Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-06 · Byla Nr. Ik-3197-815/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-3197-815/2010Sprendimas · 2010-12-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-11-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-442-54-12Nutartis · 2012-04-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
Ik-3197-815/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02351-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Ernestas Spruogis, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Justina Eugenija Alimienė
Kategorijos
  • 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3197-815/2010(Proceso Nr. 3-61-3-02351-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija 6.1; 8.2; 9.1.1.2; 9.1.3; 9.3.1; 9.3.5; 9.3.7; 9.7; 9.8.1;9.9; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Editai Sakalinskaitei, dalyvaujant pareiškėjos – A. A. atstovėms – S. B. ir advokatei Justinai Eugenijai Alimienei, atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausiajai specialistei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – A. A. skundą atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja – A. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 4-8) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. S-152(7-33/2010) „Dėl A. A. 2010-01-22 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-152(7-33/2010));

1.2. panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir atsakovė) 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 68-370 „Dėl A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2009-06-08 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 68-370);

1.3. panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (04)-K3-138 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (04)-K3-138).

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Ginčas kilo dėl Kauno apskrities VMI 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (04)-K3-138, kurį patvirtino Inspekcija 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 68-225 (toliau – ir sprendimas Nr. 68-225), ir nustatė sumokėti į biudžetą: 647 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų bazinei pensijos daliai, 450 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 324 Lt VSD bazinei pensijos daliai baudą, 225 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, 44 999 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 11 971 Lt PVM delspinigių, 4 500 Lt PVM baudą, 29 205 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 2 967 LT GPM delspinigių ir 2 921 GPM baudą. Komisija 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. S-352(7-309/2009) „Dėl A. A. 2009-08-31 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-352(7-309/2009)) panaikino Inspekcijos sprendimą Nr. 68-225 ir pareiškėjos skundą perdavė nagrinėti Inspekcijai iš naujo, t. y. sprendimas Nr. 68-225 negalioja. Inspekcija, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos skundą, neatkreipė dėmesio, jog sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) rezoliucinė dalis neatitinka jo aprašomosios dalies, ir sprendime Nr. 68-370 neįvykdė Komisijos sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) rezoliucinės dalies: iš naujo neišnagrinėjo pareiškėjos skundo visa apimtimi, o tik dalyje; pareiškėjos skundo argumentai ir pateikti įrodymai apėmė visą mokesčio bazės apskaičiavimo pagrįstumą, tačiau Inspekcija, atsižvelgdama į sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) motyvus, apsiribojo tik mokėtinų mokesčių bei su jais susijusių sumų perskaičiavimu, netyrė mokestinės bazės nustatymo teisingumo, o tai yra procesinė klaida.

2.2. Ginčas galutinai išspręstas Komisijos 2010 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. S-152(7-33/2010), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos skundo argumentai buvo išnagrinėti ir įvertinti Komisijos sprendime Nr. S-352(7-309/2009), kurio nei mokesčio administratorius, nei mokesčių mokėtojas neskundė, iš naujo pareiškėjos skundo argumentų neanalizuoja ir savo argumentų dėl pareiškėjos vykdytos veikos pripažinimo individualia bei ekonomine veikla nekartoja. Taigi, sprendime Nr. S-152(7-33/2010) daroma nuoroda į Komisijos sprendimą Nr. S-352(7-309/2009), kurio motyvuose aptariamas panaikintas Inspekcijos sprendimas, tačiau galiojančiame sprendime negali būti nuorodos į negaliojantį sprendimą, bet šiuo atveju taip įvyko. Tai nelogiška, neteisinga procesine prasme, tuo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai po Inspekcijos sprendimo Nr. 68-225 panaikinimo gauti atsakymą į visus skundo argumentus dėl ginčo iš esmės ir turėti procesinę galimybę šį atsakymą apskųsti. Šiuo metu nėra galiojančio procesinio sprendimo, kuriame būtų nurodyti motyvai, kuriais atsakoma į pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 31 d. skunde išdėstytus argumentus dėl mokestinės bazės nustatymo teisėtumo. Pareiškėja ginčijo ir dabar ginčija mokestinės bazės dydį, skundo motyvuose detaliai įrodinėjo mokestinės bazės apskaičiavimo nepagrįstumą, savarankiškos komercinės veiklos, versliškumo, tęstinumo požymių, ekonominės naudos siekimo nebuvimą. Šiais klausimais nei Komisijos sprendime Nr. S-152(7-33/2010), nei paskutiniajame Inspekcijos sprendime Nr. 68-370 argumentų nėra.

2.3. Komisija sprendime Nr. S-152(7-33/2010) nusistatė neteisingas bylos nagrinėjimo ribas ir visiškai neteisingai atsisakė pareiškėjos skundą nagrinėti visa apimtimi. Pareiškėjai nebuvo jokios prasmės skųsti Komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. S-352(7-309/2009), kadangi šiuo sprendimu Inspekcijos sprendimas Nr. 68-225 buvo paikintas visa apimtimi, bet ne jo dalis, kaip nurodyta motyvuose, t. y. paminėto Inspekcijos sprendimo panaikinimas pareiškėją tenkino, todėl ji laukė skundo išnagrinėjimo iš naujo rezultatų.

2.4. Komisija 2010 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. S-152(7-33/2010) neteisingai nurodo, kad mokestinės prievolės pareiškėjai nebuvo panaikintos: tokiu teiginiu Komisija ignoruoja jos pačios Komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) rezoliucinę dalį. Be to, sprendimas Nr. S-152(7-33/2010) suponuoja šio pareiškėjos skundo ribas, todėl yra pažeidžiama pareiškėjos konstitucinė teisė į teisminę gynybą ir teisėtą teismą.

2.5. Dėl veiklos versliškumo ir tęstinumo

2.5.1. Pareiškėja jokios komercinės veiklos nevykdė, tuo metu augino nesveiką vaiką ir visi veiksmai buvo susieti tik su šeimos poreikių tenkinimu, o Inspekcija veiklos versliškumu / darbu tikrinamuoju laikotarpiu (2006–2007 metais) pripažino 2006–2007 m. vykdytus sandorius, susijusius su butais Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. 1 ir Nr. 3 bei žemės sklypu prie butų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune.

2.5.2. Pirmasis butas (duomenys neskelbtini) 43 kv. m ploto yra naujos statybos butas, kuris buvo įgytas jaunai šeimai besilaukiant kūdikio, 2005 m. balandžio 11 d. įnešus avansinį įnašą – 15 200 Lt. 2005 m. gegužės 31 d. gimė neįgalus vaikas (diagnozė – smegenų hidrocefalija), tuo metu susirgo ir pareiškėjos vyras – L. A., 2005 m. rugpjūčio 30 d. jam išoperuotas galvos auglys. Mažas buto plotas ir jo dislokacija virš pravažiavimo arkos kenkė šeimos narių sveikatai, girdėjosi triukšmas, jautėsi vibracija, bet butą reikėjo išpirkti, kadangi priešingu atveju būtų prarastas 15 200 Lt avansas, kuris pagal sutartį negrąžinamas. Tik dėl šios priežasties už šį butą pilnai sumokėjo ir jį įsigijo, nors tuo metu buvo akivaizdu, kad šeimos poreikių jis nebeatitinka. Dėl to butas parduotas 2006 m. kovo 29 d. su ekonominiu nuostoliu. Šeimoje susidariusios sąlygos yra išimtinės, už šį parduotą butą gautos lėšos neargumentuotai priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

2.5.3. Atsiradus galimybei įsigyti sklypą, šeima nutarė bendromis lėšomis kartu su tėvais pasistatyti ir kartu apsigyventi viename name (kotedže). Tik dėl dokumentacijos tvarkymo supaprastinimo kotedžas buvo statomas pareiškėjos vardu. Buvo pasirašyti su abiem tėvais tarpusavio susitarimai dėl bendros statybos. Tačiau statybos pabrango, pritrūko pinigų, todėl nebaigta statyba nedelsiant atsidalinta ir parduota. Atsidalinimai buvo įforminti dovanojimo tėvams sutartimis pagal kurias nei iš tėvo, nei iš motinos jokių piniginių lėšų pareiškėja negavo, įrodymų apie jos iš tėvų turėtas kokias nors pajamas mokesčių administratorius neturi, nors atliko išsamius patikrinimus. Mokesčių inspekcija pastebėjo net tėvo pareiškėjai į sąskaitą pervestus 25 Lt anūkui kaip kalėdinę dovaną. Jeigu dovanojimo sutartis būtų apsimestinė, negi pareiškėja leistų į savo sąskaitą tėvui pervesti 25Lt, kad Inspekcija juos nurodytų savo aktuose.

2.5.4. (duomenys neskelbtini), Kaune, statomi butai ir žemės sklypas, minimi Inspekcijos akte, nors ir perleisti tėvams atskirais dovanojimo sandoriais, yra viename objekte ir, savaime suprantama, buvo statyti siekiant suformuoti vieną turtinį vienetą šeimai su žemės sklypu kaip priklausiniu. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu tai turėtų būti vertinama kaip vieno sandorio sudedamosios dalys ir tokie sandoriai negali būti vertinami nei tęstiniais, nei atsikartojančiais. Nenustatyta, kad jais siekta pelno, pareiškėja už savo nebaigtos statybos dalį net neatgavo turėtų sąnaudų, kurias mokesčių administratorius įvertino 98 272 Lt. Pareiškėjai priklausiusį butą teko parduoti už 90 000 Lt. Aplinkybės privertusios šeimai taikytis prie staigiai besikeičiančios šeimyninės padėties – iškirtinės dviejų šeimos narių smegenų ligos – negali būti įvertinamos kaip veikla, kuria siekiama gauti ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

2.5.5. Nė vienu iš sandorių pareiškėja jokio pelno negavo net pagal Inspekcijos paskaičiavimus. Pareiškėjai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu jos mokestinė bazė nustatyta už tėvo parduotą butą. Šuo atveju pažeistas mokestinis principas „nėra pajamų, nėra mokesčių“, taip pat teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principai, kadangi už motinos parduotą turtą jos gautų sumų mokesčių administratorius nepriskyrė pareiškėjos pajamoms, o į tėvo asmeninę sąskaitą įplaukusios sumos priskirtos ir įtrauktos į pareiškėjos apmokestinimo bazę.

2.5.6. Skundžiami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsniui, konstituciniam lygybės prieš įstatymą principui, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kuria remiantis, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, be kita ko, būtina nustatyti požymių visumą: veiklos savarankiškumą, versliškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimo buvimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta ne tik šių požymių visuma, bet ir nė vienas iš paminėtų požymių.

II

Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 37-40) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą pateikia tokius argumentus.

1. Komisija 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352(7-309/2009) konstatavo, kad pareiškėjos tikrinamuoju laikotarpiu vykdytiems nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriams buvo būdingas savarankiškumas, tęstinumas ir versliškumas, todėl ginčo sandorių atžvilgiu pagrįstai konstatuotas veiklos vykdymas, kad pajamos už parduotą butą (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrįstai pripažintos pareiškėjos pajamomis, taip pat nurodė inter alia kad turi būti perskaičiuoti Inspekcijos sprendimu Nr. 68-225 pareiškėjai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos. Komisija sprendime Nr. S-352(7-309/2009) panaikino Inspekcijos sprendimą Nr. 68-225 ir pareiškėjos skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Taigi, faktiškai pareiškėjai mokestinės prievolės sprendimu Nr. S-352(7-309/2009) nebuvo panaikintos (mokesčių įstatymų pažeidimai buvo konstatuoti), tik buvo pavesta Inspekcijai perskaičiuoti mokestinės prievolės dydį.

2. Inspekcija, atsižvelgdama į sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) išvadas, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir 2009 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 68-370 patvirtino Kauno apskrities VMI 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (04)-K3-138 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 647 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 450 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 324 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 225 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą bei pakeitė sprendimo Nr. (04)-K3-138 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 44 999 Lt PVM. 11 971 Lt PVM delspinigių, 4 500 Lt PVM baudą, 29 205 Lt GPM, 2 967 Lt GPM delspinigių, 2 921 Lt GPM baudą, t. y. vietoje minėtų sumų nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 43 092 Lt PVM, 11 424 Lt PVM delspinigių, 4 309 Lt PVM baudą, 28 851 Lt GPM, 2 931 Lt GPM delspinigių, 2 885 Lt GPM baudą. Inspekcijos sprendimas Nr. 68-370 patvirtintas Komisijos 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. S-l52(7-33/2010).

3. Dėl individualios veiklos

3.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus individualios veiklos požymius yra konstatavęs, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims. Pareiškėjos vykdyta veikla atitiko GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje individualią veiklą apibūdinančius požymius, todėl ginčo sandorių atžvilgiu pagrįstai yra konstatuotas individualios veiklos vykdymas.

3.2. GPMĮ prasme savarankiška pripažįstama tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. Butus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune pareiškėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo kartu su sutuoktiniu, šio nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandoriai buvo sudaromi nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėja ir jos sutuoktinis patys sudarydavo nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, savarankiškai sprendė, kam, už kokią kainą parduoti ar kitaip perleisti nekilnojamąjį turtą, dengė patirtas išlaidas, t. y. veiklą vykdė savarankiškai.

3.3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl veiklos tęstinumo požymio buvimo, reikšmingomis gyventojo veiklos aplinkybėmis pripažįstamas nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas). Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu įsigijo neįrengtą butą ((duomenys neskelbtini), Kaune,), jį įrengė ir pardavė, taip pat įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame vykdė trijų butų kotedžo statybą, t. y. suformavo tris nekilnojamojo turto objektus ir juos perleido, taip pat padalino žemės sklypą ir jį pardavė butų pirkėjams. Pareiškėjos atveju, vertinant individualios veiklos buvimą, buvo atsižvelgiama į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimą, nes buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimas motinai ir vėlesnis šio buto pardavimas nepriskirtas individualiai pareiškėjos ir jos sutuoktinio veiklai. Taigi, nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas) pagrindžia tokios pareiškėjos veiklos tęstinumo požymį.

3.4. Sprendžiant dėl veiklos versliškumo požymio buvimo turi būti konstatuotas gyventojo siekimas gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šis požymis reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, tačiau individualią veiklą galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigydamas asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti konkrečios rūšies individualioje veikloje, bet atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau, praėjus net keleriems metams po turto įsigijimo; taigi, individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kada, ir ar būtent tai konkrečiai veiklai, kuria asmuo, sudarydamas šiuos sandorius, pradėjo verstis, atitinkamas turtas buvo įgytas.

Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2005 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. spalio 28 d.) buvo motinystės atostogose ir pajamų, susijusių su darbo santykiais, negavo, tuo tarpu pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo pagrindinis pareiškėjos pajamų šaltinis. Tai, kad nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos sudarė didesnę dalį nei už jį gautos pajamos, nereiškia, kad pareiškėja nesiekė gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti ir nuostolingų sandorių. Individualiai veiklai konstatuoti įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia veikla būtų visada pelninga, kad ekonominė nauda būtų gaunama tik pelno pavidalu, svarbu, kad tam tikra veikla būtų siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, kad tokia veikla iš esmės būtų savarankiškas, tęstinis asmens verslas, komercinė veikla.

3.5. Atsakovė ir Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl sudarytų nekilnojamojo turto sandorių atsitiktinumo, t. y. jog jie buvo skirti asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėja nurodė, jog tiek bute (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek viename bute iš statomo 3 butų kotedžo (duomenys neskelbtini), Kaune, ji ketino apsigyventi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja jau buvo įsigijusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame statė gyvenamąjį namą, kuriame taip pat ketino apsigyventi. Tačiau šio mokestinio ginčo pagrindą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra parduoti, o žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, statomame gyvenamajame name pareiškėja iki šiol taip pat nėra apsigyvenusi. Pareiškėja nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. vasario 10 d. deklaravo gyvenamąją vietą motinai – S. B. priklausančiame bute ((duomenys neskelbtini), Kaunas). Pareiškėja nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo parduotas dėl jo prastos kokybės, visiškai netiko šeimai, taip pat nurodo, jog buvo priversta jį pirkti, nes priešingu atveju nebūtų atgavę pradinio įnašo už buto statybą, tačiau visuma bylos aplinkybių leidžia teigti, kad šiuos argumentus Komisija pagrįstai atmetė kaip nepatvirtinančius sudaryto buto pardavimo sandorio atsitiktinumą: UAB „Beržolė“ direktorius paaiškino, jog 2005 m. pabaigoje, baigus namo (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos darbus, su pirkėjais buvo pasirašomos notarinės butų pirkimo–pardavimo sutartys, visi pirkėjai su pastatyto būsto kokybe sutiko; be to, pareiškėjos ir jos sutuoktinio atstovė Komisijos posėdyje paaiškino, kad, užsisakant butą statomame name (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėja ir jos sutuoktinis matė tik projektą, šiame name buvo likę tik trys butai – patys blogiausi. Šios faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad prieš perkant būstą buvo aiški jo buvimo vieta ir kokybė, tačiau nepriklausomai nuo to butas buvo pirktas. Taigi, butas naujai statomame name buvo įsigytas individualiai veiklai vykdyti (jį įrengti ir parduoti), o ne jame apsigyventi, todėl pareiškėjos argumentai apie vėliau paaiškėjusią buto kokybę ir jo netinkamumą apsigyventi atmestini.

3.6. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja ar jos tėvai ketino apsigyventi statomame trijų butų kotedže (duomenys neskelbtini), Kaune, priešingai, pareiškėja paaiškinime vietos mokesčių administratoriui nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini)-3, Kaune, ji kartu su sutuoktiniu nusprendė parduoti, nes trūko lėšų jį įrengti, tuo tarpu kitus du butus jie ketino padovanoti pareiškėjos tėvams ir tikėjosi, jog jie ten apsigyvens. Tačiau sprendimai dėl minėtų butų pardavimo buvo priimti dar prieš padovanojant juos tėvams: buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkėjas paaiškinime nurodė, jog skelbimą apie parduodamą butą rado internete 2006 m. gruodžio mėn. pradžioje, o derybos dėl šio buto pardavimo vyko tų pačių metų gruodžio viduryje (šio buto dovanojimo motinai sandoris buvo sudarytas 2006 m. gruodžio 28 d., o pirkimo pardavimo sutartis – 2007 m. sausio 10 d.), analogiškos faktinės aplinkybės nustatytos ir dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Todėl Komisija pagrįstai pareiškėjos skunde Komisijai išdėstytus teiginius dėl trijų butų kotedžo statybos ir vieno buto pardavimo vertino tik kaip pareiškėjos gynybinę poziciją, neparemtą objektyviais įrodymais.

4. Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatų taikymo 2007 m. kovo 16 d. dovanojimo sandoriui

4.1. Pareiškėja ir jos sutuoktinis L. A. pagal 2007 m. kovo 1 d. santuokinio turto dalybų sutartį santuokos metu pastatytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 93,80 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalino taip: pareiškėjai asmeninėn nuosavybėn atiteko butas, o L. A. savo turto dalies kompensacijos atsisakė; šį butą pareiškėja 2007 m. kovo 16 d. dovanojimo sutartimi perleido savo tėvui A. V.

4.2. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2007 m. kovo 14 d. turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ pažymą Nr.(duomenys neskelbtini) buvo įvertintas 250 000 Lt, turto apžiūros data – 2007 m. kovo 6 d.; šios bendrovės teigimu, turto vertinimo pažymą 2007 m. kovo 6 d. užsakė pareiškėja. Valstybės įmonės Registro centro duomenimis, vidutinė šio buto rinkos vertė 2007 m. balandžio 26 d. buvo 172 552 Lt. Pareiškėjos tėvas A. V., praėjus 22 dienoms po dovanojimo, t. y. nepasinaudojęs dovana, 2007 m. balandžio 6 d. šį butą pardavė už 250 000 Lt.

Šalies argumentai

4.3. Pareiškėja Komisijai buvo nurodžiusi, kad butą (duomenys neskelbtini), Kaune, savo tėvui dovanojo, siekdama, kad jis ten apsigyventų, kartu su pareiškėjos šeima ir pareiškėjos motina, tačiau iš šio buto pirkėjos paaiškinimo matyti, kad sprendimas dėl buto pardavimo buvo priimtas dar prieš dovanojimo sandorio įforminimą (2007 m. kovo mėn.), be to, žemės sklypą, kuriame yra pastatytas 3 butų kotedžas, pareiškėjos sutuoktinis 2007 m. gegužės 3 d. pardavė tiesiogiai pirkėjams, nors butai buvo padovanoti pareiškėjos tėvams. Taigi, pareiškėjos nurodytas dovanojimo sandorio tikslas (kad bute apsigyventų jos tėvas, kuris tuo metu gyveno Utenos r. savivaldybėje, sodyboje) yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės.

4.4. Pareiškėja nesutinka, kad už parduotą butą gautos pajamos (250 000 Lt) pripažintos jos pajamomis, nes, pasak pareiškėjos, būtent jos tėvas disponavo gautais pinigais. Pareiškėjos tėvas paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, kad už gautus pinigus pirko neregistruojamos žemės ūkio technikos, liko apie 30 000 Lt, vėliau paaiškino, kad pinigus (100 000 Lt) išėmė iš bankomato ir panaudojo arkliui pirkti iš nepažįstamo žmogaus, žemei įdirbti, taip pat skyrė maistui ir kitoms reikmėms, o kiek turi pinigų, negali pasakyti saugumo sumetimais, t. y. pareiškėjos tėvo parodymai dėl pinigų panaudojimo yra nenuoseklūs. Pareiškėjos tėvas operatyvaus patikrinimo metu parodė tariamai įsigytus senus žemės ūkio padargus, tuo tarpu naujos žemės ūkio technikos nebuvo, įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Be to, nustatyta, kad gauti pinigai (250 000 Lt) ir palūkanos (1 326,55 Lt) iš Pareiškėjos tėvo sąskaitos buvo nuimti banko kortele iš bankomatų Kaune, pinigus nuosekliai nuimant kiekvieną dieną arba kas keletą dienų, iš viso – 251 300 Lt, likusi pinigų suma – 25 Lt pervesta į Pareiškėjos sąskaitą banko pavedimu, nurodant mokėjimo paskirtį – dovana. Pareiškėjos motina po 2009 m. rugsėjo 29 d. Komisijos posėdžio papildomai pateikė Komisijai naujus įrodymus, kuriais grindžiamas pareiškėjos tėvo pinigų panaudojimas: sudarytos vieno mėnesio terminuotų indėlių sutartys dėl daugiau negu 60 000 Lt (sutartys sudarytos 2009 m. spalio 5 d., t. y. po Komisijos posėdžio) ir 2009 m. spalio 7 d. įsigytas butas (duomenys neskelbtini), Kaune. Šie įrodymai tik patvirtina, kad byloje esantys pareiškėjos tėvo paaiškinimai bei teikiami įrodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs.

4.5. Tiek Inspekcija tiek Komisija išanalizavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudarytų nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandorių, taip pat šių asmenų paaiškinimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo, padarė išvadą, kad pinigai už buto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimą turėjo būti perduoti pareiškėjai, nes, priešingu atveju, pareiškėja ir jos sutuoktinis nebūtų turėję lėšų namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, statyti ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigyti. Pasak pareiškėjos ir jos sutuoktinio, 2006 m. gruodžio mėn. pabaigoje jie nusprendė parduoti vieną iš trijų butų statomame kotedže (duomenys neskelbtini), Kaune, nes jiems trūko pinigų. Nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įsigytas 2007 m. rugsėjo 12 d. už 339 000 Lt, sumokant už šį butą 103 000 Lt avansą 2006 m. liepos 31 d. Tuo tarpu jokių kitų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių be 3 butų kotedžo (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėja ir jos sutuoktinis 2006 m. pabaigoje ir 2007 m. nesudarė (pažymėtina, kad pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo pagrindinis šios šeimos pajamų šaltinis).

4.6. 2007 m. kovo 16 d. ginčo turto dovanojimo sandoriu buvo padidinta ginčo turto įsigijimo kaina ir tokiu būdu išvengta GPM bei PVM į biudžetą mokėjimo, todėl pajamos už parduotą butą (duomenys neskelbtini) Kaune, pagrįstai pripažintos pareiškėjos pajamomis.

4.7. Inspekcija sprendime Nr. 68-370 nustatė, kad pareiškėja apmokestinamųjų pajamų už 2006 m. negavo, tuo tarpu, perskaičiavus GPM prievolę už 2007 m., padaryta išvada, kad pareiškėja 2007 m. gavo 224 577 Lt individualios veiklos pajamų, patyrė leidžiamų atskaitymų 112 381 Lt ir apmokestinamosios pareiškėjos pajamos yra 112 196 Lt, tokiu būdu pareiškėja, pažeisdama GPMĮ 6 straipsnio 3 dalį, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 28 851 Lt GPM; už papildomai apskaičiuotą mokėtiną GPM pareiškėjai vadovaujanti pagrįstai apskaičiuota 2 931 Lt GPM delspinigių suma bei 10 proc. dydžio GPM bauda – 2 885 Lt.

5. Dėl ekonominės veiklos

5.1. Remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 6 dalimi, ekonominės veiklos požymiai iš esmės atitinka individualios veiklos požymius GPMĮ prasme, todėl pareiškėja, vykdžiusi individualią veiklą, taip pat vykdė ir ekonominę veiklą PVMĮ prasme.

5.2. Nustačius, kad pareiškėjos pajamos už parduotus butus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) bei 125-1, Kaune, viršijo 100 000 Lt ribą, tačiau pareiškėja, pažeisdama PVMĮ 92 straipsnio nuostatas, mokėtinos 43 092 Lt PVM sumos neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo, pareiškėjai pagrįstai ši suma yra apskaičiuota Inspekcijos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 68-370 bei pagrįstai apskaičiuoti 11 424 Lt PVM delspinigiai ir paskirta 10 proc. dydžio PVM bauda – 4 309 Lt.

6. Dėl VSD įmokų

Pareiškėja pirmą individualios veiklos sandorį įvykdė 2006 m. kovo mėn., todėl nuo šios datos laikoma, kad pareiškėja vykdė individualią veiklą. Kadangi Pareiškėja 2006 m. apmokestinamųjų pajamų negavo, buvo motinystės atostogose, tai VSD įmokų mokestinės prievolės pareiškėjai neatsirado. Pareiškėjos 2007 m. pajamos (atėmus pareiškėjai apskaičiuotą 28 851 Lt GPM) sudarė 83 345 Lt, t. y. buvo didesnės negu 12 minimalių mėnesinių atlyginimų. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) nuostatas, už 2007 m. neapskaičiavo 647 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai ir 450 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, todėl pareiškėjai pagrįstai, vadovaujantis VSDĮ 16 straipsnio 2 dalimi, papildomai apskaičiuota 1 097 Lt VSD įmokų suma ir paskirta 50 proc. (548 Lt) papildomai apskaičiuotų VSD įmokų bauda.

7. Dėl Komisijos sprendimų

7.1. Mokestinio ginčo byloje pagal pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 31 d. skundą buvo ginčijamas ir apmokestinamųjų pajamų dydžio nustatymo pagrįstumas. Komisija 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352(7-309/2009) pareiškėjos skundą iš dalies tenkino, sumažindama pareiškėjai priskirtas individualios veiklos pajamas. Nei pareiškėja, nei mokesčių administratorius Komisijos sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) neskundė. Komisija sprendime Nr. S-352(7-309/2009) konstatavo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo pajamomis pripažintina ne 160 000 Lt suma, o 145 000 Lt suma, taip pat nurodė, jog pareiškėjai nepriskirtinos 10 000 Lt pajamos iš 55/224 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo, nes šis sklypas tiesiogiai susijęs su parduotu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio dovanojimas ir vėlesnis pardavimas nepriskirtas nei pareiškėjos, nei jos sutuoktinio individualiai veiklai. Tačiau Komisija, atsižvelgdama į tai, kad mokesčių administravimo funkcija jai nepriskirta ir ji negali pati apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokėtinų mokesčių, pareiškėjos skundą perdavė nagrinėti iš naujo ir perskaičiuoti pareiškėjai mokėtinus mokesčius bei su jais susijusias sumas.

7.2. Komisijos sprendime Nr. S-352(7-309/2009) mokestinės prievolės pareiškėjai faktiškai nebuvo panaikintos (mokesčių įstatymų pažeidimai buvo konstatuoti), tik buvo pavesta centriniam mokesčių administratoriui perskaičiuoti mokestinės prievolės dydį. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos sprendimas Nr. S-352(7-309/2009) yra galiojantis, o jame konstatuoti mokesčių įstatymų pažeidimai, Komisija 2010 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. S-152(7-33/2010) pakartotinai nepasisakė dėl individualios ir ekonominės veiklos vykdymo bei pajamų už parduotą butą (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažinimo pareiškėjos pajamomis, kadangi laikėsi ankstesniame sprendime išdėstytos pozicijos. Taigi, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jos teisės į teisminę gynybą.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 42) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus

1. Inspekcija, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos skundą, atsižvelgė į Komisijos sprendimo motyvus; tiek mokesčių administratoriaus, tiek Komisijos pozicija dėl pareiškėjos vykdytų sandorių pripažinimo individualia veikla ir ekonomine veikla yra ta pati, todėl Inspekcija pagrįstai iš naujo pareiškėjos skundo nenagrinėjo, bet, atsižvelgdama į tai, kad Komisijos sprendimu buvo sumažintos pareiškėjai priskirtinos individualios veiklos pajamos, iš naujo nagrinėdama skundą pagrįstai atsižvelgė į Komisijos sprendimo motyvus ir savo sprendime apsiribojo pareiškėjai mokėtinų mokesčių bei su jais susijusių sumų perskaičiavimu, atitinkamai sumažinant mokėtiną PVM, GPM ir šių mokesčių delspinigius ir baudas.

2. Nustačius, kad pareiškėjos pajamos už parduotus butus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) bei 125-1, Kaune, viršijo 100 000 Lt ribą, tačiau pareiškėja, pažeisdama PVMĮ 92 straipsnio nuostatas, mokėtinos 43 092 Lt PVM sumos neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo, pareiškėjai ši suma apskaičiuota pagrįstai bei pagrįstai apskaičiuoti 11 424 Lt PVM delspinigiai ir paskirta 10 proc. dydžio PVM bauda – 4 309 Lt.

3. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 31 d. skundą konstatavo, jog tikrinamuoju laikotarpiu vykdytiems nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriams buvo būdingas savarankiškumas, tęstinumas ir versliškumas, dėl šių priežasčių vykdytų sandorių atžvilgiu pagrįstai konstatuotas individualios ir ekonominės veiklos vykdymas.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja pateikė argumentus dėl pirkimo PVM atskaitos taikymo, nurodė, kad pripažinus, jog ji vykdė ekonominę veiklą, jai turi būti suteikiama pirkimo PVM atskaita už įsigyta butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo įsiregistravusi PVM mokėtoja, todėl teise į PVM atskaitą negali pasinaudoti.

5. Apmokestinamųjų pajamų už 2006 m. pareiškėja negavo. Perskaičiavus pareiškėjos GPM prievolę už 2007 m. darytina išvada, kad ji 2007 m. gavo 224 577 Lt individualios veiklos pajamų, patyrė leidžiamų atskaitymų 112 381 Lt, taigi, apmokestinamosios pajamos sudaro 112 196 Lt. Pareiškėja, pažeisdama, GPMĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 28 851 Lt GPM.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – A. A. atstovė – advokatė Justina Eugenija Alimienė (2010 m. lapkričio 17 d. atstovavimo sutartis (b. l. 52)), remdamasi pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamus sprendimus. Advokatė J. E. Alimienė pateikė, be kita ko: Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2006 m. vasario 21 d. preliminarios buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-54), mokėjimo nurodymų kopijas (b. l. 55-56).

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdyje pareiškėjos – A. A. atstovė S. B. (2009 m. liepos 9 d. įgaliojimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51; Komisijos byla (b. l. 14, 28))) pritarė advokatei J. E. Alimienei ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti bei panaikinti skundžiamus sprendimus.

3. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Juodkaitė (2009 m. gruodžio 31 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. (1.27-04-2)-117-57 (b. l. 50)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentavusius ir reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. Tikrinamojo laikotarpio pradžioje – 2004 m. sausio 1 d. – pareiškėja turėjo šį nekilnojamą turtą: butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garažą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garažą (duomenys neskelbtini), Kaune, butą (duomenys neskelbtini), Kaune, butą su garažu (duomenys neskelbtini), Kaune, butą (duomenys neskelbtini), Jonavoje (sprendimas Nr. (04)-K3-138 (b. l. 18-27)).

2. Pareiškėjos patikrinimo metu nustatyti, be kita ko, šie 2005–2007 metais vykdyti sandoriai, susiję su nekilnojamuoju turtu (sprendimas Nr. (04)-K3-138 (b. l. 18-27); Inspekcijos atsiliepimas (b. l. 37-40)):

2.1. 2005 metais:

2.1.1. Pareiškėja 2005 m. kovo 22 d. pardavė garažą (duomenys neskelbtini), Kaune.

2.1.2. Pareiškėja 2005 m. balandžio 5 d. pardavė butą (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat butą su garažu (duomenys neskelbtini), Kaune (įsigytas pagal 2002 m. liepos 21 d. sutartį).

2.1.3. Pareiškėjos sutuoktinis L. A. 2005 m. birželio 13 d. įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, namo statybai.

2.1.4. Pareiškėja su sutuoktiniu 2005 m. lapkričio 10 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

2.1.5. Pareiškėja su sutuoktiniu iš UAB „Beržolė“ 2005 m. gruodžio 19 d. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Kaune, už 116 000 Lt (žr. ir PVM sąskaitą faktūrą, serija ABB Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla (b. l. 13, 27))).

2.2. 2006 metais:

2.2.1. Pareiškėja su sutuoktiniu pagal 2006 m. kovo 29 d. sutartį pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, už 145 000 Lt.

2.2.2. Pagal 2006 m. gruodžio 13 d. santuokinio turto dalybų sutartį pareiškėja ir jos sutuoktinis pasidalino santuokos metu pastatytus butus, esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)-3: A. A. asmeninėn nuosavybėn atiteko paminėti butai, o L. A. savo turto dalies kompensacijos atsisakė.

2.2.3. Pagal 2006 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį A. A. su sutuoktiniu pardavė butą nebaigtame statyti name (baigtumas – 69 proc.), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt.

2.2.4. Pareiškėja pagal 2006 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, padovanojo savo motinai S. B. (dovanojimo sutartyje nurodyta, kad butas pagal 2006 m. gruodžio 27 d. turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 219 000 Lt, turto apžiūros data – 2006 m. gruodžio 19 d.) (S. B. šį butą pardavė pagal 2007 m. sausio 10 d. prikimo–pardavimo sutartį už 195 000 Lt).

2.3. 2007 metais:

2.3.1. Pagal 2007 m. kovo 1 d. santuokinio turto dalybų sutartį pareiškėja ir jos sutuoktinis santuokos metu pastatytą butą, esantį (duomenys neskelbtini)-1, pasidalino tokia tvarka: A. A. asmeninėn nuosavybėn atiteko paminėtas butas, o L. A. savo turto dalies kompensacijos atsisakė.

2.3.2. Pareiškėja pagal 2007 m. kovo 16 d. dovanojimo sutartį butą, esantį (duomenys neskelbtini)-2, Kaune, perleido savo tėvui A. V. (pagal 2007 m. kovo 14 d. turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 250 000 Lt, turto apžiūros data – 2007 m. kovo 6 d.; remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2007 m,. balandžio 26 d. šio buto vidutinė rinkos vertė buvo 172 552 Lt).

2.3.3. Pareiškėjos tėvas, A. V. 2007 m. balandžio 6 d. padovanotą butą, esantį (duomenys neskelbtini)-2, Kaune, pardavė už 250 000 Lt.

2.3.4. Pareiškėja su sutuoktiniu 2007 m. gegužės 3 d. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, butų pirkėjams už 40 000 Lt.

2.3.5. Pareiškėja su sutuoktiniu 2007 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „YIT Kausta būstas“ įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, už 339 000 Lt (33 000 avansas sumokėtas 2006 m. kovo 14 d., 103 000 Lt avansas – 2006 m. liepos 31 d., 60 000 Lt avansas – 2006 m. rugsėjo 4 d., likusi suma – 143 00 Lt – 2007 m. rugsėjo 11 d. (žr. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2006 m. vasario 21 d. preliminarios buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-54), mokėjimo nurodymų kopijas (b. l. 55-56))).

3. Kauno apskrities VMI III Patikrinimų skyrius, vykdydamas pavedimą Nr. AU2-25, atliko A. A. kompleksinį mokestinį patikrinimą (patikrinti šie mokesčiai: PVM, GPM, VSD įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos; mokesčių mokėtoja verslo liudijimų 2006 m. ir 2007 m. nebuvo įsigijusi, individualios veiklos neįregistravusi, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja neįsiregistravusi) ir 2009 m. kovo 12 d. patikrinimo akte Nr. AU16-14 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. AU16-14), taikydamas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, papildomai apskaičiavo148 588 Lt, iš jų: 74 744 Lt PVM, 20 835 Lt PVM delspinigių, (duomenys neskelbtini) 627Lt GPM, 4 737 Lt GPM delspinigių, 1097 Lt VSD įmokų, 548 Lt VSD įmokų baudą (sprendimas Nr. (04)-K3-138 (b. l. 18-27)).

Rezoliucinė dalis

4. Kauno apskrities VMI viršininko pavaduotojas, išnagrinėjęs Kauno apskrities VMI 2009 m. kovo 12 d. patikrinimo aktą Nr. AU16-14, 2009 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. (04)-K3-138 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 18-27) nusprendė:

4.1. Iš dalies patvirtinti patikrinimo aktą Nr. AU16-14: 44 999 Lt PVM, 11 971 Lt PVM delspinigių, 29 205 Lt GPM, 2 967 Lt GPM delspinigių, 647 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 450 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 324 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 225 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, iš viso – 90 788 Lt.

4.2. Skirti šias baudas: 4 500 Lt PVM baudą, 2 921 Lt GPM baudą, iš viso – 7 421 Lt.

4.3. Nurodyti A. A. sumokėti į biudžeto ir surenkamąją sąskaitą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus VSD lėšų surenkamąją sąskaitą atitinkamas apskaičiuotas sumas.

5. Sprendime Nr. (04)-K3-138 (b. l. 18-27) inter alia konstatuota:

5.1. Iš A. A. 2006 m. ir 2007 m. vykdytų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sandorių sekos darytina išvada, kad A. A. nekilnojamąjį turtą įsigijo ne asmeniniams tikslams – gyventi, nes įsigijusi nekilnojamąjį turtą, jį pardavė arba dovanojo tėvams. Pareiškėja, įsigijusi butą (duomenys neskelbtini), Kaune, nesiruošė jame gyventi, o jį įrenginėjo ir pardavė. Remiantis surinkta informacija, buto dovanojimo tėvui sandoris buvo sudarytas tik tam, kad A. A. išvengtų mokesčių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nors A. A. ir jos sutuoktinis nėra įregistravę prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos, jų 2006 m. ir 2007 m. vykdyti nekilnojamojo turto sandoriai atitinka visus individualios veiklos požymius: sudaromiems sandoriams būdingas tęstinumas (perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą bei turi galimybes tokius sandorius sudaryti ir ateityje), savarankiškumas (mokesčių mokėtojai patys sprendžia su savo veikla susijusius klausimus bei patys padengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu), ekonominė nauda, t. y. A. A. su sutuoktiniu, pirkdami žemės sklypus, statydami namus arba pirkdami butus, juos įrenginėdami ne savo poreikiams, o parduodami, siekė ekonominės naudos.

5.3. A. A. ir jos šeimos nariai iš anksto suplanavo nekilnojamojo turto dalybas ir dovanojimą vienas kitam, išvengdami atitinkamų mokesčių mokėjimo. Dovanojimo sandoriai savo turiniu neatitinka mokesčių įstatymo tikslo ir prasmės, nors formaliai teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Pajamos, gautos iš pareiškėjos tėvui dovanoto buto pardavimo pripažįstamos A. A. pajamomis. A. A. pirmą individualios veiklos sandorį įvykdė 2006 m. kovo mėn., todėl nuo šios datos ji vykdė individualią veiklą.

6. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 68-225 patvirtino Kauno apskrities VMI sprendimą Nr. (04)-K3-138 (sprendimas Nr. 68-370 (b. l. 14-15; Komisijos byla (b. l. 11-12, 35-36)); sprendimas Nr. S-352(7-309/2009) (Komisijos byla (b. l. 43-54))).

7. Komisija, 2009 m. rugsėjo 29 d. posėdyje išnagrinėjusi Pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 31 d. skundą dėl Inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 68-225, 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352(7-309/2009) „Dėl A. A. 2009-08-31 skundo“ (Komisijos byla (b. l. 43-54)) nuspendė panaikinti sprendimą Nr. 68-225 ir perduoti pareiškėjos skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Komisija sprendime Nr. S-352(7-309/2009), be kita ko, konstatavo:

7.1. Nekilnojamąjį turtą (butus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, bei (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune) pareiškėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo kartu su sutuoktiniu, šie nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandoriai buvo sudaromi nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiai pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėja ir jos sutuoktinis patys sudarydavo nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, savarankiškai sprendė, kam ir už kokią kainą parduoti ar kitaip perleisti nekilnojamąjį turtą, dengė patirtas išlaidas, t. y. veiklą vykdė savarankiškai.

7.2. Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu įsigijo neįrengtą butą ((duomenys neskelbtini), Kaune,), jį įrengė ir pardavė, taip pat įsigijo 2,4 a žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame vykdė trijų butų kotedžo statybą, t. y. suformavo tris nekilnojamojo turto objektus ir juos perleido, taip pat padalino žemės sklypą ir jį pardavė butų pirkėjams. Pareiškėjos atveju, vertinant individualios veiklos buvimą, atsižvelgiama į butų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimą, nes buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimas motinai ir vėlesnis šio buto pardavimas nepriskirtas individualiai pareiškėjos ir jos sutuoktinio veiklai. Taigi, nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas) pagrindžia šios pareiškėjos veiklos tęstinumo požymį.

7.3. Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2005 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. spalio 28 d.) buvo motinystės atostogose ir pajamų, susijusių su darbo santykiais, negavo, tuo tarpu pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo pagrindinis jos pajamų šaltinis. Tai, kad nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos sudarė didesnę dalį negu už jį gautos pajamos, nereiškia, kad pareiškėja nesiekė gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos: siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos gali būti ir nuostolingų sandorių. Individualiai veiklai konstatuoti įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia veikla būtų visada pelninga, kad ekonominė nauda butų gaunama tik pelno pavidalu: svarbu, kad tam tikra veikla būtų siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, kad tokia veikla iš esmės būtų savarankiškas, tęstinis asmens verslas, komercinė veikla.

7.4. Atmestini pareiškėjos argumentai dėl sudarytų nekilnojamojo turto sandorių atsitiktinumo, t. y. jog jie buvo skirti asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėja skunde bei paaiškinimuose mokesčių administratoriui nurodo, jog tiek bute (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek viename bute iš statomo trijų butų kotedžo (duomenys neskelbtini), Kaune, ji ketino apsigyventi, tačiau pareiškėja jau buvo įsigijusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, jame statė gyvenamąjį namą, kuriame taip pat ketino apsigyventi. Tačiau šio mokestinio ginčo pagrindą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra parduoti, o žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, statomame gyvenamajame name pareiškėja nėra apsigyvenusi. Pareiškėja nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. vasario 10 d. deklaravo gyvenamąją vietą motinai, S. B., priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl buto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo motyvų (butas prastos kokybės, virš įvažiavimo, visiškai netiko jos šeimai, buvo priversta jį pirkti, nes priešingu atveju nebūtų atgavę pradinio įnašo už buto statybą) atmestini kaip nepatvirtinantys sudaryto buto pardavimo sandorio atsitiktinumo, kadangi prieš perkant būstą buvo aiški jo buvimo vieta, kokybė, tačiau nepriklausomai nuo to butas buvo pirktas (UAB „Beržolė“ direktorius paaiškino, jog 2005 m. pabaigoje, baigus namo (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos darbus, su pirkėjais buvo pasirašomos notarinės butų pirkimo–pardavimo sutartys, visi pirkėjai su pastatyto būsto kokybe sutiko; pareiškėjos ir jos sutuoktinio atstovė Komisijos posėdyje paaiškino, kad, užsisakant butą statomame name (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėja ir jos sutuoktinis matė tik projektą, o šiame name buvo likę tik trys patys blogiausi butai). Taigi, butas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įsigytas individualiai veiklai vykdyti, t. y. jį įrengti ir parduoti, o ne jame apsigyventi.

7.5. Pasak pareiškėjos, trijų butų kotedžas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo statomas, siekiant jame apsigyventi visai šeimai, t. y. pareiškėjos šeimai, pareiškėjos motinai ir tėvui, kurie padėtų Pareiškėjai auginti neįgalų vaiką. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja ar jos tėvai realiai ketino statomuose butuose apsigyventi. Pareiškėja paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su sutuoktiniu nusprendė parduoti, nes trūko lėšų jį įrengti, kitus du butus jie ketino padovanoti pareiškėjos tėvams ir tikėjosi, jog jie ten apsigyvens. Tačiau sprendimai dėl minėtų butų pardavimo buvo priimti dar prieš padovanojant juos tėvams: buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkėjas R. M. paaiškinime nurodė, jog skelbimą apie parduodamą butą surado internete 2006 m. gruodžio mėn. pradžioje, derybos dėl šio buto pardavimo vyko tų pačių metų gruodžio viduryje (šio buto dovanojimo motinai sandoris sudarytas 2006 m. gruodžio 28 d., o pirkimo pardavimo sutartis – 2007 m. sausio 10 d.), analogiškos faktinės aplinkybės nustatytos ir dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl pareiškėjos teiginiai dėl 3 butų kotedžo statybos ir vieno buto pardavimo vertintini tik kaip gynybinė pozicija, neparemta objektyviais įrodymais.

7.6. Pareiškėjos tikrinamuoju laikotarpiu vykdytiems nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriams buvo būdingas savarankiškumas, tęstinumas ir versliškumas, todėl ginčo sandorių atžvilgiu pagrįstai yra konstatuotas individualios veiklos vykdymas.

7.7. Pinigai už buto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimą turėjo būti perduoti pareiškėjai, nes, priešingu atveju, pareiškėja ir jos sutuoktinis nebūtų turėję lėšų namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, statyti ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigyti. Pasak Pareiškėjos ir jos sutuoktinio, 2006 m. gruodžio mėn. pabaigoje jie nusprendė parduoti vieną iš trijų butų statomame kotedže (duomenys neskelbtini). Kaune, nes jiems trūko pinigų, tačiau butas (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigytas 2007 m. rugsėjo 12 d. už 339 000 Lt, 103 000 Lt avansą sumokant 2006 m. liepos 31 d. Tuo tarpu jokių kitų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių be trijų butų kotedžo (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėja ir jos sutuoktinis 2006 m. pabaigoje ir 2007 m. nesudarė (pažymėtina, kad pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo pagrindinis šios šeimos pajamų šaltinis). Taigi, pajamos už parduotą butą (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrįstai pripažintos Pareiškėjos pajamomis.

7.8. Šioje byloje ginčijamas ir gautų individualios veikios pajamų dydžio nustatymo pagrįstumas, t. y. mokesčių administratorius pareiškėjos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo pajamomis pripažino 160 000 Lt, tai pagrįsdamas iš esmės tik pirkėjo A. Š. paaiškinimais mokesčių administratoriui, kuriuose jis nurodo, jog banke gavo 160 000 Lt paskolą, iš kurios 130 000 Lt pervedė pareiškėjai į sąskaitą, o 30 000 Lt perdavė grynaisiais, tačiau remiantis notariškai patvirtinta 2006 m. kovo 29 d. minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, šio turto kaina – 14 5000 Lt, be to, banko ir A. Š. 2006 m. kovo 8 d. sudarytoje kredito sutartyje nurodyta perkamo buto vertė – 145 000 Lt. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus dėl gautų pajamų už parduotą butą dydžio ją patikimumo aspektu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatytas didesnės nei 15 000 Lt sumos gavimo faktas, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis neteisingai deklaravo 145 000 Lt pajamas iš minėto turto pardavimo, o todėl atitinkamai turi būti perskaičiuojami pareiškėjai mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos.

7.9. Mokesčių administratorius neteisingai nustatė pareiškėjos individualios veiklos pajamų dydį pagal 2007 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pirkėjams dalimis parduotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune. Mokesčių administratorius pripažino, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimas ir vėlesnis jo pardavimas nepriskirtinas nei pareiškėjos, nei jos sutuoktinio individualiai veiklai, todėl šio buto pirkėjui 55/224 dalių žemės sklypo, kuris tiesiogiai, susijęs su jam parduotu butu, pardavimas ir gautos 10 000 Lt pajamos taip pat nepriskirtinos pareiškėjos individualios veiklos pajamoms. Todėl pareiškėjai sprendimu Nr. 68-225 apskaičiuoti mokesčiai ir su jais susijusios sumos turi būti atitinkamai perskaičiuoti.

7.10. Centrinis mokesčių administratorius, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos skundą, turi atsižvelgti į Komisijos argumentus dėl individualios veiklos pajamų dydžio ir atitinkamai perskaičiuoti pareiškėjai mokėtinus mokesčius ir su jais susijusias sumas.

8. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 68-370 „Dėl A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2009-06-08 skundo“ (b. l. 14-15; Komisijos byla (b. l. 11-12, 35-36)) nusprendė:

8.1. Patvirtinti Kauno apskrities VMI 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (04)-K3-138 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 647 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 450 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 324 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 225 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą.

8.2. Pakeisti Kauno apskrities VMI 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (04)-K3-138 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 44 999 Lt PVM, 11 971 Lt PVM delspinigių, 4 500 Lt PVM baudą, 29 205 Lt GPM, 2 967 Lt GPM delspinigių, 2 921 Lt GPM baudą t. y. vietoje minėtų sumų nurodyti pareiškėjai sumokėti į biudžetą 43 092 Lt PVM, 11 424 Lt PVM delspinigių, 4 309 Lt PVM baudą, 28 851 Lt GPM, 2 931 Lt GPM delspinigių, 2885 GPM baudą.

9. Inspekcija sprendime Nr. 68-370 (b. l. 14-15; Komisijos byla (b. l. 11-12, 35-36)) inter alia konstatavo:

9.1. Kauno apskrities VMI patikrinimo akte, Kauno apskrities VMI sprendime bei Komisijos sprendime fiksuoti pareiškėjos vykdytos individualios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo veiklos faktai konstatuoti ir pagrįsti neginčijamais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pareiškėjos mokestinių prievolių faktinis bei juridinis apskaičiavimo pagrindas yra pakankamai išaiškintas ir byloje nekyla abejonių dėl vykdytos individualios veiklos bei iš pastarosios veiklos gautų pajamų pripažinimo pareiškėjos B klasės pajamomis ir jų atitinkamo apmokestinimo. Šią aplinkybę patvirtino ir Komisija savo sprendime, nurodydama, kad mokesčių administratoriaus išvados dėl pareiškėjos parduotų nekilnojamojo turto objektų priskyrimo pareiškėjos vykdytos individualios veiklos pajamoms yra pagrįstos.

9.2. Pakartotinai nagrinėti pareiškėjos iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų priskyrimo individualios veiklos pajamoms ir atitinkamo jų apmokestinimo faktą netikslinga. Inspekcija laikosi savo sprendime Nr. 68-225 išdėstytos ir Komisijos sprendimu iš esmės patvirtintos pozicijos; tokiu būdu, pareiškėjos skundo dėl Kauno apskrities VMI sprendimo Nr. (04)-K3-138 argumentacija iš naujo neanalizuojama, nes pakartotinai pareiškėjos skundas nagrinėjamas dėl pareiškėjai apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų perskaičiavimo.

9.3. Dėl mokėtino PVM:

9.3.1. Pareiškėja ir jos sutuoktinis 2006 m. gavo 235 000 Lt pajamų (145 000 Lt už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 90 000 Lt už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune), iš kurių pareiškėja gavo pusę pajamų, t. y. 117500 Lt. Pagal ankstesnį apskaičiavimą buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo pajamomis buvo pripažinta 160 000 Lt suma, tačiau Komisija konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis neteisingai deklaravo 145 000 Lt pajamas iš minėto turto pardavimo, t. y. ginčo buto pardavimo pajamos sudaro ne 160 000 Lt, bet 145 000 Lt.

9.3.2. 2007 m. sutuoktiniai gavo 30 000 Lt iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaune, pardavimo, iš kurių pareiškėja gavo pusę pajamų, t. y. 15 000 Lt. Pagal ankstesnį apskaičiavimą buvo nurodoma, kad sutuoktiniai 2007 m. gavo 40 000 Lt iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaune, pardavimo. Tačiau, įvertinant, jog Komisijos sprendime konstatuota, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimas Pareiškėjos motinai ir vėlesnis šio buto pardavimas nepriskirtinas nei pareiškėjos, nei jos sutuoktinio individualiai veiklai, konstatuotina, kad šio buto pirkėjui 55/224 dalių žemės sklypo, kuris yra tiesiogiai susijęs su jam parduotu butu, pardavimas ir gautos 10 000 Lt pajamos taip pat nepriskirtinos pareiškėjos individualios veiklos pajamoms. Be to, pareiškėja 2007 m. gavo 250 000 Lt pajamų iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.

Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjai tikrinamajame laikotarpyje, atsižvelgiant į Komisijos sprendimo pastabas, apskaičiuojama 382 500 Lt apmokestinamųjų pajamų.

9.3.3. Vadovaujantis PVMĮ nuostatomis, pareiškėja neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 43 092 Lt PVM; nuo papildomai apskaičiuotos mokėtinos PVM sumos, remiantis PVMĮ 123 straipsnio 1 dalimi ir MAĮ 96-97 straipsniais, pareiškėjai apskaičiuojami PVM delspinigiai – 11 424 Lt.

9.4. Dėl mokėtino GPM: pareiškėja 2006 m. apmokestinamųjų pajamų negavo; perskaičiavus pareiškėjos GPM prievolę už 2007 m., pareiškėjos individualios veiklos pajamos 2007 m. sudarė 224 577 Lt, leidžiami atskaitymai – 112 381 Lt, taigi, apmokestinamosios pajamos 2007 m. sudarė 112 196 Lt. Pareiškėja, pažeisdama GPMĮ nuostatas, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 28 851 Lt GPM; nuo papildomai apskaičiuoto mokėtino GPM apskaičiuojami 2 931 Lt GPM delspinigiai.

9.5. Dėl baudų: vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, į tai, kad pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pareiškėjai skiriamos 10 proc. papildomai priskaičiuoto PVM (4 309 Lt) ir 10 proc. papildomai priskaičiuoto GPM (2 885 Lt) baudos.

10. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010 m. balandžio 27 d. posėdyje (dalyvaujant A. A. atstovėms – S. B. ir advokatei Justinai Eugenijai Alimienei) išnagrinėjusi mokesčių mokėtojos – A. A. 2010 m. sausio 22 d. skundą dėl Inspekcijos sprendimo Nr. 68-370, 2010 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. S-152(7-33/2010) „Dėl A. A. 2010-01-22 skundo“ (b. l. 9-13; Komisijos byla (b. l. 66-70)) nusprendė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 68-370. Komisija sprendime Nr. S-152(7-33/2010) inter alia nurodė:

10.1. Šio mokestinio ginčo pagrindą sudaro Inspekcijos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 68-370, kuriame, atsižvelgiant į Komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) išvadas, buvo iš naujo nagrinėjamas pareiškėjos skundas, pagrįstumo vertinimas.

10.2. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 31 d. skundą, 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352(7-309/2009) konstatavo, jog pareiškėjos tikrinamuoju t. y. laikotarpiu (2006–2007 metais) vykdytiems nekilnojamojo turto (butų (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, bei (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune) įsigijimo ir pardavimo sandoriams buvo būdingas savarankiškumas, tęstinumas ir versliškumas, todėl vykdytų sandorių atžvilgiu pagrįstai konstatuotas individualios ir ekonominės veiklos vykdymas. Komisija dėl gautų individualios veiklos pajamų dydžio pareiškėjos skundą iš dalies tenkino, sumažindama pareiškėjai priskirtas individualios veiklos pajamas (Komisija konstatavo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo pajamomis pripažintina ne 160 000 Lt suma, o 145 000 Lt suma, pareiškėjai nepriskirtinos 10 000 Lt pajamos iš 55/224 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo, nes šis sklypas tiesiogiai susijęs su parduotu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio dovanojimas ir vėlesnis pardavimas nepriskirtas nei pareiškėjos, nei jos sutuoktinio individualiai veiklai)., tačiau Komisija, atsižvelgdama į tai, kad mokesčių administravimo funkcija jai nepriskirta ir ji negali pati apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokėtinų mokesčių, pareiškėjos skundą perdavė nagrinėti iš naujo ir atitinkamai perskaičiuoti pareiškėjai mokėtinus mokesčius bei su jais susijusias sumas.

10.3. Nei pareiškėja, nei mokesčių administratorius MAĮ 159 straipsnyje nustatyta apskundimo teismui tvarka nepasinaudojo ir Komisijos sprendimo Nr. S-352(7-309/2009) neskundė. Juk faktiškai mokestinės prievolės pareiškėjai nepanaikintos (mokesčių įstatymų pažeidimai buvo konstatuoti), tik buvo pavesta Inspekcijai perskaičiuoti mokestinės prievolės dydį.

10.4. Inspekcija, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos skundą, atsižvelgė į Komisijos sprendimo motyvus. Kadangi Inspekcijos ir Komisijos pozicija dėl pareiškėjos vykdytų sandorių pripažinimo individualia ir ekonomine veikla yra ta pati, Inspekcija pagrįstai iš naujo pareiškėjos skundo argumentų šiuo klausimu nenagrinėjo, o pagrįstai atsižvelgė į Komisijos sprendimo motyvus ir savo sprendime apsiribojo pareiškėjai mokėtinų mokesčių bei su jais susijusių sumų perskaičiavimu.

10.5. Pareiškėja dėl Inspekcijos atlikto mokėtinų mokesčių perskaičiavimo nesutikimo motyvų nepateikė, todėl Komisija tik vertina, ar Inspekcijos pateikti mokesčių ir su jais susijusių sumų perskaičiavimai yra teisingi.

10.6. Pareiškėja skunde iš naujo pakartojo argumentus dėl jos vykdytų nekilnojamojo turto sandorių pripažinimo individualia bei ekonomine veikla pagrįstumo, tačiau Komisija, atsižvelgdama į tai, kad šie pareiškėjos skundo argumentai buvo išnagrinėti ir įvertinti Komisijos sprendime Nr. S-352(7-309/2009), kuris nebuvo apskųstas, iš naujo pareiškėjos skundo argumentų neanalizuoja ir savo argumentų dėl pareiškėjos vykdytos veiklos pripažinimo individualia bei ekonomine veikla nekartoja.

10.7. Pareiškėja skunde papildomai pateikė argumentus dėl pirkimo PVM atskaitos taikymo, tačiau pagal PVMĮ 57 straipsnio 1 dalį teisę į PVM atskaitą turi tik PVM mokėtojai, tuo tarpu byloje nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo įsiregistravusi PVM mokėtoja, todėl pareiškėja negali pasinaudoti teise į PVM atskaitą.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja – A. A. prašo teismą panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. S-152(7-33/2010) „Dėl A. A. 2010-01-22 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 68-370 „Dėl A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2009-06-08 skundo“ bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (04)-K3-138 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Teismas įvertins skundžiamus sprendimus iš esmės.

2. Dėl individualios veiklos pripažinimo

2.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje inter alia nustatyta, kad:

Minėta, kad pareiškėjos patikrinimo metu nustatyti, be kita ko, šie 2005–2007 metais vykdyti sandoriai, susiję su nekilnojamuoju turtu (sprendimas Nr. (04)-K3-138 (b. l. 18-27); Inspekcijos atsiliepimas (b. l. 37-40)):

– 2005 metais:

a) pareiškėja 2005 m. kovo 22 d. pardavė garažą (duomenys neskelbtini), Kaune;

b) pareiškėja 2005 m. balandžio 5 d. pardavė butą (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat butą su garažu (duomenys neskelbtini), Kaune (įsigytas pagal 2002 m. liepos 21 d. sutartį);

c) pareiškėjos sutuoktinis L. A. 2005 m. birželio 13 d. įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, namo statybai;

d) pareiškėja su sutuoktiniu 2005 m. lapkričio 10 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune;

e) pareiškėja su sutuoktiniu iš UAB „Beržolė“ 2005 m. gruodžio 19 d. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Kaune, už 116 000 Lt (žr. ir PVM sąskaitą faktūrą, serija ABB Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla (b. l. 13, 27))).

– 2006 metais:

a) pareiškėja su sutuoktiniu pagal 2006 m. kovo 29 d. sutartį pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, už 145 000 Lt;

b) pagal 2006 m. gruodžio 13 d. santuokinio turto dalybų sutartį pareiškėja ir jos sutuoktinis pasidalino santuokos metu pastatytus butus, esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini): A. A. asmeninėn nuosavybėn atiteko paminėti butai, o L. A. savo turto dalies kompensacijos atsisakė;

c) pagal 2006 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį A. A. su sutuoktiniu pardavė butą nebaigtame statyti name (baigtumas – 69 proc.), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt;

d) pareiškėja pagal 2006 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, padovanojo savo motinai S. B. (dovanojimo sutartyje nurodyta, kad butas pagal 2006 m. gruodžio 27 d. turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 219 000 Lt, turto apžiūros data – 2006 m. gruodžio 19 d.) (S. B. šį butą pardavė pagal 2007 m. sausio 10 d. prikimo–pardavimo sutartį už 195 000 Lt).

– 2007 metais:

a) pagal 2007 m. kovo 1 d. santuokinio turto dalybų sutartį pareiškėja ir jos sutuoktinis santuokos metu pastatytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasidalino tokia tvarka: A. A. asmeninėn nuosavybėn atiteko paminėtas butas, o L. A. savo turto dalies kompensacijos atsisakė;

b) pareiškėja pagal 2007 m. kovo 16 d. dovanojimo sutartį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, perleido savo tėvui A. V. (pagal 2007 m. kovo 14 d. turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 250 000 Lt, turto apžiūros data – 2007 m. kovo 6 d.; remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2007 m,. balandžio 26 d. šio buto vidutinė rinkos vertė buvo 172 552 Lt);

c) pareiškėjos tėvas, A. V. 2007 m. balandžio 6 d. padovanotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavė už 250 000 Lt;

d) pareiškėja su sutuoktiniu 2007 m. gegužės 3 d. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, butų pirkėjams už 40 000 Lt;

e) pareiškėja su sutuoktiniu 2007 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „YIT Kausta būstas“ įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, už 339 000 Lt (33 000 avansas sumokėtas 2006 m. kovo 14 d., 103 000 Lt avansas – 2006 m. liepos 31 d., 60 000 Lt avansas – 2006 m. rugsėjo 4 d., likusi suma – 143 00 Lt – 2007 m. rugsėjo 11 d. (žr. Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2006 m. vasario 21 d. preliminarios buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-54), mokėjimo nurodymų kopijas (b. l. 55-56))).

2.2. Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad mokesčių administratoriai pareiškėjos – A. A. 2005–2007 metais vykdytą veiklą, susijusią su nekilnojamo turto pirkimu–pardavimu, nepagrįstai kvalifikavo kaip individualią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, taip pat nurodė sumokėti nustatyto dydžio mokesčius, delspinigius bei baudas, atitinkamai – naikinti skundžiamus sprendimus: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ar kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, aiškindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą individualios veiklos apibrėžimą, nurodė, kad, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veikos rūšims.

2.2.1. Vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas, kas savo ruožtu reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Konstatuotina, kad mokesčių administratoriai surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja vykdė individualią turto pirkimo–pardavimo veiklą, taip pat sprendimuose nurodė pareiškėjos nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo sandorius, sudarytus 2005–2007 metais.

Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2005 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. spalio 28 d.) buvo motinystės atostogose ir pajamų, susijusių su darbo santykiais, negavo, tuo tarpu pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo pagrindinis pareiškėjos pajamų šaltinis. Tai, kad nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos sudarė didesnę dalį nei už jį gautos pajamos, nereiškia, kad pareiškėja nesiekė gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti ir nuostolingų sandorių. Individualiai veiklai konstatuoti įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia veikla būtų visada pelninga, kad ekonominė nauda būtų gaunama tik pelno pavidalu, svarbu, kad tam tikra veikla būtų siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, kad tokia veikla iš esmės būtų savarankiškas, tęstinis asmens verslas, komercinė veikla.

2.2.2. Konstatuotina ir tai, jog minėta nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo veikla (atsispindinti iš byloje nustatytų sandorių) yra ne tik komercinė, bet ir savarankiška, nes parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Butus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo kartu su sutuoktiniu, šio nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandoriai buvo sudaromi nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėja ir jos sutuoktinis patys sudarydavo nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, savarankiškai sprendė kam, už kokią kainą parduoti ar kitaip perleisti nekilnojamąjį turtą, dengė patirtas išlaidas, t. y. veiklą vykdė savarankiškai. Taigi, minėta veikla buvo ir savarankiška, ir versliška.

2.2.3. Pažymėtina ir tai, kad nevienkartinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas), sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį.

2.2.4. Atsakovė ir Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl sudarytų nekilnojamojo turto sandorių atsitiktinumo, t. y. jog jie buvo skirti asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėja nurodė, jog tiek bute (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek viename bute iš statomo trijų butų kotedžo (duomenys neskelbtini), Kaune, ji ketino apsigyventi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja jau buvo įsigijusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame statė gyvenamąjį namą, kuriame taip pat ketino apsigyventi. Tačiau šio mokestinio ginčo pagrindą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra parduoti, o žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, statomame gyvenamajame name pareiškėja iki šiol nėra apsigyvenusi. Pareiškėja nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. vasario 10 d. deklaravo gyvenamąją vietą motinai, S. B., priklausančiame bute ((duomenys neskelbtini), Kaunas). Pareiškėja nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo parduotas dėl jo prastos kokybės, visiškai netiko šeimai, taip pat nurodo, jog buvo priversta jį pirkti, nes priešingu atveju nebūtų atgavę pradinio įnašo už buto statybą, tačiau visuma bylos aplinkybių leidžia teigti, kad šiuos argumentus Komisija pagrįstai atmetė kaip nepatvirtinančius sudaryto buto pardavimo sandorio atsitiktinumą. Taigi, butas naujai statomame name buvo įsigytas individualiai veiklai vykdyti (jį įrengti ir parduoti), o ne jame apsigyventi, todėl pareiškėjos argumentai apie vėliau paaiškėjusią buto kokybę ir jo netinkamumą apsigyventi atmestini.

2.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjos – A. A. veikla parduodant minėtus nekilnojamojo turto objektus yra versliška, savarankiška, tęstinio pobūdžio, kuria buvo siekiama gauti ekonominės naudos, todėl ji buvo pagrįstai apmokestinta.

3. Teismas, įvertinęs įrodymų, susijusių su A. A. pagal 2007 m. kovo 1 d. santuokinio turto dalybų sutartį priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 93,80 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau perleisto jos tėvui 2007 m. kovo 16 d. dovanojimo sandoriu, kurį pareiškėjos tėvas pardavė (pareiškėjos tėvas A. V., praėjus 22 dienoms po dovanojimo, t. y. nepasinaudojęs dovana, 2007 m. balandžio 6 d. šį butą pardavė už 250 000 Lt), visetą, daro išvadą, kad mokesčių administratoriai pagrįstai įvertino, kad pajamos, gautos už šio buto pardavimą, priklauso pareiškėjai: itin mažas laiko tarpas tarp visų sandorių įrodo, kad pareiškėja siekė perkelti mokesčio bazę.

4. Pabrėžtina, kad, nepaisant to, jog teismas vertino pareiškėjos veiklos individualumo pobūdį, kad analizavo skundžiamus sprendimus iš esmės, Komisijos sprendimas Nr. S-152(7-33/2010) yra visiškai pagrįstas ir tuo aspektu, kad jame nebuvo nagrinėjamas mokestinis ginčas iš esmės, nes tai buvo atlikta įsiteisėjusiame ir galiojančiame Komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352(7-309/2009) (Komisijos byla, b. l. 43-54). Dar daugiau, Komisijos sprendimas Nr. S-152(7-33/2010) yra pagrįstas ir tuo aspektu, kad jame yra tiksliai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, įmokos, baudos, delspinigiai, nes iš esmės jie buvo apskaičiuoti įsiteisėjusiame ir galiojančiame Komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352(7-309/2009) (Komisijos byla, b. l. 43-54).

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad skundžiamų sprendimų nėra pagrindo panaikinti, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos – A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėErnestas SpruogisDonatas Vansevičius