Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-02 · Administracinė byla Nr. A-438-2614-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-3197-815/2010Sprendimas · 2010-12-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-11-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-442-54-12Nutartis · 2012-04-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-02
Bylos Nr.
A-438-2614-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02351-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-2614/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02351-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 6.1; 8.2; 9.1.1.2; 9.1.3; 9.3.1; 9.3.5; 9.3.7; 9.7; 9.8.1; 9.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 2 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovams S. B., J. E. – A.,atsakovo atstovei Raimondai Juodkaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja – A. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. S-152(7-33/2010) „Dėl A. A. 2010-01-22 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-152(7-33/2010));

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir atsakovas) 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 68-370 „Dėl A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2009-06-08 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 68-370);

3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (04)-K3-138 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (04)-K3-138).

Pareiškėjos skundas buvo grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Ginčas kilo dėl Kauno apskrities VMI 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (04)-K3-138, kurį patvirtino Inspekcija 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 68-225 (toliau – ir sprendimas Nr. 68-225), ir nustatė sumokėti į biudžetą: 647 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų bazinei pensijos daliai, 450 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 324 Lt VSD bazinei pensijos daliai baudą, 225 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, 44 999 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 11 971 Lt PVM delspinigių, 4 500 Lt PVM baudą, 29 205 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 2 967 LT GPM delspinigių ir 2 921 GPM baudą. Komisija 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. S-352(7-309/2009) „Dėl A. A. 2009-08-31 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-352(7-309/2009)) panaikino Inspekcijos sprendimą Nr. 68-225 ir pareiškėjos skundą perdavė nagrinėti Inspekcijai iš naujo, t. y. sprendimas Nr. 68-225 negalioja. Inspekcija, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos skundą, neatkreipė dėmesio, jog sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) rezoliucinė dalis neatitinka jo aprašomosios dalies, ir sprendime Nr. 68-370 neįvykdė Komisijos sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) rezoliucinės dalies: iš naujo neišnagrinėjo pareiškėjos skundo visa apimtimi, o tik dalyje; pareiškėjos skundo argumentai ir pateikti įrodymai apėmė visą mokesčio bazės apskaičiavimo pagrįstumą, tačiau Inspekcija, atsižvelgdama į sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) motyvus, apsiribojo tik mokėtinų mokesčių bei su jais susijusių sumų perskaičiavimu, netyrė mokestinės bazės nustatymo teisingumo, o tai yra procesinė klaida.

1.2. Ginčas galutinai išspręstas Komisijos 2010 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. S-152(7-33/2010), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos skundo argumentai buvo išnagrinėti ir įvertinti Komisijos sprendime Nr. S-352(7-309/2009), kurio nei mokesčio administratorius, nei mokesčių mokėtojas neskundė, iš naujo pareiškėjos skundo argumentų neanalizuoja ir savo argumentų dėl pareiškėjos vykdytos veikos pripažinimo individualia bei ekonomine veikla nekartoja. Taigi, sprendime Nr. S-152(7-33/2010) daroma nuoroda į Komisijos sprendimą Nr. S-352(7-309/2009), kurio motyvuose aptariamas panaikintas Inspekcijos sprendimas, tačiau galiojančiame sprendime negali būti nuorodos į negaliojantį sprendimą, bet šiuo atveju taip įvyko. Pareiškėjos nuomone, tai nelogiška, neteisinga procesine prasme, tuo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai po Inspekcijos sprendimo Nr. 68-225 panaikinimo gauti atsakymą į visus skundo argumentus dėl ginčo iš esmės ir turėti procesinę galimybę šį atsakymą apskųsti. Šiuo metu nėra galiojančio procesinio sprendimo, kuriame būtų nurodyti motyvai, kuriais atsakoma į pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 31 d. skunde išdėstytus argumentus dėl mokestinės bazės nustatymo teisėtumo. Pareiškėja ginčijo ir dabar ginčija mokestinės bazės dydį, skundo motyvuose detaliai įrodinėjo mokestinės bazės apskaičiavimo nepagrįstumą, savarankiškos komercinės veiklos, versliškumo, tęstinumo požymių, ekonominės naudos siekimo nebuvimą. Šiais klausimais nei Komisijos sprendime Nr. S-152(7-33/2010), nei paskutiniajame Inspekcijos sprendime Nr. 68-370 argumentų nėra.

1.3. Komisija sprendime Nr. S-152(7-33/2010) nusistatė neteisingas bylos nagrinėjimo ribas ir visiškai neteisingai atsisakė pareiškėjos skundą nagrinėti visa apimtimi. Pareiškėjai nebuvo jokios prasmės skųsti Komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. S-352(7-309/2009), kadangi šiuo sprendimu Inspekcijos sprendimas Nr. 68-225 buvo paikintas visa apimtimi, bet ne jo dalis, kaip nurodyta motyvuose, t. y. paminėto Inspekcijos sprendimo panaikinimas pareiškėją tenkino, todėl ji laukė skundo išnagrinėjimo iš naujo rezultatų.

1.4. Komisija 2010 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. S-152(7-33/2010) neteisingai nurodo, kad mokestinės prievolės pareiškėjai nebuvo panaikintos: tokiu teiginiu Komisija ignoruoja jos pačios Komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) rezoliucinę dalį. Be to, sprendimas Nr. S-152(7-33/2010) suponuoja šio pareiškėjos skundo ribas, todėl yra pažeidžiama pareiškėjos konstitucinė teisė į teisminę gynybą ir teisėtą teismą.

2.1. Dėl veiklos versliškumo ir tęstinumo pareiškėja išdėstė šiuos argumentus:

2.1.1. Pareiškėja jokios komercinės veiklos nevykdė, tuo metu augino nesveiką vaiką ir visi veiksmai buvo susieti tik su šeimos poreikių tenkinimu, o Inspekcija veiklos versliškumu / darbu tikrinamuoju laikotarpiu (2006 - 2007 metais) pripažino 2006 - 2007 m. vykdytus sandorius, susijusius su butais Kaune, Europos pr. (duomenys neskelbtini), T. I. g. (duomenys neskelbtini) Nr. 1 ir Nr. 3 bei žemės sklypu prie butų, esančių T. I. g. (duomenys neskelbtini), Kaune.

2.1.2. Pirmasis butas Europos pr. (duomenys neskelbtini) 43 kv. m ploto yra naujos statybos butas, kuris buvo įgytas jaunai šeimai besilaukiant kūdikio, 2005 m. balandžio 11 d. įnešus avansinį įnašą – 15 200 Lt. 2005 m. gegužės 31 d. gimė neįgalus vaikas (diagnozė – smegenų hidrocefalija), tuo metu susirgo ir pareiškėjos vyras – L. A., 2005 m. rugpjūčio 30 d. jam išoperuotas galvos auglys. Mažas buto plotas ir jo dislokacija virš pravažiavimo arkos kenkė šeimos narių sveikatai, girdėjosi triukšmas, jautėsi vibracija, bet butą reikėjo išpirkti, kadangi priešingu atveju būtų prarastas 15 200 Lt avansas, kuris pagal sutartį negrąžinamas. Tik dėl šios priežasties už šį butą pilnai sumokėjo ir jį įsigijo, nors tuo metu buvo akivaizdu, kad šeimos poreikių jis nebeatitinka. Dėl to butas parduotas 2006 m. kovo 29 d. su ekonominiu nuostoliu. Šeimoje susidariusios sąlygos yra išimtinės, už šį parduotą butą gautos lėšos neargumentuotai priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

2.1.3. Atsiradus galimybei įsigyti sklypą, šeima nutarė bendromis lėšomis kartu su tėvais pasistatyti ir kartu apsigyventi viename name (kotedže). Tik dėl dokumentacijos tvarkymo supaprastinimo kotedžas buvo statomas pareiškėjos vardu. Buvo pasirašyti su abiem tėvais tarpusavio susitarimai dėl bendros statybos. Tačiau statybos pabrango, pritrūko pinigų, todėl nebaigta statyba nedelsiant atsidalinta ir parduota. Atsidalinimai buvo įforminti dovanojimo tėvams sutartimis pagal kurias nei iš tėvo, nei iš motinos jokių piniginių lėšų pareiškėja negavo, įrodymų apie jos iš tėvų turėtas kokias nors pajamas mokesčių administratorius neturi, nors atliko išsamius patikrinimus. Mokesčių inspekcija pastebėjo net tėvo pareiškėjai į sąskaitą pervestus 25 Lt anūkui kaip kalėdinę dovaną. Jeigu dovanojimo sutartis būtų apsimestinė, negi pareiškėja leistų į savo sąskaitą tėvui pervesti 25 Lt, kad Inspekcija juos nurodytų savo aktuose.

2.1.4. T. I. g. (duomenys neskelbtini), Kaune, statomi butai ir žemės sklypas, minimi Inspekcijos akte, nors ir perleisti tėvams atskirais dovanojimo sandoriais, yra viename objekte ir, savaime suprantama, buvo statyti siekiant suformuoti vieną turtinį vienetą šeimai su žemės sklypu kaip priklausiniu. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu tai turėtų būti vertinama kaip vieno sandorio sudedamosios dalys ir tokie sandoriai negali būti vertinami nei tęstiniais, nei atsikartojančiais. Nenustatyta, kad jais siekta pelno, pareiškėja už savo nebaigtos statybos dalį net neatgavo turėtų sąnaudų, kurias mokesčių administratorius įvertino 98 272 Lt. Pareiškėjai priklausiusį butą teko parduoti už 90 000 Lt. Aplinkybės privertusios šeimai taikytis prie staigiai besikeičiančios šeimyninės padėties – iškirtinės dviejų šeimos narių smegenų ligos – negali būti įvertinamos kaip veikla, kuria siekiama gauti ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

2.1.5. Nė vienu iš sandorių pareiškėja jokio pelno negavo net pagal Inspekcijos paskaičiavimus. Pareiškėjai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu jos mokestinė bazė nustatyta už tėvo parduotą butą. Šuo atveju pažeistas mokestinis principas „nėra pajamų, nėra mokesčių“, taip pat teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principai, kadangi už motinos parduotą turtą jos gautų sumų mokesčių administratorius nepriskyrė pareiškėjos pajamoms, o į tėvo asmeninę sąskaitą įplaukusios sumos priskirtos ir įtrauktos į pareiškėjos apmokestinimo bazę.

2.1.6. Skundžiami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsniui, konstituciniam lygybės prieš įstatymą principui, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kuria remiantis, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, be kita ko, būtina nustatyti požymių visumą: veiklos savarankiškumą, versliškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimo buvimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta ne tik šių požymių visuma, bet ir nė vienas iš paminėtų požymių.

Atsiliepimas

Atsakovas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikė tokius argumentus:

1.1. Komisija 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352(7-309/2009) konstatavo, kad pareiškėjos tikrinamuoju laikotarpiu vykdytiems nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriams buvo būdingas savarankiškumas, tęstinumas ir versliškumas, todėl ginčo sandorių atžvilgiu pagrįstai konstatuotas veiklos vykdymas, kad pajamos už parduotą butą T. I. g. (duomenys neskelbtini)-1, Kaune, pagrįstai pripažintos pareiškėjos pajamomis, taip pat nurodė inter alia kad turi būti perskaičiuoti Inspekcijos sprendimu Nr. 68-225 pareiškėjai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos. Komisija sprendime Nr. S-352(7-309/2009) panaikino Inspekcijos sprendimą Nr. 68-225 ir pareiškėjos skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Taigi, faktiškai pareiškėjai mokestinės prievolės sprendimu Nr. S-352(7-309/2009) nebuvo panaikintos (mokesčių įstatymų pažeidimai buvo konstatuoti), tik buvo pavesta Inspekcijai perskaičiuoti mokestinės prievolės dydį.

1.2. Inspekcija, atsižvelgdama į sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) išvadas, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir 2009 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 68-370 patvirtino Kauno apskrities VMI 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (04)-K3-138 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 647 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 450 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 324 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 225 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą bei pakeitė sprendimo Nr. (04)-K3-138 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 44 999 Lt PVM. 11 971 Lt PVM delspinigių, 4 500 Lt PVM baudą, 29 205 Lt GPM, 2 967 Lt GPM delspinigių, 2 921 Lt GPM baudą, t. y. vietoje minėtų sumų nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 43 092 Lt PVM, 11 424 Lt PVM delspinigių, 4 309 Lt PVM baudą, 28 851 Lt GPM, 2 931 Lt GPM delspinigių, 2 885 Lt GPM baudą. Inspekcijos sprendimas Nr. 68-370 patvirtintas Komisijos 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. S-l52(7-33/2010).

2.1. Dėl individualios veiklos vertinimo atsakovas išdėstė šiuos argumentus:

2.1.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus individualios veiklos požymius yra konstatavęs, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims. Pareiškėjos vykdyta veikla atitiko GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje individualią veiklą apibūdinančius požymius, todėl ginčo sandorių atžvilgiu pagrįstai yra konstatuotas individualios veiklos vykdymas.

2.1.2. GPMĮ prasme savarankiška pripažįstama tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. Butus, esančius Europos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, T. I. g. (duomenys neskelbtini)-3, Kaune, T. I. g. (duomenys neskelbtini)-1, Kaune, bei žemės sklypą, esantį T. I. g. (duomenys neskelbtini), Kaune pareiškėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo kartu su sutuoktiniu, šio nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandoriai buvo sudaromi nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėja ir jos sutuoktinis patys sudarydavo nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, savarankiškai sprendė, kam, už kokią kainą parduoti ar kitaip perleisti nekilnojamąjį turtą, dengė patirtas išlaidas, t. y. veiklą vykdė savarankiškai.

2.1.3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl veiklos tęstinumo požymio buvimo, reikšmingomis gyventojo veiklos aplinkybėmis pripažįstamas nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojamumas). Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu įsigijo neįrengtą butą (Europos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune,), jį įrengė ir pardavė, taip pat įsigijo žemės sklypą T. I. g., Kaune, kuriame vykdė trijų butų kotedžo statybą, t. y. suformavo tris nekilnojamojo turto objektus ir juos perleido, taip pat padalino žemės sklypą ir jį pardavė butų pirkėjams. Pareiškėjos atveju, vertinant individualios veiklos buvimą, buvo atsižvelgiama į buto, esančio T. I. g. (duomenys neskelbtini)-3, Kaune, ir buto, esančio T. I. g. (duomenys neskelbtini)-1, Kaune, pardavimą, nes buto, esančio T. I. g. (duomenys neskelbtini)-2, Kaune, dovanojimas motinai ir vėlesnis šio buto pardavimas nepriskirtas individualiai pareiškėjos ir jos sutuoktinio veiklai. Taigi, nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojamumas) pagrindžia tokios pareiškėjos veiklos tęstinumo požymį.

2.1.4. Sprendžiant dėl veiklos versliškumo požymio buvimo turi būti konstatuotas gyventojo siekimas gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šis požymis reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, tačiau individualią veiklą galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigydamas asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti konkrečios rūšies individualioje veikloje, bet atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau, praėjus net keleriems metams po turto įsigijimo; taigi, individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kada, ir ar būtent tai konkrečiai veiklai, kuria asmuo, sudarydamas šiuos sandorius, pradėjo verstis, atitinkamas turtas buvo įgytas.

Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2005 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. spalio 28 d.) buvo motinystės atostogose ir pajamų, susijusių su darbo santykiais, negavo, tuo tarpu pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo pagrindinis pareiškėjos pajamų šaltinis. Tai, kad nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos sudarė didesnę dalį nei už jį gautos pajamos, nereiškia, kad pareiškėja nesiekė gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti ir nuostolingų sandorių. Individualiai veiklai konstatuoti įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia veikla būtų visada pelninga, kad ekonominė nauda būtų gaunama tik pelno pavidalu, svarbu, kad tam tikra veikla būtų siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, kad tokia veikla iš esmės būtų savarankiškas, tęstinis asmens verslas, komercinė veikla.

2.1.5. Atsakovas ir Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl sudarytų nekilnojamojo turto sandorių atsitiktinumo, t. y. jog jie buvo skirti asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėja nurodė, jog tiek bute Europos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek viename bute iš statomo 3 butų kotedžo T. I. g. (duomenys neskelbtini), Kaune, ji ketino apsigyventi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja jau buvo įsigijusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame statė gyvenamąjį namą, kuriame taip pat ketino apsigyventi. Tačiau šio mokestinio ginčo pagrindą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra parduoti, o žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, statomame gyvenamajame name pareiškėja iki šiol taip pat nėra apsigyvenusi. Pareiškėja nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. vasario 10 d. deklaravo gyvenamąją vietą motinai – S. B. priklausančiame bute ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaunas). Pareiškėja nurodė, kad butas Europos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo parduotas dėl jo prastos kokybės, visiškai netiko šeimai, taip pat nurodo, jog buvo priversta jį pirkti, nes priešingu atveju nebūtų atgavę pradinio įnašo už buto statybą, tačiau visuma bylos aplinkybių leidžia teigti, kad šiuos argumentus Komisija pagrįstai atmetė kaip nepatvirtinančius sudaryto buto pardavimo sandorio atsitiktinumą: UAB „Beržolė“ direktorius paaiškino, jog 2005 m. pabaigoje, baigus namo Europos pr. 14, Kaune, statybos darbus, su pirkėjais buvo pasirašomos notarinės butų pirkimo–pardavimo sutartys, visi pirkėjai su pastatyto būsto kokybe sutiko; be to, pareiškėjos ir jos sutuoktinio atstovė Komisijos posėdyje paaiškino, kad, užsisakant butą statomame name Europos pr. 14, Kaune, pareiškėja ir jos sutuoktinis matė tik projektą, šiame name buvo likę tik trys butai – patys blogiausi. Šios faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad prieš perkant būstą buvo aiški jo buvimo vieta ir kokybė, tačiau nepriklausomai nuo to butas buvo pirktas. Taigi, butas naujai statomame name buvo įsigytas individualiai veiklai vykdyti (jį įrengti ir parduoti), o ne jame apsigyventi, todėl pareiškėjos argumentai apie vėliau paaiškėjusią buto kokybę ir jo netinkamumą apsigyventi atmestini.

2.1.6. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja ar jos tėvai ketino apsigyventi statomame trijų butų kotedže T. I. g. (duomenys neskelbtini), Kaune, priešingai, pareiškėja paaiškinime vietos mokesčių administratoriui nurodė, kad butą T. I. g. (duomenys neskelbtini)-3, Kaune, ji kartu su sutuoktiniu nusprendė parduoti, nes trūko lėšų jį įrengti, tuo tarpu kitus du butus jie ketino padovanoti pareiškėjos tėvams ir tikėjosi, jog jie ten apsigyvens. Tačiau sprendimai dėl minėtų butų pardavimo buvo priimti dar prieš padovanojant juos tėvams: buto, esančio T. I. g. (duomenys neskelbtini)-2, Kaune, pirkėjas paaiškinime nurodė, jog skelbimą apie parduodamą butą rado internete 2006 m. gruodžio mėn. pradžioje, o derybos dėl šio buto pardavimo vyko tų pačių metų gruodžio viduryje (šio buto dovanojimo motinai sandoris buvo sudarytas 2006 m. gruodžio 28 d., o pirkimo pardavimo sutartis – 2007 m. sausio 10 d.), analogiškos faktinės aplinkybės nustatytos ir dėl buto, esančio T. I. g. (duomenys neskelbtini)-1, Kaune. Todėl Komisija pagrįstai pareiškėjos skunde Komisijai išdėstytus teiginius dėl trijų butų kotedžo statybos ir vieno buto pardavimo vertino tik kaip pareiškėjos gynybinę poziciją, neparemtą objektyviais įrodymais.

3.1. Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatų taikymo 2007 m. kovo 16 d. dovanojimo sandoriui atsakovas pateikė šiuos argumentus:

3.1.1. Pareiškėja ir jos sutuoktinis L. A. pagal 2007 m. kovo 1 d. santuokinio turto dalybų sutartį santuokos metu pastatytą butą, esantį T. I. g. (duomenys neskelbtini)-1, 93,80 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalino taip: pareiškėjai asmeninėn nuosavybėn atiteko butas, o L. A. savo turto dalies kompensacijos atsisakė; šį butą pareiškėja 2007 m. kovo 16 d. dovanojimo sutartimi perleido savo tėvui A. V..

3.1.2. Butas, esantis T. I. g. (duomenys neskelbtini)-1, pagal 2007 m. kovo 14 d. turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ pažymą Nr.159 K:07KL buvo įvertintas 250 000 Lt, turto apžiūros data – 2007 m. kovo 6 d.; šios bendrovės teigimu, turto vertinimo pažymą 2007 m. kovo 6 d. užsakė pareiškėja. Valstybės įmonės Registro centro duomenimis, vidutinė šio buto rinkos vertė 2007 m. balandžio 26 d. buvo 172 552 Lt. Pareiškėjos tėvas A. V., praėjus 22 dienoms po dovanojimo, t. y. nepasinaudojęs dovana, 2007 m. balandžio 6 d. šį butą pardavė už 250 000 Lt.

Šalies argumentai

3.1.3. Pareiškėja Komisijai buvo nurodžiusi, kad butą T. I. g. (duomenys neskelbtini)-1, Kaune, savo tėvui dovanojo, siekdama, kad jis ten apsigyventų, kartu su pareiškėjos šeima ir pareiškėjos motina, tačiau iš šio buto pirkėjos paaiškinimo matyti, kad sprendimas dėl buto pardavimo buvo priimtas dar prieš dovanojimo sandorio įforminimą (2007 m. kovo mėn.), be to, žemės sklypą, kuriame yra pastatytas 3 butų kotedžas, pareiškėjos sutuoktinis 2007 m. gegužės 3 d. pardavė tiesiogiai pirkėjams, nors butai buvo padovanoti pareiškėjos tėvams. Taigi, pareiškėjos nurodytas dovanojimo sandorio tikslas (kad bute apsigyventų jos tėvas, kuris tuo metu gyveno Utenos r. savivaldybėje, sodyboje) yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės.

3.1.4. Pareiškėja nesutinka, kad už parduotą butą gautos pajamos (250 000 Lt) pripažintos jos pajamomis, nes, pasak pareiškėjos, būtent jos tėvas disponavo gautais pinigais. Pareiškėjos tėvas paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, kad už gautus pinigus pirko neregistruojamos žemės ūkio technikos, liko apie 30 000 Lt, vėliau paaiškino, kad pinigus (100 000 Lt) išėmė iš bankomato ir panaudojo arkliui pirkti iš nepažįstamo žmogaus, žemei įdirbti, taip pat skyrė maistui ir kitoms reikmėms, o kiek turi pinigų, negali pasakyti saugumo sumetimais, t. y. pareiškėjos tėvo parodymai dėl pinigų panaudojimo yra nenuoseklūs. Pareiškėjos tėvas operatyvaus patikrinimo metu parodė tariamai įsigytus senus žemės ūkio padargus, tuo tarpu naujos žemės ūkio technikos nebuvo, įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Be to, nustatyta, kad gauti pinigai (250 000 Lt) ir palūkanos (1 326,55 Lt) iš Pareiškėjos tėvo sąskaitos buvo nuimti banko kortele iš bankomatų Kaune, pinigus nuosekliai nuimant kiekvieną dieną arba kas keletą dienų, iš viso – 251 300 Lt, likusi pinigų suma – 25 Lt pervesta į Pareiškėjos sąskaitą banko pavedimu, nurodant mokėjimo paskirtį – dovana. Pareiškėjos motina po 2009 m. rugsėjo 29 d. Komisijos posėdžio papildomai pateikė Komisijai naujus įrodymus, kuriais grindžiamas pareiškėjos tėvo pinigų panaudojimas: sudarytos vieno mėnesio terminuotų indėlių sutartys dėl daugiau negu 60 000 Lt (sutartys sudarytos 2009 m. spalio 5 d., t. y. po Komisijos posėdžio) ir 2009 m. spalio 7 d. įsigytas butas Baltijos g. 20-2, Kaune. Šie įrodymai tik patvirtina, kad byloje esantys pareiškėjos tėvo paaiškinimai bei teikiami įrodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs.

3.1.5. Tiek Inspekcija tiek Komisija išanalizavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudarytų nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandorių, taip pat šių asmenų paaiškinimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo, padarė išvadą, kad pinigai už buto T. I. g. (duomenys neskelbtini)-1, Kaune, pardavimą turėjo būti perduoti pareiškėjai, nes, priešingu atveju, pareiškėja ir jos sutuoktinis nebūtų turėję lėšų namui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, statyti ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigyti. Pasak pareiškėjos ir jos sutuoktinio, 2006 m. gruodžio mėn. pabaigoje jie nusprendė parduoti vieną iš trijų butų statomame kotedže T. I. g. (duomenys neskelbtini), Kaune, nes jiems trūko pinigų. Nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įsigytas 2007 m. rugsėjo 12 d. už 339 000 Lt, sumokant už šį butą 103 000 Lt avansą 2006 m. liepos 31 d. Tuo tarpu jokių kitų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių be 3 butų kotedžo T. I. g. (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėja ir jos sutuoktinis 2006 m. pabaigoje ir 2007 m. nesudarė (pažymėtina, kad pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo pagrindinis šios šeimos pajamų šaltinis).

3.1.6. 2007 m. kovo 16 d. ginčo turto dovanojimo sandoriu buvo padidinta ginčo turto įsigijimo kaina ir tokiu būdu išvengta GPM bei PVM į biudžetą mokėjimo, todėl pajamos už parduotą butą T. I. g. (duomenys neskelbtini)-1, Kaune, pagrįstai pripažintos pareiškėjos pajamomis.

3.1.7. Inspekcija sprendime Nr. 68-370 nustatė, kad pareiškėja apmokestinamųjų pajamų už 2006 m. negavo, tuo tarpu, perskaičiavus GPM prievolę už 2007 m., padaryta išvada, kad pareiškėja 2007 m. gavo 224 577 Lt individualios veiklos pajamų, patyrė leidžiamų atskaitymų 112 381 Lt ir apmokestinamosios pareiškėjos pajamos yra 112 196 Lt, tokiu būdu pareiškėja, pažeisdama GPMĮ 6 straipsnio 3 dalį, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 28 851 Lt GPM; už papildomai apskaičiuotą mokėtiną GPM pareiškėjai vadovaujanti pagrįstai apskaičiuota 2 931 Lt GPM delspinigių suma bei 10 proc. dydžio GPM bauda – 2 885 Lt.

4.1. Dėl pareiškėjos ekonominės veiklos vertinimo atsakovas išdėstė šiuos argumentus:

4.1.1. Remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 6 dalimi, ekonominės veiklos požymiai iš esmės atitinka individualios veiklos požymius GPMĮ prasme, todėl pareiškėja, vykdžiusi individualią veiklą, taip pat vykdė ir ekonominę veiklą PVMĮ prasme.

4.1.2. Nustačius, kad pareiškėjos pajamos už parduotus butus, esančius Europos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, T. I. g. (duomenys neskelbtini)-3 bei (duomenys neskelbtini)-1, Kaune, viršijo 100 000 Lt ribą, tačiau pareiškėja, pažeisdama PVMĮ 92 straipsnio nuostatas, mokėtinos 43 092 Lt PVM sumos neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo, pareiškėjai pagrįstai ši suma yra apskaičiuota Inspekcijos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 68-370 bei pagrįstai apskaičiuoti 11 424 Lt PVM delspinigiai ir paskirta 10 proc. dydžio PVM bauda – 4 309 Lt.

5.1. Dėl VSD įmokų apskaičiavimo atsakovas paaiškino, jog pareiškėja pirmą individualios veiklos sandorį įvykdė 2006 m. kovo mėn., todėl nuo šios datos laikoma, kad pareiškėja vykdė individualią veiklą. Kadangi Pareiškėja 2006 m. apmokestinamųjų pajamų negavo, buvo motinystės atostogose, tai VSD įmokų mokestinės prievolės pareiškėjai neatsirado. Pareiškėjos 2007 m. pajamos (atėmus pareiškėjai apskaičiuotą 28 851 Lt GPM) sudarė 83 345 Lt, t. y. buvo didesnės negu 12 minimalių mėnesinių atlyginimų. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) nuostatas, už 2007 m. neapskaičiavo 647 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai ir 450 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, todėl pareiškėjai pagrįstai, vadovaujantis VSDĮ 16 straipsnio 2 dalimi, papildomai apskaičiuota 1 097 Lt VSD įmokų suma ir paskirta 50 proc. (548 Lt) papildomai apskaičiuotų VSD įmokų bauda.

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Dėl Komisijos sprendimų atsakovas pateikė šiuos argumentus:

6.1.1. Mokestinio ginčo byloje pagal pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 31 d. skundą buvo ginčijamas ir apmokestinamųjų pajamų dydžio nustatymo pagrįstumas. Komisija 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352(7-309/2009) pareiškėjos skundą iš dalies tenkino, sumažindama pareiškėjai priskirtas individualios veiklos pajamas. Nei pareiškėja, nei mokesčių administratorius Komisijos sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) neskundė. Komisija sprendime Nr. S-352(7-309/2009) konstatavo, kad buto, esančio Europos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo pajamomis pripažintina ne 160 000 Lt suma, o 145 000 Lt suma, taip pat nurodė, jog pareiškėjai nepriskirtinos 10 000 Lt pajamos iš 55/224 dalių žemės sklypo, esančio T. I. g. (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo, nes šis sklypas tiesiogiai susijęs su parduotu butu, esančiu T. I. g. (duomenys neskelbtini)-2, Kaune, kurio dovanojimas ir vėlesnis pardavimas nepriskirtas nei pareiškėjos, nei jos sutuoktinio individualiai veiklai. Tačiau Komisija, atsižvelgdama į tai, kad mokesčių administravimo funkcija jai nepriskirta ir ji negali pati apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokėtinų mokesčių, pareiškėjos skundą perdavė nagrinėti iš naujo ir perskaičiuoti pareiškėjai mokėtinus mokesčius bei su jais susijusias sumas.

6.1.2. Komisijos sprendime Nr. S-352(7-309/2009) mokestinės prievolės pareiškėjai faktiškai nebuvo panaikintos (mokesčių įstatymų pažeidimai buvo konstatuoti), tik buvo pavesta centriniam mokesčių administratoriui perskaičiuoti mokestinės prievolės dydį. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos sprendimas Nr. S-352(7-309/2009) yra galiojantis, o jame konstatuoti mokesčių įstatymų pažeidimai, Komisija 2010 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. S-152(7-33/2010) pakartotinai nepasisakė dėl individualios ir ekonominės veiklos vykdymo bei pajamų už parduotą butą T. I. g. (duomenys neskelbtini)-1, Kaune, pripažinimo pareiškėjos pajamomis, kadangi laikėsi ankstesniame sprendime išdėstytos pozicijos. Taigi, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jos teisės į teisminę gynybą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo - Kauno apskrities VMI - atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pateikė tokius argumentus:

1.1. Inspekcija, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos skundą, atsižvelgė į Komisijos sprendimo motyvus; tiek mokesčių administratoriaus, tiek Komisijos pozicija dėl pareiškėjos vykdytų sandorių pripažinimo individualia veikla ir ekonomine veikla yra ta pati, todėl Inspekcija pagrįstai iš naujo pareiškėjos skundo nenagrinėjo, bet, atsižvelgdama į tai, kad Komisijos sprendimu buvo sumažintos pareiškėjai priskirtinos individualios veiklos pajamos, iš naujo nagrinėdama skundą pagrįstai atsižvelgė į Komisijos sprendimo motyvus ir savo sprendime apsiribojo pareiškėjai mokėtinų mokesčių bei su jais susijusių sumų perskaičiavimu, atitinkamai sumažinant mokėtiną PVM, GPM ir šių mokesčių delspinigius ir baudas.

1.2. Nustačius, kad pareiškėjos pajamos už parduotus butus, esančius Europos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, T. I. g. (duomenys neskelbtini)-3 bei (duomenys neskelbtini)-1, Kaune, viršijo 100 000 Lt ribą, tačiau pareiškėja, pažeisdama PVMĮ 92 straipsnio nuostatas, mokėtinos 43 092 Lt PVM sumos neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo, pareiškėjai ši suma apskaičiuota pagrįstai bei pagrįstai apskaičiuoti 11 424 Lt PVM delspinigiai ir paskirta 10 proc. dydžio PVM bauda – 4 309 Lt.

1.3. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 31 d. skundą konstatavo, jog tikrinamuoju laikotarpiu vykdytiems nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriams buvo būdingas savarankiškumas, tęstinumas ir versliškumas, dėl šių priežasčių vykdytų sandorių atžvilgiu pagrįstai konstatuotas individualios ir ekonominės veiklos vykdymas.

Šalies argumentai

1.4. Pareiškėja pateikė argumentus dėl pirkimo PVM atskaitos taikymo, nurodė, kad pripažinus, jog ji vykdė ekonominę veiklą, jai turi būti suteikiama pirkimo PVM atskaita už įsigyta butą, esantį Europos pr. 14-15, Kaune, tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo įsiregistravusi PVM mokėtoja, todėl teise į PVM atskaitą negali pasinaudoti.

1.5. Apmokestinamųjų pajamų už 2006 m. pareiškėja negavo. Perskaičiavus pareiškėjos GPM prievolę už 2007 m. darytina išvada, kad ji 2007 m. gavo 224 577 Lt individualios veiklos pajamų, patyrė leidžiamų atskaitymų 112 381 Lt, taigi, apmokestinamosios pajamos sudaro 112 196 Lt. Pareiškėja, pažeisdama, GPMĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 28 851 Lt GPM.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjos A. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad mokesčių administratoriai pareiškėjos – A. A. 2005–2007 metais vykdytą veiklą, susijusią su nekilnojamo turto pirkimu–pardavimu, nepagrįstai kvalifikavo kaip individualią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, taip pat nurodė sumokėti nustatyto dydžio mokesčius, delspinigius bei baudas, atitinkamai – naikinti skundžiamus sprendimus: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ar kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, aiškindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą individualios veiklos apibrėžimą, nurodė, kad, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veikos rūšims. Teismas pabrėžė, jog vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas, kas savo ruožtu reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Konstatuotina, kad mokesčių administratoriai surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja vykdė individualią turto pirkimo–pardavimo veiklą, taip pat sprendimuose nurodė pareiškėjos nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo sandorius, sudarytus 2005–2007 metais. Teismas akcentavo, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2005 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. spalio 28 d.) buvo motinystės atostogose ir pajamų, susijusių su darbo santykiais, negavo, tuo tarpu pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo pagrindinis pareiškėjos pajamų šaltinis. Tai, kad nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos sudarė didesnę dalį nei už jį gautos pajamos, nereiškia, kad pareiškėja nesiekė gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti ir nuostolingų sandorių. Individualiai veiklai konstatuoti įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia veikla būtų visada pelninga, kad ekonominė nauda būtų gaunama tik pelno pavidalu, svarbu, kad tam tikra veikla būtų siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, kad tokia veikla iš esmės būtų savarankiškas, tęstinis asmens verslas, komercinė veikla.

Teismas konstatavo ir tai, jog minėta nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo veikla (atsispindinti iš byloje nustatytų sandorių) yra ne tik komercinė, bet ir savarankiška, nes parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Butus, esančius Europos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, T. I. g. (duomenys neskelbtini)-3, Kaune, T. I. g. (duomenys neskelbtini)-1, Kaune, bei žemės sklypą, esantį T. I. g. (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo kartu su sutuoktiniu, šio nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandoriai buvo sudaromi nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėja ir jos sutuoktinis patys sudarydavo nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, savarankiškai sprendė kam, už kokią kainą parduoti ar kitaip perleisti nekilnojamąjį turtą, dengė patirtas išlaidas, t. y. veiklą vykdė savarankiškai. Taigi, teismo nuomone, minėta veikla buvo ir savarankiška, ir versliška.

Teismas pažymėjo, kad nevienkartinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojamumas), sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį. Teismo nuomone, atsakovas ir Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl sudarytų nekilnojamojo turto sandorių atsitiktinumo, t. y. jog jie buvo skirti asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėja nurodė, jog tiek bute Europos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek viename bute iš statomo trijų butų kotedžo T. I. g. (duomenys neskelbtini), Kaune, ji ketino apsigyventi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja jau buvo įsigijusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame statė gyvenamąjį namą, kuriame taip pat ketino apsigyventi. Tačiau šio mokestinio ginčo pagrindą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra parduoti, o žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, statomame gyvenamajame name pareiškėja iki šiol nėra apsigyvenusi. Pareiškėja nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. vasario 10 d. deklaravo gyvenamąją vietą motinai, S. B., priklausančiame bute ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaunas). Pareiškėja nurodė, kad butas Europos pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo parduotas dėl jo prastos kokybės, visiškai netiko šeimai, taip pat nurodo, jog buvo priversta jį pirkti, nes priešingu atveju nebūtų atgavę pradinio įnašo už buto statybą, tačiau visuma bylos aplinkybių leidžia teigti, kad šiuos argumentus Komisija pagrįstai atmetė kaip nepatvirtinančius sudaryto buto pardavimo sandorio atsitiktinumą. Taigi, butas naujai statomame name buvo įsigytas individualiai veiklai vykdyti (jį įrengti ir parduoti), o ne jame apsigyventi, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai apie vėliau paaiškėjusią buto kokybę ir jo netinkamumą apsigyventi atmestini. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjos – A. A. veikla parduodant minėtus nekilnojamojo turto objektus yra versliška, savarankiška, tęstinio pobūdžio, kuria buvo siekiama gauti ekonominės naudos, todėl ji buvo pagrįstai apmokestinta.

Teismas, įvertinęs įrodymų, susijusių su A. A. pagal 2007 m. kovo 1 d. santuokinio turto dalybų sutartį priklausančio buto, esančio T. I. g. (duomenys neskelbtini)-1, 93,80 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau perleisto jos tėvui 2007 m. kovo 16 d. dovanojimo sandoriu, kurį pareiškėjos tėvas pardavė (pareiškėjos tėvas A. V., praėjus 22 dienoms po dovanojimo, t. y. nepasinaudojęs dovana, 2007 m. balandžio 6 d. šį butą pardavė už 250 000 Lt), visetą, padarė išvadą, kad mokesčių administratoriai pagrįstai įvertino, jog pajamos, gautos už šio buto pardavimą, priklauso pareiškėjai: itin mažas laiko tarpas tarp visų sandorių įrodo, kad pareiškėja siekė perkelti mokesčio bazę. Teismas pabrėžė, jog Komisijos sprendimas Nr. S-152(7-33/2010) yra visiškai pagrįstas ir tuo aspektu, kad jame nebuvo nagrinėjamas mokestinis ginčas iš esmės, nes tai buvo atlikta įsiteisėjusiame ir galiojančiame Komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352(7-309/2009). Dar daugiau, Komisijos sprendimas Nr. S-152(7-33/2010) yra pagrįstas ir tuo aspektu, kad jame yra tiksliai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, įmokos, baudos, delspinigiai, nes iš esmės jie buvo apskaičiuoti įsiteisėjusiame ir galiojančiame Komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352(7-309/2009). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pripažino, jog skundžiamų sprendimų nėra pagrindo panaikinti, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja A. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnį, t. y. visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių. Pareiškėja akcentuoja, kad i skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų visiškai nesimato kokie byloje buvo pareiškėjos skundo motyvus pagrindžiantys įrodymai, koks buvo jos skundo pagrindas, kokiais įrodymais ji įrodinėjo savo skundo motyvus, nenurodyta kodėl tais įrodymais nebuvo vadovaujamasi. Anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose mechaniškai perrašė atsakovo atsiliepimo argumentus.

2. Dėl buto Europos pr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo pareiškėja nurodo, kad mokesčių administratoriui ir mokestinius ginčus nagrinėjusioms institucijoms buvo pateikti medicininiai dokumentai apie vaiko ir vyro susirgimus bei apie jų gydymą, teismui buvo pateikti argumentai dėl jų ryšio su nekilnojamojo turto (buto Europos pr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo bei perleidimo sandoriu. Pareiškėjos manymu, šių įrodymų teismas netyrė, kas ir nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

3. Dėl sandorių, susijusių su kotedžo, esančio T. I. g (duomenys neskelbtini), įsigijimu sudarymo pareiškėja paaiškina, kad šeima, atsiradus galimybei įsigyti sklypą, nutarė bendromis lėšomis kartu su tėvais pasistatyti ir kartu apsigyventi viename name (kotedže). Anot pareiškėjos, buvo manoma, kad tokiu būdu tėvai galėtų padėti pareiškėjai, kuri viena slaugė du ligonius. Pareiškėja pažymi, kad jos tėvas tuo metu vienas gyveno Utenos rajone, kaime ir siautėjant nusikalstamumui jam darėsi sunku gyventi. Todėl buvo sutarta gyventi kartu, vieni kitiems padėti, kartu rūpintis neįgaliu vaiku. Pasak pareiškėjos, tik dėl dokumentacijos tvarkymo supaprastinimo kotedžas buvo statomas jos vardu. Taip pat su abiem tėvais buvo pasirašyti abipusiai naudingi tarpusavio susitarimai dėl bendros statybos, kurie buvo pateikti byloje. Šiais susitarimais, pareiškėjos teigimu, jos tėvas įsipareigojo mainų pagrindu leisti naudotis jo žeme ir sodyba, o pareiškėja įsipareigojo tėvui dovanoti vieną iš kotedže statomų butų. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino, o teismo sprendime šie susitarimai netgi nebuvo paminėti.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas bei tretysis suinteresuotasis asmuo prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimuose savo poziciją grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl centrinio mokesčių administratoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 68-370, kuriuo atsižvelgiant į Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352 (7-309/2009) padarytas išvadas buvo iš naujo nagrinėjamas pareiškėjos skundas, ir Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. S-152(7-33/2010), kuriuo patvirtintas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas, pagrįstumo vertinimo.

Pareiškėja nesutinka su nustatytomis mokestinio ginčo nagrinėjimo ribomis ir dėl jo veiklos priskyrimo individualiai veiklai. Pareiškėjos (mokesčių mokėtojos) teigimu, Inspekcija 2009 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 68-370 neįvykdė Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo rezoliucinės dalies. Inspekcija apsiribojo tik mokesčių ir su jais susijusių sumų perskaičiavimu, netiriant mokestinės bazės nustatymo teisingumo. Be to, pareiškėjas ginčija visus požymius, pagal kuriuos jo veikla buvo pripažinta individualia veikla.

Mokestinių ginčų komisija 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. S-352 (7-309/2009), vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalimi, panaikino Inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 68-226 ir perdavė pareiškėjos skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, padariusi išvadą, jog pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu vykdytiems nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriams buvo būdingas savarankiškumas, tęstinumas ir versliškumas, todėl ginčo sandorių atžvilgiu pagrįstai yra konstatuotas individualios veiklos vykdymas. Tačiau Mokestinių ginčų komisija konstatavo, kad mokesčių administratorius neteisingai nustatė pareiškėjos individualios veiklos pajamų dydį. Todėl Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad pareiškėjai ginčijamu sprendimu apskaičiuoti mokesčiai ir su jais susijusios sumos atitinkamai turi būti perskaičiuotos. Mokestinių ginčų komisija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus bei į tai, kad Mokestinių ginčų komisijai, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, mokesčių administravimo funkcija nėra priskirta ir ji negali pati apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokėtinų mokesčių, skundžiamą sprendimą panaikino, o pareiškėjos skundą šia apimtimi perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Taigi jau 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime, kuris nebuvo apskųstas teismui, atlikta teisinė kvalifikacija bei patvirtintas faktas dėl pareiškėjo pirkimo bei pardavimo sandorių pripažinimo individualia ir ekonomine veikla GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies ir PVM įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme. Mokestinių ginčų komisija panaikinusi Inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 68-226 ir perdavusi pareiškėjos skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo iš esmės apibrėžė ir skundo nagrinėjimo ribas. Aplinkybė dėl mokesčių mokėtojo veiklos priskyrimo individualiai veiklai buvo konstatuota ir nebereikalavo papildomo įrodinėjimo. Nors Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas sprendimas panaikinti visa apimtimi Inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 68-226 formaliai neatitinka pagal savo teisines pasekmes Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalyje numatytai sprendimo rūšiai, tai nekeičia mokestinio ginčo esmės. Iš Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. S-352 (7-309/2009) motyvuojamosios dalies aiškiai matyti, kad buvo pavesta tik perskaičiuoti pareiškėjai mokėtinus mokesčius ir su jais susijusias sumas. Tai Mokestinių ginčų komisija patvirtino 2010 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. S-152(7-33/2010). Pavedimas centriniam mokesčių administratoriui vertinti iš naujo pareiškėjos motyvus dėl jos vykdytos individualios veiklos nagrinėjamu atveju nebūtų objektyviai pagrįstas bei peržengtų mokestinio ginčo ribas. Mokesčių administratorius nebeturėjo aptarinėti ir vertinti pareiškėjos motyvų dėl jam apskaičiuotų mokestinių prievolių pagrįstumo, o tai reiškia, kad ir mokesčių mokėtojas skųsdamas mokesčių administratorių spendimus galėjo ir turėjo teikti tik tuos argumentus, kurie buvo susiję su atliktais naujais paskaičiavimais. Esamų faktinių duomenų dėl pareiškėjos vykdytos individualios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo veiklos vertinimas paneigtas įgijusiu teisinę galią Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. S-352 (7-309/2009). Kadangi pareiškėja nenurodo jokių argumentų dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio ir teismui nenustačius, kad mokesčiai apskaičiuoti neteisingai, teigtina, kad mokestinės prievolės dydis teisėtas bei pagrįstas.

Taigi, atsižvelgiant į visas baigiamajame teisės akte išdėstytas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindų jį panaikinti nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinis teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRomanas Klišauskas