dokumentų neturi. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė pažeidimą, numatytą ANK 262 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nustatė, jog nusižengimų esmė yra įrodyta. Nusižengimų padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai atitinka nusižengimų, 260 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 11 ir 21 dalyse, 268 straipsnio 5 dalyje ir 262 straipsnio 1 ir 20 dalyse, požymius.

V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog asmeniui skiriamos ANK 260 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 11 ir 21 dalyse, 268 straipsnio 5 dalyje ir 262 straipsnio 1 ir 20 dalyse sankcijose numatytos mažesnio dydžio nei vidurkis baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 637 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

nutaria:

V. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimt) eurų dydžio baudą.

V. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 11 dalyje, ir skirti jam 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

V. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 21 dalyje, ir skirti jam 180 (vieno šimto aštuoniasdešimt) eurų dydžio baudą.

V. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 100 (vieno šimto) eurų dydžio baudą.

V. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 (septyniasdešimt) eurų dydžio baudą.

V. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 20 dalyje, ir skirti jam 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti subendrintą nuobaudą – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 21133706370. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.