Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-01 · Civilinė byla Nr. 2-192/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-03-01Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-06-01Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-06-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
2-192/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01265-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
akcinės bendrovės „Sanitas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Corpus Medica“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-192/2012 (S)Proceso Nr. 2-56-3-01265-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.4; 122.1.; 122.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Sanitas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Corpus Medica“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo akcinės bendrovės „Sanitas“ turto areštas civilinėje byloje Nr. 2-3309-413/2011 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Corpus Medica“ ieškinį akcinei bendrovei „Sanitas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Corpus Medica“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Sanitas“ 833 914,32 Lt turtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, atsakovas, inicijuodamas teisminius procesus ieškovo atžvilgiu: 1) AB „Sanitas“ ieškinys UAB „Corpus Medica“ ir JSC „Pharmstandart-Leksredstva“ dėl prekių ženklo „CITRAMON PHS“ registracijos pripažinimo negaliojančia ir draudimo naudoti prekių ženklą „CITRAMON PHS“ bei kitus žymenis su žodžiu „citramon“ (dabartinis Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3499-431/2011); 2) AB „Sanitas“ ieškinys UAB „Corpus Medica“, kuris vėliau buvo prijungtas prie civilinės bylos Nr. 2-3499-431/2011, dėl 913 526,00 Lt žalos atlyginimo; 3) AB „Sanitas“ ieškinys UAB „Corpus Medica“ dėl draudimo naudoti žymenį „CITRAMON FORTE STIROL“ (dabartinis civilinės bylos Nr. 2-140-178/2011); 4) AB „Sanitas" ieškinys UAB „Corpus Medica“, kuris vėliau buvo prijungtas prie civilinės bylos Nr. 2-140-178/2011, dėl 291 731,00 Lt žalos atlyginimo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai konkuravo, nes žinojo, kad pretenzijos ieškovui yra nepagrįstos, o ieškinius reiškė, siekdamas nesąžiningai išstumti ieškovą iš vaisto „Citramonas“ rinkos. Atsakovo veiksmų nesąžiningumą patvirtina tai, kad atsakovas ieškinius dėl žymens „Citramon“ naudojimo pareiškė ne visiems rinkos dalyviams, naudojantiems šį žymenį; atsakovo prašymu itin didelės apimties laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ekonomiškai sunkiu metu; Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2011 m. gegužės 13 d. priėmus sprendimą prejudicinę galią turinčioje byloje Nr. 3K-3-255/2011, atsakovas neatsisakė pretenzijų ieškovui, net ir žinodamas, kad ieškovui iki šiol vis dar nepagrįstai taikomos atsakovo prašymu paskirtos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovui nesąžiningai reiškiant nepagrįstus reikalavimus ieškovui ir teismams atsakovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikant laikinąsias apsaugos priemones – turto areštus, o ieškovo prašymus dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetant, ieškovas, siekdamas išvengti dar didesnės apimties areštų, buvo priverstas stabdyti prekybą vaistais, pažymėtais „CITRAMON PHS“ bei „CITRAMON FORTE STIROL“ ir dėl to patyrė nuostolius. Ieškovo prašomą priteisti žalą sudaro 697 262 Lt negautas pelnas, paskaičiuotas pagal nepriklausomo eksperto išvadą, ir 113 901,04 Lt ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti civilinėse bylose Nr. 2-3499-431/2011 ir Nr. 2-140-178/2011.

Siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio reikalavimo sumai atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar jo nepakakus, taikyti piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, areštą, nepakakus piniginių lėšų – areštuoti kitą atsakovo turimą kilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nutarė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis 833 914,32 Lt sumai, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovas neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos, areštuoti ir atitinkamą piniginių lėšų, esančių atsakovui priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais išmokant darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, kitus mokesčius į valstybės biudžetą, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad ginčas kyla dėl 833 914,32 Lt, tai yra, prašoma priteisti pinigų suma yra didelė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė pinigų suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas, vadovaudamasis šia taisykle ir atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą bei ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius prie ieškinio pridėtus dokumentus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų nesiėmus, būtų apsunkintas ar pasidarytų nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas AB „Sanitas“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei leisti skubiai vykdyti nutartį dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Vienintelė ir būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra grėsmė, jog būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Tuo tarpu ieškinio reikalavimo suma, palyginti su atsakovo finansine padėtimi, nelaikytina didele. Remiantis apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktais įrodymais – Neaudituotų tarpinių sutrumpintų konsoliduotųjų ir atskirų 2011 m. birželio 30 d. finansinių ataskaitų rinkiniais ir tarpiniu konsoliduotoju 2011 m. šešių mėnesių pranešimu, AB „Sanitas“ bendrasis pelnas 2011 m. sausio – birželio mėnesiais buvo 4 338 000 Lt, turto vertė – 393 081 000 Lt (tai yra 471 kartą didesnė už ieškinio reikalavimo sumą), nuosavas kapitalas 2011 m. birželio 30 d. siekė 322 056 000 Lt ir nuosavas kapitalas 260 217 000 Lt viršijo AB „Sanitas“ turimus įsipareigojimus. AB „Sanitas“ produkcijos pardavimai tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse augo, įmonės turtui areštas nėra pritaikytas jokioje kitoje byloje. Todėl atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį ir į ieškinio sumą, konstatuotina, kad nėra jokios grėsmės, jog AB „Sanitas“ nebus pajėgus įvykdyti galimai jam nepalankų teismo sprendimą. Taigi, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principams. Kadangi iki atskirojo skundo padavimo dienos ieškovas nesikreipė į antstolį dėl apelianto turto suradimo ir aprašymo, 2011 m. spalio 17 d. Turto arešto aktų registro duomenimis, yra areštuotas visas (neidentifikuotas) 393 081 000 Lt vertės apelianto turtas, nors ieškinio reikalavimas yra 833 914,32 Lt sumai. Susiklosčiusi situacija šiurkščiai pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir prieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo, šalių pusiausvyros principams, nes ieškovas yra įgijęs nepagrįstą pranašumą prieš apeliantą. Iki kol ieškovas kreipsis į antstolį dėl apelianto turto suradimo ir aprašymo, apeliantas neturės galimybės atlikti savo įprastinės veiklos, vykdyti savo įsipareigojimų, dėl ko neišvengiamai patirs nuostolių ir nukentės nepriekaištinga apelianto reputacija. Vadovaujantis teismų praktika, teismas tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo būtinybės turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Tuo tarpu ieškinys yra nepagrįstas. Apeliantas sąžiningai gynė savo teisėtus interesus į prekių ženklą „Neocitramonas“, o tokia sąžininga veikla negali būti civilinės atsakomybės pagrindu dėl ieškovo tariamai negauto pelno. Ieškinyje minimi teismo procesai kol kas nėra pasibaigę, todėl ieškovas neturi jokio pagrindo reikalauti nuostolių, patirtų dėl neva neteisėtai pradėtų teismo procesų, atlyginimo. Dėl prašymo priteisti negautą pelną, pažymėtina, kad tiek Vilniaus apygardos teismas 2009-10-26 nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-25 nutartyje nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp nuostolių, patirtų dėl vaisto išėmimo iš apyvartos ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas civilinėse bylose Nr. 2-3499-431/2011 ir Nr. 2-140-178/2011, pažymėtina, kad tokia teisių gynimo praktika, kai nuostolius šioje byloje sudaro bylinėjimosi išlaidos, kurias atsisakyta priteisti kitoje byloje, laikytina piktnaudžiavimu savo teise. Be to, civilinė byla Nr. 2-3499-431/2011 yra išnagrinėta tik pirmojoje instancijoje, o civilinė byla Nr. 2-140-178/2011 dar nėra baigta nagrinėti Vilniaus apygardos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos dar nėra įvertintos Vilniaus apygardos teismo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Corpus Medica“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Remiantis objektyviu vertinimu, 833 914,32 Lt yra itin didelis pareikštas turtinis reikalavimas, todėl vien dėl šios priežasties teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti laikomas nepagrįstu. Atsakovas savo gerą turtinę padėtį įrodinėja dokumentais, kurie neatitinka LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų, tai yra, pateikta ataskaita nėra audituota. Dėl pateiktų duomenų nepakankamumo sunku visapusiškai įvertinti ir nustatyti tikrąją AB „Sanitas“ turtinę padėtį bei padaryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių nėra grėsmės, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Kita vertus, pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali sudaryti ne tik esama atsakovo finansinė situacija, bet ir aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi atsižvelgti ir į atsakovo turtinės padėties pokyčio perspektyvas, nes nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo ir įvykdymo teisinė ir finansinė padėtis gali žymiai pasikeisti. Iš pateiktame Ataskaitų rinkinyje nurodytų duomenų matyti, kad stabilios ir nekintančios atsakovo pajamos į ateitį negali būti garantuojamos. Nors atsakovas teigia turintis 357 700 000 Lt, iš jų 292 704 000 Lt yra investicijos į dukterines įmones, atsakovas negali garantuoti už dukterinių įmonių pelną ir stabilumą, be to, priverstinis išieškojimas iš tokio turto yra sudėtingas, nes toks turtas yra nelikvidus ir yra užsienio valstybėse. Tikrąjį bendrovės turtą galėtų sudaryti tik ilgalaikis materialus turtas, kurio vertė yra 60 555 000 Lt, tačiau šie duomenys nėra patvirtinti oficialiais dokumentais. Atsakovas ateityje gali prisiimti papildomų įsipareigojimų, kurie ieškovo atžvilgiu galėtų būti nenaudingi, atsakovo išlaidos gali didėti, investuojant į naujas technologijas ir naujų vaistų kūrimą, nors nėra užtikrinimo, kad investicijos atneš pelną. Įmonės veiklos pajėgumas taip pat priklauso ir nuo besikeičiančių aplinkybių prekių rinkoje, vidaus ir užsienio ekonomikoje, galimų teisinio reglamentavimo pokyčių, pasikeitimų konkurencinėje aplinkoje. Dėl šių priežasčių atsakovo turtas net ir netolimoje ateityje gali ženkliai sumažėti. Bendrovei negalint garantuoti dėl jos po kelių metų turėtino turto, tik taikant laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas gali būti garantuojamas.Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovo teigimu, bendra viso jo turto vertė sudaro 393 018 000 Lt, o laikinosios apsaugos priemonės taikomos 833 914,32 Lt sumai, dėl turto arešto šiai sumai atsakovas nepatirtų neigiamų padarinių. Be to, laikinosios apsaugos priemonės pirmiausia taikomos atsakovo nekilnojamajam turtui, tad neturėtų trukdyti atsakovui vystyti veiklą. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat turi atsižvelgti į atsakovo elgesį tiek iki bylos iškėlimo, tiek bylos iškėlimo metu. Iš nepagrįstai atsakovo pradėtų teisminių procesų prieš ieškovą susidaro nuomonė, kad atsakovas stengiasi didinti ieškovo išlaidas teisinėms paslaugoms, sukelti ieškovui nuostolių, išstumti jį iš rinkos. Tokie veiksmai rodo, kad atsakovas ateityje gali imtis visų galimų priemonių ir būdų, kad apsunkinti priimto teismo sprendimo įgyvendinimą. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik ieškinio reikalavimo sumai užtikrinti, o ne visam atsakovo turtui areštuoti. CPK 147 straipsnio 6 dalis suteikia ieškovui 14 dienų terminą kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo. Ieškovas per šį terminą pasikreipė į antstolį, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Atskirojo skundo teiginiai apie ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių pusiausvyros principų pažeidimus neturi teisinio ar faktinio pagrindo.Dėl atskirojo skundo teiginio, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai vertino ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tik preliminariai įvertina ieškinį, o detaliai įrodymų šioje stadijoje nevertina. Tad atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo yra nenagrinėtini atskirojo skundo ribose. Visgi, pažymėtina, kad atsakovo nesąžiningumas, inicijuojant teismo procesus, pasireiškia tuo, kad atsakovas pateikė net keturis ieškinius, iš kurių du buvo neatsiejamai susiję su jau pateiktaisiais; atsakovas puikiai žinojo, kad žodis „citramonas“ yra bendrinis žodis, identifikuojantis vaisto rūšį, o ne atsakovo prekių ženklą; buvo apstu kitų gamintojų su panašiais prekių ženklais, tačiau atsakovas prieš juos jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovo patirtos ir reikalaujamos priteisti žalos paskaičiavimas pagrįstas teismui pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovas neteisingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo nutartį, kurioje neva nurodyta, kad nėra priežastinio ryšio tarp nuostolių, patirtų dėl vaisto išėmimo iš apyvartos ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 dalis, 338 str.).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), todėl apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas bei pagrįstumas tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi atitikti ekonomiškumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus.

Nagrinėjamu atveju teismas ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo AB „Sanitas“ turto areštą. Teismas poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo didele ieškinio suma (833 914,32 Lt) ir atsižvelgdamas į ieškinyje nurodomas faktines ginčo aplinkybes, grindžiamas pridėtais prie ieškinio įrodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis formuojama teismų praktika, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant ieškinio didelei sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Tuo tarpu teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Todėl kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Ieškinio sumos ir atsakovo turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iš kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Byloje esantys duomenys dėl atsakovo turtinės padėties leidžia daryti išvadą, kad atsakovui priklausančio turto vertė (393 081 000 Lt) yra žymiai didesnė už ieškinio sumą (833 914,32 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ilgalaikio turto vertė siekia 357 7000 000 Lt, nuosavas kapitalas sudaro 322 056 000 Lt, atsakovo turtui nėra pritaikytas areštas jokioje kitoje byloje, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, ieškinio reikalavimo suma atsakovui nelaikytina didele ir ieškovui nenurodžius kitų aplinkybių dėl objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ir nenuginčijus atsakovo pateiktų įrodymų dėl pastarojo finansinės padėties, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytina nepagrįsta. Apeliacinis teismas sprendžia, kad byloje esant pakankamai duomenų, įrodančių gerą atsakovo finansinę padėtį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti AB „Sanitas“ turtą, siekiant užtikrinti ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl 833 914,32 Lt priteisimo įvykdymą, nėra pagrindo, kadangi nėra realios grėsmės, jog atsakovas nebus pajėgus įvykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo (CPK 144 str. 1 d.).

Dėl ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumento, kad net ir esant šiuo metu pakankamai turto, nėra garantijų, kad ateityje finansinė padėtis nesikeis, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 3 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Todėl pasikeitus aplinkybėms, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį argumentai dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo nėra apeliacijos dalyko - nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo objektas. Ieškinio Šioje proceso (ieškinio priėmimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) stadijoje teismas nesprendžia, ar reikalavimai pagrįsti: CPK 144 str. 1 d. nuostata, jog ieškovas turi tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimą, reiškia tik tai, jog teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminariai patikrina, ar tuo atveju, jeigu pasitvirtintų ieškovo nurodomos aplinkybės, ieškinys galėtų būti patenkintas. Tuo tarpu tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs visus šalių pateiktus įrodymus, teismas gali nuspręsti, ar reiškiami reikalavimai yra pagrįsti (CPK 259 str. 1 d., 263 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama apygardos teismo nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės – netenkintinas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vadovaujantis CPK 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, todėl nėra poreikio leisti nutartį vykdyti skubiai. Priimtos nutarties nuorašas išsiųstinas Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Corpus Medica“prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai Danutė GasiūnienėRasa GudžiūnienėKonstantinas Gurinas