Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-485-2014

Teisėjas: Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01036-2011-2

2014 m. gruodžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei - Ridikei, nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui, vertėjai Veronikai Rybalčenko, nukentėjusiojo UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Jonui Masiokui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Juozo Gaudučio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), administracijos vadovu – direktoriumi, 2007-08-20 UADB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), draudimo brokeriui iš anksto žinodamas, kad ketinamas apdrausti turtas (kilimai) yra sugadintas dar 2006-07-28, pateikė prašymą performinti įmonių draudimo sutartį, kad būtų apdraustos UAB „A.“ apyvartoje esančios turto atsargos (kilimai), nurodydamas iš anksto žinomai melagingus duomenis apie apdraudžiamo turto atsargų (kilimų) būklę ir laikymo sąlygas (pastatą, kur laikomi kilimai), t. y. prašyme melagingai nurodydamas, kad iš UAB „B. L.“ nuomojamame sandėliavimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laikomo apdraudžiamo turto (kilimų) būklė gera ir jam ten laikyti esančios sąlygos (pastato, kur laikomi kilimai, būkle) yra geros, tarp atstovaujamos UAB „A.“ ir UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ sudarė įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), kurioje naudos gavėjais nurodė jo vadovaujamos UAB „A.“ kreditorius - AB „S. b.“ ir UAB „M. b.“, kuriems pagal šią sutartį, įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo išmoka (4 000 000,00 Lt) bus mokama per pusę, t. y. lygiomis dalimis, AB „S. b.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (naudos gavėjas iki 2 000 000,00 Lt) ir UAB „M. b.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (naudos gavėjas iki 2 000 000,00 Lt). Po ko 2008-05-29 AB „S. b.“ (dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustačius, kad apdraustas turtas (kilimai), esantis (duomenys neskelbtini), yra sugadintas vandens, t. y. kad įvyko draudiminis įvykis pagal ankščiau nurodytą draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), kas buvo pagrindas naudos gavėjams: UAB „A.“ kreditoriams AB „S. b.“ ir UAB „M. b.“ pagal šią sutartį kreiptis į UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ dėl priklausančių draudimo išmokų, tokiu būdu jis apgaule pasikėsino išvengti didelės vertės turtinės prievolės, tai yra grąžinti 2 648 979,96 Lt įsiskolinimą bankui AB „S. b.“ (dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)), pagal 2006-09-25 kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-09-27 faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 585 000,00 Lt įsiskolinimą UAB „M. b.“, pagal 2007-08-17 kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ po to, kai AB „S. b.“ (dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)) 2008-05-29 kreipėsi su pranešimu apie draudiminį įvykį, prašydamas išmokėti draudiminę išmoką pagal apskaičiuotą žalos dydį, įtarusi apgaulę atsisakė UAB „A.“ kreditoriams mokėti draudimo išmokas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Juozo Gaudučio apeliacinis skundas atmetamas.

Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo motyvus teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl A. M. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, aukštesniojo teismo nuomone teismo išvados neprieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl skundžiamas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina tai, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto pateiktu įrodymų vertinimu ir interpretavimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas savo išvadas pagrindė betarpiškai teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurių analizę ir vertinimą išdėstė skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tokių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Šios nusikalstamos veikos padarymo būdas – apgaulė turi būti nustatoma visais atvejais kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010).

Pripažindamas A. M. kaltu dėl pasikėsinimo sukčiauti, apylinkės teismas tinkamai atskleidė BK 182 str. sudėties požymius nuteistojo veiksmuose, juos detalizavo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad A. M., panaudodamas apgaulę, pasikėsino išvengti didelės vertės turtinės prievolės - grąžinti 2648979,96 Lt įsiskolinimą bankui AB „S. b.“ (dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)) ir 585000,00 Lt įsiskolinimą UAB „M. b.“, t.y. būdamas UAB „A." direktoriumi ir iš anksto žinodamas, kad ketinamas apdrausti UAB „A." turtas (kilimai) yra sugadintas, draudimo brokeriui pateikė prašymą performinti įmonių draudimo sutartį, kad būtų apdraustos UAB „A." apyvartoje esančios turto atsargos (kilimai), nurodydamas iš anksto žinomai melagingus duomenis apie apdraudžiamų kilimų būklę ir laikymo sąlygas (pastatą, kur laikomi kilimai), t.y. prašyme melagingai nurodė, kad iš UAB „B. L." nuomojamame sandėliavimo pastate laikomų apdraudžiamų kilimų būklė gera ir jiems ten laikyti esančios sąlygos yra geros, ko pasėkoje buvo sudaryta su UAB DK „(duomenys neskelbtini)" įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų draudimo sutartį. Pagal šią sutartį naudos gavėjais nurodyti UAB „A.“ kreditoriai - AB „S. b." ir UAB „M. b.", kuriems pagal šią sutartį, įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo išmoka (4 000 000,00 Lt) bus mokama per pusę. Tačiau 2008-05-29 AB „S. b." nustačius, kad įvyko draudiminis įvykis, t.y. kilimai buvo sugadinti vandens, buvo kreiptasi į UAB DK „(duomenys neskelbtini)" prašant išmokėti draudiminę išmoką pagal apskaičiuotą žalos dydį, bet draudimo bendrovei įtarusi apgaulę, atsisakė UAB „A." kreditoriams mokėti draudimo išmokas. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad kilimai iki draudimo sutarties sudarymo buvo sugadinti, o A. M. tyčia apdraudė sugadintus kilimus, byloje esantys įrodymai šią versiją paneigia. Iš A. M. pareikšto kaltinimo matyti, kad jo veiksmai, kaip siekimas apgaule pasisavinti svetimą turtą, pasireiškė melagingų duomenų apie realią kilimų ir pastato, kuriame jie sandėliuojami būklę pateikimu pildant 2007-08-20 prašymą draudimo bendrovei dėl įmonių turto draudimo sutarties sudarymo, t. y., jis nurodė, jog draudžiami kilimai ir pastatas, kuriame jie saugomi yra geros būklės, nors iš tiesų kilimai jau buvo sugadinti dar iki sutarties sudarymo, o sandėliavimo pastatas netinkamas jiems saugoti. Būtent šios aplinkybės ir buvo neginčijamai įrodytos byloje esančių įrodymų analize.

Byloje esantis 2007-08-20 prašymas sudaryti įmonių turto draudimo sutartį patvirtina, kad A. M., kaip UAB „A.“ atstovas, prašyme draudimo bendrovei nurodė, kad draudžiamų kilimų būklė ir saugojimo sąlygos yra geros (t. 1, b. l. 16). 2007-08-20 Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. M., kaip UAB „A.“ atstovas su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė įmonių turto draudimo sutartį, kurios bendra draudimo suma 4000000 Lt, sutartis galioja iki 2008-08-19 (t. 1, b. l. 17). Pagal Įmonių turto draudimo taisykles Nr. (duomenys neskelbtini) pareiga pateikti visą reikalingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikos bei galimam nuostolio dydžio įvertinimui kyla draudėjui. Jis yra atsakingas už pateikiamos informacijos pilnumą ir tikslumą (t. 4, b. l. 61). Byloje esantis 2006-12-14 antstolio L. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo esančios nuotraukos, patvirtina, kad kilimų laikymo sąlygos nebuvo tinkamos dar iki 2007-08-20 prašymo pateikimo draudimo bendrovei, t.y. jame nurodyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienomis ir per stogą daugelyje vietų bėga vanduo, ant grindų telkšo balos, dauguma patalpos viduje esančių kilimų yra drėgni, dėl patalpose esančios drėgmės ir bėgančio vandens, tvyro pelėsių kvapas. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir 2007-03-21 to paties antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad tarp perduotų europadėklų su kilimais, kai kurie iš jų turi aiškių pažeidimo požymių, t.y. kilimai yra supeliję, sušlapę, neuždengti ir purvini. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad apdrausti kilimai priešingai, nei 2007-08-20 prašyme draudimo bendrovei nurodė A. M., buvo ne geros, bet prastos būklės. Šias antstolių konstatuotas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ žalų departamento vadovė D. Č., kuri nurodė, kad draudimo bendrovei nebuvo leista apžiūrėti nei prekių, nei pastato, kuriame jos buvo laikomos, nors remiantis Įmonių turto draudimo taisyklėmis, sprendžiant dėl įvykio priskyrimo ar nepriskyrimo draudiminiam įvykiui, pastatas ir apdrausti daiktai privalo būti apžiūrimi. Bendrovė tik gavusi iš D. b. nuotraukas, nustatė, kad pastato stogas leidžia vandenį, visur matyti balos, kas akivaizdžiai neatitinka draudimo sutartyje numatytų tinkamų prekių sandėliavimo sąlygų. Tai, kad A. M. žinojo apie sugadintus kilimus dar iki draudimo sutarties sudarymo, patvirtina ir FNTT tyrėjo J. D. duoti parodymai bei 2006-07-28 patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas (b. l. 156-172). Liudytojas nurodė, kad apžiūrint kilimų sandėliavimo patalpas buvo supelijusių ir sušlapusių kilimų, apie kurių būklę pasiteiravus A. M., jis paaiškino, kad jie buvo sulieti vandeniu per nesandarų stogą. Abejones dėl geros kilimų būklės iki pasirašant įmonių turto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) patvirtino ir paties A. M. 2007-05-14 Kauno apygardos teismui UAB „A.“ vardu pateiktas ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti žalą dėl sugadintų kilimų iš atsakovo UAB „B. L.“. Aplinkybes, kad kilimų atsargos, esančios (duomenys neskelbtini) nebuvo pildomos ir keičiamos, patvirtina atliktas VMI patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog realiai UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2006-04-01 iki 2007-12-31 veiklos nevykdė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) nepriklausomų ekspertų asociacijos ekspertizė buvo paskirta nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal AB (duomenys neskelbtini) ieškinį UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tikslu išsiaiškinti tikrąsias kilimų sugadinimo priežastis bei banko patirtų nuostolių dydį, be to, šios baudžiamosios bylos proceso dalyviai neturėjo galimybės pateikti klausimų ekspertams, pateikti pasiūlymus dėl ekspertizės įstaigos, išanalizuoti pateiktos medžiagos, įvertinus tai, kad ekspertizėje nurodyti duomenys dėl kilimų sugadinimo laiko nėra išsamūs, jų nepatvirtina jokie kiti šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, todėl teismas nesivadovauja šiomis ekspertų išvadomis.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2007-08-20 prašyme sudaryti įmonių turto draudimo sutartį buvo nurodyta, kad pageidaujama apdrausti prekių tik už 4 milijonus litų, nors realiai UAB „A.“ kilimų atsargos buvo gerokai didesnės, tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pačioje draudimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad draudžiama tik tam tikra konkreti, iš visų UAB „A.“ balanse esančių kilimų dalis, kas leidžia daryti išvadą, kad buvo apdrausti visi kilimai. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad draudžiamų kilimų vertė šiuo atveju neturi reikšmės A. M. veikos kvalifikavimui, kadangi apgaulės esmė buvo nurodyti melagingi duomenys apie gerą draudžiamų kilimų būklę, o ne draudimo sumos dydis, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje neįrodyta, kad buvo sugadinti kilimai, kurių vertė 4 milijonai litų. Atmestinas ir skundo argumentas, kad teismas nenustatė tikrosios vietos kur buvo sugadinti kilimai ir nepagrįstai konstatavo, kad kilimai buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) sandėlyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantis antstolės S. V. turto aprašas, sudarytas vykdant kilimų iškeldinimą iš UAB „B. L.“ priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad dalis kilimų pažeista pelėsio, sutepta purvu, pažeistos pakuotės.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje egzistavo civiliniai teisiniai santykiai draudimo srityje, todėl A. M. veikoje nėra BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties, yra atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju, panaudojant apgaulę, turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Pagal CK 6.987 str. draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. CK 6.993 str. 1 d. numatyta draudėjo pareiga prieš sudarant draudimo sutartį suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Tais atvejais, kada draudikui yra pateikiami dokumentai, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui, civiliniai teisiniai santykiai draudimo srityje perauga į baudžiamuosius, nes kaltininkas sąmoningai sudaro situaciją (pateikdamas suklastotus dokumentus), kad draudikas, suklaidintas apgaulės, sudarytų draudimo sutartį, o įvykus draudiminiam įvykiui išmokėtų draudimo išmoką.

Nustatęs ir nuosprendyje nurodęs įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarančias aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, t. y. pasikėsino apgaule išvengti didelės turtinės prievolės. Apgaulė pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „A.“ direktoriumi, iš anksto žinodamas, kad ketinamas apdrausti UAB „A.“ priklausantis turtas (kilimai) yra sugadintas, draudimo bendrovei pateikdamas prašymą performinti draudimo sutartį, įrašė žinomai melagingus duomenis apie kilimų ir pastato, kuriame jie saugomi būklę, t.y. prašyme melagingai nurodė, kad iš UAB „B. L.“ nuomojamame sandėliavimo pastate laikomų draudžiamų kilimų būklė gera ir jiems laikyti sąlygos yra geros. Šios apgaulės pasėkoje draudimo bendrovė UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ sudarė įmonių draudimo sutartį, kurioje naudos gavėjais buvo nurodyti UAB „A.“ kreditoriai – AB „S. b.“ ir UAB „M. b.“, pastariesiems dėl draudiminio įvykio turėjo būti išmokamos draudimo išmokos. Tokiais veiksmais A. M. siekė apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą ir veikė esant tiesioginei tyčiai. Kadangi nuteistojo pateiktas prašymas draudimo bendrovei su žinomai melagingais duomenimis turėjo esminę įtaką draudimo bendrovei sudarant draudimo sutartį ir būtų turėjęs išmokant draudimo išmoką, tai ši apgaulė buvo esminė. Taigi buvusių civilinių teisinių (draudimo) santykių peraugimas į baudžiamuosius konstatuotas teisingai. Tai, kad draudimo bendrovei nebuvo padaryta žala (nusikalstama veika nebaigta), lėmė aplinkybė, jog kilus abejonėms dėl draudiminio įvykio aplinkybių (kada įvyko įvykis, kokiomis aplinkybėmis, kokio dydžio patirti nuostoliai) buvo atliktas tyrimas, tačiau tai nepašalina A. M. baudžiamosios atsakomybės, nes kaltininkui realizavus dalį sukčiavimo objektyviųjų požymių, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas sukčiauti – pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Taigi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes A. M. pasikėsinusiam panaudojant apgaulę savo naudai įgyti svetimą turtą, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų reikalavimų laikėsi, bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytina aiškiai per griežta.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. M. anksčiau teistas, padarė sunkų nusikaltimą, kaltu neprisipažino, nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Paminėtos aplinkybės apibūdina A. M. kaip asmenį, sąmoningai ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo ir elgesio taisykles, taip pat kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, kad BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė, pagrindų skirti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę, nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šiuo atveju paskyrė terminuotą laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas gali užtikrinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. padarė sunkų nusikaltimą, nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu neprisipažino, daugybę kartų baustas administracine tvarka, nedirbantis. Įvertinęs paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytam tokios rūšies bausmės vidurkiui.

Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl A. M. pripažinimo kaltu padarius BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir nuteisimo dėl jos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti nuosprendį ar jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. gynėjo advokato Juozo Gaudučio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.