- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-2097-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- UAB „Tele2“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-12954-429/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintus reikalavimus atsakovei UAB „Tele2“ atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-4291-528/2009 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-02-29 nutartimi ieškovės prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą buvo sustabdęs iki LAT išnagrinės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-10-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-990-302/2011 dalyje dėl 2008-08-31 PVM sąskaitos faktūros M Nr. 28410146 panaikinimo (dėl suteiktų tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. LAT išnagrinėjus kasacinį skundą ir 2012-05-29 priėmus nutartį, t. y. išnykus bylos sustabdymo pagrindui, Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-07 nutartimi (b. l. 45) atnaujino bylos nagrinėjimą ir klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4291-528/2009 paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2012-07-03 15.30 val. 333 salėje. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-07-03 nutartimi (b. l. 19-27, 46-50) tenkino ieškovės prašymą ir atnaujino procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4291-528/2009 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl sutarties nevykdymo, teisių atstatymo ir 5 000 Lt žalos atlyginimo bei paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2012-09-24 13 val. 15 min. 333 salėje.
Šalies argumentai
Ieškovė dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-03 nutarties pateikė atskirąjį skundą (registracijos Nr. 9257 ir 9267) (b. l. 55-58, 59-62), pirminiu atskiruoju skundu (registracijos Nr. 9257) prašydama panaikinti 2012-07-03 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitu (registracijos Nr. 9267), sutikslinusi reikalavimą, prašydama panaikinti 2012-07-03 nutarties dalį ,,skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2012-09-24 13 val. 15 min. 333 salėje, išsiųsti šalims bei atstovams teismo šaukimus“, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovės teigimu, skundžiama nutarties dalimi skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo atimta iš ieškovės teisė naudotis procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 141 straipsnis 1 dalyje, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo teise pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis į teismą apginti savo teises ir įstatymo saugomą interesą (CPK 5str.). Ieškovės teigimu, teismas neteisingai ir nemotyvuotai nurodė, jog nutartis neskundžiama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-07-12 nutartimi (b. l. 28-30, 51-53) atskirąjį skundą, registruotą teisme Nr. 9257 ir 9267, atsisakė priimti, konstatuodamas, jog skundžiama nutartis negali būti atskirojo skundo apskundimo objektu (CPK 315 str. l d. 3 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė 2012-07-24 atskiruoju skundu (b. l. 31-44) prašo panaikinti 2012-07-12 nutartį ir perduoti klausimą teismui nagrinėti iš naujo šiais motyvais:
1. CPK 233 straipsnis numato, kad „teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundžiamos.“ Kadangi 2012-07-03 teismo nutarties dalis yra priimta teismo posėdyje, ji yra skundžiama CPK numatytais atvejais.
2. CPK 290 straipsnio 2 dalis numato, kad teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Teismo nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje rašytinio proceso tvarka 2012-07-03 priimta rašytinė nutartis pagal CPK yra skundžiama CPK numatytais atvejais.
3. CPK 370 straipsnis 3 dalis numato, kad „dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas“. Šiuo atveju teismas 2012-07-03 nutartimi rašytinio proceso tvarka bei teismo posėdžio metu atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-4291-528/2009, o tai reiškė, kad minėta nutarties dalis yra neskundžiama.
4. „Skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2012-09-24 13 val. 15 min. 333 salėje, išsiųsti šalims bei atstovams teismo šaukimus. Nutartis neskundžiama“ – 2012-07-03 nutarties antra dalis. Kadangi 2012-07-03 nutartis dalyje ,,skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2012-09-24 13 val. 15 min. 333 salėje, išsiųsti šalims bei atstovams teismo šaukimus. Nutartis neskundžiama“ priimta rašytinio proceso tvarka bei teismo posėdžio metu, nagrinėjant pareiškėjos (apeliantės) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4291-528/2009, o ne pasirengimo nagrinėti teisme metu, minėta 2012-07-03 nutarties dalis yra skundžiama šio Kodekso numatytais atvejais, nes tai numato šio Kodekso 290 straipsnio 2 dalis, 233 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalis.
5. Byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio, priešieškinio dalyką ar pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141, 143 straipsnių nuostatas (2007-02-22 LAT Civilinių bylų skyriaus Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose aktualūs klausimai). Minėta 2012-07-03 nutarties dalis - „Skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2012-09-24 13 val. 15 min. 333 salėje, išsiųsti šalims bei atstovams teismo šaukimus. Nutartis neskundžiama“ - prieštarauja LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikai.
6. Minėta nutarties dalis pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, nes pareiškėja, pateikus 2012-01-11 teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo iki 2012-07-03 teismo priimtos nutarties dėl „Skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2012 09 2413 val. 15 min. 333 salėje, išsiųsti šalims bei atstovams teismo šaukimus“ pagal procesinės teisės normas neturėjo teisės pasinaudoti procesinėmis teisėmis, o priėmus 2012-07-03 teismo nutartį „Skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje“ iš ieškovės atimta teisė naudotis įstatymo numatytomis procesinėmis teisėmis, nors tai yra numatyta CPK 141 straipsnio 1 dalyje: ,,Iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.“
7. Ši nutarties dalis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, nes:
7.1. Proceso atnaujinimas - tai civilinio proceso stadija, o ne savarankiškas procesas. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir jo išsprendimo procesinė tvarka užtikrina civilinio proceso vientisumą, todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą nagrinėti toje pačioje civilinėje byloje, kurioje yra įsiteisėję teismo sprendimas ar nutartis. Proceso atnaujinimas - tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas- užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo teismo sprendimo teisinių pasekmių. Remiantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, procesas gali būti atnaujinimas civilinėse bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tai reiškia, jog, prašant atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, reikalavimai, kurie buvo pareikšti toje byloje ir kurie buvo nagrinėjami bei dėl jų priimtas teismo sprendimas, negali būti keičiami, tikslinami, modifikuojami, pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, kol prašymas atnaujinti procesą neišspręstas ir procesas nėra atnaujintas. Taigi ieškovė iki prašymo atnaujinti procesą išsprendimo negalėjo ir negali tikslinti ieškinio. Tai patvirtina ir LAT praktika. LAT 2009-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 išaiškino, kad „atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (LAT 2007-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio, priešieškinio dalyką ar pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141, 143 straipsnių nuostatas“.
7.2. CPK 370 straipsnio 4 dalis numato, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Bylos nagrinėjimas pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles reiškia, jog turi būti laikomasi ginčo teisenos stadijų, kurių pirmoji yra pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimu teisme.
7.3. Remiantis CPK 370 straipsnio 4 dalimi, jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės. Niekas dalyvaujančių byloje asmenų sutikimo dėl pasirengimo nagrinėti bylą reikalingumo neklausė, ieškovė sutikimo nagrinėti bylą iš esmės nėra pateikusi, juolab, kad teismo posėdis buvo skirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
7.4. Procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Byloje pateikti nauji rašytiniai įrodymai - Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nutarimas Dėl išvados civilinėje byloje Nr. 2-8503-599/2010 patvirtinimo ir teikimo 2010 04 13 Nr. 10-257; Vilniaus apygardos teismo 2011-10-28 nutartis; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2012. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-23 nutartimi nustatė pareiškėjai 10 dienų terminą pateikto 2012-01-11 teismui prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti.
8. Dėl 2012-07-12 nutarties teiginių „nevilkinti proceso bei siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai teismo vieno posėdžio metu“. Procesas iš tiesų yra vilkinamas, nes teismas neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjai nustatė 10 dienų terminą pareiškėjos prašymui dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti 2012-01-23 nutartimi, kurią pats 2012-02-02 pateikto atskirojo skundo pagrindu 2012-02-07 nutartimi panaikino. Be to, 2012-02-29 nutartimi teismas nepagrįstai ir neteisėtai klausimo nagrinėjimą dėl proceso atnaujinimo sustabdė (CPK 164 str. 4 p.).
9. CPK 263 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tačiau 2012-07-12 nutartyje nesilaikant įstatymų, nemotyvuotai, neteisėtai ir nepagrįstai nurodyta, kad 2012-07-03 nutartis neskundžiama ir tuo pagrindu atskirąjį skundą atsisakyta priimti. Apelianto teigimu, tai yra netinkamas taikymas procesinės teisės normos, nes remiantis CPK 290 straipsnio 2 dalimi, 233 straipsniu, 334 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2012-07-03 nutartis dalyje „Skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje“ skundžiama šio kodekso numatytais atvejais. 2012-07-03 nutarties dalis „Nutartis neskundžiama“ turi būti panaikinta kaip nemotyvuota. Teisėja nurodė, kad nutartis yra neskundžiama, nes jos priėmimas nepažeidžia šalių procesinių teisių, kurias jos realizuos tiek teismo posėdyje, tiek gali realizuoti iki teismo posėdžio, o priimta nutartis negali būti atskirojo skundo apskundimo objektas. Apie savo procesinės teisės realizavimą iki teismo posėdžio paskirtos datos bei teismo posėdžio metu ieškovė žino, tačiau skirdamas teismo posėdį teismas atėmė iš ieškovės teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, kuris turi vykti nepažeidžiant ir laikantis civilinio proceso normų, užtikrinant proceso šalims galimybes naudotis jiems įstatymo suteiktomis šalių procesinėmis teisėmis. CPK numato, kad turi būti laikomasi ginčo teisenos stadijų, kurių pirmoji yra pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui teisme, todėl neaišku kokiais motyvais remdamasis teismas sprendė, kad pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas. Byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio, priešieškinio dalyką ar pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK141 str., 143 str. nuostatas“, todėl teismo nuoroda, kad „...Byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio, priešieškinio dalyką ar pagrindą bus vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141 str., 143 str. nuostatas, skirtame 2012-09-24 13 val. 15 min. 333 salėje teismo posėdyje, išklausius šalis“ prieštarauja LAT praktikai. 2012-07-03 nutarties dalis ,,skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2012-09-24 13 val. 15 min. 333 salėje, išsiųsti šalims bei atstovams teismo šaukimus“ pažeidė ieškovės procesinės teisės, t. y. atėmė iš ieškovės teisę naudotis procesinėmis teisėmis, nes tikslinti ieškinį, pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, kol prašymas atnaujinti procesą neišspręstas ir procesas nėra atnaujintas, negalima, o atnaujinus bylos nagrinėjimą, iš karto priimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje, tuo tarpu, pagal jau minėtas CPK normas, ieškinio tikslinimas galimas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Kadangi CPK numato, kad turi būti laikomasi ginčo teisenos stadijų, kurių pirmoji yra pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui teisme, todėl nutarties dalis ,,skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2012-09-24 13 val. 15 min. 333 salėje, išsiųsti šalims bei atstovams teismo šaukimus“ yra neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 68-70) prašo palikti 2012-07-12 teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:
1. Remiantis CPK 334 straipsniu pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) CPK numatytais atvejais (pvz. 34 str. 3 d.) ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis tuo pagrindu apeliantės atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes a) apeliantė atskirajame skunde neįvardijo aiškaus įstatyminio pagrindo (teisės normos), kuri suteiktų apeliantei teisinę galimybę skųsti atskiruoju skundu nutartį ir b) apeliantė jokia apimtimi nepagrindė aplinkybės dėl fakto, kad tiek 2012-07-03, tiek 2012-07-12 nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Priešingai, vertinant pastarąją aplinkybę pažymėtina, kad apeliantė norėdama tikslinti savo ieškinį ir negalėdama to padaryti dabartinėje proceso stadijoje nepraranda teisės pareikšti savarankišką ieškinį, todėl negalima teigti, kad teismas apribojo jos teises naudotis procesiniais „įrankiais“ (įskaitant ieškinio tikslinimą), kuomet apeliantė turi teisę realizuoti savo teises kita procesine forma. Todėl, nesant aiškaus įstatyminio pagrindo, kuriuo apeliantei būtų suteikta teisė skųsti atskiruoju skundu atitinkamas teismų nutartis ir nenurodžius aplinkybių, kurių pagrindų nutartimi užkertama galimybė tolesnei bylos eigai, apeliantės atskirasis skundas yra nepagrįstas.
2. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė procesinės teisės dabartinėje stadijoje tikslinti ieškinį neturi, apeliantė jokia apimtimi nėra praradusi teisės, kaip minėta pareikšti savarankišką ieškinį, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su jos teisių pažeidžiamumu ar ribojimu, kuomet apeliantė turi procesinių alternatyvų, todėl iš apeliantės jokiu būdu neatimta jokia procesinė teisė, priešingai, nei teigiama jos atskirajame skunde. Pažymėtina ir tai, kad pati apeliantė šiuo atveju nėra apdairi naudodamasi savo teisėmis: sužinojusi apie LAT nutartį, 2012-06-06 apeliantė ją iškart nusiuntė Kauno miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad 2012-06-06 prašyme apeliantė jokia apimtimi neišreiškė savo ketinimo Kauno miesto apylinkės teismui galimai tikslinti ieškinį ar prašymo skirti žodinį teismo posėdį sprendžiant dėl prašymo atnaujinti procesą. Tik tuomet, kai procesinės galimybės ieškinio tikslinimui yra ribotos (kadangi paskiriama byla nagrinėjimui teismo posėdyje), apeliantė ėmėsi ginčyti teismo veiksmus remdamasi tariamu savo teisių ribojimu. Toks elgesys, atsakovės nuomone, negali būti vertinamas kaip procesiškai sąžiningas, nes teismas negalėjo numanyti aplinkybės dėl fakto, kad apeliantė galimai sieks tikslinti ieškinį po LAT nutarties priėmimo, ir kad tuo pagrindu reikėtų skirti žodinį bylos nagrinėjimą proceso atnaujinimo klausimo išsprendimui bei parengiamojo teismo posėdžio paskyrimui.
3. Apeliantės pozicija dėl to, kad teismas rezoliucinė 2012-07-03 nutarties dalį „Nutartis neskundžiama“ privalėjo motyvuoti, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad proceso įstatymas įgalina teismą motyvuoti sprendimą, t. y. motyvuoti teismo poziciją dėl byloje nustatytų aplinkybių, kvalifikuotų teisinių santykių ir pan. Visgi proceso įstatymas jokia apimtimi nenustato teismui pareigos motyvuoti nutarties skundžiamumą ar neskundžiamumą, kuomet CPK 334 straipsnis ir jame įtvirtintas reguliavimas nustato atvejus (ir teikia nuorodas), kada nutartys gali būti skundžiamos. Todėl, teismui nenustačius 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, pagrįstai manytina, kad 2012-07-03 nutarties dalis (rezoliucinėje dalyje išreikšta procesinė pastaba dėl nutarties neskundžiamumo) neturėjo būti motyvuota.
4. Dėl CPK 370 straipsnio 4 dalies apeliantė vėlgi pasitelkia ydingą teisinį aiškinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šia nuostata taikoma ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 str.). Pagal 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui tik CPK numatytais atvejais bei tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2012-07-03 nutarties, priimtos rašytinio proceso tvarka, dalimi byla, kurioje apelianto neskundžiama nutarties dalimi buvo atnaujintas procesas, buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2012-09-24 13 val. 15 min. 333 salėje, kviečiant į posėdį šalis (CPK 370 str. 3 d).
CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, ,,teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. (...). Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme.“
Daugiau negu akivaizdu, jog šioje teisės normoje įtvirtintas teismo nutartimi atliekamas proceso atnaujinimas ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datos paskyrimas yra du nuosekliai vienas paskui kitą teismo ta pačia nutartimi atliekami veiksmai. Be to, daugiau negu akivaizdu yra tai, jog įstatymo leidėjas, CPK 370 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodęs, jog atskiruoju skundu skundžiama yra tik nutartis, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, tokiu būdu suformavo aiškią nuostatą, jog visos kitos CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priimtos nutartys, tame tarpe ir nutartis, kuria, atnaujinus procesą, yra paskiriama bylos nagrinėjimo teismo posėdyje data, atskiraisiais skundais yra neskundžiamos.
Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, daugiau negu akivaizdu yra ir tai, jog teismo nutartis, kuria, atnaujinus procesą, yra paskiriama teismo posėdžio data, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.
CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ,,atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės.“ Šiuo atveju akivaizdu, jog 2012-07-03 teismo posėdyje, vykusiame rašytinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimas iš esmės ir nebuvo pradėtas, kadangi teismo posėdžio data buvo numatyta daugiau nei po 1,5 mėnesio. O tai reiškia, jog visiškai neteisus yra apeliantas, atskirajame skunde teigdamas, jog nebuvo gautas jo sutikimas teismo posėdžio datai paskirti. Tik tokiu atveju, jeigu teismas 2012-07-03 nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, būtų ne tik atnaujinęs bylos nagrinėjimą, bet ir be dalyvaujančių byloje asmenų sutikimo būtų pradėjęs nagrinėti bylą iš esmės ir ją išnagrinėjęs, būtų galima įžvelgti nurodytos CPK normos bei ieškovės teisių pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės argumentai dėl CPK 233 straipsnio ir 290 straipsnio 2 dalies aiškinimo yra neteisingi ir visiškai nepagrįsti. Nors CPK 233 straipsnis numato, kad „teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundžiamos“, o CPK 290 straipsnio 2 dalis numato, jog ,,teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu“, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog visos rašytinės nutartys, priimtos teismo posėdžio metu, yra skundžiamos atskiraisiais skundais. Kaip jau minėta, vadovaujantis 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui tik CPK numatytais atvejais bei tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Kadangi šiuo atveju skundžiamos nutarties dalies apskundimo apeliacine tvarka įstatymas nenumato, o, be to, skundžiama nutarties dalis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės atskirąjį skundą reg. Nr. 9257 ir reg. Nr 9267 (b. l. 55-58, 59-62) dėl neskundžiamos Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-03 nutarties dalies, visiškai pagrįstai 2012-07-12 nutartimi (b. l. 28-30, 51-53) jos skundą atsisakė priimti. CPK 315 straipsnio 2 dalyje, taikytinai ir atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.), numatyta, jog skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-03 nutarties dalis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje negali būti apeliacinio apskundimo objektu, šioje byloje atskiruoju skundu skundžiamos Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-12 nutarties, kuria atskirasis skundas nepriimtas ir grąžintas pareiškėjai, naikinti nėra jokio teisėto pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), plačiau nepasisakant dėl kitų atskirojo skundo argumentų bei dėl atskirajame skunde nurodytų procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo, kaip neturinčių jokios teisinės reikšmės šios apeliacijos galutiniam rezultatui, nurodant, jog šiais argumentais pareiškėja galėjo vadovautis apeliacine tvarka skųsdama galutinį teismo procesinį dokumentą, priimtą išnagrinėjus prašymą dėl proceso atnaujinimo, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-16 nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės 2012-07-24 atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-12 nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą, gautą teisme 2012-07-10 reg. Nr. 9257 ir gautą 2012-07-10 reg. Nr 9267, ir grąžinti jį padavusiajam asmeniui, palikti nepakeistą.