Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-220-767/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-06
Bylos Nr.
1-220-767/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32476-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Šiukštienė
Kaltinamasis
Š. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-220-767/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32476-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.14.1.2.2; 2.3.6.4.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 6 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Barzinskienei,dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui ,kaltinamajam Š. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiima individualia veikla, teistas 2 kartus, paskutinį kartą 2020-05-28 Radviliškio teismo rūmų pagal LR BK 281-1 str. 1 d. 20 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas pasibaigęs, 2022-07-07 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Š. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams, tai yra būdamas sveikas ir darbingas, vengė pareigos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-03-27 sprendimą mokėti lėšas, priteistas sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 95 eurus, kas mėnesį iki jo pilnametystės, nemokėjo lėšų nuo 2019-09-01 iki 2023-06-30, tokiu būdu sudarydamas 3466.80 eurų įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, taip pat vengė pareigos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-10-30 sprendimą mokėti lėšas, priteistas dukros A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus E. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 105 eurus, kas mėnesį iki jų pilnametystės, nemokėjo lėšų nuo 2019-04-01 iki 2023-06-30, tokiu būdu sudarydamas 7617.60 eurų įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, viso bendras įsiskolinimas 11084.40 eurų.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Š. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad 2023 m. birželio 23 d. vakare apie 23 val. namuose buvo išgertuvės, senelis su močiute vartojo alkoholį, garsiai šūkavo, tada jis įjungė muziką. Senelis supykęs pasakė, kad išjungs elektrą, tą ir padarė ir jis supykęs priėjo prie senelio ir sudavė į šonkaulius 2 kartus. Senelis pargriuvo, pradėjo dejuoti, iškvietė greitąją pagalbą. Nemano, kad senelis pyktų, kartu gyvena. Nėra skirtumo kokia bus paskirta bausmė.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo Š. K. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie buvo ištirti teisme:

5. Nukentėjusioji G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Š. K. yra buvęs draugas, su kuriuo (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. B.. Kai sužinojo, kad laukiasi, su Š. buvo išsiskyrę, buvo išvykusi į užsienį. Gimus sūnui, Š. tėvystės nepripažino, todėl sūnui davė savo pavardę. Vėliau, sūnui būnant apie metų laiko, su Š. vėl bandė atkurti santykius, tada Š. pripažino savo tėvystę. Matydama, kad su Š. visgi nieko kartu neišeina, santykius nutraukė. Tuo metu, kai su Š. bandė atkurti santykius, kartu negyveno. Ji su sūnumi gyveno nuomojame bute, o . atskirai ir tik aplankydavo. Nuo pat gimimo Š. neišlaikė savo sūnaus, neprisidėjo prie jo išlaikymo, todėl ji kreipėsi į teismą dėl sūnaus išlaikymo iš Š. priteisimo. Teismui priteisus išlaikymą iš Š., su teismo sprendimu kreipėsi į antstolį, ir kiekvieną mėnesį nuo Š. atlyginimo jai buvo pervedamas priteistas išlaikymas. Koks buvo priteistų alimentų dydis neprisimena. Nors alimentus Š. mokėjo, bet su sūnumi ryšiu nepalaikė. Galimai 2018 metais, Š. pats kreipėsi į teismą dėl priteistų alimentų sumažinimo. Teisme sudarant taikos sutartį su Š., neprieštaravo dėl alimentų dydžio sumažinimo ir teismas nusprendė, kad Š. sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį turi mokėti po 95 eurus. Po šio teismo sprendimo, Š. liovėsi mokėjęs alimentus. Š. nemokant alimentų, 2019-09-20 su prašymu kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą. Tiksliai pati neprisimena, bet galimai nuo 2019 metų spalio mėnesio, pradėjo gauti išmokas iš vaikų išlaikymo fondo, ir jas gauna iki šiol. Iš vaikų fondo gaunamų išmokų dydis nuo 2019 metų keitėsi, pradžioje suma buvo mažesnė, o paskutiniais mėnesiais ji siekia 88.20 eurų. Nuo to laiko, kai pradėjo gauti išmokas iš vaikų fondo, nei iš paties Š. nei iš antstolių jokių išlaikymo išmokų papildomai nėra gavusi. Nors priteisto išlaikymo suma ir gaunamų išmokų suma skiriasi, bet pakanka gaunamos išmokos iš vaikų fondo ir dėl susidariusio skirtumo civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Šiuo metu sūnui D. yra (duomenys neskelbtini) metų. Sūnus žino, kad Š. yra jo biologinis tėvas, nors tėvu laiko ir vadiną jos vyrą, kuris juo rūpinasi nuo 2.5 metų. Negali sakyti, kad Š. visiškai nedalyvauja sūnaus gyvenime, nes nors iki 10 metų jis sūnumi nesidomėjo, bet gal apie porą metu jis su sūnumi kartas nuo karto susiskambina. Kiek dažnai, pasakyti negali. Žino, kad 2022 vasarą, kai sūnus atostogavo pas jos tėvus (duomenys neskelbtini), pro šalį važiavęs Š. užsuko ir jie su sūnumi buvo susitikę bei tą kartą Š. jam davė 50 eurų. Kad daugiau kada būtų susitikę ar kartu leidę laiką tokių atvejų nėra buvę. Š. niekada nėra pasveikinęs sūnaus su gimtadieniu ar kitų švenčių proga, nėra nieko jam padovanojęs. Š. mama, kol buvo gyva (mirė galimai prieš kelis metus) domėdavosi anūku, aplankydavo sūnų ar pasveikindavo per šventes.(b. l. 64-67).

6. Nukentėjusioji R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Š. K. yra buvęs sugyventinis, su kuriuo (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. K. ir (duomenys neskelbtini) sūnaus E. K. Gyvendami kartu šeimoje gyveno pas Š. mamą, (duomenys neskelbtini). 2018 metais su Š. išsiskyrė, ir ji su vaikais persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuo išsiskyrimo Š. nustojo rūpintis vaikais, neprisidėjo finansiškai prie jų išlaikymo, todėl ji kreipėsi į teismą dėl dukros ir sūnaus išlaikymo iš Š. priteisimo. Teismui priteisus išlaikymą, kurio įmokos iš pradžių buvo 105 eurai vienam vaikui, vėliau pakilo iki 145 eurų vienam vaikui, Š. nemokėjo, todėl ji su teismo sprendimu kreipėsi į antstolį, o dar po mėnesio kreipėsi į Sodrą, kad Š. nemokant alimentų, galėtų gauti išmokas iš vaikų išlaikymo fondo. Š. nemokant alimentų nuo 2018 metų, tiksliau datos nepasakys, iki pat dabar, kiekvieną mėnesį abiejų vaikų išlaikymui išmokas gauna iš vaikų išlaikymo fondo. Iš vaikų fondo gaunamų išmokų dydis nuo 2018 metų keitėsi, pradžioje suma buvo mažesnė, o paskutiniais mėnesiais ji siekia 88.20 eurų. Nuo to laiko, kai pradėjo gauti išmokas iš vaikų fondo, nei iš paties Š. nei iš antstolių jokių išlaikymo išmokų papildomai nėra gavusi. Nors priteisto išlaikymo suma ir gaunamų išmokų suma skiriasi, bet jai pakanka gaunamos išmokos iš vaikų fondo ir dėl susidariusio skirtumo civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Šiuo metu dukrai A. yra (duomenys neskelbtini) metai, o sūnui E. yra (duomenys neskelbtini) metai. Vaikai savo tėvo nepažįsta, tik žino jo vardo ir pavardę. Paskutinį kartą Š. vaikus matė 2018 metais, po to kai išsiskyrė ir jis vieną kartą ją su vaikais aplankė (duomenys neskelbtini). Po to vienintelio karto, Š. daugiau niekada nebandė pasimatyti su vaikais, nesidomėjo jais ir niekaip neprisidėjo prie jų išlaikymo. Iš Š. artimųjų niekas su vaikais ryšių taip pat nepalaiko. Niekada nedraudė Š. bendrauti su vaikais, bet to noro bendrauti pas jį niekada nebuvo. Š. nežino, kokiu adresu šiuo metu gyvena, tačiau jei norėtų, galėtų jį sužinoti, kreipęsis į vaikų teisių skyrių, ar į ją pačią telefonu, nes numeris nėra pasikeitęs. Taip pat gali į ją kreiptis per socialinius tinklus. Gal prieš mėnesį laiko per "Facebook" su ja buvo susisiekusi Š. dabartinė draugė, kuri rašė, jog Š. dėl alimentų nemokėjimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir prašė jam neturėti jokių pretenzijų dėl alimentų, nurodydama, kad jis pradės mokėti alimentus. Netiki, kad Š. jai pradės mokėti alimentus, nes jos banko sąskaitos numerį jis turi, tačiau niekada iš jo negavo jokių išmokų. (b. l. 70-73).

7. Iš 2018-10-30 Šiaulių apylinkės teismo nutarties matyti, kad civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės R. J. ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, Š. K. įpareigotas teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. K. ir E. K., kas mėnesį kiekvienam mokamomis periodinėmis išmokomis po 105 Eur nuo 2018-08-01 iki vaikų pilnametystės.(b. l. 16-17).

8. Iš 2018-03-27 Šiaulių apylinkės teismo nutarties matyti, kad civilinėje byloje, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, Š. K. įpareigotas mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. B., periodinėmis išmokomis po 95 Eur kas mėnesį nuo 2018-02-01 iki sūnaus pilnametystės.(b. l. 33-34).

9. Iš antstolės Vaivos Šimkienės pateiktų duomenų matyti, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išlaikymas išieškomas A. K., buvo užvesta 2019-02-15 pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-11940-841/2018 vykdomoje byloje išlaikymo įsiskolinimas , pagal išieškotojos pateiktus duomenis iki 2023-11-01 yra 6848,40 Eur. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išlaikymas išieškomas E. K., buvo užvesta 2019-02-15 pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-11940-841/2018, vykdomoje byloje išlaikymo įsiskolinimas, pagal ieškotojos pateiktus duomenis, iki 2023-11-01 yra 6848,40 Eur. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta 2017-05-11, pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2VP-4946-1028/2017, kurioje išieškomas 1621.87 Eur išlaikymo įsiskolinimas D. B., vykdomojoje byloje buvo išieškota 353,46 Eur. Vykdomosiose bylose buvo periodiškai atliekamos užklausos apie įsiskolinimo likutį vykdomojoje byloje. Vykdomosiose bylose buvo periodiškai atliekamos užklausos apie skolininko turtinę padėtį, buvo nustatyta, kad skolininkas nekilnojamo turto, transporto priemonių, ginklų, akcijų neturi. 2019-03-04 išlaikymo išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko gaunamą darbo užmokestį, mokamą (duomenys neskelbtini). Taip pat, skolos išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas.(b. l. 77-78).

10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktame pareiškime nurodyta, kad Š. K. valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje registruotas kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas, nes laikotarpiu nuo 2019-04-01 yra mokamos vaikų išlaikymo išmokos jo nepilnamečiams vaikams A. K. ir E. K.. Nuo 2019-09-01 vaiko išlaikymo išmoka mokoma jo nepilnamečiui vaikui D. B. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023-08-04 duomenimis , Š. K. skola valstybės biudžetui sudaro 11084.40 Eur. Skolai išieškoti taikant priverstinio poveikio priemones, nebuvo gauta lėšų skolos padengimui. Vengimas padengti vaikų išlaikymo skolą yra prilyginamas vengimui išlaikyti vaikus.(b.l. 6-11).

Teismas konstatuoja:

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnio

11. Š. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje. Pagal šį straipsnį atsakomybė kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, turėdamas turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. Pagal teismų praktiką nėra nusikaltimo, kai asmuo, iš kurio priteisti alimentai savo vaikui išlaikyti, šios pareigos nevykdo dėl to, kad tam dėl pateisinamų priežasčių neturi lėšų.

12. Kaltinamasis Š. K. nesant objektyvių priežasčių nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, neteikė jiems būtinosios materialios paramos. Kaltinamojo aiškinimas, jog nemokėjo lėšų, nes jam vaikų mama buvo uždraudusi bendrauti su vaikais, jo neatleidžia nuo pareigos mokėtu lėšas vaikų išlaikymui, pažymėtina tai, jog dėl bendravimo su vaikais Š. K. nedėjo jokių pastangų, nesikreipė į vaikų teises ginančias institucijas. Kaltinamasis nurodė, jog dirba statybos darbus, ne visada turi galimybių mokėti išlaikymą, bet sutikęs vaiką pinigų duotų. Suprato, jog be reikalo rodė principą. Sutinka su pareikštu ieškiniu.

13. Kaltinamojo Š. K. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, t.y. nukentėjusiųjų parodymais , duotais ikiteisminio tyrimo metu, antstolės V.Šimkienės pateiktais duomenimis. Įvertinus Š. K. padarytos veikos kvalifikacinius požymius, teismas konstatuoja, kad veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnio sudėtį, kvalifikacija teisinga.

Civilinio ieškinio išsprendimas

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

16. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateikė civilinį ieškinį dėl 11084,40 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.

Bausmės skyrimas

17. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

18. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

19. Dėl nusikalstamos veikos , numatytos BK 164 straipsnio padarymo Š. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

20. Š. K. padarė nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teistas 2 kartus, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, užsiima individualia veikla. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam Š. K. paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nesiekiančią bausmės vidurkio, numatyto straipsnio sankcijoje, taikant BK 64- straipsnį ir bausmę mažinant 1/3 dalimi. Švelnesne bausme nebus pasiekti bausmės tikslai. Teismas turi pagrindo manyti, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą, nes teismas turi pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. (LR BK 75 straipsnis).

Kiti klausimai

21. Kaltinamajam Š. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Š. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu ir atidėti bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo Š. K. 11084,40 Eur ( vienuolika tūkstančių aštuoniasdešimt keturis eurus 40 ct) žalos atlyginimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Vilma Šiukštienė