Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Aistei Jungaitytei, dalyvaujant atsakovės UAB „Hoptransa“ atstovui G. S., nedalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui, tretiesiems asmenims T. D., D. I.,

žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Hoptransa“ dėl draudimo išmokų grąžinimo, tretieji asmenys T. D., D. I., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis dėl draudimo sąlygų negaliojimo. Jis mano, kad ginčo draudimo sutartys buvo sudarytos tinkamai, jei atsakovė sumokėjo mažesnę draudimo įmoką, tai ji turi prisiimti visas šio veiksmo pasekmes. Transporto priemonės buvo naudojamos už Lietuvos Respublikos ribų, todėl atsakovė privalo atlyginti dalį žalos. Draudėjams ir draudikams turi būti leista susitarta dėl to ar draudėjas naudos transporto priemonę Lietuvoje ar už jos ribų Europos Sąjungos šalyse ir priklausomai nuo to nustatyti draudimo įmokas.

Trečiasis asmuo D. I. teismo posėdyje nedalyvavo, parengiamojo teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją. Apie draudimo sutarties sąlygą, draudžiančią išvažiuoti už Lietuvos Respublikos ribų, nežinojo. Su ieškiniu sutinka, nes atsakovė apdraudė transporto priemonę naudojimui tik Lietuvoje.

Trečiasis asmuo T. D. teismo posėdyje nedalyvavo, parengiamojo teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją. Atsakovė transporto priemonę turėjo apdrausti tinkamai, tačiau to nepadarė. Jis prieš išvykdamas į komandiruotę užsienyje apie draudimo sutarties sąlygą, draudžiančią išvažiuoti už Lietuvos Respublikos ribų, nežinojo.

Šioje civilinėje byloje ieškovas 2015-09-29 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo buvo keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas. Teismas 2015-10-06 protokoline nutartimi šioje byloje pareikštą patikslintą ieškinį atsisakė priimti ir perdavė Civilinių bylų skyriaus pirmininkei, todėl teismas sprendžia ieškovo reikalavimus pagal 2013-12-18 priimtą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-06-21, 2010-07-14 tarp ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ir atsakovės UAB „Hoptransa“ buvo sudarytos įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartys, kuriomis buvo apdraustos transporto priemonės Mercedes Benz 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Mercedes Benz 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2011-04-27 Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas atsakovės darbuotojas D. I. vairavęs transporto priemonę MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas eismo įvykio metu nuketėjusiems asmenims išmokėjo 5775 EUR ir 1895 EUR draudimo išmokas. Taip pat 2011-05-27 Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas atsakovės darbuotojas T. D. vairavęs transporto priemonę MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas eismo įvykio metu nuketėjusiems asmenims išmokėjo 1668,36 EUR draudimo išmoką.

Ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 50 proc. draudimo išmokų grindė tuo, kad atsakovė pažeidė draudimo sutarčių 1.5 punktų reikalavimus, nes ieškovui nurodė mažesnę draudimo riziką, t. y., kad transporto priemonės bus eksploatuojamos tik Lietuvos Respublikoje, eismo įvykiai įvyko Prancūzijoje, todėl atsakovė laikoma nepranešusi ieškovui apie draudimo rizikos padidėjimą. Be to, ieškovas žinodamas, kad transporto priemonės bus eksploatuojamos tik Lietuvos Respublikoje, tai vertino kaip mažesnę draudimo riziką ir skaičiavo mažesnes draudimo įmokas atsakovei ir suteikė draudimo apsaugą Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 92-94).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015, konstatavo, kad tiek nacionalinė, tiek ES teisė nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi vienos draudimo įmokos pagrindu draudimo apsauga transporto priemonę vairuojantiems asmenims suteikiama kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat pabrėžė, jog draudimo sutarties šalių susitarimas laikyti transporto priemonės naudojimą už Lietuvos Respublikos ribų riziką didinančia aplinkybe, apie kurią reikia papildomai pranešti, reikštų, jog draudikas turėtų teisę nustatyti vieną draudimo įmoką, mokamą už draudimo apsaugą tuo atveju, jeigu transporto priemonė būtų naudojama Lietuvoje, ir papildomą draudimo įmoką tuo atveju, jeigu transporto priemonė būtų naudojama už Lietuvos ribų. Toks susitarimas neatitinka TPVCAPDĮ įtvirtinto reikalavimo draudikui suteikti įstatyme nustatytos apimties draudimo apsaugą, t. y. apsaugą, galiojančią be išlygų visoje ES teritorijoje, vienos (bendros) draudimo įmokos pagrindu.

Draudiko ir draudėjo sutartyje nustatyta sąlyga, daranti draudiko įsipareigojimą prisiimti riziką priklausomą nuo papildomos draudimo įmokos sumokėjimo, kai transporto priemonė naudojama už valstybės narės, kurioje yra įprastinė jos buvimo vieta, ribų, kasacinio teismo pripažinta nesuderinama su Direktyvos 90/232/EEB 2 straipsnio nuostatomis ir prieštaraujančia imperatyviajai TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalies normai, todėl yra niekinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“, veikiantis per filialą Lietuvos Respublikoje, v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-706/2015).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės yra analogiškos įvertintoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose, todėl tarp šalių sudarytų įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių 1.5 punktų sąlygos, teismo iniciatyva ex oficio taip pat pripažintinos niekinėmis (CK 1.78 str., 6.157 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas atsakovei grąžinti dalį nukentėjusiems asmenims išmokėtų draudimo išmokų grindžiamas draudimo sutarčių 1.5 punktų sąlygų pažeidimu, šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini) str.). Taip pat atmestinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ((duomenys neskelbtini) str.).

Teismas pažymi, kad restitucija paprastai yra grąžinimas visko, kas perduota vienos šalies kitai, t. y. perduotų lėšų ar daiktų grąžinimas atgal. Tai nėra nuostolių atlyginimas, negautas pelnas ar kitos sumos, kurios priteisiamos taikant civilinę atsakomybę, todėl ieškovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 168-169) restitucija, priteisiant 3655,02 EUR draudimo įmokų, kai yra pripažintas vienas sutarties punktas negaliojančiu, negali būti taikoma.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 6 p., 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 264, 265, 268, 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS Gjensidige Baltic, registro Nr. (duomenys neskelbtini) veikiančio per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, įmonės kodas 300633222, valstybei 15,68 Eur (penkiolika eurų 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 115).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.