Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Kaminsko

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams Lietuvos valstybei atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą jame išdėstytai argumentais, prašė jį tenkinti.

7. Komisija įvertino tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones, skatintas du kartus, nebaustas, iki perkėlimo į Vilniaus pataisos namus dirbo ir norėtų tęsti darbinę veiklą, tačiau dėl darbo vietų stokos, šiuo metu neįdarbintas, palaiko socialinius ryšius su šeima. Tačiau Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad atlikta maža paskirtos bausmės dali), socialinio tyrimo išvadoje skirtingose vietose nurodytas skirtingas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rodiklis (žema ir vidutine), būtina papildoma intervencija gyvenimo stiliaus srityje, kur nustatytas nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, kriminalines nuostatas turinčių asmenų, destabilizuojančios aplinkos įtakos, kas siejama su nusikalstamo elgesio raiška. Komisijos nariai, atsižvelgiant į atliktos bausmės dalį, vertindami, ar asmeniui reikalingas intensyvus rengimas lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pasisakė, kad šiuo metu asmuo turi pakankamus darbo įgūdžius, neprarado socialinius ryšius, todėl pagrindo teigti, jog jam reikalingas intensyvus rengimas lygtiniam paleidimui nėra ir vienbalsiai balsavo – nuteistojo į pusiaukelės namus neperkelti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

13. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų 2022 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 42-1545, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. priimtą sprendimo Nr. 2S-2106, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Iš byloje pateiktos 2022 m. birželio 10 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-163 (toliau ir – Išvada) duomenų matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo, jis laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, dienotvarkės ir režimo reikalavimų. Nuo 2021 m. vasario 24 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas tris kartus :1) 2020 m. gruodžio 16 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu M. R. pareikšta padėka už pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, t. y. aitvarų gaminimą rudens šventei, dalyvavimą krepšinio turnyre skirtame pažymėti Pasaulinę orumo dieną, už dalyvavimą Kvapų terapijoje, už aktyvų dalyvavimą Kūrybinių dirbtuvių užsiėmime, už dalyvavimą savirefleksijos grupėje „Atpažink save“. 2) 2021 m. rugsėjo 3 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu M. R. skirtas papildomas ilgalaikis pasimatymas už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir stropų darbą. 3) 2022 m. birželio 30 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu M. R. didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistasis gali nusipirkti asmeninių daiktų, padidinta vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.

18. Išvadoje nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo atliktas pirminis M. R. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. birželio 8 d. Vilniaus VPN atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, buvo nustatyta – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatytos probleminės pareiškėjo sritys: veiklos, skatinančios nusikalstamumą, bendrininkų įtakos bei nuostatų, mąstymo bei elgsenos ypatumus. 2020 m. spalio – lapkričio mėn. pareiškėjas dalyvavo 24 akad. val. teoriniuose ir praktiniuose mokymuose „Integracijos į darbo rinką įgūdžių formavimas ir stiprinimas“; 2021 m. gruodžio 7 d. dalyvavo seminare „Patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimo (atpažinimas ir veiksmai)“ tema. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 4 d. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės. Nuteistasis išreiškė norą lankyti „Smurtinio elgesio prevencijos“ programą. Kreipėsi dėl galimybės mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ir įgyti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų profesinę kvalifikaciją, tačiau asmens byloje neturėjo dokumentų apie ankstesnius išsilavinimus (nors turi aukštąjį išsilavinimą) aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse; 2020 m. lapkričio 19 d. ir 26 d. dalyvavo Kvapų terapijos programoje; Kūrybinių dirbtuvių užsiėmimuose; savirefleksijos grupėje „Atpažink save“; įtrauktas į ispanų ir anglų k. būrelius Vilniaus mokymo centre; įstaigos bibliotekoje dalyvavo knygos „Refleksija“ pristatyme, domėjosi saviugdos temomis; 2022 m. gegužės 6 d. dalyvavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto magistrantūros studijų studentų atliekamame moksliniame tyrime „Skatinimo ir drausminimo analizė įkalinimo įstaigose“.

19. Byloje tap pat nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 8 d. dalyvavo diskusijoje apie subkultūrą ir jos žalingą įtaką, 2022 m. rugsėjo 19 d. baigė 10 akad. val. kompiuterinio raštingumo kursą, 2022 m. rugsėjo 21 d. dalyvavo protmūšyje, 2022 m. spalio 14 d. dalyvavo viktorinoje „atspėk dainą“, dalyvavo klasikinės muzikos koncerte. 2022 m. spalio 31 d. dalyvavo intervencinėje priemonėje “Smurtinio elgesio prevencijos programa“. 2022 m. gegužės 13 d., 2022 m. rugpjūčio 12 d. ir 2022 m. lapkričio 12 d. pareiškėjui buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, pareiškėjas jokių nusižengimų neįvykdė. Byloje nustatyta, kad M. R. vykdo individualią veiklą nuo 2022 m. kovo 31 d., sudaro sporto programas (šia veikla užsiėmė būdamas laisvėje), gauna užsakymus ir už tai jam pervedami pinigai (paskirtyje nurodoma „už programas“).

20. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau ir –BVK) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. ) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 16 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-77 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

21. BVK 69 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai;3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus;6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

22. BVK 69 straipsnio 3 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus.

23. Pagal BVK 69 straipsnio 4 dalį į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio Kodekso 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės aktų pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus. Iš nurodyto BVK 69 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į Pusiaukelės namus (Pusiaukelės namai – pataisos įstaigos specialus padalinys, kuriame gyvenantys nuteistieji intensyviai rengiami išėjimui į laisvę) gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirosiose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu. BVK 69 straipsnio 6 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

24. Pagal Aprašo 8 punktą, pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus. Pagal Aprašo 10 punktą, drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.1 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.2 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.3 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.4 p.). Aprašo 5 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į pusiaukelės namus, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Prašyme nuteistasis nurodo, į kuriuos pusiaukelės namus jis nori būti perkeltas. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad drausmės komisija priimdama sprendimą įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos (11.1 p.); nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (11.2 p.); nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus (11.3 p.); individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (11.4 p.); nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (11.5 p.); nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje (11.6 p.); nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (11.7 p.); ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (11.8 p.); kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (11.9 p.). Tai reiškia, kad Komisijai suteikiama diskrecija priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus tenkinimo arba netenkinimo.

25. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to Komisija, priimdama sprendimus dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą. Teismas pažymi, kad nors ir atsakovui suteikta diksrecijos teisė priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo, tačiau toks sprendimas turi būti tinkamai motyvuotas, pateikti argumentai, kodėl nuteistojo prašymas yra netenkinamas.

26. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, adaptacijos problemų pataisos namuose jam nekilo, pareiškėjas nepiknaudžiauja alkoholiniais gėrimais ar psichotropinėmis medžiagomis, pareiškėjas užsiima individualia veikla, taigi pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai. Pažymėtina, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau jo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus Vilniaus PN sprendimu nebuvo patenkintas. Atsakovas Sprendime pareiškėjo neperkėlimą į pusiaukelės namus iš esmės motyvuoja, tuo, kad pareiškėjas atliko mažą paskirtos bausmės dalį, pareiškėjui būtina papildoma intervencija gyvenimo stiliaus srityje, kur nustatytas nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, kriminalines nuostatas turinčių asmenų, destabilizuojančios aplinkos įtakos, kas siejama su nusikalstamo elgesio raiška. Pažymėtina, jog atsakovas Sprendime nenurodo, kokias konkrečias programas pareiškėjas galėtų lankyti, kokia papildoma intervencija gyvenimo stiliaus srityje būtina pareiškėjui, nenurodo, kokią įtaką ir kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia, atsakovo nuomone, pernelyg trumpas bausmės atlikimo laikas. Teismo vertinimu, ginčijamame administraciniame akte nepateiktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo prašymo perkelti jį į pusiaukelės namus nagrinėjimu, įvertinimas, Sprendime nėra aišku, kokios konkrečios aplinkybės lėmė ginčijamo Sprendimo priėmimą, nepaneigtos viena kitai prieštaraujančios aplinkybės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sudarantys pagrindą pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN Sprendimo, minėtų aplinkybių nepašalino, o 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime iš esmės tik pakartojo Vilniaus PN Sprendime nurodytas aplinkybes ir pritarė padarytai išvadai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus pataisos namų 2022 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. 42-1545 ir Kalėjimų departamento 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. 2S-2106 naikintini. Panaikinus minėtus Sprendimus, tenkinamas išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

27. Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl Vilniaus PN veiksmų jo neperkeliant jo į pusiaukelės namus jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, diskomfortą. Neturtinę žalą vertina 1000 Eur suma.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

30. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui sukeltas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai, kurie yra pakankamai intensyvūs, nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę bei kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

31. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad jis patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis dvasiškai išgyveno, jautė emocinę depresiją ar pablogėjo jo sveikata, pareiškėjo išgyvenimai, pasireiškę vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentiniai. Atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, teismas nenustatė, kad pareiškėjui žalą darantys atsakovo veiksmai ar veiksniai (pažeidžiamų vertybių pobūdis, pakenkimo intensyvumas ir trukmė), būtų pakankamai intensyvūs, kurie galėtų būti įvertinti pinigine kompensacija. Teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala ir ją atlyginti pinigine kompensacija. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismui nenustačius valstybės civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas.

32. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies (patenkinta 50 proc. reikalavimų), todėl jis turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas sumokėjo 30,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus PN priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 42-1545 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 2S-2106.

Įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. R. prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus pusiaukelės namus.

Priteisti pareiškėjo M. R. naudai iš atsakovo Vilniaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 15 Eur (penkiolios eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje skundo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.