Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. ir atsakovės S. O. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei S. O. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. O. 260 Lt pagal paskolos sutartį, 56,13 Lt palūkanų už laiku negrąžintą paskolą, taip pat 104,30 Lt žalos, patirtos už apeliacinio skundo padavimą dėl sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-868-724/2008, 2 125 Lt atlygintos žalos ir palūkanas už laikotarpį nuo 2010-03-26 iki 2010-04-02, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytą rašytinę paskolos sutartį, atsakovė iš jo pasiskolino 260 Lt sumą, kurios iki šiol negrąžino, todėl ši suma jam priteistina. Be to, atsakovė nuo 2005-11-07 gyveno jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jai begyvenant nurodytame bute buvo užlietas žemiau esantis butas, todėl civilinėje byloje Nr. 2-868-724/2008 priimtu sprendimu už akių, iš ieškovo buvo priteistas 1 789 Lt žalos atlyginimas. Jis žalą atlygino, 2010-03-26 sumokėdamas užlieto buto savininkui 2 096 Lt sumą, kurią pasiskolino iš Kredito unijos. Taip pat turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias, jo manymu, turi atlyginti atsakovė, nes ji yra tiesiogiai atsakinga dėl įvykio ir jo pasekmėje atsiradusios žalos.

Atsakovė S. O. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su reikalavimu dėl 260 Lt skolos, tačiau nesutinka su reikalavimu atlyginti žalą, nes ieškovas, teikdamas atsakovei nuomos paslaugas, turėjo jas teikti tinkamai, t.y. suteikti nuomai butą, atitinkantį normalios techninės būklės reikalavimus. Todėl jis pats ir yra atsakingas už atsiradusią žalą.

Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 260 Lt skolą ir 56,13 Lt palūkanų, taip pat 1 789 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad pagal į bylą pateiktą paskolos raštelį S. O. 2005-12-07 pasiskolino iš J. V. 260 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2005-12-07, tačiau duomenų apie tai, kad pinigai yra ieškovui grąžinti, atsakovė nepateikė, skolos raštelio neginčijo, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad vadovaujantis CK 6.38 ir 6.59 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovautis protingumo kriterijais, be to, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, pripažino, jog atsakovė pažeidė šias įstatymo nuostatas, netinkamai vykdė prievolę, praleido terminą, todėl ieškovui priteisė nurodyto dydžio įsiskolinimą, bei metines palūkanas už priteistą sumą, sudarančias 56,13 Lt, už laikotarpį nuo 2005-12-07 iki 2010-04-02.

Teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1 789 Lt. Tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad ieškovui įvykdžius teismo sprendimą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo sugadinus turtą (užliejus butą vandeniu), kuriuo iš jo priteista žala 1 789 Lt sumai bei 307 Lt bylinėjimosi išlaidos T. D. , o atsakovei neneigiant, kad įvykusio santechninės avarijos metu ieškovo leidimu gyveno jam priklausančiame bute, tačiau jai nepateikus įrodymų, kad būtų informavusi buto savininką dėl grėsmės žalai atsirasti, nors teismo posėdžio metu paaiškino, kad vamzdynų būklė buvo itin bloga ir jie patys negalėjo naudotis virtuvėje esančia kriaukle, sprendė, jog atsakovė prisiėmė atsakomybę dėl žalos atsiradimo, o jai atsiradus turi kompensuoti ieškovui jo turėtas išlaidas tokiu dydžiu, kiek sumokėjo ieškovas (CK 6.280 str. 1 d.), šiuo atveju – 1 789 Lt sumą.

Teismas netenkino reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat kitas išlaidas - 29 Lt pašto išlaidų, 40 Lt kelionės išlaidų vykstant į Vilniaus apygardos teismą, už dokumentų vertimą - 20 Lt, jų kopijavimą 10,25 Lt, taip pat patirtą žalą - 104,30 Lt už apeliacinio skundo padavimą dėl sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-868-724/2008, bei palūkanas už paskolą, kadangi šios išlaidos, ieškovo turėtos kitoje civilinėje byloje, nėra pripažintinos jo patirta žala, už kurią yra atsakinga atsakovė, nes jis pats, žinodamas apie atsakomybę kaip turto savininkas, ir neįregistravęs nustatyta tvarka turto nuomos ar panaudos sandorio, turėjo teisę atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui nelaukiant, kol bus patrauktas civilinėn atsakomybėn. Atsakovė pagal sutartį su ieškovu buvo įsipareigojusi atlyginti žalą, atsiradusią tik dėl jos kaltės (b.l. 13 - 15), todėl ji nėra atsakinga už ieškovo išlaidas procesuose, išskyrus patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinėjamoje byloje.

Ieškovas J. V. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą iš dalies panaikinti ir priteisti iš atsakovės papildomai ieškovui 104,30 Lt patirtą žalą už apeliacinio skundo padavimą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, 336 Lt 2010-03-26 sumokėtas išlaidas vykdant civilinės bylos Nr. 2-802-531/09 sprendimą už akių, 4,36 Lt palūkanas (2125 Lt * 10,70 proc.:365 d. * 7 d.) ir 43,10 Lt bylinėjimosi išlaidas, nepriteistas skundžiamu sprendimu bei 13 Lt bylinėjimosi išlaidas, turėtas paduodant apeliacinį skundą bei 5 procentus metinių palūkanų už 420,30 Lt priteistą sumą ir 10,70 proc. dydžio metines palūkanas už 2129,36 Lt priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė minėtų išlaidų, kadangi atsakovė įsipareigojo ieškovui gyvenant ieškovo bute geruoju sumokėti už remontą, jei dėl jos kaltės įvyks žemiau esančio buto užliejimas, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė.

Taip pat nurodo, kad neaišku, kodėl teismas sprendime nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškiniu, nors atsakovė atsiliepime buvo nurodžiusi, kad sutinka su ieškiniu iš dalies, dalyje dėl 260 Lt skolos priteisimo. Be to, teismas neaišku kuo remdamasis nustatė, kad atsakovė paskolą paėmė 2005-12-07, nors paskolos sutartyje data nenurodyta.

Teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad sprendimu už akių priteista iš ieškovo 23,20 Lt, nes iš tikrųjų priteista 29 Lt, taip pat neteisingai nustatyta, kad ieškovas 2010-03-26 vykdydamas teismo sprendimą, turėjo 2 096 Lt išlaidų, nenustačius ieškovo sumokėtų 29 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas taip pat nepriteisė ieškovo naudai 20 Lt bylinėjimosi išlaidų už paskolos sutarties bei už sutarties dėl žalos atlyginimo vertimą į lietuvių kalbą, taip pat 10,25 Lt išlaidų už dokumentų kopijavimą.

Atsakovė S. O. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi teismas neišnagrinėjo klausimo, kokiais pagrindais atsakovė gyveno ieškovo bute, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas išnuomojo butą, kuriame buvo avarinės būklės santechninė įranga. Ieškovui kaip nuomotojui kyla pareiga perduoti tinkamos techninės būklės daiktą ir daryti nuomojamo daikto kapitalinį remontą nuomos metu ir jis atsako už žalą, atsiradusią dėl daikto trūkumų (CK 6.587 str. 1 d.). Todėl už nuostolius, atsiradusius dėl šios pareigos nevykdymo, atsako nuomotojas.

Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo motyvu, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų informavusi buto savininką dėl grėsmės žalai atsirasti, kadangi ieškovas perdavė atsakovei butą su avarinės būklės santechnine įranga, jam buvo žinoma, kad įranga yra tokios būklės, todėl atsakovė neprivalėjo informuoti ieškovo apie tai, kas jam ir taip buvo žinoma.

S. O. apeliacinis skundas atmestinas, J. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Ieškovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių procesinių palūkanų priteisimą (Civilinio kodekso 6.37, 6.210 str.), taip pat žalos regreso tvarka atlyginimo dydį (Civilinio kodekso 6.280 str.) taikymo, atsakovės apeliaciniame skunde nesutinkama su materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuomotojo pareigą perduoti tinkamos techninės būklės daiktą (Civilinio kodekso 6.485 str. 1 d.), taikymu ir aiškinimu, todėl kolegija pasisako dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinių skundų ribose.

Iš byloje esančių įrodymų - ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, bei 2009-08-27 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-802-531/2009 ir Vilniaus apygardos teismo nutarties (b.l. 19 - 20; 21 - 24), matyti, jog buvo patenkintas T. D. ieškinys, ir iš atsakovo J. V. priteista 1789 Lt žalos atlyginimo ir 307 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui, taip pat 23,20 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismo sprendimu, priimtu už akių, kuriuo buvo patenkintas T. D. ieškinys dėl žalos, padarytos turtui užliejus vandeniu, atlyginimo, konstatuota, kad J. V. kaip buto savininkas būdamas nepakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, naudodamasis santechnine įranga, neatsargiai padarė žalos ieškovo turtui užliedamas jį vandeniu. Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. O. dėl žalos atlyginimo regreso teise, nurodydamas, kad atsakovė gyvendama jam priklausančiame bute užliejo žemiau esantį butą, todėl ieškovas, atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, turi reikalavimo teisę į atsakovę. Tarp šalių 2005-11-07 sudarytoje sutartyje S. O. nurodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jeigu dėl jos kaltės bus užlietas žemiau esantis butas, ji įsipareigoja sumokėti už remontą buto šeimininkui J. V. (b.l. 15). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad atsakovė yra atsakinga dėl ieškovo patirtos žalos ir priteisė iš jos ieškovui 1 789 Lt žalai atlyginti.

Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

Apeliantė su sprendimu šioje dalyje nesutinka nurodydama, kad teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su nuomotojo pareiga perduoti tinkamos techninės būklės daiktą ir daryti nuomojamo daikto kapitalinį remontą nuomos metu ir jis atsako už žalą, atsiradusią dėl daikto trūkumų (CK 6.587 str. 1 d.), todėl už nuostolius, atsiradusius dėl šios pareigos nevykdymo, atsako nuomotojas. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo motyvu, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų informavusi buto savininką dėl grėsmės žalai atsirasti, kadangi ieškovas perdavė atsakovei butą su avarinės būklės santechnine įranga, jam buvo žinoma, kad įranga yra tokios būklės, todėl atsakovė neprivalėjo informuoti ieškovo apie tai, kas jam ir taip buvo žinoma.

Byloje sprendžiant ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimui sumokėtų lėšų priteisimo regreso tvarka tenkinimo klausimą, turi būti nustatytas ieškovo išmokėto žalos atlyginimo pagrįstumas atsižvelgiant į visas civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės, tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir sprendžia, kad teismas pagrįstai pripažino atsakovę atsakinga dėl žalos atsiradimo užliejus vandeniu kaimynų butą, nes tam yra visos būtinos sąlygos, ir teisėtai patenkino ieškovo reikalavimą atlyginti žalą regreso tvarka iš žalą padariusio asmens (Civilinio kodekso 6.280 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė S. O. nuo 2005-11-07 gyveno ieškovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Savo procesiniuose dokumentuose ji nurodė, kad gyveno šiame bute nuomos pagrindais, ko neginčija ir ieškovas, nors į bylą nepateikti įrodymai apie nuomos mokesčio mokėjimą ieškovui ar kiti tokius sutartinius santykius patvirtinantys įrodymai. Įvykio dieną atsakovė buvo išėjusi iš namų, bute nieko nebuvo, o vėliau kaimynai pranešė, kad buvo užlietas kaimynų butas. Atsakovės manymu, buto užliejimas vandeniu galėjo įvykti dėl nesandarios kanalizacijos, kuri buvo avarinėje būklėje, taip pat dėl to, kad ieškovas nesuteikė nuomai buto, atitinkančio normalios techninės būklės reikalavimus, dėl ieškovo kaltės, t.y. neprižiūrėtos santechninės įrangos buvo padaryta žala kitam butui, todėl jis neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka. Kolegija su tokiais argumentais nesutinka, kadangi apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad buto perdavimo jai metu vamzdžių būklė buvo itin bloga, dėl ko ja nebuvo galima naudotis, taip pat ji neįrodė, kad jai nebuvo žinoma apie tokią vamzdžių būklę. Jos į bylą pateikti įrodymai – vamzdžių nuotraukos, kurios padarytos 2009 m. vasario mėn., neįrodo, kad ieškovas, perduodamas butą atsakovei jame gyventi, kartu perdavė ir tokios būklės vamzdžius. Be to, pažymėtina ir tai, kad vien tokie įrodymai nepatvirtina, kad dėl ieškovo kaltės kilo žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Darytina išvada, kad atsakovė, naudodamasi ieškovui priklausančiu butu, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, turėjo būti atidi ir rūpestinga šio turto naudotoja ir imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos kitam asmeniui ar turtui padarymo.

Pasak atsakovės, ieškovas išnuomodamas butą, turėjo jį perduoti tinkamos būklės, atlikti kapitalinį remontą – pakeisti nuotekų vamzdžius. Kolegija taip pat nesutinka su tokiais argumentais.

Pažymėtina, kad pagal nuomą reglamentuojančius teisės normas, gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje (Civilinio kodekso 6.587 str. 1 d.), tuo tarpu nuomininkas pagal Civilinio kodekso 6.493 str. nuostatas privalo laikyti tvarkingą išsinuomotą daiktą ir atlyginti jo išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis, o sužinojęs apie išsinuomoto daikto sužalojimus ar kitus rimtus trūkumus, kuriems pašalinti reikalingas neatidėliotinas kapitalinis remontas, privalo nedelsdamas apie tai pranešti nuomotojui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei buvo žinoma santechninės įrangos (vamzdynų) būklė, nes, kaip ji pati nurodė procesiniuose dokumentuose, negalėjo jais tinkamai naudotis, todėl ji, būdama rūpestinga ir tvarkinga nuomininkė, turėjo imtis kokių nors priemonių galimai grėsmės dėl žalos atsiradimo išvengti arba nedelsiant informuoti nuomotoją apie blogą jų būklę, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokių veiksmų nesiėmė.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės kaltė pasireiškė neatsargumu, reiškiančiu, kad ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, netvarkė bute esančių vamzdžių, kurių būklė, pasak jos buvo bloga, taip pat neinformavo ieškovo apie galimą grėsmę žalai atsirasti dėl tokių vamzdžių, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino atsakovę atsakinga dėl atsiradusios žalos.

Apeliantas J. V. nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje dėl jam priteistos žalos dydžio, nepriteistų procesinių palūkanų, todėl kolegija, neišeidama už šio apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovui iš atsakovės ne tik 1 789 Lt žalą, bet ir 307 Lt jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei 29 Lt pašto išlaidas, kurias patyrė vykdydamas aukščiau paminėtą teismo sprendimą už akių, taip pat 104,30 Lt (63 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą kitoje civilinėje byloje, 1,30 Lt pašto rinkliava bei 40 Lt kelionės išlaidos), bei 4,36 Lt (10,70 proc. metines palūkanas už 2 125 Lt paskolą už laikotarpį nuo 2010-03-26 iki 2010-04-02, tačiau kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti turi būti visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai, nuostoliai, priežastinis ryšys tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltė (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai). Civilinio kodekso 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, t.y. nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nėra atsakinga už šias ieškovo turėtas išlaidas, nes ieškovas patyrė nurodytas išlaidas dėl savo kaltės, kadangi užlieto buto savininkui pareikalavus atlyginti jam padarytą žalą, atsakovas jos geruoju neatlygino, tik tuomet, kai jo atžvilgiu buvo pareikštas ieškinys teisme ir teismas išnagrinėjo bylą bei priėmė atsakovui nepalankų teismo sprendimą, jis sumokėjo nukentėjusio asmens patirtą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Todėl nesant atsakovės kaltės dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nurodytoje civilinėje byloje, taip pat priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovės veiksmų, teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad ji turi atlyginti minėtas išlaidas ieškovui.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-367/2006).

Kolegija, sutikdama su apeliantu, sprendžia, kad teismas, sprendimu priteisdamas ieškovui iš atsakovės 260 Lt paskolą bei 56,13 Lt palūkanas, kurios paskaičiuotos nuo 2005-12-07 iki 2010-04-02, nepagrįstai nepasisakė dėl jo reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., teismo sprendimas šioje dalyje yra keistinas priteisiant ieškovui iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų už 260 Lt skolą. Nors apeliantas prašo priteisti procesines palūkanas už 420,30 Lt [260 Lt (skola)+56,13 Lt (palūkanos) + 104,30 Lt (bylinėjimosi išlaidos)], tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priteistos palūkanos (56,13 Lt), kurios pagal savo prigimtį yra kompensacinio pobūdžio, yra skaičiuojamos nuo sumos, kuria atsakovė naudojosi pradelsdama mokėjimo terminus, todėl papildomai priteisti procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistų palūkanų (56,13 Lt), nėra teisinio pagrindo, tai prieštarauja CK 6.37 str. 4 d. Taip pat nėra pagrindo skaičiuoti palūkanas nuo bylinėjimosi išlaidų, nes, kaip jau buvo pasisakyta, atsakovė nėra atsakinga dėl šios žalos atsiradimo ieškovui, reikalavimas jas priteisti yra nepagrįstas bei atmestinas.

Apelianto reikalavimo pakeisti teismo sprendimą dalyje priteisiant jam iš atsakovės 10,70 proc. palūkanų už 2 129,36 Lt sumą, kurią sudaro 1 789 Lt skola ir 307 Lt bylinėjimosi išlaidos ir 29 Lt pašto išlaidos bei 4,36 Lt palūkanos, tenkinti visa apimtimi nėra teisinio pagrindo aukščiau nurodytais motyvais, jog atsakovė nėra atsakinga dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (307 Lt ir 29 Lt) kitoje civilinėje byloje, palūkanos nėra skaičiuojamos nuo palūkanų, o ieškovo nurodomo dydžio – 10,70 proc. - palūkanų nenumato procesinis įstatymas, be to, kitokiu įstatymu, numatančiu tokio dydžio palūkanas, ieškovas nesivadovauja.

Kolegija, vadovaudamasi CK 6.37 str. nuostatomis, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą dalyje ieškovui iš atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2 049 Lt (260 Lt +1 789 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

Apelianto reikalavimo priteisti ieškovui 43,10 Lt bylinėjimosi išlaidas (12,85 Lt žyminis mokestis, 20 Lt vertimo išlaidos, 10,25 Lt kopijavimo išlaidos), nepriteistas skundžiamu sprendimu, nėra pagrindo tenkinti, kadangi patenkinus ieškinį iš dalies, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės tiek žyminio mokesčio, kiek jis yra proporcingas jo patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už jo turėtas išlaidas dėl dokumentų vertimo ir kopijavimo, nes dėl jo paties kaltės dokumentai buvo sudaryti ne valstybine kalba, o kopijavimo išlaidas patvirtinantys dokumentai neįrodo, kad šios išlaidos buvo patirtos nagrinėjamoje byloje.

Apeliantas nesutinka su žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dydžiu, nurodydamas, kad jis neskundžia viso sprendimo, todėl neturi mokėti pakartotinai žyminio mokesčio.

Kolegija pažymi, kad vadovaujantis 80 str. 4 dalimi turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 p. nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Nurodyto straipsnio 1 dalies 1 p. numatyta, kad turtiniuose ginčuose iki 100 000 Lt apmokama 3 procentų žyminiu mokesčiu, bet ne mažiau kaip 50 Lt. Apeliantas teismo nurodymu sumokėjo reikiamo dydžio žyminį mokestį, t.y. 66 Lt, kadangi vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 82 straipsnio nuostatomis jis turi būti indeksuojamas.

Patenkinus iš dalies J. V. apeliacinį skundą, o S. O. apeliacinį skundą atmetus, apeliantės S. O. turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos. J. V. , kurio apeliacinis skundas tenkintas dalyje dėl procesinio pobūdžio reikalavimų, turėjo 66 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau jos iš atsakovės jam nepriteistinos. Iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu 5,60 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Priteisti iš atsakovės S. O. ieškovui J. V. 5 procentų dydžio metines palūkanas už 2 049 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. O. 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).