Utenos apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas M. R. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė IĮ „Aujama-credit“ ir atsakovas M. R. 2024 m. spalio 24 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 5000 Eur dydžio kreditą iki 2026 m. liepos 16 d. (630 d.), pervesdama šią sumą atsakovui į banko sąskaitą. Šalys susitarė dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė norma 74,95 procentai. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 p. kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti kredito sumą, sumokėti pelno palūkanas ir kitas sumas pagal kredito grąžinimo grafiką. Ieškovė teigia, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir jokių sumų pagal sutartį nesumokėjo Ieškovės 2025 m. vasario 25 d. išsiųstu atsakovui pranešimu patvirtinama, kad ieškovė, vadovaudamasi šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 p. ir Vartojimo kredito įstatymo 19 str., informavo atsakovą apie ilgiau nei tris mėnesius nesumokėtas įmokas ir vartojimo kredito sutarties nutraukimą nuo 2025 m. kovo 12 d. tuo atveju, jei atsakovas skolos nesumokės per dvi savaites nuo pranešimo gavimo. Ieškovė nurodo, kad, nutraukus sutartį, atsakovas negrąžino kredito sumos ir nesumokėjo kitų mokėjimų, todėl prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur negrąžinto kredito.

Nustatyta, kad šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių. LR CK 6.886 str. 1 d. įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. LR CK 6.873 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, pagal LR CK 6.872 str. 2 d. – paskolos gavėjas privalo mokėti šalių susitartas palūkanas už naudojimąsi paskolos suma. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Pagal CK 6.218 str. 1 d., šio kodekso 6.217 str. numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 6.5 p. Byloje iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, raštišku pranešimu informavusi atsakovą apie galimą sutarties nutraukimą tuo atveju, jei atsakovas per nustatytą terminą nesumokės įmokų skolos, vienašališkai sutartį nutraukė nuo 2025 m. vasario 12 d. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, taip pat neginčijo, kad kredito negrąžino. CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į tai, kad kredito sutartis nutraukta, iš atsakovo ieškovei priteisiama 5000 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4867,95 Eur nuostolių (negautų pajamų) – 4058,08 Eur negautų (pelno) palūkanų ir 809,87 Eur administravimo mokesčio, kuriuos ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos nuo sutarties sudarymo (2024 m. spalio 24 d.) iki kredito grąžinimo termino pabaigos (2026 m. liepos 16 d.) (sutarties 3.1 p., 4.1-4.4 p., Sutarties specialiosios sąlygos).

Ieškovė prašo priteisti negautas pajamas, pasireiškiančias atsakovės nesumokėtomis pelno palūkanomis ir administravimo mokesčiu nuo 2024 m. spalio 24 d. iki sutarties termino pabaigos (2026 m. liepos 16 d.), t. y. atsakovo nuo sutarties sudarymo (2024 m. spalio 24 d.) iki sutarties nutraukimo (2025 m. kovo 12 d.) nesumokėtas pelno palūkanas ir administravimo mokestį ieškovė vertina kaip nuostolius (negautas pajamas). Pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, iki sutarties nutraukimo šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai ir šalys privalo vykdyti prievoles pagal sutartį, ir tik sutartį nutraukus kreditorius įgyja teisę reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip negautų pajamų, atlyginimo. Atsižvelgus į minėtas nuostatas, ieškovė iki sutarties nutraukimo turi teisę reikalauti sutarties įvykdymo, t. y. priteisti iš atsakovo iki sutarties nutraukimo nesumokėtas pelno palūkanas ir administravimo mokestį. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas iki sutarties nutraukimo (2025 m. kovo 12 d.) ieškovei nesumokėjęs 231,87 Eur administravimo mokesčio ir 1110,39 Eur mokėjimo palūkanų. Nustatyta, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų mokėti susitarto dydžio įmokas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos iki sutarties nutraukimo nesumokėtos 1110,39 Eur dydžio pelno palūkanos ir 231,87 Eur dydžio administravimo mokestis.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar iš anksto buvo numatyta gauti šias pajamas; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį (CK 6.246-6.249 str.).

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas buvo susitarę dėl mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, kurią ieškovė būtų gavusi atsakovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė, suteikusi atsakovui paskolą, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį, tačiau, ieškovei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus vartojimo kredito sutartį, ieškovė iki šiol negavo iš atsakovo nei paskolintų pinigų, nei susitartų pelno palūkanų, todėl darytina išvada, kad, negavusi sutartyje numatytų pajamų, ieškovė patyrė nuostolių. Atsakovas byloje nebuvo pakankamai aktyvus – nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat ieškovei ar teismui nepateikė įrodymų dėl skolos nemokėjimo priežasčių ir nesikreipė į ieškovę dėl mokėjimų atidėjimo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad yra pagrindo taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant iš atsakovo ieškovei negautas pajamas, apskaičiuotas pagal šalių susitartas pelno palūkanas nuo sutarties nutraukimo (2025 m. kovo 12 d.) iki sutarties termino pabaigos (2026 m. liepos 16 d.), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Ieškovė nurodo, kad nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos šalių susitartų mokėjimo (pelno) palūkanų suma – 2947,69 Eur, todėl ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovo kaip nuostolių atlyginimas.