- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-10-439/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Elena Bartulienė
- Pažeidėjas
- T. B.
- Advokatai
- Rimantas Cemnalianskis
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Elena Bartulienė, sekretoriaujant Mildai Bušinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. B., jo atstovui advokato padėjėjui Rimantui Cemnalianskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, Lietuvos Respublikos kariuomenės savanoris, gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio (toliau – Tauragės AVPK VTS PB) vyriausiasis patrulis N. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – protokolą) T. B. už tai, kad jis 2015-11-20, apie 11 val. 35 min., Tauragės r. A-12 kelyje, 160 km, vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, įvažiavęs į žiedinę sankryžą, jo nesuvaldė, ko pasekoje pervažiavo saugumo skiriamąjį kalną ir apgadino ant jo esančius kelio ženklus, nurodančius važiavimo kryptį. Iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino apie tai nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, kelio ženklai, žmonės nenukentėjo. Šiais savo veiksmais T. B. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. B. dėl padaryto eismo įvykio kaltę pripažino visiškai, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vairavo automobilį „Audi 100“, registruotą L. G. vardu, kurį 2015 m. liepos mėnesį pirko iš jo. Važiavo su mama ir močiute iš K k., Tauragės r., į Tauragę. Įvažiavo į žiedinę sankryžą, pervažiavo kalnelį, numušė du kelio ženklus, nes nesuveikė stabdžiai. Pervažiavęs žiedinėje sankryžoje esančią salelę sustojo ant kelio važiuojamosios dalies, įjungė avarinį signalą. Išlipo apžiūrėti automobilio, pamatė išsileidusią padangą, numuštą veidrodėlį. Pasakė mamai, kad paskambintų policijai, ši sakė, kad paskambino. Pamatė, kad ženklai yra ant kelio važiuojamosios dalies ir nuėjo patraukti ženklus ant salelės žolyno, nuvalyti šiukšles nuo kelio važiuojamosios dalies. Iš galo važiavę vyrai sustojo paklausti, ar viskas gerai. Telefoną turėjo, pats skambino broliui, kad atvežtų dvi padangas, laukė jo gal 20 minučių. Paskui skambino draugui, kad paimtų mamą ir močiutę. Automobilį patraukė, kai paskambino broliui. Tiesiai pavažiavo toliau, į šoninį keliuką, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams ir saugiai galėtų pasikeisti padangas. Laukė apie 20 minučių, per tą laiką atvažiavo draugas, kuris paėmė mamą ir močiutę. Tada brolis atvažiavo. Kol pakeitė dvi padangas, pastebėjo, kad ir galinės padangos pradėjo tuštėti. Paskambino kitam draugui, kad atvežtų dar dvi padangas. Kai policija atvažiavo su juo buvo draugas ir brolis. Padangos buvo pakeistos ir sudėtos į bagažinę. Pareigūnai patys jį rado, nuo įvykio vietos automobilis matėsi puikiai. Paaiškino, jog, jei būtų norėjęs išnykti, būtų galėjęs iškart tai padaryti po įvykio. Nurodė, jog turi eismo įvykio deklaraciją. Nepamena, ar (pareigūnai) prašė įvykio vietos deklaracijos. Spėja, kad gal dar prieš mamą kas nors pranešė (apie įvykį). Nurodė, kad žino, jog įvykus eismo įvykiui reikia skambinti policijai, tiesiog pasimetė, nežino, kodėl neskambino policijai. Nesutinka, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes neturėjo tikslo bėgti. Su tokiais ratais galėjo laisvai pabėgti, juolab, kad šalia miškas. Paaiškino, kad, kai būtų pakeitęs visas padangas, tada būtų paskambinęs. Nemano, kad čia labai svarbus įvykis.
Rašytiniame paaiškinime T. B. nurodė, kad kol draugai keitė padangas, ruošėsi skambinti policijai, bet jie atvyko greičiau, nes kažkas apie įvykį pranešė anksčiau. Iš įvykio vietos bėgti neketino, apie įvykį būtų pranešęs policijai (b.l.16).
L. N. G., dirbantis Tauragės AVPK VTS PB vyresniuoju patruliu, parodė, kad buvo gautas pranešimas iš budinčios dalies, kad link Ežeruonos, žiedinėje sankryžoje yra eismo įvykis, išlaužyti kelio ženklai ir galimai eismo įvykį padaręs asmuo keičiasi padangas. Apie įvykį pranešė Tauragės AVPK darbuotojas, buvo tik vienas pranešimas. Pranešė ne pats eismo įvykio dalyvis. Nedelsiant nuvykus, rado automobilį, kuris buvo toliau nuo eismo įvykio vietos, aplink automobilį buvo žmonių, penki buvo tikrai, gal net daugiau. Atvykus jau buvo pakeisti visi keturi ratai, o sugadinti pakrauti į automobilį. T. B. nurodė, kad nepasirinko saugaus greičio, todėl nesuvaldė automobilio, sulaužė kelio ženklus. Vairuotojas pasuko atokiau į žvyrkelį, prie miškelio nuo eismo įvykio vietos. Stovint eismo įvykio vietoje sunku įžiūrėti automobilį, nežinant būtų sunku pastebėti. Už eismo įvykio vietos yra salelė, kurioje galima saugiai sustoti. Eismo įvykio deklaracijos T. B. nepateikė. Jis pasakė, kad pakeitus padangas, būtų susipildęs deklaraciją. T. B. pripažino eismo įvykį, pripažino kad vairavo, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kadangi automobilis pasišalinęs, nebuvo tikslinga matuoti (atstumo nuo įvykio vietos). Galėjo būti ir daugiau nei 100 metrų. Mano, kad jei būtų užtrukę ilgiau, tai būtų T. B. galimai pasišalinęs. Mano, kad T. B. dėl techninių galimybių negalėjo toliau vykti.
Analogiškas aplinkybes N. G. nurodė tarnybiniame pranešime (b.l. 3).
L. R. B. parodė, kad kažkas stabdžiams pasidarė ir sūnus neišsuko. Jie sustojo. Iš galo važiavo du vyriškiai. Sūnus liepė jai paskambinti policijai. Buvo susijaudinusi, paprašė, kad vyriškis paskambintų policijai. Girdėjo, kaip pranešė, kaip kalbėjo. Negali pasakyti vyriškio pavardės, tai buvo svetimi žmonės. Nematė, kaip rinko numerį, buvo truputį toliau. Buvo įsitikinusi, kad kalbėjo su policija. Paskui vyriškiai išvažiavo. Sūnui sakė, kad perduota policijai.
Liudytoja D. Ž. parodė, kad gavo pranešimą iš budėtojo, kad šalutiniame žvyruotame kelyje asmuo keičiasi padangas ir galimai padarė eismo įvykį. Automobilio nesimatė, važiuodami į eismo įvykio vietą žinojo, kad automobilis stovi šalutiniame kelyje, todėl jau atvažiuodami dairėsi ir pamatė automobilį. Jei nebūtų pranešta, kad šalutiniame kelyje, gal nebūtų pamatę. T. B. pasakė, kad nenorėjo sudaryti kliūčių, todėl pasitraukė. Sakė, kad būtų paskui policijai paskambinęs. Padangos visos buvo pakeistos, dar buvo kažkokie draugai ir priekyje stovėjo automobilis.
Analogiškas aplinkybes liudytoja D. Ž. nurodė ir tarnybiniame pranešime (b.l. 2).
L. M. P., dirbantis Tauragės AVPK Kriminalinėje policijoje, parodė, kad jis pranešė apie eismo įvykį. Pravažiavo žiedinę sankryžą, kuri yra važiuojant iš Tauragės link Lauksargių ir pamatė, kad išvartyti kelio ženklai, nuo pagrindinio keliuko gal už 100 metrų ar daugiau jaunuoliai keitė padangas. Kadangi skubėjo į užduotį, negalėjo nuvykti prie jų. Apie įvykį pranešė budėtojui. Buvo daugiau negu du žmonės, du automobiliai tai tikrai, gal net ir trečias toliau buvo.
Liudytojas D. A. parodė, kad T. B. pažįsta, yra draugai. T pats skambino iš savo telefono, prašė, kad atvežtų padangas. Prieš atvažiuojant, sakė, kad dvi padangas jam atvežė brolis. Paaiškino, kad padangas vežė iš savo kaimo, atstumas nuo įvykio vietos yra gal kokie 8 – 10 km. Važiuojant pamatė T stovintį keliuke, privažiavo, jis buvo vienas. Kai atvažiavo, atrodo, kad jis jau buvo pasikeitęs dvi padangas. Sakė, kad D jo mamą ir močiutę išvežė į miestą. Taip pat sakė, kad buvo avarija. Nepamena, ar minėjo, kad kvietė policiją. Paskui atvažiavo D, pasistatė automobilį toliau, kad neužstotų Tado mašinos. Jie pakeitė padangas, pradėjo įrankius dėliotis ir atvažiavo policija, tiksliai negali pasakyti kelinta valanda buvo. Buvo gal kokie 10 – 20 metrų nuo įvykio vietos, neskaičiavo.
Liudytojas D. G. parodė, kad T. B. yra jo draugas. T paskambino, prašė nuvežti tėvus iki miesto. Sakė važiuoti link Lauksargių žiedo iš Tauragės. Kai vežė jo mamą su močiute, atrodo, jos kalbėjo, jog policijai yra pranešta. Jis atvažiavę buvo ilgokai, maždaug valandą, skaičiuojant nuo tada, kai paėmė Tado tėvus ir iki kol atvažiavo policija. Kai baigė keisti ratus, atvažiavo policija.
T. B. atstovas, advokato padėjėjo, Rimantas Cemnalianskis nurodė, kad šio įvykio negalima lyginti su tipiniu pasišalinimu. Nėra nei vieno argumento, kad T. B. siekė apsunkinti eismo įvykio tyrimą, kad slėpė automobilį ar kitaip slėpė eismo įvykį. T. B. priėmė sprendimą, kad reikia pasitraukti nuo žiedinės sankryžos, kad nesudarytų kamščio. Juolab, kad nebuvo galimybių kelio dalyje tvarkyti automobilio. Automobilis buvo puikiai matomas, atstumas apie 10 metrų nuo pagrindinės važiuojamosios kelio dalies. Pranešimas buvo iš pravažiuojančio automobilio. T. B. buvo įsitikinęs, kad jo mama paskambino policijai.
Iš eismo įvykio schemos matyti, kad nulaužta posūkio kryptis į dešinę, apgadintas automobilis Audi 100, susprogusios 4 padangos, priekinis dešinės puses sparnas įlenktas, suskilęs dešinės pusės veidrodėlis, priekinės keleivio pusės durelės įbrėžtos (b.l. 4).
Iš fotonuotraukų matyti šalutiniame kelyje stovintis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio įlenktas priekinis dešinės pusės sparnas, įbrėžtos priekinės dešinės pusės durelės ir suskilęs priekinis dešinės pusės veidrodėlis, taip pat žiedinė sankryža ir joje nulaužti posūkio krypties į dešinę ženklai, gulintys ant salelės (b.l. 5-15).
Iš „Google“ žemėlapio matyti, kad atstumas nuo sankryžos, kurioje padarytas eismo įvykis, iki šalutinio keliuko, kuriame stovėjo T. B. automobilis yra apie 250 metrų.
T. B. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., įrodyta pačio T. B. parodymais ir rašytiniu paaiškinimu (b.l. 16), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1-2), policijos pareigūnų D. Ž. ir N. G. tarnybiniais pranešimais (b.l. 2-4), eismo įvykio vietos schema (b.l. 4), fotonuotraukomis (b.l. 5-15), liudytojų N. G., D. Ž., M. P., D. G., D. A. parodymais.
Teismo posėdžio metu T. B. ir R. B. teigė, kad T. B. automobilio nesuvaldė nesuveikus stabdžiams. Policijos pareigūnas N. G. teigė, kad T. B. nurodė, jog jis nepasirinko saugaus greičio, todėl nesuvaldė automobilio ir sulaužė kelio ženklus. Byloje nenustatyta, kad automobiliui Audi 100, valst. (duomenys neskelbtini) būtų negaliojanti techninė apžiūra, taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad automobilio stabdžiai būtų buvę sugedę. Teismas laiko nepatikimais T. B. ir R. B. parodymus dėl jų nurodytos priežasties, sukėlusios eismo įvykį, kadangi jie yra artimi giminaičiai. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno N. G. parodymais. Iš pareigūno N. G. parodymų, bylos medžiagos teismas daro išvadą, kad T. B., nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, įvažiavo į žiedinę sankryžą, nesuvaldė automobilio, ko pasekoje pervažiavo saugumo skiriamąjį kalną ir apgadino ant jo esančius kelio ženklus.
Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymo.
Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-57-139/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47-2014 konstatavo, kad deklaracija turi būti užpildoma (surašoma) eismo įvykio vietoje ir visų su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių ir tai turi būti padaryta nedelsiant.
Kelių eismo taisyklių 219.1 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojas nedelsiant sustoja, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymi eismo įvykio vietą, neleidžia, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugo eismo įvykio pėdsakus. Šių taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Motyvuojamoji dalis
N. T. B. nepripažįsta kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. T. B. teigė, kad po eismo įvykio pavažiavo į šoninį keliuką, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams ir saugiai galėtų pasikeisti padangas. N. G. ir D. Ž. nurodė, kad, stovint eismo įvykio vietoje, būtų sunku pastebėti T. B. automobilį, nežinant, kur jis yra. Iš „Google“ žemėlapio matyti, kad nuo eismo įvykio vietos iki keliuko, kuriame stovėjo T. B. automobilis yra apie 250 m. Pažymėtina ir tai, kad prie žiedinės sankryžos buvo dar vienas keliukas, esantis žymiai arčiau jos, taip pat autobuso stotelė (b.l. 15). Teismas pažymi, kad T. B. galėjo pavažiuoti už žiedinės sankryžos į kelkraštį, arba užvažiuoti ant salelės, kad netrukdytų automobilių eismui. Be to T. B. nuvažiavo ilgą atstumą, automobilį pasistatė šalutiniame keliuke, tarp medžių, norėdamas sutvarkyti jį. Dėl to T. B. automobilis tapo sunkiai pastebimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad T. B. nuvažiavo nuo eismo įvykio vietos į pakankamai toli esantį šalutinį kelią, norėdamas paslėpti automobilį.
T. B. parodymai dėl pranešimo apie eismo įvykį nenuoseklūs, prieštaringi. Rašytiniame paaiškinime T. B. nurodė, kad kol draugai keitė padangas, ruošėsi skambinti policijai, bet jie atvyko greičiau, nes kažkas apie įvykį pranešė anksčiau. Teismo posėdžio metu teigė, kad rašytiniame paaiškinime užmiršo paminėti, kad mama turėjo pranešti policijai, nurodė, kad gal dar prieš ją pranešė kažkas. Taip pat parodė, kad pasakė mamai, kad paskambintų policijai, ši sakė, kad paskambino. Paaiškino, jog, kai būtų pakeitęs visas padangas, tada būtų paskambinęs policijai. Nemanė, kad tai labai svarbus įvykis. Iš T. B. parodymų matyti, kad jis iki atvykstant policijos pareigūnams nežinojo, ar kas nors iš jo artimųjų ar draugų pranešė apie eismo įvykį policijai. Teismas kritiškai vertina T. B. aiškinimą, kad jo mama pranešė policijai apie eismo įvykį, kaip siekimą išvengti atsakomybės.
Iš liudytojo D. G. parodymų matyti, kad praėjo maždaug valanda laiko nuo tada, kai jis atvažiavo paimti Tado artimųjų, iki kol atvažiavo policija. Iš T. B. parodymų matyti, kad, kol jo brolis atvažiavo su padangomis, praėjo 20 minučių, paskui jis paskambino draugui D. A., kuris buvo 8-10 km atstumu nuo įvykio vietos ir paprašė atvežti dar dvi padangas. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad T. B. jau buvo pasikeitęs visas keturias padangas, kai atvyko policija. T. B. pripažino, kad su savimi turėjo telefoną, juo skambino broliui bei draugams. T. B. taip pat pripažino, jog žino, kad sukėlus eismo įvykį, apie tai reikia pranešti policijai. Teismas daro išvadą, kad T. B. turėjo pakankamai laiko pats pranešti policijai apie eismo įvykį, tačiau to nepadarė ir taip nevykdė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimų.
Liudytojų R. B. ir D. G. parodymai prieštarauja policijos pareigūnų parodymams. Iš policijos pareigūno N. G. parodymų matyti, kad policijai apie įvykį pranešta tik kartą, pranešė ne pats eismo įvykio dalyvis, o Tauragės AVPK darbuotojas. Liudytojas M. P. patvirtino, kad jis pranešė apie galimai padarytą eismo įvykį. L. R. B. teigė, kad sūnus liepė paskambinti policijai, girdėjo, kaip vyriškis, buvęs eismo įvykio vietoje, pranešė policijai. Negali pasakyti vyriškio pavardės, jis jai nepažįstamas. D. G. teismo posėdžio metu teigė, kad, atrodo, girdėjo, kaip T mama su močiute kalbėjo, kad policijai yra pranešta. Taigi, jis negalėjo patvirtinti šios aplinkybės.
Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas turi pagrindo abejoti R. B. parodymų patikimumu, kad pastaroji girdėjo, kaip jos prašomas vyriškis pranešė policijai apie eismo įvykį, kadangi R. B. yra T. B. mama ir suinteresuota padėti savo sūnui išvengti administracinės atsakomybės. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo N. G. parodymais, jog apie eismo įvykį buvo pranešta tik kartą ir pranešė Tauragės AVPK pareigūnas, kadangi jie sutampa su liudytojo policijos pareigūno M. P. parodymais.
T. B. teigė, kad neturėjo tikslo bėgti iš įvykio vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015).
Įvertinus visus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad T. B. suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, apgadino kelio ženklus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, policijai apie eismo įvykį nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Skiriant nuobaudą T. B. atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę. Jo atsakomybę lengvinančia laikytina tai, kad prisipažino padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., darytina išvada, jog gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies (KET) teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) (b.l. 22-26). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes T. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirtina 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. skirtina sankcijoje numatyta minimali nuobauda: 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui – 3 m. (trims metams).
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu – griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, ir paskirtina galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. (trims metams).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str. 1 d., 1 p. teismas,
nutaria:
T. B. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir jam paskirti:
pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur baudą;
pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. (trims metams)
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., T. B. paskirtas nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą galutinę nuobaudą - 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. (trims metams).
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per ATPK 313 straipsnio nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka pagal ATPK 314 straipsnio 1 dalį.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis – ROIK: 15053392906.
Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.