Telšių apylinkės teismo sprendimas

I. M. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su vyru nebegyvena kartu jau ketverius metus, vaikai yra pilnamečiai, santuoka nutrūko dėl vyro kaltės, nes prieš tai kartu gyveno Londone, tačiau vyras nusprendė grįžti atgal į Lietuvą, išvykęs kokius aštuonis mėnesius iš viso net neskambino, dabar žino, kad vyras turi kitą, kaltė pasireiškė ir tuo, kad atsakovas nenorėjo derintis, ieškoti bendros išeities, ji kartu su vyru grįžti į Lietuvą negalėjo, nes vaikai lankė mokyklą, paskui kolegiją. Prašė sau palikti pavardę „Ž.“. Turi nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir prie jo esančius statinius. Žemės sklypas iš valstybės yra išpirktas, bet nuosavybė įteisinta nėra. Dalinant turtą, prašė jai priteisti gyvenamąjį namą, o vyrui – pagalbiniai pastatai. Dėl paskolos paaiškino, kad pas notarą pasirašinėjo sutikimą įkeisti turtą, bet pagal tą patį sutikimą buvo išduota ne viena paskola, o ji sutiko įkeisti tik už vieną. Prašė juos išskirti ir padalinti turtą.

I. M. Ž. atstovė advokatė R. L. teismo posėdžio metu prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, nes atsakovas, palikęs ieškovę vieną, išvyko į Lietuvą, kur dabar gyvena su kita, prašė palikti ieškovei jos turimą pavardę. Nurodė, kad už žemės sklypą buvo mokama čekiais, bet nuosavybė nebuvo įteisinta ir yra valstybės, kadangi už žemės sklypą buvo mokama ieškovės pinigais, todėl prašė sumokėtus 71,19 Lt priteisti ieškovei, kuri pusę sumos gali kompensuoti atsakovui. Prašė priteisti ieškovei ½ dalį turto bei tai daliai nuginčyti įkeitimą. Dalinant turtą, prašė ieškovei priteisti gyvenamąjį namą, o atsakovui A. Ž. – garažą, viralinę ir šiltnamį. Kadangi ieškovei tenkančio turto vertė yra didesnė, ieškovė sutinka sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Visas paskolų procesas vyko nurodant, kad turtas yra asmeninė A. Ž. nuosavybė, net Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad išieškojimas yra vykdomas konstatavus, kad turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, įrodžius, kad turtas yra jungtinė nuosavybė ir jį padalinus, įkeitimas ieškovei tenkančio turto daliai yra naikintinas, prievoles bankui asmeniškai vykdyti turi atsakovas.

Atsakovas A. Ž. teismo posėdžio metu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalinti turtą, paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, nes jis norėjo grįžti iš Anglijos namo į Lietuvą, jam nepatiko gyventi svetur, prašė ieškovės važiuoti kartu su juo, bet ji nesutiko, šiuo metu jis turi draugę, žino, kad ir ieškovė turi kitą draugą. Prašė po santuokos nutraukimo palikti tas pačias pavardes. Nurodė, kad vaikai užaugę, todėl išlaikymo jiems nebereikia. Nurodė, kad turi namą kartu su kitais pastatais, sutiko, kad ieškovei tektų gyvenamasis namas, o jam – kiti pastatai. Jokių paskolų neėmė, tik laidavo, žmona sutiko su pirma paskola, o su kita paskola nesutiko.

Atsakovo A. Ž. atstovė advokatė G. L. teismo posėdžio metu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes santuokos iširimui įtakos turėjo ir tai, kad ieškovė pasiliko Anglijoje, o ne grįžo į Lietuvą kartu su atsakovu. Ieškovė žinojo apie paskolą, nors ieškinyje nurodo nieko nežinojusi.

Atsakovo AB DnB NORD banko atstovė advokato padėjėja L. S. teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo, dalyse dėl turto padalijimo ir įkeitimo nuginčijimo atmesti, taip pat prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, kad sutuoktiniai klaidingai pateikia aplinkybes, A. T. ( B.) 1995 paėmė ilgalaikę paskolą, ieškovė yra davusi sutikimą įkeisti turtą, sutikimas buvo duotas notarų biure 1995, sutikimas duotas tik 1995 paskolai, jokios kitos paskolos tuo pačiu turtu nėra užtikrintos, bankas pirmiausia užsitikrino įkeitimą ir tik po to išdavė paskolą, neaišku kokias dar kitas paskolas sutuoktiniai nurodo. Pažymėjo, kad sutuoktiniai nėra laiduotojai, jie tik įkeitė konkretų turtą. Net turto padalijimas nenuimtų įkeitimo, nes jis seka paskui daiktą. Sandorio nuginčijimui reikia įrodyti pagrindus, bet jokių pagrindų nuginčyti hipoteką nėra. Prieštarauja dėl turto padalijimo, nes yra prasidėjusi priverstinio išieškojimo procedūra ir nuosavybės pasikeitimo negalima registruoti, reikia palikti turtą nedalintą. Patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, nes buvo ruoštas ne vienas procesinis dokumentas, byla sudėtinga, buvo ruoštas ir atskirasis skundas, be to, išlaidos patirtos atstovaujant teismo posėdžiuose, važinėjant į teismą.

Tretysis asmuo A. T. ( B.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad užsiėmė žemės ūkiu, tai jam nelabai sekėsi, buvo galimybė gauti lengvatinę paskolą, bet reikėjo užstato, su atsakovu A. Ž. sutarė, kad šis užstatys savo namą, buvo pažadėjęs jam už tai atlyginti, nupirkti naują mašiną, bet iš viso to nieko nesigavo, nebebuvo galimybės grąžinti paskolos, gailisi, kad iš viso ėmė paskolą, dabar dirba taksistu.

Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad ieškovė M. Ž. ir atsakovas A. Ž. susituokė m. s. d., santuokos registracijos vieta – Mažeikių r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyrius, akto įrašo Nr. (t. 1 b.l. 8).

Atsižvelgus į tai, kad sutuoktiniai atskirai gyvena jau ketverius metus, jų nebesieja jokie bendri interesai, todėl laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti nebeįmanoma. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo A. Ž. kaltės. LR CK 6.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taigi, sutuoktinio kaltė pasireiškia LR CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose numatytų pareigų esminiu pažeidimu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 6.60 str. 3 d.). Ieškovė nurodo, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, jog atsakovas paliko ją vieną su vaikais Londone ir grįžo atgal į Lietuvą, kur susirado kitą moterį, tai įvyko maždaug prieš ketverius metus. Atsakovas A. Ž. sutinka su tuo, kad iš Anglijos grįžo atgal į Lietuvą ir daugiau pas sutuoktinę nebegrįžo, bet nurodo, jog jokios kitos moters tada jis neturėjęs, tik dabar, kai santuoka jau faktiškai iširusi, gyvena su kita moterimi. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus aplinkybes, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR (duomenys neskelbtini) str.). Ieškovė jokių įrodymų apie galimą atsakovo gyvenimą su kita moterimi nepateikė, todėl pripažintina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas šeimą paliko dėl kitos moters. Atsakovas tuo tarpu teigia, kad santuokos iširimui įtakos turėjo abiejų sutuoktinių kaltė, nes ieškovė neįsiklausė į atsakovo pageidavimus grįžti visiems, visai šeimai gyventi į Lietuvą, taip pat nekreipė dėmesio į tai, jog atsakovui nepatiko gyventi užsienyje, todėl nesulaukęs supratimo iš ieškovės atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą, ieškovė neneigia to, kad nesutiko grįžti gyventi atgal į Lietuvą su sutuoktiniu.

LR CK 3.26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Ištyrus bylos faktines aplinkybes, pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos A. T. 2011 m sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Byloje nustatyta, kad ieškovė neatsižvelgė į tai, jog atsakovas nepritapo gyvendamas užsienyje, kad jam nepatiko gyvenimas Anglijoje, dėl ko jis patyrė nepatogumų, tačiau ir atsakovas lygiai taip pat nesistengė pabandyti surasti kompromisą ir suderinti darbą užsienyje su gyvenimu Lietuvoje, taigi iš esmės abu sutuoktiniai neatsižvelgė į vienas kito ir bendrus interesus, nesistengė jų suderinti. Be to, nė vienas sutuoktinis nerodė iniciatyvos bendrauti tarpusavyje ir palaikyti tarpusavio ryšius atsakovui grįžus gyventi į Lietuvą. Todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė „Ž.“, atsakovui – „Ž.“.

Ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje gimė du vaikai – A. Ž., gim. , ir R. Ž., gim. , kurie jau yra pilnamečiai, todėl nutraukiant santuoką išlaikymas jiems nepriteistinas. Išlaikymo vienas kitam sutuoktiniai nereikalauja.

I. M. Ž. teismo prašo pripažinti negaliojančiu trečiojo asmens A. T. (buvusio A. B.) prievolės atsakovui AB DnB NORD bankui užtikrinimą ieškovei tenkančiu turtu ir pripažinti, kad įsipareigojimus atsakovui AB DnB NORD bankui asmeniškai turi vykdyti atsakovas A. Ž. iš jam tenkančio turto. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pradėjus ruošti dokumentus dėl santuokos nutraukimo sužinojo, jog su atsakovu A. Ž. santuokoje bendrai įgytas turtas yra įkeistas AB DnB NORD bankui kaip atsakovo A. Ž. nuosavybė užtikrinant A. T. ( B. ) prievolės bankui įvykdymą.

Lietuvos žemės ūkio banko Mažeikių skyrius ir A. Ž. 1995 pasirašė sutartį, kuria A. Ž., užtikrindamas savalaikį A. B. (A. T.) suteikto kredito grąžinimą, įkeitė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, t.y. pastatus, kuriuos ieškovė prašo padalinti nutraukiant santuoką (t. 1 b.l. 132). Byloje yra pateiktas ieškovės M. Ž. pasirašytas 1995 m. pareiškimas, kad ji neprieštarauja, jog jos sutuoktinis A. Ž. įkeistų jiems priklausantį nebaigtą statyti gyvenamą namą su ūkiniais pastatais Lietuvos žemės ūkio bankui, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra AB DnB NORD bankas, už A. B.( T. )paimtą paskolą (t. 1 b.l. 137).

Nekilnojamojo turto įkeitimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu, kas ir buvo padaryta. Tuo pačiu pažymėtina, kad esant rašytiniam ieškovės sutikimui, ieškovės teiginys, jog ji nežinojo apie paskolą, pripažintinas nepagrįstu. Banko ir A. Ž., kuris Nekilnojamojo turto registre nurodytas kaip turto savininkas, pasirašyta įkeitimo sutartis yra patvirtinta notaro, atitinka kitus jai keliamus ir 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 198-211 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Tokiu būdu, pripažintina, jog įkeitimo sandoris buvo sudarytas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir nėra teisinio pagrindo jį pripažinti negaliojančiu.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovės pasirašytame 1995 pareiškime yra besąlygiškai išreikštas sutikimas įkeisti jai ir atsakovui A. Ž. priklausančius pastatus, todėl pasirašydama šį sutikimą ieškovė turėjo suvokti, kokias teisines pasekmes tai gali sukelti – kad laiku negrąžinus suteiktos paskolos, išieškojimas bus nukreiptas į visą ieškovei ir atsakovui A. Ž. priklausantį įkeistą turtą, o ne į dalį turto.

Nors atsakovas AB DnB NORD bankas atsiliepime į ieškinį išdėsto motyvus dėl senaties termino skaičiavimo, tačiau nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu AB DnB NORD banko atstovė nepareiškė prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, todėl dėl ieškinio senaties termino taikymo nespręstina.

Nutraukiant santuoką būtina išspręsti turto padalijimo klausimus (LR CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Turto padalijimo tvarkos bendrąsias taisykles nustato LR CK 3.118 straipsnis, kurio 2 ir 4 dalyse nustatyti turto dalijimo tvarkos ypatumai yra taikomi, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1 b.l. 9), ieškovės vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nėra registruotos (t. 1 b.l. 10), atsakovo A. Ž. vardu registruotos nuosavybės teisės į 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr., 1/5 dalį sodo namelio, unikalus Nr., esančius SB „Putinas“, Kurmaičių k., Mažeikių raj., taip pat 1/5 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr., esantį Sodų g., Mažeikiuose, bei gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr., garažą, unikalus Nr., viralinę, unikalus Nr., tvartą, unikalus Nr., šiltnamį, unikalus Nr., esančius L.gv., Mažeikiuose (t. 1 b.l. 12-18). Nuosavybės teisių į 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr., 1/5 dalį sodo namelio, unikalus Nr., esančius SB „Putinas“, Kurmaičių k., Mažeikių raj., 1/5 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr., esantį S. g., Mažeikiuose, įregistravimo pagrindas yra 2008-06-18 paveldėjimo teisės liudijimas Nr., todėl, vadovaujantis LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p., santuokos metu paveldėtas turtas atsakovui A. Ž. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Tuo tarpu gyvenamasis pastatas, unikalus Nr., kurio vertė 38999 Lt, garažas, unikalus Nr., kurio vertė 4119 Lt, viralinė, unikalus Nr., kurios vertė 5308 Lt, tvartas, unikalus Nr., kurio vertė 6772 Lt, šiltnamis, unikalus Nr., kurio vertė 4948 Lt, esantys L. g., Mažeikiuose, nors Nekilnojamojo turto registre yra registruoti atsakovo A. Ž. vardu, tačiau kadangi šie pastatai yra įgyti santuokos metu, todėl, vadovaujantis tiek dabar galiojančio LR CK 3.87 str. 1 d., tiek turto įsigijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 str., pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, sutuoktiniai turi bendro dalintino turto, kurio vertė yra 60146 Lt.

Kaip jau nustatyta, ieškovė M. Ž. ir atsakovas A. Ž. šį turtą yra įkeitę atsakovui AB DnB NORD bankui užtikrinant A. T. (A. B.) paskolos grąžinimą. Kadangi bankui paskola laiku grąžinta nebuvo, todėl AB DnB NORD bankas pradėjo priverstinio išieškojimo procedūrą iš įkeisto turto. 2008-03-03 Hipotekos skyriaus prie Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi nutarta iš varžytinių parduoti bendrą sutuoktinių turtą išieškant 50000 Lt negrąžintos paskolos, 37500 Lt nesumokėtų palūkanų, 33750 Lt delspinigių, 100 Lt žyminio mokesčio, 177,71 Lt išlaidų už skelbimus spaudoje bei 15 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (50000 Lt) nuo 2008-02-04 iki visiško skolos išieškojimo. Taigi, šiuo atveju sutuoktinių turto vertė yra daugiau nei du kartus mažesnė už tuos įsipareigojimus, kurių užtikrinimui turtas buvo įkeistas, todėl pripažintina, jog sutuoktinių bendrąja jungtinės nuosavybės teise turimas turtas nedalintinas (LR CK 3.118 str. 2 d., 4 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad padalinus turtą, būtų apsunkintos AB DnB NORD banko galimybės parduoti turtą ir atgauti susidariusią skolą, nes padalintas turtas nebebūtų patrauklus galimiems pirkėjams. Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė ne kartą teigė norinti kaip nors išsaugoti gyvenamąjį namą, todėl tiek reikalavimas pripažinti įkeitimą negaliojančiu ieškovei tenkančia turto dalimi, tiek reikalavimas padalinti turtą vertintini kaip bandymas išvengti prisiimtos įkeitimo prievolės, todėl turto padalijimas, apsunkinantis turto realizavimą, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

I. M. Ž. ir atsakovas A. Ž. nurodė, kad žemės sklypas, kuriame stovi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys pastatai, yra iš valstybės išpirktas, bet neįteisintas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1989 Mažeikių rajono Mažeikių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. A. Ž. individualiai statybai vykdyti buvo paskirtas 0,1500 ha ploto žemės sklypas, esantis L.gv., Mažeikiai (t. 1 b.l. 29). Už šį žemės sklypą atsakovo A. Ž. vardu iš ieškovės M. Ž. sąskaitos buvo įmokėta 71,19 Lt valstybės vienkartinių išmokų (investicinių čekių), tai patvirtina 1992-08-20 mokėjimo pranešimas (t. 1 b.l. 27). Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyrius nurodo, kad valstybinio žemės sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, sklypas neįteisintas (t. 1 b.l. 25).

Išperkant atsakovui A. Ž. paskirtą žemės sklypą buvo sumokėta 71,19 Lt valstybės vienkartinių išmokų, kurios buvo nurašytos nuo ieškovės M. Ž. investicinės sąskaitos (t. 1 b.l. 27). Kitaip tariant žemės sklypas buvo išpirktas naudojantis investiciniais čekiais, kurie buvo nurašyti iš ieškovės sąskaitos. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad investiciniai čekiai yra asmeninė nuosavybė, todėl ieškovė pagrįstai teigia, kad žemės sklypas buvo išpirktas naudojantis jos asmeniniu turtu.