- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-990-302/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00428-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“
- Advokatai
- Deividas Kursevičius
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ dėl vartojimo sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir dalies sąskaitos už suteiktas judriojo telefoninio ryšio paslaugas panaikinimo, išvadą teikiančios valstybės institucijos Ryšių reguliavimo tarnyba bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2007-07-21 Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. 2.13-68319635-8124 4.5 punktą, numatantį, jog „Tele 2 turi teisę nustatyti klientui teikiamų paslaugų kredito limitą ir keisti jo dydį ne mažiau kaip prieš 5 (penkias) dienas pranešus apie tai klientui SMS žinute ar kitu būdu“, o taip pat 4.6 punktą, numatantį, kad „Tele 2 turi teisę neteikti klientui paslaugų ar apriboti jų tiekimą pranešus klientui vienu iš šių būdu : raštu, informavimo priemonėse, SMS žinute, elektroniniu paštu, jeigu klientas viršija Tele 2 nustatytą paslaugų teikimo kredito limitą. Šiuo atveju Tele 2 turi teisę per 24 valandas sustabdyti ar apriboti iki informacijos apie visišką atsiskaitymą su Tele 2 gavimo dienos“ negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento) ir panaikinti 2008-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 28410146 dalyje dėl abonentui Nr. 683-19635 suteiktų tarptautinio tarptinklinio ryšio (angl. roaming) paslaugų laikotarpiu nuo 2008-08-10 d. 21 val. 11 min. iki 200-08-10 d. 22 val. 1 min. 449,10 Lt (380,59 Lt be PVM) ir sumažinti ją nuo 541,84 Lt iki 92,74 Lt sumos bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-8; 62-67).
Nurodė, kad 2007-07-21 d. ieškovė su atsakovu sudarė Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas ieškovei suteikė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovė įsipareigojo apmokėti atsakovo išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas paslaugas. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nepagrįstai priskaičiavo 449,10 Lt sumą už suteiktas tarptautinio ryšio paslaugas už laikotarpį nuo 2008-08-01 d. iki 2008-08-12 d., kadangi ieškovė tuo laikotarpiu nebuvo išvykusi į užsienio valstybę, o taip pat nebuvo perleidusi naudotis savo telefono aparato su SIM kortele kitam asmeniui, todėl minėtu laikotarpiu nebuvo jokių prielaidų suteikti ieškovei tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugos (angl. - roaming). Ieškovė taip pat nurodė, kad ji kreipėsi į atsakovą dėl 2008-08-31 d. PVM sąskaitos – faktūros dalyje dėl 449,10 Lt sumažinimo, kadangi atsakovas ieškovei suteikė jai nepageidaujant tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugą, tačiau atsakovas atsisakė sumažinti minėtą sąskaitą motyvuodamas tuo, jog ieškovė pati buvo neapdairi bei nerūpestinga. Ieškovė nurodė, kad jai buvo nustatytas 200 Lt kredito limitas, todėl atsakovas, ieškovei viršijus nustatyta kredito limitą, apie tai turėjo nedelsiant informuoti ieškovę bei sustabdyti bet kokių paslaugų teikimą, tačiau atsakovas Sutarties 4.5 ir 4.6 p.p. nuostatų neįvykdė ir paslaugų teikimo nesustabdė, be to, pagal Taisyklių 24 p. nuostatas paslaugų kredito limitas be vartotojo sutikimo negali būti didinamas, tačiau atsakovas be ieškovės sutikimo vienašališkai padidino ieškovei kredito limitą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Tele 2“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovės pareikštais ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tų pačių ieškininių reikalavimų ir tuo pačiu pagrindu kaip ir civilinėje byloje, kuri yra jau išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teisme bei apeliacinės instancijos teisme, t. y. Kauno apygardos teisme, todėl ieškovė tokiais savo veiksmais piktnaudžiauja savo konstitucine teise kreiptis į teismą, be to, atsakovas derybų su ieškove pasekoje geranoriškai sumažino ieškovės ginčijamos sąskaitos sumą ir likusi ginčijama sąskaitos suma liko tik 240,92 Lt suma, iš kurių 92,74 Lt ieškovė neginčija. Atsakovas taip pat nurodė, kad paslaugų limito ribojimas yra skirtas tik paslaugos teikėjui, siekiant realaus kitos prievolės šalies įsipareigojimų vykdymo arba žalos atsiradimo prevencijai, be to, šio ginčo atveju šalių teisių ir pareigų pusiausvyra apskritai nėra pažeista, o ginčijamų sąlygų keitimas iš esmės susijęs su sąlygų gerinimu, todėl ieškovė negrįstai taiko LR CK 6.188 str. 2 d. nuostatas. Atsakovas nurodė, jog ieškovei, per jos pačios nerūpestingumą prisijungus prie užsienio tinklo, atsakovui nėra techninių galimybių kontroliuoti duomenų srautą, viršijantį jos paslaugų limitą iki to momento, kol užsienio šalies operatorius nepateikia atsakovui ieškovės prakalbėtos sumos kiekio, be to, atsakovas turi teisę, o ne pareigą sustabdyti paslaugų teikimą klientui viršijus paslaugų tiekimo kredito limitą. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti (b.l. 27-30, 73-76). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė teismo ieškinį atmesti (b.l. 105-108).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės G. V. atsakovo UAB „Tele 2“ naudai 750 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ginčijamų tarp šalių 2007-07-21 sudarytos Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties 4.5 p. bei 4.6 p. nuostatų pripažinimas negaliojančiomis nesukels šalims jokių teisinių pasekmių, kadangi minėta sutartis buvo terminuota, t. y. sudaryta ir galiojanti iki 2009-07-21 dienos ir šalys nurodė, kad šiuo metu minėta sutartis yra nutraukta, nebegaliojanti bei nebevykdoma, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą (CPK 17 str. – 179 str.). Teismas taip pat nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2009-07-09 sprendimu nustatytų aplinkybių išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas šioje civilinėje byloje nenustatinėjo iš naujo ir laikė jas pilnai įrodytomis, t. y. teismas laikė pilnai įrodytomis aplinkybėmis tai, kad tarptautinis prisijungimas 2008-08-10 įvyko ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar kaltės, o tik dėl pačios ieškovės neatsargumo, nerūpestingumo bei netinkamai pasirinktos telefono aparato funkcijos, todėl ieškovei kyla pareiga apmokėti už atsakovo tinkamai suteiktas paslaugas (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Ieškovė G. V. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, paviršutiniškai, nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines teisės normas, padarė procesinių pažeidimų, neatsižvelgė į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos byloje pateiktus išaiškinimus ir išvadas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir formuojamos vieningos praktikos.
Apeliantė nurodo, kad teismas nesiaiškino esminės tarptautinio tarptinklinio judriojo ryšio paslaugos (angl. roaming) suteikimo sąlygos, kuri yra vartotojo išvykimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienio valstybę. Byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2008-08-10 21 val. 11 min. iki 2008-08-10 dienos 22 val. 1 min. į užsienio valstybę (Rusiją) išvykusi nebuvo, Lietuvos Respublikos sienos nekirto, taip pat kitiems asmenims nebuvo perleidusi naudotis savo telefono aparato su SIM kortele, kurios abonento tel. Nr. 683-19635, todėl minėtu laikotarpiu nebuvo jokių prielaidų jai suteikti šią paslaugą. Negalima sutikti su atsakovu, kad ieškovė buvo nerūpestinga, kadangi ji neturėjo pagrindo domėtis tarptautiniu tarptinkliniu ryšiu bei jo prisijungimo galimybėmis. Kybartų miestelis yra Lietuvos teritorijoje, todėl neteisinga, kad būdama Lietuvos teritorijoje turiu mokėti už tarptautinį tarptinklinį ryšį.
Teismas neanalizavo kredito limitą reglamentuojančių teisės aktų bei tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatų. Sutartyje buvo nustatytas 200 Lt paslaugų kredito limitas jos abonento numeriui 683-19635, joje nebuvo numatyta galimybė šalims susitarti dėl kredito limito ir vartotojui išreikšti valią dėl paslaugų apribojimo pasibaigus kredito limitui. Atsakovas vienašališkai nustatė 200 Lt dydžio kredito limitą, ieškovė dėl minėto kredito viršijimo nebuvo informuota ir paslaugų teikimas viršijus minėtą suteikiamų paslaugų kredito limitą apribotas nebuvo, nors atsakovas turėjo nedelsiant informuoti ieškovę apie viršytą kredito limitą ir sustabdyti bet kokių teikiamų paslaugų teikimą vadovaujantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, kurioms prieštarauja tarp šalių sudarytos sutarties 4.5, 4.6 punktai, numatantys atsakovo teisę, bet ne pareigą padidinti paslaugų kredito limitą ir atitinkamai sustabdyti arba apriboti paslaugų teikimą vartotojui viršijus teikiamų paslaugų kredito limitą.
Kadangi šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip viešoji vartojimo paslaugų sutartis, Sutarties 4.5 punktas ir 4.6 punktas yra nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos CK 6.350 str. prasme, todėl naikintinos. Minėti Sutarties punktai neatitinka ne tik CK 6.350 str. nuostatų, bet ir Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.7 bei 24 punktų nuostatų, todėl pripažintini negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento), kaip nesąžiningos sutarties sąlygos, teisės normų, įtvirtintų CK 6.188 str. 1 d., 2 d. 10 p., 3 ir 6 dalyse, pagrindais.
Pripažinus minėtus Sutarties punktus negaliojančiais, konstatuotinas pagrindas 2008-08-31 PVM sąskaitos-faktūros serija M Nr. 28410146 panaikinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėjęs bylą, visiškai neatsižvelgė į ieškovei palankų Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nutarimą dėl išvados civilinėje byloje Nr. 2-8503-599/2010 patvirtinimo ir teikimo 2010-04-13 Nr. 10-257 pateiktą byloje, jog sutarties 4.5 bei 4.6 punktų sąlygomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra bei vartotojo teisės ir ekonominiai interesai. Tuo pačiu teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d., pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai nevertino atsakovo (paslaugų teikėjo, verslininko) nerūpestingumo fakto, tuo pažeisdamas ne tik prioritetinio vartotojų teisių gynimo principą, bet ir teismo nešališkumo bei objektyvumo principus, įtvirtintus CPK 21 str. Būtent atsakovas šiuo atveju parodė savo nerūpestingumą ir neatidumą kliento (vartotojo) atžvilgiu. Ieškovė sudarydama sutartį su atsakovu gavo telefono aparatą su jau nustatytu automatiniu tinklo parinkimo režimu (tai paaiškėjo jau iškilus šiam ginčui, gaudama telefono aparatą apie įjungtus režimus informuota nebuvo). Tuo tarpu atsakovas sudarydamas su ieškove sutartį jos apie galimus svetimo operatoriaus prisijungimo atvejus neinformavo, nors atsakovui, kaip tokio pobūdžio paslaugų teikėjui (verslininkui) apie tokius esamus pavojus buvo žinoma.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas bylą, padarė procesinių pažeidimų. 2010-05-18 teismo nutartimi nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu stadija baigtina ir ši civilinė byla skirtina nagrinėti teismo posėdyje, ir nutarta skirti teismo posėdį 2010-06-17, tačiau nurodytą dieną byla teismo posėdyje iš esmės nagrinėjama nebuvo. Šio posėdžio metu atsakovas pateikė žodinį prašymą išreikalauti civiline bylą Nr. 2-04291-528/2009 iš Kauno miesto apylinkės teismo, nors jokie nauji prašymai dėl įrodymų neturėjo būti tenkinami. Neaišku, kokiu pagrindu buvo paskirtas teismo posėdis 2010-09-14 14:30 val. Nors 2010-06-17 teismo posėdis vyko, tačiau teismo posėdžio protokolas nebuvo rašomas ir byloje jo nėra, nors, remiantis CPK, teismo posėdžio metu protokolas turi būti rašomas.
Žemesnės instancijos teismas
Byla Nr. 2-04291-528/2009 iš Kauno miesto apylinkės teismo išreikalauta be pagrindo, siekiant suklaidinti teismą bei panaudoti minėtą bylą pakreipiant esamą bylą ieškovei nenaudinga linkme. Teismas nepagrįstai laikė pilnai įrodytomis anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje aplinkybes, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 buvo pareikšti kiti reikalavimai, dalyvavo ne tie patys proceso dalyviai - nedalyvavo tretieji asmenys — Ryšių reguliavimo tarnyba bei Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kurių išvados yra labai svarbios ir svarios. Be to, minėta civilinė byla buvo išreikalauta, siekiant nustatyti, ar netapatūs ieškininiai reikalavimai, o ne dėl aplinkybių nustatymo.
Teismas netyrė pateiktų rašytinių įrodymų - G. V. paso išrašo apie Lietuvos Respublikos sienos (su Rusija) kirtimą; abonento tel. Nr. 683-19635 detalios ataskaitos už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2008-08-12; pažymos apie G. V. darbo laiką; abonentinės viešojo judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. 2.13-68319635-8124; Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nutarimo dėl išvados civilinėje byloje Nr. 2-8503-599/2010 patvirtinimo ir teikimo 2010-04-13 Nr. 10-257; PVM sąskaitos-faktūros M 28410146.
Teismas taip pat nesilaikė CPK 8 str., įtvirtinto kooperacijos principo, pagal kurį teismas privalo imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Teismas nepaisant CPK nuostatų bei to, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, buvo pasyvus.
Teismo išvada, kad Sutarties 4.5 bei 4.6 punktų nuostatų pripažinimas negaliojančiomis nesukels šalims jokių teisinių pasekmių, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas, yra nepagrįsta, pažeidžianti ieškovės kaip vartotojos teisę į prioritetinį vartotojo teisių apsaugos gynimą, kadangi minėtos Sutarties nuostatos jau yra padarę jai žalą. Be to, tokiu būdu teismas pažeidė ir CPK 265 str. 2 d., nes teismas nepriėmė sprendimo dėl visų byloje ieškovo pateiktų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Tele 2“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.
Išvadą teikianti institucija Ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, materialinės teisės normų, reglamentuojančių vartotojo teises teikiant judriojo ryšio paslaugas taikymo, kolegija su apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-07-21 ieškovė su atsakovu sudarė Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 2.13 68319635 8124, kurios pagrindu atsakovas ieškovei suteikė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovė įsipareigojo apmokėti atsakovo išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas paslaugas (b.l. 9-10). Atsakovas ieškovei 2008-08-31 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą už suteiktas paslaugas - 541,84 Lt sumai (b.l. 11). Kaip matyti iš 2008-08-31 detalios skambučių ataskaitos, laikotarpyje nuo 2008-08-10 21 val. 11 min. iki 2008-08-10 22 val. 01 min. buvo apskaityti aštuoni tarptautinio ryšio išeinantys bei įeinantys skambučiai (b.l. 14). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepagrįstai priskaičiavo 449,10 Lt sumą už suteiktas tarptautinio ryšio paslaugas už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2008-08-12, kadangi ieškovė tuo laikotarpiu nebuvo išvykusi į užsienio valstybę, o taip pat nebuvo perleidusi naudotis savo telefono aparato su SIM kortele kitam asmeniui, todėl minėtu laikotarpiu nebuvo jokių prielaidų suteikti ieškovei tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugos (angl. - roaming), be to, jai buvo nustatytas 200 Lt kredito limitas, todėl atsakovas, ieškovei viršijus nustatytą kredito limitą, apie tai turėjo nedelsiant informuoti ieškovę bei sustabdyti bet kokių paslaugų teikimą, tačiau atsakovas Sutarties 4.5 ir 4.6 p. nuostatų neįvykdė ir paslaugų teikimo nesustabdė, be to, pagal Taisyklių 24 p. nuostatas paslaugų kredito limitas be vartotojo sutikimo negali būti didinamas (b.l. 105-108).
Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, valstybės institucijų pateiktas išvadas, sprendžia, kad teismo sprendimas yra priimtas iš dalies netinkamai vertinant faktines bylos aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, todėl yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pareikštu ieškiniu ginčijo sutarties 4.5 punktą, numatantį, jog „Tele 2 turi teisę nustatyti klientui teikiamų paslaugų kredito limitą ir keisti jo dydį ne mažiau kaip prieš 5 (penkias) dienas pranešus apie tai klientui SMS žinute ar kitu būdu“, o taip pat 4.6 punktą, numatantį, kad „Tele 2 turi teisę neteikti klientui paslaugų ar apriboti jų tiekimą pranešus klientui vienu iš šių būdu : raštu, informavimo priemonėse, SMS žinute, elektroniniu paštu, jeigu klientas viršija Tele 2 nustatytą paslaugų teikimo kredito limitą. Šiuo atveju Tele 2 turi teisę per 24 valandas sustabdyti ar apriboti iki informacijos apie visišką atsiskaitymą su Tele 2 gavimo dienos“ nurodydama, kad tokios sutarties sąlygos pažeidžia jos kaip vartotojos teises.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nepagrįstai nepripažino ieškovės ginčijamų tarp šalių sudarytos Abonentinės viešojo judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimo sutarties sąlygų, numatytų jos 4.5 ir 4.6 p., negaliojančiomis (ab initio), neatsižvelgė į tai, kad šios sąlygos yra nesąžiningos ieškovės kaip vartotojos atžvilgiu, todėl turi būti panaikintos.
Kolegija pažymi, kad ginčo tarp šalių dėl to, kad tarp jų sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, nėra, ši aplinkybė kaip turinti prejudicinę reikšmę nustatyta ir kitoje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje civ.b. Nr. 2-4291-528/2009 m., kurioje buvo sprendžiami reikalavimai, kildinami iš tos pačios sutarties. Tarp šalių sudarytą sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. CK 6.188 str. numatyta, kad bet kuri pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos prekių pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties sąlyga (kuri nebuvo aptarta individualiai) gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji priešinga geros valios reikalavimams ir sudaro sąlygas pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo apibusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai.
Kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su šių sutarties sąlygų ginčijamu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netenkino ieškovės reikalavimo dėl ginčijamų sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
Į bylą pateikta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010-04-13 išvada, susijusi su tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų vertinimu CK 6.188 str., reglamentuojančio vartojimo sutarties sąlygų ypatumus, kontekste. Ši tarnyba išvadoje konstatavo, kad sutarties 4.5 ir 4.6 p. sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir ekonominius interesus, kadangi pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 25 p. baigiantis paslaugų kredito limitui abonentas turi būti iš anksto įspėtas, o pagal šių taisyklių 26 p. paslaugų teikėjas, sutartyje nustatantis vartotojui teikiamų paslaugų kredito limitą, šiam limitui pasibaigus, privalo apriboti paslaugų teikimą. Be to, šių taisyklių 26 p. nuostatos imperatyviai nustato paslaugų teikėjo pareigą apriboti paslaugų teikimą vartotojui viršijus teikiamų paslaugų kredito limitą. Tuo tarpu sutarties 4.6 p. sąlygomis atsakovas UAB „Tele 2“ turi tik teisę, bet ne pareigą sustabdyti arba apriboti paslaugų teikimą vartotojui viršijus teikiamų paslaugų kredito limitą.
Kolegija, atsižvelgdama į teisinį šių klausimų, susijusių su kredito nustatymu, jo didinimu, taip pat paslaugų apribojimu bei sustabdymu viršijus teikiamų paslaugų kredito limitą, reglamentavimą, įvertindama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą dėl sutarties 4.5 ir 4.6 p. nuostatų atitikimo CK 6.188 str. 2 d. įtvirtintam bendrajam sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijui ir tai, kad šiomis sutarties nuostatomis iš esmės yra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra bei vartotojo teisės ir ekonominiai interesai, nes ieškovė, nebūdama iš anksto įspėta apie kredito limito didinimą, negalėjo aiškiai ir tinkamai išreikšti savo valios dėl kredito limitą viršijančių ryšio paslaugų ir jų dydžio suteikimo, todėl sprendžia, kad yra pagrindas šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti negaliojančiomis sutarties sąlygas, įtvirtintas 4.5 ir 4.6 p. nuo jų sudarymo momento (ab initio).
Kolegija, keisdama teismo sprendimą šioje dalyje, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas derybų su ieškove metu sumažino ginčo sąskaitos sumą nuo 541,84 Lt iki 240,92 Lt (92,74 Lt, kurią pripažįsta ieškovė, ir 125,58 Lt be PVM už tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas) išrašydamas kompensacines sąskaitas, kas leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas iš esmės pripažino, jog sutarties sąlygos dėl kredito pakeitimo bei paslaugų naudojimosi apribojimo neatitinka vartojimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų.
Tačiau kolegija sprendžia, kad minėtų sutarties sąlygų pripažinimas negaliojančiomis nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas antrasis ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 2008-08-31 PVM sąskaitos – faktūros dalies, kuria abonentui Nr. 683-19635 už suteiktas tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas ginčijamu laikotarpiu, sumažinimo 449,10 Lt suma, t.y. nuo 541,84 Lt iki 92,74 Lt, neteisėta ar nepagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista.
Kaip matyti iš prie bylos prijungtos kitos civilinės bylos, kurioje ieškovė G. V. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Tele 2“ dėl sutarties nevykdymo, teisių atstatymo bei žalos atlyginimo, prašydama teismo panaikinti atsakovo mokestinį reikalavimą jai sumokėti UAB „Tele 2“ 125,58 Lt (be PVM); grąžinti jai minimalaus prakalbamo mokesčio dalį 137,03 Lt; grąžinti jai 100,14 Lt patirtų nuostolių; nutraukti šalių Telefono paslaugų teikimo sutartį Nr.2.13 68319635 8124; pripažinti jos patirtą neturtinę žalą 5000 Lt sumai bei atlyginti neturtinę žalą, Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-09 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė (civ.b. Nr. 2-4291-528/2009 m., I tomas, b.l. 86-90). Kauno apygardos teismo 2009-12-23 nutartimi ieškovės G. V. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimą paliko nepakeistą (civ.b. Nr. 2-4291-528/2009 m., II tomas, b.l. 56-62). Teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl UAB „Tele 2“ mokestinio reikalavimo sumokėti 125,58 Lt (be PVM), konstatavo, kad atsakovo kaltės už ieškovės mobilaus telefono prisijungimo prie tarptautinio tinklo nėra, jis kaip paslaugų teikėjas nepažeidė CK 6.719 str. 1 d. įtvirtintos pareigos, prieš sudarant paslaugų sutartį, suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina jų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bet kokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį; taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga, jeigu paslaugos teikiamos viešos arba jų teikimas yra paslaugų teikėjo verslas, su šio straipsnio 1 d. nurodyta informacija sudaryti sąlygas viešai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje. Sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti judriojo ryšio paslaugas – skambinti ir atsiliepti į skambučius užsienyje, t.y. naudotis tarptautiniu ryšiu, teikti paslaugas TELE2 tinklo žemėlapyje nurodytoje teritorijoje, atsakovas tokią galimybę naudotis šiomis paslaugomis užtikrino. Kadangi ieškovė buvo pasirinkusi automatinę tinklo paieškos funkciją, o ne rankiniu būdu nusistačiusi ryšio tinklą Tele 2, kas apribotų galimybę prisijungti kitiems ryšio operatoriams, ji yra kalta dėl jos prisijungimo prie operatoriaus tinklo, nes nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga ir apdairi. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad asmeniškas ieškovės neinformavimas apie kito operatoriaus prisijungimo galimybę pasienio zonoje, negali būti pagrindu šalinančiu jos civilinę atsakomybę, perkeliant atsakomybę atsakovui.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškiamu turtiniu reikalavimu iš esmės nesutinka su atsakovo nurodymu mokėti 125,58 Lt su PVM, kai tuo tarpu išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas, pasisakyta dėl ieškovės reikalavimo dėl mokėtinos sumos pagal PVM sąskaitą faktūrą mažinimo, kurios dydis 125,58 Lt su PVM, sprendžia, kad esant išspręstam tam pačiam reikalavimui, pakartotinai jį nagrinėti nėra teisinio pagrindo, todėl kolegija šioje dalyje teismo sprendimą palieka nepakeistą. Tuo pačiu pažymėtina, kad dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kredito limito, sienos kirtimo, plačiau nėra pagrindo pasisakyti, nes jų nagrinėjimas nebetikslingas.
Esant tokioms kitoje išnagrinėtoje byloje konstatuotoms aplinkybėms, kurios turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, kolegija sprendžia, kad teismas šioje civilinėje byloje negalėjo priimti priešingo sprendimo, nes tokiu būdu būtų pažeisti esminiai civilinio proceso principai.
Tuo pačiu pažymėtina, kad net ir pripažinus aukščiau minėtas sutarties sąlygas nesąžiningomis ir tuo pagrindu negaliojančiomis, vadovaujantis CK 6.188 str. 6 d., likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas. Tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad kitos sutarties sąlygos įtvirtino šalių tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su informacijos teikimu, paslaugų suteikimu, atitinkamai – atsiskaitymu už suteiktas paslaugas, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimo dėl mokėtinos sumos už suteiktas paslaugas sumažinimo.
Dėl kitų procesinės teisės normų pažeidimo
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo posėdžio organizavimo tvarką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas 2010-04-12 nutartimi nutarė rengtis bylai paruošiamųjų dokumentų būdu (b.l. 43), teismas, gavęs dubliką, tripliką, priėmęs šiuos procesinius dokumentus, 2010-05-18 nutartimi paskyrė teismo posėdį 2010-06-17 dienai vadovaudamasis CPK 227 str. 2010-06-17 teismo posėdžio metu (b.l. 90) protokoline nutartimi teismas tenkino šalies prašymą dėl civilinės bylos išreikalavimo ir nutarė teismo posėdį atidėti 2010-09-14. 2010-09-14 vykusio teismo posėdžio metu byla buvo išnagrinėta, teismas nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2010-09-22, nes byla sudėtinga, 2010-09-22 teismas paskelbė priimtą sprendimą (b.l. 106-108).
Kolegija apeliantės argumentus susijusius su teismo posėdžio tvarkos pažeidimu ir protokolo nerašymu laiko nepagrįstus, prieštaraujančius bylos medžiagai, todėl atmeta. Bylos medžiagos akivaizdžiai neatitinkančių aplinkybių nurodymas apeliaciniame skunde negali būti pripažįstamas tinkamu turimų procesinių teisių naudojimusi. Apeliantė, siekdama įstatyme numatytomis teisinėmis priemonėmis ginti pažeidžiamas teises, turėtų tai daryti sąžiningai ir teisingai.
Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai išreikalavo civilinę bylą iš kito teismo, tokiu būdu buvo siekiama suklaidinti teismą bei panaudoti minėtą bylą ieškovei nenaudinga linkme šioje byloje. Su tokiu argumentu nesutiktina. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi pareigą visapusiškai vertinti į bylą pateiktus įrodymus. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas turėjo duomenų, jog ieškovė buvo kreipusis į teismą su reikalavimais, susijusiais su ta pačia sutartimi, kurią ji ginčija nagrinėjamoje byloje, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė šią bylą išsireikalauti iš kito teismo, nes joje nustatytos aplinkybės galėjo turėti prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, ir, kaip teisingai buvo nustatyta, tokią galią jos turėjo.
Dėl kitų apeliantės išvardintų procesinės teisės normų pažeidimo kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
Pakeitus teismo sprendimą, vadovaujantis CPK 93 str. nuostatomis, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 327 Lt žyminį mokestį už ieškinį. Patenkinus ieškinį iš dalies dalyje dėl neturtinio pobūdžio reikalavimo – sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, ieškovei priteistina 130 Lt žyminio mokesčio iš atsakovo. Kadangi ieškovės sumokėjo per daug žyminio mokesčio už pareikštus du reikalavimus, vieną – neturtinio pobūdžio, kitą – turtinio pobūdžio, todėl viso už ieškinį turėjo būti sumokėta 195 Lt žyminio mokesčio (65 Lt už turtinį reikalavimą ir 130 Lt už neturtinį reikalavimą, kurie indeksuojami Civilinio proceso kodekso 82 str. pagrindu (vartojimo kainų indeksas (toliau tekste VKI), galiojęs ieškinio padavimo dieną – 129,8). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti proceso koncentruotumo principą, taip pat vadovaujantis kitais civilinio proceso principais, grąžina ieškovei 132 Lt permokėto žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teisme atsakovui iš ieškovės priteistos 750 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 101-102) mažintinos per pusę atsižvelgiant į tai, kad pusė ieškovės reikalavimų buvo patenkinta, jam priteistina 375 Lt.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 327 Lt (b.l. 132), todėl patenkinus iš dalies apeliacinį skundą dalis šių apeliantės patirtų išlaidų priteistina iš atsakovo, o dalis – iš valstybės aukščiau nurodytais motyvais, t.y. po 130 Lt iš atsakovo ir iš valstybės.
Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, bei vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 d. nuostatomis, priteisia dalį šių bylinėjimosi išlaidų atsakovui.
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos pašto išlaidos (19,30 Lt + 11,40 Lt) priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis šias išlaidas suapvalinus iki sveiko skaitmens, t.y. po 15 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti.
Patenkinti ieškovės G. V. ieškinį iš dalies.
2007-07-21 Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. 2.13-68319635-8124 4.5 punktą, numatantį, jog „Tele 2 turi teisę nustatyti klientui teikiamų paslaugų kredito limitą ir keisti jo dydį ne mažiau kaip prieš 5 (penkias) dienas pranešus apie tai klientui SMS žinute ar kitu būdu“, o taip pat 4.6 punktą, numatantį, kad „Tele 2 turi teisę neteikti klientui paslaugų ar apriboti jų tiekimą pranešus klientui vienu iš šių būdu: raštu, informavimo priemonėse, SMS žinute, elektroniniu paštu, jeigu klientas viršija Tele 2 nustatytą paslaugų teikimo kredito limitą. Šiuo atveju Tele 2 turi teisę per 24 valandas sustabdyti ar apriboti iki informacijos apie visišką atsiskaitymą su Tele 2 gavimo dienos“ pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio).
Priteisti ieškovei G. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) 130 Lt žyminio mokesčio iš atsakovo UAB „Tele 2“, į.k. 111471645.
Priteistas iš ieškovės G. V. 750 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 375 Lt pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei G. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) 130 Lt žyminio mokesčio iš atsakovo UAB „Tele 2“, į.k. 111471645, apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės G. V. 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB „Tele 2“ apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės G. V. ir iš UAB „Tele 2“ po 15 Lt pašto išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybei (įmokos kodas 5660).
Grąžinti G. V. 264 Lt žyminio mokesčio iš valstybės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.