Vilniaus apygardos teismo nutartis, B2-562-640/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-31
Bylos Nr.: B2-562-640/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00297-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Suinteresuotas asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „GilėGilė“
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „IREC BALTIC“
Kreditorius: uždaroji akcinė bendrovė „Salda“, uždaroji akcinė bendrovė „Gilėgilė“
Advokatai: Tomas Petkevičius, Vilma Gečaitė

Kategorijos

3.4.3.7.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas

Civilinė byla Nr. B2-562-640/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00297-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASDALINĖ NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,sekretoriaujant Eglei Čeponienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Olegui Kakurinui,

atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ atstovui advokatui Tomui Petkevičiui,

suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „GilėGilė“, uždarosios akcinės bendrovės „Salda“ atstovei advokatei Vilmai Gečaitei-Olišauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „IREC BALTIC“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ nemokumo byloje, suinteresuotieji asmenys (kreditoriai) – kreditoriai uždaroji akcinė bendrovė „Salda“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Gilėgilė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bajoras“, nemokumo administratore paskirta UAB „Simpatija“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja UAB ,,IREC Baltic“ prašė patvirtinti 869 058,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB ,,Bajoras“ bankroto byloje. Pareiškėja prašymą grindė šalių sudarytomis rangos sutartimis (2016 m. lapkričio 8 d. statybos darbų rangos sutartimi Nr. SUT-16/2016/11/08, 2017 m. sausio 24 d. statybos darbų rangos sutartimi Nr. SUT-17-01-24, 2019 m. gegužės 17 d. statybos darbų rangos sutartimi Nr. SUT-19-05-17/28), UAB „Bajoras“ skolų apyvartos žurnalu, delspinigių skaičiavimo lentele, skolų suderinimo aktu, avansiniais ir kitais mokėjimo pavedimais, PVM sąskaitomis faktūromis, pretenzijomis ir pranešimais.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino kreditorės reikalavimo dėl jos atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma šiuo atveju, kaip nurodė apeliantė, sudaro net 540 231,40 Eur finansinio reikalavimo dalį, o tai sudaro pagrindą sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinto aplinkybės, jog apeliantės reiškiamas finansinis reikalavimas susideda iš kelių skirtingų dalių, kurie grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir skirtingais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatinėjama, iš ko konkrečiai susideda pareikštas finansinis reikalavimas, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis pagal kiekvieną iš sutarčių grindžiamas reikalavimas ir kokie įrodymai patvirtina išdėstytas aplinkybes; bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Bajoras“ turėjo pateikti rašytinius paaiškinimus, kuriuose ji turi nurodyti aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus dėl atsiskaitymo su pareiškėja arba aplinkybes, jog sąskaitos buvo išrašytos nepagrįstai, kad jos neatitinka sutarčių turinio, taip pat nurodyti aplinkybes, jog pareiškėjos BUAB „Bajoras“ sumokėti avansai padengia BUAB „Bajoras“ pareiškėjai išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nors aplinkybė dėl Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1645-565/2022 nesudarė privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo, tačiau iš neįsiteisėjusio sprendimo matyti, kad sprendime buvo konstatuotos aplinkybės tiek dėl šalių sudarytų rangos sutarčių vykdymo, darbų apimties, tiek dėl apeliantės atliktų mokėjimų atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad 2022 m. birželio 29 d. teismo sprendimas, kuriuo atsakovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš apeliantės nebuvo tenkintas, nėra įsiteisėjęs, tačiau siūlytina, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgti ir į Lietuvos apeliacinio teismo išvadas civilinėje byloje Nr. e2A-957-516/2022, kurioje bus nagrinėjamas atsakovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022.

5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 yra įsiteisėjęs, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-30-516/2023 paliktas nepakeistu.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė patvirtinti jos finansinį reikalavimą iš viso 869 059,89 Eur BUAB „Bajoras“ bankroto byloje. Finansinis reikalavimas susideda: 1) 298 920,46 Eur pareiškėjos atliktų avansinių mokėjimų atsakovei sumos (permokos); 2) 540 231,40 Eur pareiškėjos išrašytų ir atsakovės neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų sumos; 3) 29 906,83 Eur dydžio pareiškėjos atsakovei priskaičiuotų delspinigių.

7. Pareiškėja dalį savo kreditorinio reikalavimo grindžia 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodoma, kad UAB „Bajoras“ pirko iš UAB „IREC Baltic“ itin didelį kiekį įvairių prekių (medžiagų) už 216 074,82 Eur. BUAB „Bajoras“ pareiškė ieškinį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento tarp BUAB „Bajoras“ ir UAB „IREC Baltic“ sudarytą sutartį dėl prekių pirkimo-pardavimo, kuri buvo įforminta 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra (serija IREC Nr. 19113). Tokiu būdu šioje dalyje bylos nagrinėjimas išskirtas ir atidėtas. Šioje nutartyje pasisakoma dėl likusio finansinio reikalavimo – 652 983,87 Eur dydžio pagrįstumo.

8. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, jog palaiko reikalavimus dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir prašo jį tvirtinti bei atnaujinti praleistus terminus, nes jie buvo praleisti dėl svarbių priežasčių.

9. BUAB „Bajoras“ atstovas prašė atmesti prašymą visiškai, nes pareiškėja ne tik praleido ieškinio senaties terminus bei terminą reikalavimui pareikšti, bet ir pats reikalavimas nėra pagrįstas.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotų asmenų atstovė prašė atmesti pareiškimą ir taikyti senaties terminus.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu UAB „IREC BALTIC“ vadovas Š. B. paaiškino, jog sudarant ginčo sutartis tarp UAB „IREC BALTIC“ ir UAB „Bajoras“ dėl sutarčių sąlygų tarėsi su S. K., kuris buvo UAB „Bajoras“ vadovu. Pagal sutarčių sąlygas, susitarė, jog bus mokamas avansas. Tačiau avansas buvo mokamas ne tokio dydžio, kuris buvo numatytas sutartyje, o žymiai didesnis S. K. tiek rašytiniu, tiek ir žodiniu prašymais. Paaiškino, jog nutraukus sutartį atsakovei buvo taikyta bauda dėl sutarties nutraukimo. Tačiau po sutarties nutraukimo UAB „Bajoras“ toliau dirbo ir atlikinėjo darbus pagal nutrauktą sutartį, todėl UAB „IREC BALTIC“ mokėjo toliau pinigus atsakovei. Jokio naujo susitarimo nutraukus sutartį nesudarė, o toliau santykius tęsė pagal seną sutartį. Paaiškino, jog statybos objekte darbus atliko daug rangovų, todėl už pažeidimus baudos buvo skiriamos visiems po lygiai. Tai buvo aptariama darbų vadovų pasitarimuose ir visų sutarimu buvo nusprendžiama atlyginti nuostolius po lygiai.

12. Liudytojas S. K. paaiškino, kad dirba UAB „IREC BALTIC“ komercijos direktoriumi ir yra akcininkas. Sutartis su UAB „Bajoras“ derino S. K. Nurodė, kad nors ir inicijavo sutarties su UAB „Bajoras” nutraukimą, tačiau ir po nutraukimo UAB „Bajoras“ toliau vykdė darbus. Paaiškino, jog UAB „Bajoras“ netinkamai atliko inžinerinius darbus. Nurodė, jog UAB „Bajoras“ buvo sumokėta daugiau nei nurodyta sutartyje, nes buvo poreikis papildomų medžiagų pirkimui. Mokant pinigus kaip avansą nebuvo nurodoma konkrečiai pagal kurią iš sudarytų sutarčių buvo mokama. Paaiškino, jog nustačius objekte pažeidimą, buvo rengiamas visų rangovų pasitarimas ir nusprendžiama kaip bus atlyginama bei skiriamos baudos. Darbų atlikimo pabaigoje buvo suvedamas tarpusavio balansas su rangovu, kuriuo yra peržiūrima kiek užsakovas yra sumokėjęs konkrečiam rangovui, kiek išrašęs sąskaitų faktūrų už komunalines paslaugas ar kitokio pobūdžio, o taip pat kiek sąskaitų faktūrų yra išrašęs pats rangovas už atliktus darbus. Tuomet yra įvertinama ir nustatoma kiek užsakovas turi sumokėti rangovui ar pats rangovas turės grąžinti tam tikrus mokėjimus užsakovui.

13. Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo UAB „Bajoras“ vadovu ir akcininku. Su pareiškėja buvo sudarytos trys sutartys dėl objektų statybos Konstitucijos prospekte, Pylimo gatvėje ir Katiliškių gatvėje. Pinigai buvo mokamai pagal sutartis avansu. Mokėjimo nurodyme buvo nurodoma paskirtis. Buvo mokama avansu, o gale darbų turėjo būti viskas suaktuota. Sąmatos buvo rašomos pagal faktą. Sutarties kaina buvo nustatyta pagal užsakovo techninį projektą. Darbų atlikimo pabaigoje turėjo būti suvestas balansas tarp užsakovo ir UAB „Bajoras“. Patvirtino, kad teikdavo prašymus pareiškėjai atlikti avansinius mokėjimus tiek raštu, tiek žodžiu. Sutarties vykdymo metu kas savaitę vykdavo darbų vadovų susitikimai. Buvo pildomi darbų žurnalai. Pats UAB „Bajoras“ jo neturėjo, nes jis buvo statybvietėje. Nurodė, jog buvo daromos sąmatų korekcijos ir didinamos sumos. Faktiškai sutarties darbų apimtis padidėjo, todėl ir kaina turėjo būti didesnė, tačiau susitarimo raštiško dėl kainos didinimo nebuvo sudaryta. Nurodė, jog visa UAB „IREC BALTIC“ sumokėta suma buvo už faktiškai atliktus darbus. Mokėjimo nurodymuose nebuvo įvardijama pagal kurią konkrečiai sutartį yra mokama. Tai buvo nurodyta prašyme sumokėti avansą. Po pranešimo dėl sutarties nutraukimo toliau vykdė darbus pagal sutartis. Visus darbus atliko. Jokio atliktų darbų aktavimo nebuvo. Darbus atliko nors ir viršijo atlikimo terminus virš metų. Paaiškino, kad žinojo apie išrašomas sąskaitas už komunalines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 155 straipsnio 1 dalis numato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

15. Apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, todėl iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694-585/2021).

16. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad UAB „Bajoras“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, todėl finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimui UAB „Bajoras“ bankroto byloje spręsti taikytinos ĮBĮ nuostatos.

Dėl UAB „IREC Baltic“ finansinio reikalavimo pateikimo termino

17. Atsakovė bei suinteresuoti asmenys nurodo, jog pareiškėja kreipdamasi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo praleido įstatyme nustatytą terminą.

18. UAB „Bajoras“ bankroto byla buvo iškelta teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Nurodyta nutartimi buvo nustatytas 45 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas kreditoriams pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Taigi kreditoriai savo reikalavimus BUAB „Bajoras“ bankroto byloje turėjo teisę pareikšti iki 2020 m. kovo 23 d. (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 26 straipsnio 1 dalis).

19. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju UAB „IREC Baltic“ savo reikalavimą UAB „Bajoras“ bankroto byloje pareiškė 2020 m. balandžio 14 d. Nurodė, kad prašymas pateiktas nepraleidus termino. Prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl pateisinamų priežasčių, jei teismas pripažintų jį praleistu. Pareiškėja paaiškino, jog finansinis reikalavimas buvo pateiktas, atsižvelgiant į atsakovės nemokumo administratoriaus 2020 m. kovo 30 d. kreditoriams siųstą pranešimą, kuriuo nustatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti iki 2020 m. balandžio 15 d. UAB „IREC Baltic“ kreditorinį reikalavimą pateikė 2020 m. balandžio 14 d., t. y. nepraleisdama administratoriaus nurodyto termino.

21. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad nemokumo administratorius elektroniniu paštu kreditoriams, tame tarpe ir UAB „IREC Baltic“, nurodė terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti iki 2020 m. balandžio 15 d. UAB „IREC Baltic“ kreditorinį reikalavimą pareiškė 2020 m. balandžio 14 d. Todėl, nors įstatymu nustatytas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti pasibaigė 2020 m. kovo 23 d., anksčiau nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujinamas.

Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo

Dėl pareiškėjos atsakovei atliktų 298 920,46 Eur avansinių mokėjimų grąžinimo

22. Byloje nustatyta, kad tarp UAB „IREC BALTIC“ ir atsakovės buvo sudarytos trys statybos rangos sutartys: 1) 2016 m. lapkričio 8 d. Rangos sutartis 1 dėl statybos rangos darbų objekte Konstitucijos pr. 15, Vilnius, atlikimo. Sutarties 2.1. punktu šalys susitarė dėl fiksuotos Sutarties kainos, kurią sudaro 1 382 000 Eur be PVM bei kuri yra detalizuota sutarties sąmatose. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. pagal Rangos sutartį 1 atsakovė atliko darbų už 1 471 703,92 Eur, kurie buvo perduoti UAB „IREC BALTIC“ darbų priėmimo-perdavimo aktų pagrindu; 2) 2017 m. sausio 24 d. Rangos sutartis 2 dėl statybos rangos darbų objekte Pylimo g. 30, Vilnius, atlikimo, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti 405 604 Eur be PVM vertės statybos rangos darbus. Taip pat šalys 2017 m. spalio 9 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo susitarė dėl papildomų 100 034,50 Eur be PVM vertės darbų objekte Pylimo g. 30, Vilnius. Atitinkamai, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. atsakovė atliko darbų bei pardavė medžiagų viso už 652 887,99 Eur; 3) 2019 m. gegužės 17 d. Rangos sutartis 3 dėl statybos rangos darbų atlikimo objekte Katiliškių g. 92, Vilnius, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti darbų už 276 703,05 Eur be PVM. Atitinkamai, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. atsakovė atliko darbų bei pardavė medžiagų už 100 866,06 Eur. Visų anksčiau nurodytų Rangos sutarčių pagrindu atsakovė išrašė UAB ‚IREC BALTIC“ 21 sąskaitą faktūrą bendrai mokėtinai 2 225 457,97 Eur sumai ir papildomai dar dvi sąskaitas, nesusijusias su aukščiau nurodytomis Rangos sutartimis, tokiu būdu iš viso - 23 sąskaitas faktūras bendrai mokėtinai 2 235 362,66 Eur sumai. Pareiškėja byloje yra pateikusi tiek sąskaitas faktūras, tiek ir mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėja iš viso pervedė atsakovei 2 534 283,12 Eur.

23. Pareiškėja nurodo, kad pervedė atsakovei daugiau piniginių lėšų nei atsakovė yra atlikusi darbų pagal visas tris rangos sutartis, todėl jai turi būti grąžintina permokėta suma, kurią sudaro 298 920,46 Eur.

24. Atsakovė ir suinteresuoti asmenys ginčija šias aplinkybes ir nurodo, jog atsakovė ir po sutarties nutraukimo atliko darbus ir jokios permokos nėra. Atsakovės teigimu, tai patvirtina ir liudytojo S. K. paaiškinimai. Nurodo, jog tas faktas, kad ieškinys pagal UAB „Bajoras“ reikalavimą pareiškėjai dėl skolos priteisimo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu buvo atmestas, nepatvirtina permokos buvimo. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

25. Byloje nustatyta, kad vykdydama sudarytas Rangos sutartis, atsakovė neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų vykdyti sudarytas sutartis savarankiškai, turint omenyje sudarytomis Rangos sutartimis atsakovės prisiimtų darbų apimtis (Rangos sutarties 1 dėl objekto Konstitucijos pr. 15 vertė buvo 1 382 000 Eur be PVM, o Rangos sutarties 2 dėl objekto Pylimo g. 30 vertė buvo 505 638,50 Eur be PVM). Tai patvirtina tiek sutarčių sąlygos dėl avanso mokėjimo, tiek ir liudytojais apklaustų asmenų parodymai, jog atsakovė tiek žodžiu, tiek raštu kreipdavosi į pareiškėją su prašymais atlikti avansinius mokėjimus pagal visas tris Rangos sutartis, kad būtų finansuojamas darbų pagal Rangos sutartis atlikimas. Tai patvirtina ir į bylą pateikti atsakovės rašytiniai prašymai sumokėti avansus, o taip pat pareiškėjos vadovo Š. B. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai bei liudytojo S. K. parodymai. Be to, atsakovės buvęs vadovas S. K. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad teikdavo prašymus atlikti avansinius mokėjimus tiek raštu, tiek žodžiu. Iš pareiškėjos bei liudytojų parodymų nustatyta, kad vykdant statybos rangos sutartis, šalys buvo sutarusios, jog darbų atlikimo pabaigoje yra suvedamas tarpusavio balansas su rangovu, kuriuo yra peržiūrima kiek pareiškėja yra sumokėjusi konkrečiam rangovui, kiek išrašiusi sąskaitų faktūrų už komunalines paslaugas ar kitokio pobūdžio, o taip pat kiek sąskaitų faktūrų yra išrašęs pats rangovas pareiškėjai už atliktus darbus. Tuomet yra įvertinama ir nustatoma kiek pareiškėja turi sumokėti rangovui ar pats rangovas turi grąžinti tam tikrus mokėjimus. Atsakovės vadovas S. K. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog darbų atlikimo pabaigoje turėjo būti suvestas balansas tarp pareiškėjos ir atsakovės.

26. 2019 m. gegužės 17 d. tarp šalių buvo sudaryta Rangos sutartis 3, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte Katiliškių g. 92, Vilnius, kurių vertė 276 703,05 Eur be PVM. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. atsakovė atliko darbų bei pardavė medžiagų už 100 866,06 Eur. Atitinkamai, pagal šią sutartį atsakovė liko neatlikusi darbų už 175 836,99 Eur, nes laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki lapkričio mėn. atsakovė perdavė pareiškėjai 99 007,38 Eur vertės darbus pagal Rangos sutartį 3, tačiau kaip matyti iš apyvartų žiniaraščio jokių mokėjimų UAB „IREC BALTIC“ atsakovei neatliko, kadangi pastarieji darbai buvo apmokami iš pareiškėjos anksčiau atliktų avansinių mokėjimų (permokos).

27. Be to, aplinkybė, kad pareiškėja atsakovei yra sumokėjusi 298 920,46 Eur daugiau negu atsakovės pareiškėjai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta suma, yra konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022. Minėtame Vilniaus apygardos teismo sprendime yra konstatuota, kad pareiškėja avansinius mokėjimus atsakovei pagal šalių sudarytas rangos sutartis vykdė būtent pagal atsakovės teikiamus prašymus. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir jame konstatuotos aplinkybės vertinamos ir jomis vadovaujamasi nagrinėjamu atveju.

28. Iš minėtos civilinės bylos Nr. e2-1645-565/2022 nustatyta, kad atsakovė 2022 m. vasario 4 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su reikalavimu priteisti 573 462,23 Eur įsiskolinimo iš pareiškėjos. Savo ieškinį atsakovė grindė aplinkybe, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovė objekte adresu Konstitucijos pr. 15, Vilnius, įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos rangos darbus, kurių vertė yra 872 382,69 Eur. Nurodydamas, jog pareiškėja yra permokėjusi atsakovei 298 920,46 Eur, atsakovė ieškiniu prašė priteisti iš pareiškėjos 573 462,23 Eur. Vilniaus apygardos teismas savo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 atsakovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas savo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-30-516/2023 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje atsakovė buvo pripažinusi, kad yra 298 920,46 Eur permoka, bei kad pareiškėja atliko 2 534 283,12 Eur mokėjimus atsakovei. Atsakovės ieškinys buvo atmestas neįrodžius, jog buvo žodinė sutartis tarp šalių. Taip pat teismo posėdžio metu apklausti pareiškėjos vadovas ir liudytojai nurodė, jog tarp šalių buvo sudarytos tik anksčiau nurodytos trys rangos sutartys ir jokių žodinių sutarčių nebuvo. Tokiu būdu konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudarytos trys rašytinės sutartys, kuriomis šalys susitarė dėl fiksuotos darbų kainos už darbų atlikimą aptartuose objektuose.

29. Atsakovė ginčija permokos buvimą ir nurodo, jog jos grąžinti neprivalo, kadangi atsakovė atliko daugiau darbų objekte Konstitucijos pr. 15. Teismas pažymi, kad atsakovės įrodinėjami papildomai atlikti darbai tiek šioje byloje, tiek anksčiau nurodytoje civilinėje byloje sutampa bei yra įrodinėjami atsakovės vadovo vienašališkai sudarytais darbų kiekių žiniaraščiais bei objektine sąmata.

30. Pažymėtina, jog sudarytų Rangos sutarčių 2.6. punktais atsakovė patvirtino, kad iki sutarčių pasirašymo jai pateiktos informacijos ir atitinkamų dokumentų, susijusių su pagal sudaromas sutartis atliekamais darbais, visiškai ir pilnai pakako ir jie buvo išsamūs, kad atsakovė galėtų įvertinti visų reikiamų atlikti darbų apimtis ir kiekius bei apskaičiuoti darbų kainą, todėl šalių sutarta darbų kaina yra galutinė ir maksimali. Tai, kad šalys susitarė dėl fiksuotos darbų kainos, taip pat patvirtina ir kitos sudarytų sutarčių nuostatos (sutarčių 2.3., 2.4., 2.5., 4.1.2. ir kt. punktai).

31. Taigi, Vilniaus apygardos teismas savo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu atmetus atsakovės ieškinį bei konstatavus, jog atsakovė neatliko daugiau darbų nei yra pateikta darbų priėmimo perdavimo aktų, pastaroji permokos suma yra įrodyta, kadangi šios sumos sumokėjimo atsakovė neginčija ir šia aplinkybe buvo įrodinėjamas atsakovės pareikštas ieškinys pareiškėjai.

32. Atsakovė ir suinteresuoti asmenys nurodė, jog nėra pagrindo vadovautis kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022 nustatytais faktais ar išvadomis. Tokie argumentai atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas savo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi šioje byloje grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, be kita ko, pažymėjo, kad siūlytina, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgti ir į Lietuvos apeliacinio teismo išvadas civilinėje byloje Nr. e2A-957-516/2022, kurioje bus nagrinėjamas atsakovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1645-565/2022. Todėl aplinkybė, kad pareiškėja yra permokėjusi atsakovei 298 920,46 Eur, yra įrodyta, nes ji yra konstatuota ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

33. Taip pat svarbu pažymėti, kad būtent atsakovei, siekiančiai atsikirsti į pareiškėjos reikalavimą, kyla pareiga įrodyti tai, jog pareiškėjos atsakovei sumokėti avansai padengia atsakovės pareiškėjai išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos atsikirtimus. Į bylą nebuvo pateikti papildomų darbų priėmimo-perdavimo aktai ar išrašytos PVM sąskaitos faktūros permokos sumai. Savo atsikirtimus atsakovė iš esmės grindžia tik buvusio atsakovės vadovo S. K. teiktais paaiškinimais bei vienašališkai pasirašytais žiniaraščiais, kurie vertinami kritiškai ir yra nepakankami pagrįsti atsakovės pozicijai. Šių aplinkybių taip pat nepatvirtina ir byloje pateiktas objekto Konstitucijos pr. 15 techninis projektas.

34. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja nepriėmė iš atsakovės darbų pagal 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą BAJ Nr. 2015719 636 000 Eur sumai bei pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą BAJ Nr. 2015970 351 052,17 Eur sumai, kadangi kartu su PVM sąskaitomis faktūromis pateikti darbų priėmimo-perdavimo aktai nėra pasirašyti pareiškėjos. Todėl tai įrodo, jog permokos negali būti. Tačiau šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Minėtos PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai buvo pareiškėjos pateikti į bylą dar 2021 m. kovo 29 d. (t. 4, b. l. 91-97). Būtent šiais dokumentais pareiškėja šioje byloje grindė savo argumentus, kad pagal Rangos sutartį 1 atsakovė atliko darbų už 1 471 703,92 Eur, kurie buvo perduoti pareiškėjai darbų priėmimo-perdavimo aktų pagrindu. Į bylą buvo pateiktos šešios atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir prie pastarųjų sąskaitų pridedami priėmimo-perdavimo aktai. Sulyginus pareiškėjos pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir priėmimo-perdavimo aktus su suinteresuoto asmens pateiktais dokumentais, akivaizdu, kad jie sutampa: tiek priėmimo-perdavimo aktas prie 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitos-faktūros BAJ Nr. 2015719 636 000 Eur sumai, tiek ir priėmimo-perdavimo aktas prie 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitos-faktūros BAJ Nr. 2015970 351 052,17 Eur sumai.

35. Teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, kiek pagal kokią rangos sutartį avansų buvo pervesta konkrečiai, nes kaip nustatyta byloje avansai buvo pervedami ne tik pagal rašytinį prašymą, bet ir žodiniu prašymu. Todėl konkretizuoti, kiek pagal žodinį prašymą, pagal kokią sutartį avanso buvo sumokėta nėra galimybės. Tokiu būdu vertinamas bendras avansu sumokėtos sumos ir pagal visas rangos sutartis atliktų darbų santykis.

36. Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovė neįrodė ir nepagrindė, jog atsakovė atliko ir perdavė darbų pareiškėjai už 2 534 283,12 Eur. Todėl argumentai, kad permokos pareiškėjai nėra, yra atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Įvertinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas 298 920,46 Eur dalyje yra įrodytas ir tenkinamas.

Dėl UAB „IREC BALTIC“ išrašytų ir atsakovės neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už komunalines paslaugas, baudas ir nuostolius

37. Kitą pareiškėjos finansinio reikalavimo sudėtinę dalį sudaro pareiškėjos išrašytų ir atsakovės neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų suma, kurią sudaro 540 231,40 Eur. Pareiškėja į bylą yra pateikusi visas atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš kurių yra kildinama pastaroji suma. Šios sąskaitos taip pat yra įtrauktos ir į pareiškėjos apyvartų su atsakove žiniaraštį (t. 3, b. l. 117-122).

38. Kaip jau minėta, pareiškėjos reikalavimas pagal 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija IREC Nr. 19113 216 074,82 Eur (įskaitant PVM) sumai yra išskirtas ir šioje dalyje nagrinėjimas yra atidėtas, todėl šioje nutartyje teismas pasisako dėl likusio reikalavimo dalies, kurią sudaro 44 393,79 Eur suma apmokėti pareiškėjos atsakovei suteiktas komunalines ir kitokias paslaugas; 66 883,34 Eurų sumai sumokėti baudas už Rangos sutarčių pažeidimus ar Kreditoriaus teisėtų reikalavimų nevykdymą; 178 760,4 Eur baudos už Rangos sutarties 1 ir Rangos sutarties 2 nutraukimą. Tokiu būdu iš viso – 290 037,53 Eur sumai (44 393,79 + 66883,34 + 178760,40). Pažymėtina, kad pareiškėja prašė patvirtini jos reikalavimą 540 231,40 Eur sumai. Pareiškėjos 216 074,82 Eur reikalavimas išskirtas ir nagrinėjamu atveju dėl jo nepasisakoma, todėl pareiškėjos pateiktas prašymas tvirtinti jos 324 156,58 Eur reikalavimą, tačiau kaip anksčiau nurodyta pareiškėja pateikė PVM sąskaitas faktūras ir pagrindė iš viso 290 037,53 Eur sumą, todėl konstatuotina, kad 34 119,05 Eur sumai pareiškėja argumentų ir įrodymų nepateikė, todėl šioje dalyje reikalavimas yra nepagrįstas visiškai.

39. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja atsakovei yra išrašiusi 15 PVM sąskaitų faktūrų 44 393,79 Eur sumai apmokėti pareiškėjos atsakovei suteiktas komunalines ir kitokias paslaugas bei atliktus darbus objektuose, kuriuose atsakovė vykdė statybos rangos darbus pagal tris anksčiau nurodytas su pareiškėja sudarytas rangos sutartis. Išrašytų sąskaitų faktūrų priskirtinumas pagal sudarytas rangos sutartis yra nurodytas pareiškėjos 2023 m. kovo 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktose lentelėse. Pagal Rangos sutartį 1 pareiškėja išrašė sąskaitas faktūras 28 522,87 Eur sumai, pagal Rangos sutartį 2 – 14 848,48 Eur sumai, pagal Rangos sutartį 3 – 1 028,44 Eur sumai.

40. Kaip matyti iš šalių sudarytų rangos sutarčių - Rangos sutarties 1 ir Rangos sutarties 2 4.1.18. punkte bei Rangos sutarties 3 4.1.16. punkte šalys susitarė, kad rangovas (atsakovė) turi padengti išlaidas už rangovei suteiktas komunalines paslaugas, reikalingas Objekto Statybos darbams vykdyti (vanduo, šildymas, elektros energija, šiukšlių išvežimas, Objekto apsauga, WC, taip pat išlaidos, susijusios su įvairių laikinų įrengimų, sanitarinių mazgų ir pan. Objekte įrengimu bei priežiūra, ir kt.). Minėtais Rangos sutarčių punktais šalys taip pat susitarė dėl fiksuotų šiame punkte nurodytų išlaidų sumos, kuri yra lygi 2 (dviem) procentams nuo atliktų Darbų priėmimo akte nurodytos bendros sumos (be PVM).

41. Iš pareiškėjos į bylą atsakovei išrašytų sąskaitų faktūrų už komunalines paslaugas matyti, kad jos yra pasirašytos atsakovės atsakingų asmenų parašais, kas patvirtina, kad atsakovė priėmė jai išrašytas sąskaitas faktūras, tokiu būdu patvirtindama, kad komunalinės paslaugos už atitinkamą sumą atsakovei buvo suteiktos. Be to, teismo posėdžio metu buvęs atsakovės vadovas taip pat patvirtino, jog jam buvo žinoma apie išrašomas sąskaitas už komunalines paslaugas. Duomenų apie tai, kad atsakovė nesutiktų ar prieštarautų pareiškėjos išrašytoms sąskaitoms faktūroms už komunalines paslaugas, byloje nėra.

42. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutartimi buvo prisiėmusi įsipareigojimą apmokėti komunalines paslaugas, konstatuotina, kad pareiškėjos atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros apmokėti už į Rangos sutartyse numatytus objektus teiktas komunalines paslaugas yra pagrįstos ir šioje dalyje reikalavimas 44 393,79 Eur sumai yra tenkinamas.

43. Pareiškėja atsakovei buvo išrašiusi 56 PVM sąskaitas faktūras 66 883,34 Eurų sumai sumokėti baudas už Rangos sutarčių pažeidimus ar Kreditoriaus teisėtų reikalavimų nevykdymą, taip pat atlyginti Kreditoriaus patirtus nuostolius atsakovei netinkamai vykdant savo pareigas pagal Rangos sutartis. Išrašytų sąskaitų faktūrų priskirtinumas pagal sudarytas Rangos sutartis yra nurodytas Kreditoriaus 2023 m. kovo 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktose lentelėse. Pagal Rangos sutartį 1 pareiškėja išrašė atsakovei sąskaitas faktūras 40 583,41 Eur sumai, pagal rangos sutartį 2 – 15 882,54 Eur sumai, pagal Rangos sutartį 3 – 10 417,39 Eur sumai.

44. Byloje yra pateiktos atsakovei teiktos pretenzijos, kurių pagrindu buvo išrašomos sąskaitos faktūros apmokėti baudas už Rangos sutarčių pažeidimus, teisėtų nurodymų atsakovei (rangovui) nevykdymą arba atlyginti patirtus nuostolius dėl atsakovės netinkamo savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartis vykdymo.

45. Teismo posėdžio metu liudytojas S. K. bei pareiškėjos vadovas paaiškino aplinkybes dėl baudų skyrimo atsakovei bei reikalavimų atlyginti nuostolius, kurie nurodė, kad pareiškėja vykdė blaivumo patikrą objekte, o taip pat atsižvelgiant į pildomus statybos darbų žurnalus bei rangovų susirinkimus ir pasitarimus, pareiškėja žinojo kuris iš rangovų kuriuo metu ir kurioje objekto dalyje atliko darbus, dėl ko aiškiai galėjo identifikuoti rangovą, kuriam skirtina bauda ar teiktinas reikalavimas atlyginti nuostolius.

46. Kaip matyti sąskaitos faktūros dėl netesybų pagal visas tris sutartis buvo išrašomos laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2019 m. birželio 19 d. Atsakovė prašo taikyti CK 1.125 str. 5 d., kuri numato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad vėliausiai UAB „IREC Baltic“ galėjo pareikalauti baudos pagal visas išrašytas sąskaitas atitinkamai ne vėliau nei šeši mėnesiai nuo jų išrašymo, taigi imant pagal paskutinę sąskaitą iki 2019 m. gruodžio 29 d., tačiau UAB „IREC Baltic“ kreditorinis reikalavimas pareikštas 2020 m. balandžio 14, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą dėl visų anksčiau minėtų išrašytų sąskaitų faktūrų dėl netesybų. Pareiškėja nurodė, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nepraleistas, nes atsakovė pasirašydama 2019 m. spalio 14 d. sudarytą skolų suderinimo aktą 2019 m. rugsėjo 30 dienai patvirtino, kad 2019 m. rugsėjo 30 dienai atsakovė turėjo net 861 603,49 Eur įsiskolinimą pareiškėjai; suderinimo akte yra nurodytas atsakovės įsiskolinimo dydis 2019 m. rugsėjo 30 dienai, kuris sutampa su įsiskolinimo dydžiu 2019 m. rugsėjo 30 dienai apyvartų žiniaraščio duomenimis. Tokie argumentai atmestini.

47. Kasacinio teismo praktikoje skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. Atitinkamai, jį nebūtina pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-538/2004; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008).

48. Atsižvelgiant į tai, kad skolų suderinimo aktą pasirašė BUAB „Bajoras“ vadovas, atsakingas už UAB „Bajoras“ tyčinį bankrotą, skolų suderinimo aktas pasirašytas UAB „Bajoras“ vadovui žinant apie inicijuojamą bankroto bylą (kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto iškėlimo pateiktas teismui 2019 m. rugsėjo 30 d., byloje yra kreditoriaus pateikti įrodymai, kad iki kreipiantis į teismą, UAB „Bajoras“ buvo pasirašytinai supažindintas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo), 2019 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktas nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu UAB „IREC Baltic“ finansinį reikalavimą, todėl teismas juo nesiremia.

49. Tokiu būdu atsakovės prašymu yra taikytinas ieškinio senaties terminas dėl netesybų ir reikalavimas dalyje susijęs su išrašytomis sąskaitomis faktūromis dėl baudų pripažintinas nepagrįstu.

50. Be to, pareiškėja savo reikalavimo dalį grindžia ir išrašytomis sąskaitomis faktūromis dėl nuostolių atlyginimo:

50.1. 2017 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 17311, 1 489,93 Eur sumai, išrašyta pagal 2017 m. gruodžio 6 d. pretenziją Nr. SD-17-12-0393 dėl stogo dangos sugadinimo. 2017 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 17333, 279 Eur sumai, išrašyta pagal 2017 m. gruodžio 13 d. pretenziją Nr. SD-17-12-0405 dėl kabelio sugadinimo. 2018 m. kovo 13 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 18099, 36,58 Eur sumai, išrašyta už kabelio remontą. Byloje nėra duomenų, kad minėtus sugadinimus atliko rangovas BUAB „Bajoras“ bei pareiškėja nepagrindžia sąskaitų išrašymo teisinio pagrindo – sutarties nuostatų, kurios įpareigotų BUAB „Bajoras“ atlyginti šias išlaidas. Be to, pretenzijose nurodoma, kad sąskaitos suma bus išskaičiuota iš artimiausio mokėjimo pagal sutartį, todėl nežinoma, ar UAB „IREC Baltic“ šios sumos jau nėra išskaičiavusi iš rangovui BUAB „Bajoras“ atliktų mokėjimų – nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad ši suma nebuvo išskaičiuota iš rangovui BUAB „Bajoras“ atliktų mokėjimų, nėra jokio pagrindo tvirtinti UAB „IREC Baltic“ kreditorinio reikalavimo šioje dalyje.

50.2. 2018 m. liepos 23 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 18 248, 200 Eur sumai, išrašyta pagal 2018 m. liepos 23 d. pretenziją Nr. SD-18-07-0209 dėl nuostolių atlyginimo. UAB „IREC Baltic“ nepateikė įrodymų apie savo patirtus nuostolius, jų šalinimo išlaidas, neįrodė, kad šiuos nuostolius sukėlė BUAB „Bajoras“, taip pat, kad UAB „Bajoras“ turi pareigą atlyginti minėtus nuostolius pagal šalių sudarytą sutartį.

50.3. 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 18260, 100 Eur sumai, išrašyta pagal 2018 m. liepos 31 d. pretenziją Nr. SD-18-07-0222 dėl statybvietės sutvarkymo kaštų kompensavimo. Byloje nėra duomenų, pagal kokią sutarties nuostatą išrašyta ši sąskaita, kaip apskaičiuota BUAB „Bajoras“ tenkančių statybvietės tvarkymo išlaidų suma (objekte dirbo daug rangovų) bei nėra pirminių šių išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų – už tvarkymo paslaugas sumokėtų lėšų patvirtinančių įrodymų ir/ar UAB „IREC Baltic“ už tvarkymo paslaugas taikytus įkainius, jeigu šiuos darbus vykdė pats UAB „IREC Baltic“.

50.4. 2018 m. spalio 22 PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 18394, 18 252 Eur sumai, išrašyta už tiesioginį nuostolių atlyginimą, kai vėluojama atlikti statybos darbus laikotarpiui 2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. UAB „IREC Baltic“ nepateikė įrodymų apie savo patirtus nuostolius, jų šalinimo išlaidas, neįrodė, kad šiuos nuostolius sukėlė BUAB „Bajoras“, taip pat pagal kokias sutarties nuostatas sąskaita išrašyta rangovui BUAB „Bajoras“.

50.5. 2019 m. birželio 11 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 19176, 207,65 Eur sumai, išrašyta pagal tos pačios dienos pretenziją Nr. SD-19-06-0128 dėl pažeidimų objekte. Iš 2019 m. birželio 11 d. pretenzijos Nr. SD-19-06-0128 negalima nustatyti UAB „IREC Baltic“ patirtų nuostolių apimties, realių jų šalinimo išlaidų. Pretenzijoje nurodoma, kad UAB „IREC Baltic“ patirtos išlaidos buvo padalintos po lygiai 5 rangovams, tačiau nepagrindžiama, kokiomis sutarties (-ių) nuostatomis remiantis prašoma rangovų atlyginti šias išlaidas. Be to, pretenzijoje nurodoma, kad sąskaitos suma bus išskaičiuota iš artimiausio mokėjimo pagal sutartį, todėl nežinoma, ar UAB „IREC Baltic“ šios sumos jau nėra išskaičiavusi iš rangovui BUAB „Bajoras“ atliktų mokėjimų – nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad ši suma nebuvo išskaičiuota iš rangovui BUAB „Bajoras“ atliktų mokėjimų, nėra jokio pagrindo tvirtinti UAB „IREC Baltic“ kreditorinio reikalavimo šioje dalyje.

50.6. 2018 m. spalio 22 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 18395, 9 926 Eur sumai, išrašyta už tiesioginį nuostolių atlyginimą, kai vėluojama atlikti statybos darbus laikotarpiui 2018 m. kovo 1d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. UAB „IREC Baltic“ nepateikė įrodymų apie savo patirtus nuostolius, jų šalinimo išlaidas, neįrodė, kad šiuos nuostolius sukėlė BUAB“ Bajoras“, taip pat pagal kokias sutarties nuostatas sąskaita išrašyta rangovui BUAB „Bajoras“.

50.7. 2017 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 17176, 363 Eur sumai, išrašyta pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. pretenziją dėl rangovo pareigos atlyginti nuostolius (kitam rangovui UAB „Statvilsta“). Pretenzijoje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu BUAB „Bajoras“ tiesiogiai nesuderins su rangovu UAB „Statvilsta“ nuostolių atlyginimo klausimo iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir nepateiks užsakovui UAB „IREC Baltic“ rašytinio patvirtinimo dėl atlikto nuostolių atlyginimo rangovui UAB „Statvilsta“, užsakovas turės išskaičiuoti 363 Eur sumą iš artimiausių rangovui BUAB „Bajoras“ mokėtinų sumų. Nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad ši suma nebuvo išskaičiuota iš rangovui BUAB „Bajoras“ atliktų mokėjimų, nėra jokio pagrindo tvirtinti UAB „IREC Baltic“ kreditorinio reikalavimo šioje dalyje.

50.8. 2018 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 18114, 200 Eur sumai, išrašyta pagal 2018 m. vasario 20 d. pretenziją Nr. SD-18-02-0049. Pažymėtina, kad pretenzijoje nurodytas sutarties pažeidimas (UAB „IREC Baltic“ „prieš dvi savaites“ pareikšto reikalavimo ištaisyti darbų trūkumus nevykdymas) nėra įrodytas – byloje nėra duomenų apie tokio reikalavimo davimą rangovui, taip pat nėra įrodymų, kad pretenzijoje nurodytus defektus sukėlė BUAB „Bajoras“, o ne kuris nors kitas rangovas. UAB „IREC Baltic“ taip pat neįrodė, kad patyrė defektų šalinimo išlaidų sąskaitoje išrašytai sumai, kurią reikalauja atlyginti, nėra pirminių tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Be to, pretenzijoje nurodoma, kad ši baudos suma bus išskaičiuota iš artimiausio mokėjimo pagal sutartį, todėl nežinoma, ar UAB „IREC Baltic“ šios sumos jau nėra išskaičiavusi iš rangovui BUAB „Bajoras“ atliktų mokėjimų – nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad ši suma nebuvo išskaičiuota iš rangovui BUAB „Bajoras“ atliktų mokėjimų, nėra jokio pagrindo tvirtinti UAB „IREC Baltic“ kreditorinio reikalavimo šioje dalyje.

50.9. 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 19377, 212,96 Eur sumai, išrašyta už statybinių vagonėlių perkėlimą. Byloje nėra duomenų, pagal kokią sutarties nuostatą išrašyta ši sąskaita, kaip apskaičiuota BUAB „Bajoras“ tenkančių statybinių vagonėlių perkėlimo išlaidų suma (objekte dirbo daug rangovų) bei nėra pirminių šių išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų – už statybinių vagonėlių perkėlimo paslaugas sumokėtų lėšų patvirtinančių įrodymų ir/ar UAB „IREC Baltic“ už statybinių vagonėlių perkėlimo paslaugas taikytus įkainius, jeigu šiuos darbus vykdė pats UAB „IREC Baltic“.

50.10. 2018 m. gegužės 22 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 18194, 200 Eur sumai, išrašyta pagal tos pačios dienos pretenziją. Byloje nėra minėtos pretenzijos, todėl nežinoma, kokiu teisiniu pagrindu išrašyta ši sąskaita, atitinkamai šioje dalyje negali būti tenkinamas UAB „IREC Baltic“ kreditorinis reikalavimas.

50.11. 2019 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 19387, 60,54 Eur sumai, išrašyta už draudimo kaštus už CAR ir RCA draudimą. 2019 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 19388, 6,85 Eur sumai, išrašyta už draudimo kaštus už CAR ir RCA draudimą. Pareiškėja nenurodė ir nepagrindė kokiu teisiniu pagrindu išrašyta ši sąskaita, kaip apskaičiuota BUAB „Bajoras“ tenkančių draudimo kaštų suma (objekte dirbo daug rangovų) bei nėra pirminių šių išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų – draudimo bendrovei sumokėtas lėšas patvirtinančių įrodymų.

50.12. 2019 m. vasario 13 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 19021, 1 265,96 Eur sumai, išrašyta už skylių užsandarinimą plėvele. Pareiškėja nurodo, jog sąskaita priskirtina rangos sutarties 2 objektui, tačiau nepagrindžia, jog tokios išlaidos buvo realiai patirtos ir nenurodo teisinio pagrindo sąskaitai išrašyti.

50.13. 2019 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 19156, 997,80 Eur sumai, išrašyta pagal atliktų darbų aktą Nr. 1, už uždengimo darbus. Byloje pareiškėja nepagrindė ir neįrodė savo patirtų išlaidų bei nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ir pagal kurią sutarties nuostatą išrašyta ši sąskaita.

50.14. 2019 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 19272, 1 626,63 Eur sumai, išrašyta už patirtus nuostolius dėl atliktų darbų perdarymo. 2019 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 19274, 478,20 Eur sumai, išrašyta už patirtus nuostolius dėl atliktų darbų perdarymo. Byloje nėra netinkamai atliktų darbų ar kitokių netinkamų darbų atlikimą patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikta įrodymų, jog tokias išlaidas pareiškėja pati patyrė.

50.15. 2019 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaita faktūra IREC Nr. 19286, 2 000 Eur sumai, išrašyta pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. pasitarimo protokolą Nr. 19-09-03, 5 str. 6 d. Byloje nėra sąskaitoje minimo protokolo, taigi nėra ir duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir pagal kokią ir kurios sutarties nuostatą išrašyta ši sąskaita.

2. Tokiu būdu pareiškėjos reikalavimas dalyje iš viso pagal 56 PVM sąskaitas faktūras dėl baudų ir nuostolių 66 883,34 Eurų sumai yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl 178 760,40 Eur baudos už Rangos sutarties 1 ir Rangos sutarties 2 nutraukimą

3. Atsakovei tinkamai nevykdant Rangos sutarties 1 ir daugiau nei metus laiko vėluojant užbaigti darbus pagal pastarąją sutartį, kreditorius 2019 m. kovo 20 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl Rangos sutarties 1 nutraukimo dėl atsakovės kaltės bei išrašė atsakovei 2019 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija IREC Nr. 19091 apmokėti, remiantis Rangos sutarties 1 12.7 punktu, atsakovei paskirtą 138 200 Eur baudą už Rangos sutarties 1 nutraukimą dėl atsakovės kaltės.

4. Atsakovei tinkamai nevykdant Rangos sutarties 2 ir daugiau nei metus laiko vėluojant užbaigti darbus pagal Rangos sutartį 2, kreditorius 2019 m. kovo 20 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl Rangos sutarties 2 nutraukimo dėl atsakovės kaltės bei išrašė atsakovei 2019 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija IREC Nr. 19092 apmokėti, remiantis Rangos sutarties 2 12.7 punktu, atsakovei paskirtą 40 560,40 Eur baudą už Rangos sutarties 2 nutraukimą dėl atsakovės kaltės.

5. Netesybos (bauda, delspinigiai) yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

6. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nustatant, ar yra pagrindas pagal CK 6.73 straipsnio nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, vertintinos konkrečios bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis ir kt.).

7. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog nepaisant rangos sutarčių nutraukimo, sutartys tarp šalių buvo vykdomos toliau ir darbai buvo tęsiami pagal tas pačias rašytines tarp šalių sudarytas sutartis bei joje nurodytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad pati pareiškėja patvirtino, jog jokios žodinės sutarties tarp šalių nebuvo, o buvo tik trys rašytinės sudarytos rangos sutartys, kurios buvo vykdomos ir po to, kai pareiškėja pateikė atsakovei pranešimą dėl nutraukimo tokiu būdu darytina išvada, jog paties sutarčių nutraukimo nebuvo, o šalys toliau tęsė ir vykdė rangos sutartis. Tokiu būdu pagrindo taikyti sutartinę atsakomybę už rangos sutarčių nutraukimą nėra teisinio pagrindo.

8. Be to, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

9. UAB „IREC Baltic“ reikalavimas dėl netesybų pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Kadangi UAB „IREC Baltic“ reikalavimą sumokėti netesybas pareiškė 2019 m. kovo 20 d. pranešimuose dėl rangos sutarčių nutraukimo, ieškinio senaties terminas laikytinas suėjusiu 2019 m. rugsėjo 20 d. Todėl kreditorinis reikalavimas dėl netesybų negali būti patvirtintas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

Dėl atsakovei priskaičiuotų delspinigių

10. Trečiąją pareiškėjos finansinio reikalavimo sudėtinę dalį sudaro atsakovei už laiku neapmokėtas atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras priskaičiuoti 29 906,83 Eur delspinigiai.

11. Remiantis Rangos sutarčių 12.10 punktu, bet kuri šalis, vėluojanti įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal sutartį, moka kitai šaliai 0,02 (dviejų šimtųjų) procento delspinigius nuo visos vėluojamos apmokėti sumos už kiekvieną vėluojamą dieną.

12. Įvertinus tai, jog pagal sąskaitas faktūras 44 393,79 Eur dydžio reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu, atitinkamai, nuo šios sumos yra apskaičiuotini delspinigiai už 180 dienų laikotarpį – 1598,18 Eur (44393,79 x 0.02 x 180).

Dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo

13. Šioje nutartyje pasisakoma dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo 652 983,87 Eur dydžio pagrįstumo. Įvertinus anksčiau išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas yra pagrįstas dalyje dėl 344 912,43 Eur (298 920,46 + 44 393,79 + 1 598,18) ir atsakovės bankroto byloje yra tvirtinamas šioje dalyje. Kitoje dalyje – dėl 308 071,44 Eur reikalavimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

15. Įvertinus tai, jog bylinėjimosi išlaidos byloje patirtos dėl viso pareikšto finansinio reikalavimo, o dalis jo nagrinėjimo yra atidėta, tai visos šalių bendrai patirtos bylinėjimosi bus paskirstomos išnagrinėjus ir priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje dėl likusios ginčijamo finansinio reikalavimo dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies ir patvirtini pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ 344 912,43 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras” bankroto byloje.

Prašymą dėl 308 071,44 Eur dydžio finansinio reikalavimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė