- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 2-102/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Vysa“ bankroto byloje Nr. B2-693-280/2009.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 17 dienos nutartimi UAB „Vysa” iškelta bankroto byla, sustabdytos civilinės bylos, kuriose UAB „Vysa” pareikšti turtiniai reikalavimai ir perimtas šių bylų nagrinėjimas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 dienos nutartimi sustabdė ir perdavė civilinę bylą pagal K. B. ieškinį bankrutuojančiai UAB „Vysa” ir B. M. , K. M. solidariai dėl 19 552,50 Lt skolos priteisimo Panevėžio apygardos teismui. Šioje byloje ieškovė K. B. prašė solidariai iš atsakovų priteisti 19 552,50 Lt. Ieškovė nurodė, kad ji su B. M. sudarė patalpų, kurios bendros jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė atsakovams B. M. ir K. M. , panaudos sutartį. Šiose patalpose ieškovė sandėliavo mineralinę vatą, pirktą 2007 m. birželio 19 d. už 19 552,50 Lt. Tame pačiame pastate UAB ,,Vysa“ priklausančiose patalpose kilo gaisras, kurio metu buvo sugadinta ieškovės sandėliuojama mineralinė vata PAROC.
Šalies argumentai
Atsakovo BUAB ,,Vysa“ atstovas administratorius su ieškiniu sutiko, pripažino, kad ieškovės reikalavimas turi būti įtrauktas į BUAB ,,Vysa“ kreditorių sąrašą. Atsakovai B. M. , K. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad dėl kilusio gaisro jų kaltės nėra, pažymėjo, kad jie nuo gaisro taip pat nukentėjo, jiems priteista žala 105 000 Lt, kuri buvo priteista iš UAB ,,Vysa“.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei K. B. iš BUAB ,,Vysa“ priteisė 19 552,50 Lt ir šią sumą įtraukė į BUAB ,,Vysa“ kreditorių sąrašą. Ieškovės prašymą priteisti šią sumą solidariai ir iš atsakovų B. M. , K. M. , teismas atmetė. Nurodė, kad nėra pagrindo atsakomybėn traukti atsakovus B. M. ir K. M. . Teismas nustatė, kad ieškovė mineralinės vatos, kurios vertė 19 552,50 Lt sandėliavimui naudojosi patalpomis, esančiomis Klevų g. 27, Vaivadose, Panevėžio raj., pagal rašytinę 2007 m. birželio 7 d. panaudos sutartį, sudaryta su B. M. . Konstatavo, kad UAB ,,Vysa“ patalpose 2007 m. birželio 27 d. kilus gaisrui, nukentėjo ir atsakovų B. M. ir K. M. patalpos, sugadintas jame esantis turtas, tame tarpe ir ieškovės sandėliuojama vata. Dėl šių aplinkybių teismas iš BUAB ,,Vysa“ atsakovams B. M. ir K. M. priteisė 105 000 Lt žalos atlyginimo. Teismas pabrėžė, kad į šią sumą K. B. priklausiusio sugadinto tirto vertė neįtraukta. Teismo nuomone, žalą ieškovei turi atlyginti atsakovas BUAB ,,Vysa“ dėl kurio kaltės kilo gaisras. Teismas sprendė, kad ieškovė su B. M. ir K. M. buvo sudariusi ne panaudos, o pasaugos (CK 6.845 str. 2 d.) sutartį, nes ji atsakovų patalpoje, kurios net raktų neturėjo, tik sandėliavo medžiagas, ieškovė šiomis patalpomis nesinaudojo, jų nevaldė, kaip būtų panaudos atveju (CK 6.629 str.). Todėl teismas darė išvadą, kad, pasaugos sutarčiai esant neatlygintinei, ir nesant atsakovų B. M. ir K. M. kaltės, šie atsakovai neprivalo atlyginti K. B. patirtą žalą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo šią teismo nutartį panaikinti dalyje, kuria buvo atmestas ieškinys dėl 19 552,50 Lt priteisimo iš atsakovų B. M. ir K. M. iš šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, arba grąžinti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas pagrįstai nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovų B. M. buvo sudaryta pasaugos sutartis, tačiau be pagrindo sprendė, kad atsakovai B. M. ir K. M. neprivalo atlyginti žalą. CK 6.846 straipsnis nustato, kad saugotojas atsako už visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu.Teismas nagrinėjamu atveju turėjo taikyti sutartinę ir deliktinę atsakomybę 0 UAB ,,Vysa“ taikytina deliktinė, o atsakovams B. M. ir K. M. – sutartinė. 2007 m. birželio 27 d. kilo gaisras atsakovams priklausančiame pastate. Nors nustatyta, kad dėl gaisro kaltas atsakovas BUAB ,,Vysa“, ši aplinkybė negali pašalinti kitų statinio bendrasavininkių ir pasaugos teikėjos atsakomybės. CK 6.253 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo civilinės atsakomybės taisyklės ir būtina spręsti, kokia dalis atsakomybės tenka saugotojui, kai saugoto tirto netekta dėl trečiojo asmens veiksmų. Teismas nesiaiškino, ar atsakovai B. M. ir K. M. ėmėsi visų veiksmų, kad apsaugotų patikėtą turtą. Nagrinėjamu atveju B. M. neužtikrino, kad statinyje gaisras iš vienos patalpos nepersimestų į kitas patalpas, kaip tai nustatyta Lietuvis Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2004 ,,Gaisrinė sauga. STR 2.01.04:2004“ - duomenų byloje apie tai nėra.Apeliantė nebuvo tinkamai atstovauta pirmosios instancijos teisme (dėl ko nebuvo pateikti paaiškinimai dėl fizinių asmenų kaltės), nes jos atstovas advokatas A. Kolpertas buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitoje byloje, tačiau teismas šią aplinkybę nelaikė svarbia.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai advokato A. Kolperto prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitoje byloje nelaikė svarbia aplinkybe ir tokiu būdu ieškovė nebuvo tinkamai atstovaujama. Teisėjų kolegija atmeta šį atskirojo skundo argumentą kaip nepagrįstą, nes CPK 156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikoma svarbia priežastimi. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatas A. Kolpertas apie savo negalėjimą dalyvauti tesimo posėdyje pranešė tik prieš patį teismo posėdį 2009 m. lapkričio 11 d., nors pranešimas apie teismo posėdžio laiką jam išsiųstas dar 2009 m. spalio 15 d.
Tam, kad atsirastų solidarioji atsakomybė, nebūtina, jog visų atsakingų už žalos atsiradimą asmenų atsakomybės pagrindas būtų toks pats. Tiek teisės doktrinoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. D., bylos Nr. 3K-7-59/2008) pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė gali būti ir tokiu atveju, kai pareiga atlyginti žalą asmenims atsiranda skirtingu pagrindu, t. y. vieno asmens atsakomybė gali kilti iš sutarties, o kito – iš delikto. Aplinkybė, kad asmuo, kuris kaltas dėl žalos atsiradimo ir iš jo priteistas žalos atlyginimas, savaime nešalina kito asmens, kurio atsakomybė kyla iš sutarties, pareigos solidariai atlyginti padarytą žalą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2009 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. UAB „G4S Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-458/2009). Padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais ir skirtingu laiku atliktais veiksmais. Tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai B. M. ir K. M. yra kalti dėl kilusio gaisro (CK 6.248 str. 1 d.), taip pat pagrįstai pažymėjo, jog nesant jų kaltės ir pasaugos sutarčiai esant neatlygintinei, atsakovai B. M. ir K. M. neatsako už turto praradimą (CK 6.845 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo solidariojon atsakomybėn traukti ir šiuos atsakovus.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 163 straipsnio 5 punktas nustato, jog tuo atveju, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir remdamasis Įmonių bankroto įstatymo, kuris yra specialusis teisės aktas, nustatantis bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis šią bylą perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Tačiau atsakovų procesinio bendrininkavimo forma įtakoja teismo procesinius veiksmus byloje.
Procesinio bendrininkavimo institutas skirtas taupyti šalių ir teismo laiką, nes vietoje kelių bylų visi reikalavimai išnagrinėjami vienoje byloje. Be to, priimamas vienas sprendimas dėl visų bendrininkų ir taip išvengiama galimo teismų sprendimų, priimtų atskirose bylose, prieštaringumo. Civilinio proceso įstatymas skiria neprivalomąjį ir privalomąjį bendrininkavimą. Privalomasis yra toks bendrininkavimas, kai teisinių santykių subjektus sieja labai glaudūs ryšiai materialiojoje teisėje ir reikalavimų kiekvieno iš jų atžvilgiu atskirai nagrinėti negalima (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Neprivalomasis bendrininkavimas – tai toks bendrininkavimas civiliniame procese, kada nėra glaudaus bendrininkų teisių ar pareigų ryšio tarp subjektų, jie nėra vieno materialiojo teisinio santykio subjektai, todėl formaliai galimas atskiras bylos nagrinėjimas kiekvieno jų atžvilgiu (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo keliamas skundžiamos nutarties neteisėtumo klausimas grindžiant ją procesinių teisės normų pažeidimu. Taip pat pastebi, kad ieškovę ir atsakovus B. M. ir K. M. siejo sutartiniai santykiai, todėl ieškovei neužkertama galimybė kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.