- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- Ik-3197-815/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02351-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Ernestas Spruogis, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Justina Eugenija Alimienė
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Editai Sakalinskaitei, dalyvaujant pareiškėjos – A. A. atstovėms – S. B. ir advokatei Justinai Eugenijai Alimienei, atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausiajai specialistei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – A. A. skundą atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja – A. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 4-8) kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. S-152(7-33/2010) „Dėl A. A. 2010-01-22 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-152(7-33/2010));
1.2. panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir atsakovė) 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 68-370 „Dėl A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2009-06-08 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 68-370);
1.3. panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (04)-K3-138 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (04)-K3-138).
2. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.3. Komisija sprendime Nr. S-152(7-33/2010) nusistatė neteisingas bylos nagrinėjimo ribas ir visiškai neteisingai atsisakė pareiškėjos skundą nagrinėti visa apimtimi. Pareiškėjai nebuvo jokios prasmės skųsti Komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. S-352(7-309/2009), kadangi šiuo sprendimu Inspekcijos sprendimas Nr. 68-225 buvo paikintas visa apimtimi, bet ne jo dalis, kaip nurodyta motyvuose, t. y. paminėto Inspekcijos sprendimo panaikinimas pareiškėją tenkino, todėl ji laukė skundo išnagrinėjimo iš naujo rezultatų.
2.5. Dėl veiklos versliškumo ir tęstinumo
2.5.1. Pareiškėja jokios komercinės veiklos nevykdė, tuo metu augino nesveiką vaiką ir visi veiksmai buvo susieti tik su šeimos poreikių tenkinimu, o Inspekcija veiklos versliškumu / darbu tikrinamuoju laikotarpiu (2006–2007 metais) pripažino 2006–2007 m. vykdytus sandorius, susijusius su butais Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. 1 ir Nr. 3 bei žemės sklypu prie butų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune.
2.5.2. Pirmasis butas (duomenys neskelbtini) 43 kv. m ploto yra naujos statybos butas, kuris buvo įgytas jaunai šeimai besilaukiant kūdikio, 2005 m. balandžio 11 d. įnešus avansinį įnašą – 15 200 Lt. 2005 m. gegužės 31 d. gimė neįgalus vaikas (diagnozė – smegenų hidrocefalija), tuo metu susirgo ir pareiškėjos vyras – L. A., 2005 m. rugpjūčio 30 d. jam išoperuotas galvos auglys. Mažas buto plotas ir jo dislokacija virš pravažiavimo arkos kenkė šeimos narių sveikatai, girdėjosi triukšmas, jautėsi vibracija, bet butą reikėjo išpirkti, kadangi priešingu atveju būtų prarastas 15 200 Lt avansas, kuris pagal sutartį negrąžinamas. Tik dėl šios priežasties už šį butą pilnai sumokėjo ir jį įsigijo, nors tuo metu buvo akivaizdu, kad šeimos poreikių jis nebeatitinka. Dėl to butas parduotas 2006 m. kovo 29 d. su ekonominiu nuostoliu. Šeimoje susidariusios sąlygos yra išimtinės, už šį parduotą butą gautos lėšos neargumentuotai priskiriamos individualios veiklos pajamoms.
2.5.3. Atsiradus galimybei įsigyti sklypą, šeima nutarė bendromis lėšomis kartu su tėvais pasistatyti ir kartu apsigyventi viename name (kotedže). Tik dėl dokumentacijos tvarkymo supaprastinimo kotedžas buvo statomas pareiškėjos vardu. Buvo pasirašyti su abiem tėvais tarpusavio susitarimai dėl bendros statybos. Tačiau statybos pabrango, pritrūko pinigų, todėl nebaigta statyba nedelsiant atsidalinta ir parduota. Atsidalinimai buvo įforminti dovanojimo tėvams sutartimis pagal kurias nei iš tėvo, nei iš motinos jokių piniginių lėšų pareiškėja negavo, įrodymų apie jos iš tėvų turėtas kokias nors pajamas mokesčių administratorius neturi, nors atliko išsamius patikrinimus. Mokesčių inspekcija pastebėjo net tėvo pareiškėjai į sąskaitą pervestus 25 Lt anūkui kaip kalėdinę dovaną. Jeigu dovanojimo sutartis būtų apsimestinė, negi pareiškėja leistų į savo sąskaitą tėvui pervesti 25Lt, kad Inspekcija juos nurodytų savo aktuose.
2.5.4. (duomenys neskelbtini), Kaune, statomi butai ir žemės sklypas, minimi Inspekcijos akte, nors ir perleisti tėvams atskirais dovanojimo sandoriais, yra viename objekte ir, savaime suprantama, buvo statyti siekiant suformuoti vieną turtinį vienetą šeimai su žemės sklypu kaip priklausiniu. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu tai turėtų būti vertinama kaip vieno sandorio sudedamosios dalys ir tokie sandoriai negali būti vertinami nei tęstiniais, nei atsikartojančiais. Nenustatyta, kad jais siekta pelno, pareiškėja už savo nebaigtos statybos dalį net neatgavo turėtų sąnaudų, kurias mokesčių administratorius įvertino 98 272 Lt. Pareiškėjai priklausiusį butą teko parduoti už 90 000 Lt. Aplinkybės privertusios šeimai taikytis prie staigiai besikeičiančios šeimyninės padėties – iškirtinės dviejų šeimos narių smegenų ligos – negali būti įvertinamos kaip veikla, kuria siekiama gauti ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.
2.5.5. Nė vienu iš sandorių pareiškėja jokio pelno negavo net pagal Inspekcijos paskaičiavimus. Pareiškėjai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu jos mokestinė bazė nustatyta už tėvo parduotą butą. Šuo atveju pažeistas mokestinis principas „nėra pajamų, nėra mokesčių“, taip pat teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principai, kadangi už motinos parduotą turtą jos gautų sumų mokesčių administratorius nepriskyrė pareiškėjos pajamoms, o į tėvo asmeninę sąskaitą įplaukusios sumos priskirtos ir įtrauktos į pareiškėjos apmokestinimo bazę.
2.5.6. Skundžiami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsniui, konstituciniam lygybės prieš įstatymą principui, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kuria remiantis, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, be kita ko, būtina nustatyti požymių visumą: veiklos savarankiškumą, versliškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimo buvimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta ne tik šių požymių visuma, bet ir nė vienas iš paminėtų požymių.
II
Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 37-40) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą pateikia tokius argumentus.
3. Dėl individualios veiklos
3.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus individualios veiklos požymius yra konstatavęs, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme išvardytoms veiklos rūšims. Pareiškėjos vykdyta veikla atitiko GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje individualią veiklą apibūdinančius požymius, todėl ginčo sandorių atžvilgiu pagrįstai yra konstatuotas individualios veiklos vykdymas.
3.2. GPMĮ prasme savarankiška pripažįstama tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. Butus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune pareiškėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo kartu su sutuoktiniu, šio nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandoriai buvo sudaromi nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėja ir jos sutuoktinis patys sudarydavo nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, savarankiškai sprendė, kam, už kokią kainą parduoti ar kitaip perleisti nekilnojamąjį turtą, dengė patirtas išlaidas, t. y. veiklą vykdė savarankiškai.
3.3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl veiklos tęstinumo požymio buvimo, reikšmingomis gyventojo veiklos aplinkybėmis pripažįstamas nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas). Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu įsigijo neįrengtą butą ((duomenys neskelbtini), Kaune,), jį įrengė ir pardavė, taip pat įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame vykdė trijų butų kotedžo statybą, t. y. suformavo tris nekilnojamojo turto objektus ir juos perleido, taip pat padalino žemės sklypą ir jį pardavė butų pirkėjams. Pareiškėjos atveju, vertinant individualios veiklos buvimą, buvo atsižvelgiama į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimą, nes buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimas motinai ir vėlesnis šio buto pardavimas nepriskirtas individualiai pareiškėjos ir jos sutuoktinio veiklai. Taigi, nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas) pagrindžia tokios pareiškėjos veiklos tęstinumo požymį.
3.4. Sprendžiant dėl veiklos versliškumo požymio buvimo turi būti konstatuotas gyventojo siekimas gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šis požymis reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, tačiau individualią veiklą galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigydamas asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti konkrečios rūšies individualioje veikloje, bet atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau, praėjus net keleriems metams po turto įsigijimo; taigi, individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kada, ir ar būtent tai konkrečiai veiklai, kuria asmuo, sudarydamas šiuos sandorius, pradėjo verstis, atitinkamas turtas buvo įgytas.
Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2005 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. spalio 28 d.) buvo motinystės atostogose ir pajamų, susijusių su darbo santykiais, negavo, tuo tarpu pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo pagrindinis pareiškėjos pajamų šaltinis. Tai, kad nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos sudarė didesnę dalį nei už jį gautos pajamos, nereiškia, kad pareiškėja nesiekė gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti ir nuostolingų sandorių. Individualiai veiklai konstatuoti įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia veikla būtų visada pelninga, kad ekonominė nauda būtų gaunama tik pelno pavidalu, svarbu, kad tam tikra veikla būtų siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, kad tokia veikla iš esmės būtų savarankiškas, tęstinis asmens verslas, komercinė veikla.
3.5. Atsakovė ir Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl sudarytų nekilnojamojo turto sandorių atsitiktinumo, t. y. jog jie buvo skirti asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėja nurodė, jog tiek bute (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek viename bute iš statomo 3 butų kotedžo (duomenys neskelbtini), Kaune, ji ketino apsigyventi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja jau buvo įsigijusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame statė gyvenamąjį namą, kuriame taip pat ketino apsigyventi. Tačiau šio mokestinio ginčo pagrindą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra parduoti, o žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, statomame gyvenamajame name pareiškėja iki šiol taip pat nėra apsigyvenusi. Pareiškėja nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. vasario 10 d. deklaravo gyvenamąją vietą motinai – S. B. priklausančiame bute ((duomenys neskelbtini), Kaunas). Pareiškėja nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo parduotas dėl jo prastos kokybės, visiškai netiko šeimai, taip pat nurodo, jog buvo priversta jį pirkti, nes priešingu atveju nebūtų atgavę pradinio įnašo už buto statybą, tačiau visuma bylos aplinkybių leidžia teigti, kad šiuos argumentus Komisija pagrįstai atmetė kaip nepatvirtinančius sudaryto buto pardavimo sandorio atsitiktinumą: UAB „Beržolė“ direktorius paaiškino, jog 2005 m. pabaigoje, baigus namo (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos darbus, su pirkėjais buvo pasirašomos notarinės butų pirkimo–pardavimo sutartys, visi pirkėjai su pastatyto būsto kokybe sutiko; be to, pareiškėjos ir jos sutuoktinio atstovė Komisijos posėdyje paaiškino, kad, užsisakant butą statomame name (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėja ir jos sutuoktinis matė tik projektą, šiame name buvo likę tik trys butai – patys blogiausi. Šios faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad prieš perkant būstą buvo aiški jo buvimo vieta ir kokybė, tačiau nepriklausomai nuo to butas buvo pirktas. Taigi, butas naujai statomame name buvo įsigytas individualiai veiklai vykdyti (jį įrengti ir parduoti), o ne jame apsigyventi, todėl pareiškėjos argumentai apie vėliau paaiškėjusią buto kokybę ir jo netinkamumą apsigyventi atmestini.
3.6. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja ar jos tėvai ketino apsigyventi statomame trijų butų kotedže (duomenys neskelbtini), Kaune, priešingai, pareiškėja paaiškinime vietos mokesčių administratoriui nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini)-3, Kaune, ji kartu su sutuoktiniu nusprendė parduoti, nes trūko lėšų jį įrengti, tuo tarpu kitus du butus jie ketino padovanoti pareiškėjos tėvams ir tikėjosi, jog jie ten apsigyvens. Tačiau sprendimai dėl minėtų butų pardavimo buvo priimti dar prieš padovanojant juos tėvams: buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkėjas paaiškinime nurodė, jog skelbimą apie parduodamą butą rado internete 2006 m. gruodžio mėn. pradžioje, o derybos dėl šio buto pardavimo vyko tų pačių metų gruodžio viduryje (šio buto dovanojimo motinai sandoris buvo sudarytas 2006 m. gruodžio 28 d., o pirkimo pardavimo sutartis – 2007 m. sausio 10 d.), analogiškos faktinės aplinkybės nustatytos ir dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Todėl Komisija pagrįstai pareiškėjos skunde Komisijai išdėstytus teiginius dėl trijų butų kotedžo statybos ir vieno buto pardavimo vertino tik kaip pareiškėjos gynybinę poziciją, neparemtą objektyviais įrodymais.
4. Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatų taikymo 2007 m. kovo 16 d. dovanojimo sandoriui
4.1. Pareiškėja ir jos sutuoktinis L. A. pagal 2007 m. kovo 1 d. santuokinio turto dalybų sutartį santuokos metu pastatytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 93,80 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalino taip: pareiškėjai asmeninėn nuosavybėn atiteko butas, o L. A. savo turto dalies kompensacijos atsisakė; šį butą pareiškėja 2007 m. kovo 16 d. dovanojimo sutartimi perleido savo tėvui A. V.
4.2. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2007 m. kovo 14 d. turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ pažymą Nr.(duomenys neskelbtini) buvo įvertintas 250 000 Lt, turto apžiūros data – 2007 m. kovo 6 d.; šios bendrovės teigimu, turto vertinimo pažymą 2007 m. kovo 6 d. užsakė pareiškėja. Valstybės įmonės Registro centro duomenimis, vidutinė šio buto rinkos vertė 2007 m. balandžio 26 d. buvo 172 552 Lt. Pareiškėjos tėvas A. V., praėjus 22 dienoms po dovanojimo, t. y. nepasinaudojęs dovana, 2007 m. balandžio 6 d. šį butą pardavė už 250 000 Lt.
Šalies argumentai
4.3. Pareiškėja Komisijai buvo nurodžiusi, kad butą (duomenys neskelbtini), Kaune, savo tėvui dovanojo, siekdama, kad jis ten apsigyventų, kartu su pareiškėjos šeima ir pareiškėjos motina, tačiau iš šio buto pirkėjos paaiškinimo matyti, kad sprendimas dėl buto pardavimo buvo priimtas dar prieš dovanojimo sandorio įforminimą (2007 m. kovo mėn.), be to, žemės sklypą, kuriame yra pastatytas 3 butų kotedžas, pareiškėjos sutuoktinis 2007 m. gegužės 3 d. pardavė tiesiogiai pirkėjams, nors butai buvo padovanoti pareiškėjos tėvams. Taigi, pareiškėjos nurodytas dovanojimo sandorio tikslas (kad bute apsigyventų jos tėvas, kuris tuo metu gyveno Utenos r. savivaldybėje, sodyboje) yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės.
4.4. Pareiškėja nesutinka, kad už parduotą butą gautos pajamos (250 000 Lt) pripažintos jos pajamomis, nes, pasak pareiškėjos, būtent jos tėvas disponavo gautais pinigais. Pareiškėjos tėvas paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, kad už gautus pinigus pirko neregistruojamos žemės ūkio technikos, liko apie 30 000 Lt, vėliau paaiškino, kad pinigus (100 000 Lt) išėmė iš bankomato ir panaudojo arkliui pirkti iš nepažįstamo žmogaus, žemei įdirbti, taip pat skyrė maistui ir kitoms reikmėms, o kiek turi pinigų, negali pasakyti saugumo sumetimais, t. y. pareiškėjos tėvo parodymai dėl pinigų panaudojimo yra nenuoseklūs. Pareiškėjos tėvas operatyvaus patikrinimo metu parodė tariamai įsigytus senus žemės ūkio padargus, tuo tarpu naujos žemės ūkio technikos nebuvo, įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Be to, nustatyta, kad gauti pinigai (250 000 Lt) ir palūkanos (1 326,55 Lt) iš Pareiškėjos tėvo sąskaitos buvo nuimti banko kortele iš bankomatų Kaune, pinigus nuosekliai nuimant kiekvieną dieną arba kas keletą dienų, iš viso – 251 300 Lt, likusi pinigų suma – 25 Lt pervesta į Pareiškėjos sąskaitą banko pavedimu, nurodant mokėjimo paskirtį – dovana. Pareiškėjos motina po 2009 m. rugsėjo 29 d. Komisijos posėdžio papildomai pateikė Komisijai naujus įrodymus, kuriais grindžiamas pareiškėjos tėvo pinigų panaudojimas: sudarytos vieno mėnesio terminuotų indėlių sutartys dėl daugiau negu 60 000 Lt (sutartys sudarytos 2009 m. spalio 5 d., t. y. po Komisijos posėdžio) ir 2009 m. spalio 7 d. įsigytas butas (duomenys neskelbtini), Kaune. Šie įrodymai tik patvirtina, kad byloje esantys pareiškėjos tėvo paaiškinimai bei teikiami įrodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs.
4.5. Tiek Inspekcija tiek Komisija išanalizavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudarytų nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandorių, taip pat šių asmenų paaiškinimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo, padarė išvadą, kad pinigai už buto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimą turėjo būti perduoti pareiškėjai, nes, priešingu atveju, pareiškėja ir jos sutuoktinis nebūtų turėję lėšų namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, statyti ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigyti. Pasak pareiškėjos ir jos sutuoktinio, 2006 m. gruodžio mėn. pabaigoje jie nusprendė parduoti vieną iš trijų butų statomame kotedže (duomenys neskelbtini), Kaune, nes jiems trūko pinigų. Nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įsigytas 2007 m. rugsėjo 12 d. už 339 000 Lt, sumokant už šį butą 103 000 Lt avansą 2006 m. liepos 31 d. Tuo tarpu jokių kitų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių be 3 butų kotedžo (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėja ir jos sutuoktinis 2006 m. pabaigoje ir 2007 m. nesudarė (pažymėtina, kad pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo pagrindinis šios šeimos pajamų šaltinis).
4.6. 2007 m. kovo 16 d. ginčo turto dovanojimo sandoriu buvo padidinta ginčo turto įsigijimo kaina ir tokiu būdu išvengta GPM bei PVM į biudžetą mokėjimo, todėl pajamos už parduotą butą (duomenys neskelbtini) Kaune, pagrįstai pripažintos pareiškėjos pajamomis.
4.7. Inspekcija sprendime Nr. 68-370 nustatė, kad pareiškėja apmokestinamųjų pajamų už 2006 m. negavo, tuo tarpu, perskaičiavus GPM prievolę už 2007 m., padaryta išvada, kad pareiškėja 2007 m. gavo 224 577 Lt individualios veiklos pajamų, patyrė leidžiamų atskaitymų 112 381 Lt ir apmokestinamosios pareiškėjos pajamos yra 112 196 Lt, tokiu būdu pareiškėja, pažeisdama GPMĮ 6 straipsnio 3 dalį, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 28 851 Lt GPM; už papildomai apskaičiuotą mokėtiną GPM pareiškėjai vadovaujanti pagrįstai apskaičiuota 2 931 Lt GPM delspinigių suma bei 10 proc. dydžio GPM bauda – 2 885 Lt.
5. Dėl ekonominės veiklos
6. Dėl VSD įmokų
Pareiškėja pirmą individualios veiklos sandorį įvykdė 2006 m. kovo mėn., todėl nuo šios datos laikoma, kad pareiškėja vykdė individualią veiklą. Kadangi Pareiškėja 2006 m. apmokestinamųjų pajamų negavo, buvo motinystės atostogose, tai VSD įmokų mokestinės prievolės pareiškėjai neatsirado. Pareiškėjos 2007 m. pajamos (atėmus pareiškėjai apskaičiuotą 28 851 Lt GPM) sudarė 83 345 Lt, t. y. buvo didesnės negu 12 minimalių mėnesinių atlyginimų. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) nuostatas, už 2007 m. neapskaičiavo 647 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai ir 450 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, todėl pareiškėjai pagrįstai, vadovaujantis VSDĮ 16 straipsnio 2 dalimi, papildomai apskaičiuota 1 097 Lt VSD įmokų suma ir paskirta 50 proc. (548 Lt) papildomai apskaičiuotų VSD įmokų bauda.
7. Dėl Komisijos sprendimų
III
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 42) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus
Šalies argumentai
4. Pareiškėja pateikė argumentus dėl pirkimo PVM atskaitos taikymo, nurodė, kad pripažinus, jog ji vykdė ekonominę veiklą, jai turi būti suteikiama pirkimo PVM atskaita už įsigyta butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo įsiregistravusi PVM mokėtoja, todėl teise į PVM atskaitą negali pasinaudoti.
5. Apmokestinamųjų pajamų už 2006 m. pareiškėja negavo. Perskaičiavus pareiškėjos GPM prievolę už 2007 m. darytina išvada, kad ji 2007 m. gavo 224 577 Lt individualios veiklos pajamų, patyrė leidžiamų atskaitymų 112 381 Lt, taigi, apmokestinamosios pajamos sudaro 112 196 Lt. Pareiškėja, pažeisdama, GPMĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 28 851 Lt GPM.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjos – A. A. atstovė – advokatė Justina Eugenija Alimienė (2010 m. lapkričio 17 d. atstovavimo sutartis (b. l. 52)), remdamasi pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamus sprendimus. Advokatė J. E. Alimienė pateikė, be kita ko: Papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2006 m. vasario 21 d. preliminarios buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-54), mokėjimo nurodymų kopijas (b. l. 55-56).
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje pareiškėjos – A. A. atstovė S. B. (2009 m. liepos 9 d. įgaliojimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51; Komisijos byla (b. l. 14, 28))) pritarė advokatei J. E. Alimienei ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti bei panaikinti skundžiamus sprendimus.
3. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Juodkaitė (2009 m. gruodžio 31 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. (1.27-04-2)-117-57 (b. l. 50)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentavusius ir reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:
1. Tikrinamojo laikotarpio pradžioje – 2004 m. sausio 1 d. – pareiškėja turėjo šį nekilnojamą turtą: butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garažą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garažą (duomenys neskelbtini), Kaune, butą (duomenys neskelbtini), Kaune, butą su garažu (duomenys neskelbtini), Kaune, butą (duomenys neskelbtini), Jonavoje (sprendimas Nr. (04)-K3-138 (b. l. 18-27)).
2. Pareiškėjos patikrinimo metu nustatyti, be kita ko, šie 2005–2007 metais vykdyti sandoriai, susiję su nekilnojamuoju turtu (sprendimas Nr. (04)-K3-138 (b. l. 18-27); Inspekcijos atsiliepimas (b. l. 37-40)):
2.1.1. Pareiškėja 2005 m. kovo 22 d. pardavė garažą (duomenys neskelbtini), Kaune.
2.1.3. Pareiškėjos sutuoktinis L. A. 2005 m. birželio 13 d. įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, namo statybai.
2.1.4. Pareiškėja su sutuoktiniu 2005 m. lapkričio 10 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.
2.1.5. Pareiškėja su sutuoktiniu iš UAB „Beržolė“ 2005 m. gruodžio 19 d. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Kaune, už 116 000 Lt (žr. ir PVM sąskaitą faktūrą, serija ABB Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla (b. l. 13, 27))).
2.2.3. Pagal 2006 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį A. A. su sutuoktiniu pardavė butą nebaigtame statyti name (baigtumas – 69 proc.), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt.
2.3.1. Pagal 2007 m. kovo 1 d. santuokinio turto dalybų sutartį pareiškėja ir jos sutuoktinis santuokos metu pastatytą butą, esantį (duomenys neskelbtini)-1, pasidalino tokia tvarka: A. A. asmeninėn nuosavybėn atiteko paminėtas butas, o L. A. savo turto dalies kompensacijos atsisakė.
Rezoliucinė dalis
4. Kauno apskrities VMI viršininko pavaduotojas, išnagrinėjęs Kauno apskrities VMI 2009 m. kovo 12 d. patikrinimo aktą Nr. AU16-14, 2009 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. (04)-K3-138 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 18-27) nusprendė:
6. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 68-225 patvirtino Kauno apskrities VMI sprendimą Nr. (04)-K3-138 (sprendimas Nr. 68-370 (b. l. 14-15; Komisijos byla (b. l. 11-12, 35-36)); sprendimas Nr. S-352(7-309/2009) (Komisijos byla (b. l. 43-54))).
7. Komisija, 2009 m. rugsėjo 29 d. posėdyje išnagrinėjusi Pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 31 d. skundą dėl Inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 68-225, 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352(7-309/2009) „Dėl A. A. 2009-08-31 skundo“ (Komisijos byla (b. l. 43-54)) nuspendė panaikinti sprendimą Nr. 68-225 ir perduoti pareiškėjos skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Komisija sprendime Nr. S-352(7-309/2009), be kita ko, konstatavo:
7.2. Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu įsigijo neįrengtą butą ((duomenys neskelbtini), Kaune,), jį įrengė ir pardavė, taip pat įsigijo 2,4 a žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame vykdė trijų butų kotedžo statybą, t. y. suformavo tris nekilnojamojo turto objektus ir juos perleido, taip pat padalino žemės sklypą ir jį pardavė butų pirkėjams. Pareiškėjos atveju, vertinant individualios veiklos buvimą, atsižvelgiama į butų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimą, nes buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimas motinai ir vėlesnis šio buto pardavimas nepriskirtas individualiai pareiškėjos ir jos sutuoktinio veiklai. Taigi, nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas) pagrindžia šios pareiškėjos veiklos tęstinumo požymį.
7.3. Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2005 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. spalio 28 d.) buvo motinystės atostogose ir pajamų, susijusių su darbo santykiais, negavo, tuo tarpu pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo pagrindinis jos pajamų šaltinis. Tai, kad nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos sudarė didesnę dalį negu už jį gautos pajamos, nereiškia, kad pareiškėja nesiekė gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos: siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos gali būti ir nuostolingų sandorių. Individualiai veiklai konstatuoti įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia veikla būtų visada pelninga, kad ekonominė nauda butų gaunama tik pelno pavidalu: svarbu, kad tam tikra veikla būtų siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, kad tokia veikla iš esmės būtų savarankiškas, tęstinis asmens verslas, komercinė veikla.
7.4. Atmestini pareiškėjos argumentai dėl sudarytų nekilnojamojo turto sandorių atsitiktinumo, t. y. jog jie buvo skirti asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėja skunde bei paaiškinimuose mokesčių administratoriui nurodo, jog tiek bute (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek viename bute iš statomo trijų butų kotedžo (duomenys neskelbtini), Kaune, ji ketino apsigyventi, tačiau pareiškėja jau buvo įsigijusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, jame statė gyvenamąjį namą, kuriame taip pat ketino apsigyventi. Tačiau šio mokestinio ginčo pagrindą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra parduoti, o žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, statomame gyvenamajame name pareiškėja nėra apsigyvenusi. Pareiškėja nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. vasario 10 d. deklaravo gyvenamąją vietą motinai, S. B., priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl buto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo motyvų (butas prastos kokybės, virš įvažiavimo, visiškai netiko jos šeimai, buvo priversta jį pirkti, nes priešingu atveju nebūtų atgavę pradinio įnašo už buto statybą) atmestini kaip nepatvirtinantys sudaryto buto pardavimo sandorio atsitiktinumo, kadangi prieš perkant būstą buvo aiški jo buvimo vieta, kokybė, tačiau nepriklausomai nuo to butas buvo pirktas (UAB „Beržolė“ direktorius paaiškino, jog 2005 m. pabaigoje, baigus namo (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos darbus, su pirkėjais buvo pasirašomos notarinės butų pirkimo–pardavimo sutartys, visi pirkėjai su pastatyto būsto kokybe sutiko; pareiškėjos ir jos sutuoktinio atstovė Komisijos posėdyje paaiškino, kad, užsisakant butą statomame name (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėja ir jos sutuoktinis matė tik projektą, o šiame name buvo likę tik trys patys blogiausi butai). Taigi, butas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įsigytas individualiai veiklai vykdyti, t. y. jį įrengti ir parduoti, o ne jame apsigyventi.
7.5. Pasak pareiškėjos, trijų butų kotedžas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo statomas, siekiant jame apsigyventi visai šeimai, t. y. pareiškėjos šeimai, pareiškėjos motinai ir tėvui, kurie padėtų Pareiškėjai auginti neįgalų vaiką. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja ar jos tėvai realiai ketino statomuose butuose apsigyventi. Pareiškėja paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su sutuoktiniu nusprendė parduoti, nes trūko lėšų jį įrengti, kitus du butus jie ketino padovanoti pareiškėjos tėvams ir tikėjosi, jog jie ten apsigyvens. Tačiau sprendimai dėl minėtų butų pardavimo buvo priimti dar prieš padovanojant juos tėvams: buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkėjas R. M. paaiškinime nurodė, jog skelbimą apie parduodamą butą surado internete 2006 m. gruodžio mėn. pradžioje, derybos dėl šio buto pardavimo vyko tų pačių metų gruodžio viduryje (šio buto dovanojimo motinai sandoris sudarytas 2006 m. gruodžio 28 d., o pirkimo pardavimo sutartis – 2007 m. sausio 10 d.), analogiškos faktinės aplinkybės nustatytos ir dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl pareiškėjos teiginiai dėl 3 butų kotedžo statybos ir vieno buto pardavimo vertintini tik kaip gynybinė pozicija, neparemta objektyviais įrodymais.
7.6. Pareiškėjos tikrinamuoju laikotarpiu vykdytiems nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandoriams buvo būdingas savarankiškumas, tęstinumas ir versliškumas, todėl ginčo sandorių atžvilgiu pagrįstai yra konstatuotas individualios veiklos vykdymas.
7.7. Pinigai už buto (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimą turėjo būti perduoti pareiškėjai, nes, priešingu atveju, pareiškėja ir jos sutuoktinis nebūtų turėję lėšų namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, statyti ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigyti. Pasak Pareiškėjos ir jos sutuoktinio, 2006 m. gruodžio mėn. pabaigoje jie nusprendė parduoti vieną iš trijų butų statomame kotedže (duomenys neskelbtini). Kaune, nes jiems trūko pinigų, tačiau butas (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigytas 2007 m. rugsėjo 12 d. už 339 000 Lt, 103 000 Lt avansą sumokant 2006 m. liepos 31 d. Tuo tarpu jokių kitų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių be trijų butų kotedžo (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėja ir jos sutuoktinis 2006 m. pabaigoje ir 2007 m. nesudarė (pažymėtina, kad pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo pagrindinis šios šeimos pajamų šaltinis). Taigi, pajamos už parduotą butą (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrįstai pripažintos Pareiškėjos pajamomis.
7.8. Šioje byloje ginčijamas ir gautų individualios veikios pajamų dydžio nustatymo pagrįstumas, t. y. mokesčių administratorius pareiškėjos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo pajamomis pripažino 160 000 Lt, tai pagrįsdamas iš esmės tik pirkėjo A. Š. paaiškinimais mokesčių administratoriui, kuriuose jis nurodo, jog banke gavo 160 000 Lt paskolą, iš kurios 130 000 Lt pervedė pareiškėjai į sąskaitą, o 30 000 Lt perdavė grynaisiais, tačiau remiantis notariškai patvirtinta 2006 m. kovo 29 d. minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, šio turto kaina – 14 5000 Lt, be to, banko ir A. Š. 2006 m. kovo 8 d. sudarytoje kredito sutartyje nurodyta perkamo buto vertė – 145 000 Lt. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus dėl gautų pajamų už parduotą butą dydžio ją patikimumo aspektu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatytas didesnės nei 15 000 Lt sumos gavimo faktas, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis neteisingai deklaravo 145 000 Lt pajamas iš minėto turto pardavimo, o todėl atitinkamai turi būti perskaičiuojami pareiškėjai mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos.
9.3.2. 2007 m. sutuoktiniai gavo 30 000 Lt iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaune, pardavimo, iš kurių pareiškėja gavo pusę pajamų, t. y. 15 000 Lt. Pagal ankstesnį apskaičiavimą buvo nurodoma, kad sutuoktiniai 2007 m. gavo 40 000 Lt iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaune, pardavimo. Tačiau, įvertinant, jog Komisijos sprendime konstatuota, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimas Pareiškėjos motinai ir vėlesnis šio buto pardavimas nepriskirtinas nei pareiškėjos, nei jos sutuoktinio individualiai veiklai, konstatuotina, kad šio buto pirkėjui 55/224 dalių žemės sklypo, kuris yra tiesiogiai susijęs su jam parduotu butu, pardavimas ir gautos 10 000 Lt pajamos taip pat nepriskirtinos pareiškėjos individualios veiklos pajamoms. Be to, pareiškėja 2007 m. gavo 250 000 Lt pajamų iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.
Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjai tikrinamajame laikotarpyje, atsižvelgiant į Komisijos sprendimo pastabas, apskaičiuojama 382 500 Lt apmokestinamųjų pajamų.
10.5. Pareiškėja dėl Inspekcijos atlikto mokėtinų mokesčių perskaičiavimo nesutikimo motyvų nepateikė, todėl Komisija tik vertina, ar Inspekcijos pateikti mokesčių ir su jais susijusių sumų perskaičiavimai yra teisingi.
10.6. Pareiškėja skunde iš naujo pakartojo argumentus dėl jos vykdytų nekilnojamojo turto sandorių pripažinimo individualia bei ekonomine veikla pagrįstumo, tačiau Komisija, atsižvelgdama į tai, kad šie pareiškėjos skundo argumentai buvo išnagrinėti ir įvertinti Komisijos sprendime Nr. S-352(7-309/2009), kuris nebuvo apskųstas, iš naujo pareiškėjos skundo argumentų neanalizuoja ir savo argumentų dėl pareiškėjos vykdytos veiklos pripažinimo individualia bei ekonomine veikla nekartoja.
10.7. Pareiškėja skunde papildomai pateikė argumentus dėl pirkimo PVM atskaitos taikymo, tačiau pagal PVMĮ 57 straipsnio 1 dalį teisę į PVM atskaitą turi tik PVM mokėtojai, tuo tarpu byloje nustatyta, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo įsiregistravusi PVM mokėtoja, todėl pareiškėja negali pasinaudoti teise į PVM atskaitą.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja – A. A. prašo teismą panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. S-152(7-33/2010) „Dėl A. A. 2010-01-22 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 68-370 „Dėl A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2009-06-08 skundo“ bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (04)-K3-138 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Teismas įvertins skundžiamus sprendimus iš esmės.
2.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje inter alia nustatyta, kad:
Minėta, kad pareiškėjos patikrinimo metu nustatyti, be kita ko, šie 2005–2007 metais vykdyti sandoriai, susiję su nekilnojamuoju turtu (sprendimas Nr. (04)-K3-138 (b. l. 18-27); Inspekcijos atsiliepimas (b. l. 37-40)):
a) pareiškėja su sutuoktiniu pagal 2006 m. kovo 29 d. sutartį pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, už 145 000 Lt;
b) pagal 2006 m. gruodžio 13 d. santuokinio turto dalybų sutartį pareiškėja ir jos sutuoktinis pasidalino santuokos metu pastatytus butus, esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini): A. A. asmeninėn nuosavybėn atiteko paminėti butai, o L. A. savo turto dalies kompensacijos atsisakė;
a) pagal 2007 m. kovo 1 d. santuokinio turto dalybų sutartį pareiškėja ir jos sutuoktinis santuokos metu pastatytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasidalino tokia tvarka: A. A. asmeninėn nuosavybėn atiteko paminėtas butas, o L. A. savo turto dalies kompensacijos atsisakė;
2.2.1. Vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas, kas savo ruožtu reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Konstatuotina, kad mokesčių administratoriai surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja vykdė individualią turto pirkimo–pardavimo veiklą, taip pat sprendimuose nurodė pareiškėjos nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo sandorius, sudarytus 2005–2007 metais.
Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2005 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. spalio 28 d.) buvo motinystės atostogose ir pajamų, susijusių su darbo santykiais, negavo, tuo tarpu pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo buvo pagrindinis pareiškėjos pajamų šaltinis. Tai, kad nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos sudarė didesnę dalį nei už jį gautos pajamos, nereiškia, kad pareiškėja nesiekė gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti ir nuostolingų sandorių. Individualiai veiklai konstatuoti įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia veikla būtų visada pelninga, kad ekonominė nauda būtų gaunama tik pelno pavidalu, svarbu, kad tam tikra veikla būtų siekiama gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, kad tokia veikla iš esmės būtų savarankiškas, tęstinis asmens verslas, komercinė veikla.
2.2.2. Konstatuotina ir tai, jog minėta nekilnojamojo turto įsigijimo, pardavimo ar kitokio perleidimo veikla (atsispindinti iš byloje nustatytų sandorių) yra ne tik komercinė, bet ir savarankiška, nes parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Butus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėja bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo kartu su sutuoktiniu, šio nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandoriai buvo sudaromi nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui. Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Pareiškėja ir jos sutuoktinis patys sudarydavo nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, savarankiškai sprendė kam, už kokią kainą parduoti ar kitaip perleisti nekilnojamąjį turtą, dengė patirtas išlaidas, t. y. veiklą vykdė savarankiškai. Taigi, minėta veikla buvo ir savarankiška, ir versliška.
2.2.3. Pažymėtina ir tai, kad nevienkartinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas), sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį.
2.2.4. Atsakovė ir Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl sudarytų nekilnojamojo turto sandorių atsitiktinumo, t. y. jog jie buvo skirti asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėja nurodė, jog tiek bute (duomenys neskelbtini), Kaune, tiek viename bute iš statomo trijų butų kotedžo (duomenys neskelbtini), Kaune, ji ketino apsigyventi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja jau buvo įsigijusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame statė gyvenamąjį namą, kuriame taip pat ketino apsigyventi. Tačiau šio mokestinio ginčo pagrindą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra parduoti, o žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, statomame gyvenamajame name pareiškėja iki šiol nėra apsigyvenusi. Pareiškėja nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. vasario 10 d. deklaravo gyvenamąją vietą motinai, S. B., priklausančiame bute ((duomenys neskelbtini), Kaunas). Pareiškėja nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo parduotas dėl jo prastos kokybės, visiškai netiko šeimai, taip pat nurodo, jog buvo priversta jį pirkti, nes priešingu atveju nebūtų atgavę pradinio įnašo už buto statybą, tačiau visuma bylos aplinkybių leidžia teigti, kad šiuos argumentus Komisija pagrįstai atmetė kaip nepatvirtinančius sudaryto buto pardavimo sandorio atsitiktinumą. Taigi, butas naujai statomame name buvo įsigytas individualiai veiklai vykdyti (jį įrengti ir parduoti), o ne jame apsigyventi, todėl pareiškėjos argumentai apie vėliau paaiškėjusią buto kokybę ir jo netinkamumą apsigyventi atmestini.
2.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjos – A. A. veikla parduodant minėtus nekilnojamojo turto objektus yra versliška, savarankiška, tęstinio pobūdžio, kuria buvo siekiama gauti ekonominės naudos, todėl ji buvo pagrįstai apmokestinta.
3. Teismas, įvertinęs įrodymų, susijusių su A. A. pagal 2007 m. kovo 1 d. santuokinio turto dalybų sutartį priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 93,80 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau perleisto jos tėvui 2007 m. kovo 16 d. dovanojimo sandoriu, kurį pareiškėjos tėvas pardavė (pareiškėjos tėvas A. V., praėjus 22 dienoms po dovanojimo, t. y. nepasinaudojęs dovana, 2007 m. balandžio 6 d. šį butą pardavė už 250 000 Lt), visetą, daro išvadą, kad mokesčių administratoriai pagrįstai įvertino, kad pajamos, gautos už šio buto pardavimą, priklauso pareiškėjai: itin mažas laiko tarpas tarp visų sandorių įrodo, kad pareiškėja siekė perkelti mokesčio bazę.
4. Pabrėžtina, kad, nepaisant to, jog teismas vertino pareiškėjos veiklos individualumo pobūdį, kad analizavo skundžiamus sprendimus iš esmės, Komisijos sprendimas Nr. S-152(7-33/2010) yra visiškai pagrįstas ir tuo aspektu, kad jame nebuvo nagrinėjamas mokestinis ginčas iš esmės, nes tai buvo atlikta įsiteisėjusiame ir galiojančiame Komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352(7-309/2009) (Komisijos byla, b. l. 43-54). Dar daugiau, Komisijos sprendimas Nr. S-152(7-33/2010) yra pagrįstas ir tuo aspektu, kad jame yra tiksliai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, įmokos, baudos, delspinigiai, nes iš esmės jie buvo apskaičiuoti įsiteisėjusiame ir galiojančiame Komisijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-352(7-309/2009) (Komisijos byla, b. l. 43-54).
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad skundžiamų sprendimų nėra pagrindo panaikinti, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos – A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.