- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 2YT-41292-545/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Pareiškėjas
- R. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. J. skunde nurodo, kad pagal LR CPK 668 str. 1 d., išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Skundžiamu atveju yra išieškomos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl neliks jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), mokėti už elektrą, tel. pokalbius; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).
Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis su skundu nesutiko, 2016-08-26 patvarkymu skundo netenkino. Patvarkyme antstolis nurodė, kad LR CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti ir įstatymų saugomus interesus. CPK 688 str. 1 d. reglamentuoja, kad išieškojimas nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą esančias pas kitus asmenis (šiuo atveju laisvės atėmimo vietos įstaigoje), taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančias skolininkui iš kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai, 2015-07-08 patvarkymu areštuotos lėšos, reikalingos išieškotina ir vykdymo išlaidoms išieškoti. Skolininkas nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad gaunamos lėšos patenka į LR CPK 739 str. numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo. Taigi, teisinio pagrindo panaikinti areštą piniginėms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.
Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.
LR CPK 739 str. reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą, pagal LR CPK 668 str. 1 d. iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po LR CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas LR CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat kasacinis teismas pažymi, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl negalima remtis aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Pareiškėjas nenurodė, kokios paskirties lėšas, neskaitant darbo užmokesčio, jis gauna į antstolio areštuotą banko sąskaitą. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p., pareiškėjas turėjo teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos LR CPK nustatyta tvarka. Kadangi nėra aišku, kokios paskirties lėšos yra piniginės lėšos, kurias pareiškėjas gauna į laivės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kaip asmeniniams poreikiams skirtas lėšas, laikytina, kad jos nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 str. ar 739 str. nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Tačiau LR CPK 668 str. 1 d. taip pat reglamentuoja, kad negalima nukreipti išieškojimo į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Antstolis nukreipė išieškojimą į visas lėšas, esančias pareiškėjo laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nepaisant to jos viršija 1 MMA ar ne. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, 2016-05-05 antstolio patvarkymas naikintinas dalyje nustatant, kad yra draudžiama vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo laisvės atėmimo vietoje esančios sąskaitos nukreipiant išieškojimą į sumą, neviršijančią 1 MMA, tačiau paliekant teisę vykdyti išieškojimą iš sumų, kurios viršija 1 MMA.
Taip pat pareiškėjas prašo sugrąžinti lėšas, kurios buvo nurašytos vykdant išieškojimą arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Kadangi nei pats pareiškėjas, nei antstolis nepateikė duomenų apie sumas, kurios buvo nuskaitytos vykdant išieškojimą, manytina, kad iš pareiškėjo sąskaitos nuskaičiavimas nebuvo atliktas, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas tuo pagrindu, kad nesant nuskaičiuotų sumų, negalimas jų grąžinimas ar naikinamas areštas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių bei nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad teismui nustačius vykdymo proceso pažeidimų, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 - 513, 293 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2016-05-05 patvarkymą dalyje dėl išieškojimo iš R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad yra draudžiama vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo laisvės atėmimo vietoje esančios sąskaitos nukreipiant išieškojimą į sumą, neviršijančią 1 MMA, tačiau paliekant teisę vykdyti išieškojimą iš sumų, kurios viršija 1 MMA.
Atmesti pareiškėjo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą panaikinti antstolio patvarkymus dalyje, kuria prašoma sugrąžinti išieškotas lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.