Kauno apylinkės teismo sprendimas

Liudytojas D. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad visa šeima gyveno sodyboje, mama ravėdavo daržus, jis su tėčiu tvarkė malkas. Tėvai ir draugiškai sutardavo tarpusavyje, ir pykdavosi. Sodybą statė darbininkai, kuriuos prižiūrėdavo tėtis. Mama gamindavo valgyti. Iš kokių lėšų tuo metu gyveno, nežino. Juo ir seserimi rūpinosi abu tėvai, jie kartu su abiejais tėvais atostogaudavo. Už lankomus būrelius mokėjo tėtis .

Liudytoja N. R. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas V. Z. grįžęs iš kalėjimo gyveno šeimoje, kartu su V. Z. auklėjo vaikus, kartu statė sodybą ant N. R. žemės. Žemę ji buvo perleidusi dukrai V. Z., o ji padovanojo žemę V. Z.. Turto dovanojimo sandorio ji neginčijo, kadangi N. R. su savo vyru buvo paėmę paskolą automobilių verslui, tačiau nepasisekus verslui, paskolai grąžinti pinigų paskolino V. Z.. Dukra su V. Z. dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini), viską tvarkėsi V., tikėjo, kad toliau jie gyvens kaip šeima. V. Z. dirbo V. Z., bet jis jai nemokėjo.

Liudytojas S. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovo tėvas. Su marčia nesutardavo. Kad V. Z. ką būtų dirbusi (duomenys neskelbtini), nematė. Ji augino vaikus, kažkiek gyveno kartu. V. Z. sūnų lankė kalėjime, jie skyrėsi ir taikėsi. S. Z. irgi daug dirbo statomoje sodyboje, dirbo pasamdyti darbininkai, kai kada matydavo ir V. Z. su vaikais sodyboje, tačiau ji nieko nedirbo. Sklypą V. motina N. R. atidavė už skolas.

Liudytojas S. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas V. Z. yra jos sūnus. Sūnui sklypus (duomenys neskelbtini) kaime padovanojo V. mama, tačiau iš tiesų tai buvo skola. Statyboms (duomenys neskelbtini) kaime du kartus buvo užstatytas jų (S. Z.), butas. Sūnus V. Z. su V. Z. augino abu vaikus. (duomenys neskelbtini) kaime kai būdavo V., gal ir gamindavo valgyti. Tačiau statyboms vadovavo sūnus V. Z.. Šeimą išlaikė V. Z..

Ieškovė savo reikalavimą grindžia rašytiniais įrodymais (kopijomis): Jonavos rajono apylinkės teismo 1999-11-05 sprendimu, ištuokos liudijimu, D. Z. ir K. Z. gimimo liudijimais, ieškiniu Jonavos rajono apylinkės teismui, 2008-06-19 (duomenys neskelbtini) pataisos namų pažymėjimu apie paleidimą, 2009-04-29 Kauno apskrities archyvo pažyma dėl pastatų, 2009-04-23 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma apie kilusį gaisrą, 2009-01-19 įgaliojimu, 2010-04-20 dovanojimo sutartimi, 2012-02-27 pranešimu dėl paramos gavimo, 2013-10-21 įgaliojimu, 2013-11-13 Paskolos (kreditavimo) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašu. Rašytiniais įrodymais ir ieškovės parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka (ištuokos liudijimas išduotas 2000-01-20), kuri truko vienerius metus. Šalys iki santuokos turėjo nepilnametę dukrą K. Z., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu ir po santuokos nutraukimo jie su atsakovu gyveno kartu ir tai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. Z. (gimimo liudijimas išduotas 2007-11-20). Tuo pat metu atsakovas buvo nuteistas atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje, dalį bausmės atliko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Paleidimo pažymoje nurodyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta iki nuteisimo buvo (duomenys neskelbtini), po paleidimo išvyko į gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), t.y. ieškovės gyvenamosios vietos adresu. 2009-01-19 jos motina N. R. įgaliojimu suteikė jai teisę tvarkyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus susijusius su miško kirtimu ir atstovauti motiną miško kirtimo reikaluose, taip pat valdyti tvarkyti ir disponuoti savo nuožiūra žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), parduoti šį sklypą bei atstovauti motiną reikiamose institucijose. Ieškovės prašymu jai buvo išduotos pažymos - 2009-04-29 iš Kauno apskrities archyvo dėl pastatų, 2009-04-23 iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apie kilusį gaisrą (duomenys neskelbtini) kaime A. S. ūkyje. 2010-04-20 N. R., atstovaujama V. Z., padovanojo V. Z. du žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kurie buvo panaudoti Kaimo turizmo sodybos įkūrimui ir statyboms. Ieškovės V. Z teigimu, sklypų dovanojimo faktas savaime reiškia, jog ji prisidėjo prie sodybos įgyvendinimo projekto. 2012-02-27 atsakovas gavo pranešimą apie skiriamą paramą projektui „Kaimo turizmo sodybos įkūrimas“ ir 2013-11-13 iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini) žemė“ gavo 150 000,00 Lt kreditą, įkeičiant savo tėvų butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei N. R. (ieškovės motinos) butą (duomenys neskelbtini), Investicinio projekto „Kaimo turizmo sodybos įkūrimas“ antro etapo įgyvendinimui. Ieškovės teigimu šios aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, jog V. Z. su atsakovu V. Z. gyveno kartu , auklėjo ir rūpinosi bendrais vaikais, vedė bendrą ūkį, prisidėjo prie sodybos statybos ir projekto įgyvendinimo ieškovė ne tik savo darbu bei idėjomis, bet ir finansiškai. Ieškovė pateikė duomenis apie pajamas, patvirtinančius, kad ji tuo metu, kada bendrai gyveno su V. Z., dirbo ir turėjo savarankiškų pajamų.

Atsakovas ieškinio reikalavimą ginčija rašytiniais įrodymais: 2012 m. kovo 21 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartimi su jos vėlesniais pakeitimais, 2012 m. gegužės 8 d. su UAB „Saugera“ sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimais – 2012 m. gegužės 10 d.; 2012 m. spalio 29 d., 2013 m. vasario 28 d.; 2013 balandžio 8 d. rangos darbų sutartimi su UAB „Saugera“, jo atliktais mokėjimais UAB „Saugera“ 2013 – 2015 m. laikotarpiu iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Saugera“ jam pateiktais atliktų darbų aktais ir PVM sąskaitomis – faktūromis; 2013-10-01 Fischkutter Freiheit GmbH raštu (vertimu); 2012 m. birželio 26 d. paskolos (kreditavimo) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su kredito unija „Jonavos žemė“ ir 2012 m. birželio 29 d. sutartinės hipotekos lakštu; 2013 m. lapkričio 13 d. paskolos (kreditavimo) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su kredito unija „Jonavos žemė“ ir 2013 m. lapkričio 18 d. sutartinės hipotekos sutartimi; 2014 m. rugpjūčio 4 d. paskolos (kreditavimo) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su kredito unija „Jonavos žemė“ ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. sutartinės hipotekos sutartimi; mokėjimais kredito unijos „Jonavos žemė“ paskolų dengimui 2013 – 2015 m. laikotarpiu iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); JAR išrašu apie atsakovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo parodymais, kuriuos pagrindžia minėti rašytiniai įrodymai nustatyta, kad atsakovas naudodamasis Nacionalinės mokėjimo agentūros skiriama parama Kaimo turizmo sodybai įkurti, pasirinko vietą (duomenys neskelbtini) kaime, N. R. jam dovanotame sklype. Priešingai nei ieškovė, atsakovas nurodo, kad sklypus įsigijo ne kuriant bendrus planus dėl kaimo turizmo sodybos, o už padengtas R. skolas. Atsakovo teigimu rašytiniai įrodymai patvirtina, jog visą projektą jis įgyvendino asmeniškai, investuodamas savo lėšas, savo vardu gaudamas paramą bei kreditus, kuriuos dengė išskirtinai iš savo asmeninių lėšų.

Nagrinėjant šią bylą įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartis Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

Ieškovės teigimu 1999 m. nutraukus santuoką su atsakovu toliau gyveno nesusituokę, kartu vedė bendrą ūkį, rūpinosi bendra buitimi ir vienas kitu, naudojosi bendromis lėšomis, bendrai laikė pinigus ir mokėjo už suteiktas komunalines paslaugas, augino vaikus, jų santykiai buvo artimi šeimyniniams, o 2001 metais jiems gimė antras vaikas - sūnus D. Z.. Tačiau atsakovas šią aplinkybę ginčija ir nurodo, kad po skyrybų su ieškove bendravo epizodiškai ir to pasėkoje jiems gimė sūnus, po to jis atliko bausmę ir akivaizdu, kad bent aštuonerius metus jie bendro gyvenimo negyveno; jokių ateities ir bendro gyvenimo planų jie nekūrė, nes jau skyrybų metu jų buvo nurodyta, kad santuoka iširusi galutinai ir šeimos nėra galimybės išsaugoti; tėvystę vaikui ieškovė nusistatė per teismą ir tai patvirtina, jog jie neturėjo bendro sutarimo šeimos klausimuose.

Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad po santuokos nutraukimo šalims gimė antras vaikas, todėl daro išvadą, kad šalys ir nutraukus santuoką palaikė artimus šeimyninius ryšius. Tai, kad ieškovė lankė atsakovą įkalinimo įstaigoje, išlaikė vaikus, jais rūpinosi ir atsakovas iš įkalinimo įstaigos grįžo į ieškovės butą ((duomenys neskelbtini) pataisos namų pažymėjimas apie paleidimą), kaip savo gyvenamąją vietą, patvirtina ieškovės parodymus ir teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad šalys gyveno kartu vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. Aplinkybes, kad atsakovas grįžęs iš kalėjimo gyveno šeimoje ir kartu auklėjo vaikus paliudijo ir liudytoja N. R.; iš dalies tai patvirtino S. Z. paliudydama, kad vaikus jie augino abu, o V. išlaikė šeimą. Esant priešingiems šalių parodymams teismas remiasi įrodymais, patvirtinančiais šalių ir byloje apklaustų liudytojų parodymais bei juos patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms labiau tikėtina, kad šalys gyveno kaip šeima. O atsakovo nurodytos aplinkybės, kad aštuonerius metus jie negyveno bendro gyvenimo, nesudaro pagrindo laikyti, kad jie nekūrė bendrų gyvenimo planų, nes toks atotrūkis buvo dėl atsakovo padaryto nusikaltimo, tačiau ir tuo metu ieškovė jį lankė įkalinimo įstaigoje, o jis išleistas atlikęs bausmę, grįžo pas ieškovę ir vaikus. Atsakovo nurodytos priežastys dėl tėvystės vaikui nustatymo paneigiamos ieškiniu teismui, kuriame nurodyta, kad tėvystė buvo nustatinėjama ne dėl šalių nesutarimo, o tikslu su vaikais be procedūrinių apribojimų lankyti atsakovą įkalinimo įstaigoje ir išvykti į užsienį.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė neįkeitė savo buto projektui įgyvendinti, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė neprisidėjo prie bendro sodybos projekto kūrimo, nes ieškovas taip pat neįkeitė jokios savo nuosavybės, o projekto finansavimui gauti įkeitė savo tėvų butą ir analogiškai – ieškovės motinos N. R. butą. N. R. paliudijo, kad šalys kartu gyveno ir statė sodybą ant jos žemės (duomenys neskelbtini) kaime, V. ten viską tvarkėsi.

Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas formuojama teismų praktika, jog kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos LR CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (LAT nutartis Nr. 3K-7-332/2006). Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (LR CK 1.5 straipsnis) bei teismų praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (LAT nutartys Nr. 3K-3-134/2011; 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT nutartys Nr. 3K-3-1029/2001; 3K-3-235/2008; 3K-3-482/2010; 3K-3-134/2011).

Nors atsakovas nurodo, kad jų bendravimas su ieškove buvo epizodinis ir vien dėl vaikų, o tą laiką kol jis atliko bausmę išvis jokių santykių nebuvo, tačiau kad ieškovė jį ne kartą lankė įkalinimo įstaigoje ir, kad jis iš įkalinimo įstaigos grįžo į ieškovės namus, kaip į savo gyvenamąją vietą, paneigia jo parodymus, kad jokio bendro gyvenimo ir bendrų planų nebuvo. Atsakovas kitos gyvenamosios vietos iki 2012 m., t.y. iki sudarant su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities sutartį, nenurodė, todėl labiau tikėtina, jog šalys gyveno kartu su vaikais ieškovės bute. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad ieškovė padovanojo atsakovui jos motinai priklausiusius žemės sklypus, ieškovė žino visas kaimo turizmo sodybos įrengimo aplinkybes. Nors atsakovas nurodo, kad žemės sklypai jam buvo perleisti dėl anksčiau apmokėtos N. R. skolos, tačiau įrodymų jog tokia skola realiai egzistavo, nepateikta.