Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo mišri teisėjų kolegija, susidedanti iš Civilinių bylų skyriaus teisėjos Rasos Bartašienės, bei Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ilonos Jakubėnienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. ir 2024 m. balandžio 26 d. nutartimis, kuriuo P. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies), 259 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir skirtos bausmės:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 1 metams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 9 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė P. G. skirta – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir P. G. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės pradžia P. G. nustatyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, P. G. į bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. L. atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo P. G. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjas neginčija P. G. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo paskirtos bausmės dydį sumažinti arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei nesutinka su P. G. nustatyta atsakomybe sunkinančia aplinkybe, jog jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako dėl nuteistajam nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės P. G. skyrimo klausimas.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte

6. Gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas be pagrindo pripažino P. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe jo apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, teigdamas, kad įvertinus paties nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, nebuvo nustatyta, jog tai tiesiogiai būtų įtakoję P. G. sprendimą įvykdyti nusikaltimą.

7. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, kaip asmens, vartojusio psichiką veikiančias medžiagas būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismu praktikoje asmens apsvaigimas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų gali būti nustatomas ne tik atlikus specialų tyrimą (pvz., panaudojant narkotiniu medžiagų matavimo priemones ar kt.), bet ir remiantis liudytoju ar paties kaltininko parodymais bei kitais duomenimis, kuriais apibūdinami apsvaigimo požymiai. Išvada dėl apsvaigimo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui daroma įvertinus nusikalstamos veikos padarymo situaciją, jo motyvus ir tikslus ir kitas bylos aplinkybes.

9. Įvertinus šiuos nuteistojo P. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad vagystės metu jis buvo vartojęs narkotinių medžiagų ir jautėsi apsvaigęs, jog būdamas blaivus tikrai to būtų nedaręs, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo P. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad svetimo turto pagrobimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

11. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

12. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas P. G. už nusikalstamas veikas paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam P. G. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

13. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas P. G. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė laisvės atėmimą 1 metams, už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Skirdamas bausmes nuteistajam P. G., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsni 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad P. G. padarė dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas veikas (BK 178 straipsnio 1 dalis, 253 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), vieną nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), į kaltininko asmenybę – P. G. anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamas veikas padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui po ankstesnės bausmės atlikimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistojo P. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai), o dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies, pagrįstai nustatė, jog yra dar viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo P. G. atžvilgiu bus pasiekti jam už inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrus minėtų straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. P. G. už nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra mažesni nei straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. G. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam P. G. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos bausmės (bauda, areštas, laisvės atėmimas), teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

15. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, P. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės teisingai subendrintos, parenkant nuteistajam palankesnį bendrinimo būdą, jas iš dalies sudedant. Be to, nuteistajam P. G. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam P. G. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, teisingai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudedant, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. ir 2024 m. balandžio 26 d. nutartimis, dėl P. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ją sumažinant iki 6 mėnesių laisvės atėmimo, ar skirti kitos rūšies bausmes, kaip to prašoma gynėjo apeliaciniu skundu ir kaip to buvo prašoma apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nėra jokio pagrindo.

17. Tokios apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad P. G. iki šios dienos stengiasi vesti pozityvų gyvenimo būdą, keičia save, mokosi, siekia darbo veiklos, turi tvirtą apsisprendimą ateityje daugiau nenusikalsti ir nebedaryti naujų nusikaltimų. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės rūšies paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

18. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo P. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį taikant jam bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nėra nustatyta. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne, yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek anksčiau aptartą P. G. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tai, kad dėl inkriminuotos vagystės nukentėjusiajam žala nepadaryta, buvusius teistumus, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti P. G. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

19. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo P. G. gynėjo apeliacinį skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – panaikinti nuteistajam P. G. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei keisti nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. G. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.