Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jamaksas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trotas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jamaksas“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei pripažinti, kad nepagrįstai iš atsakovės reikalaujama dalis nuomos mokesčio ir kad nuo tam tikro laiko atsakovė nuomojosi tik dalį patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Trotas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Jamaksas“ 3 626,28 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2023 m. kovo 1 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2023/03/1 (toliau – sutartis). Nurodytos sutarties pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamąją patalpą – 164,17 kv. m komercinės paskirties patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos). Pagal sutarties 7.1 punktą, atsakovė už patalpų nuomą kas mėnesį įsipareigojo mokėti 400 Eur nuomos mokestį. Ilgainiui atsakovė visai ar iš dalies nemokėjo nuomos mokesčio ir tuo pažeidė sutartį. Šalys 2024 m. gegužės 27 d. sudarė skolų suderinimo aktą, kuriuo atsakovė pripažino, kad yra skolinga ieškovei 2 601,33 Eur sumą. Sutartimi buvo numatyta, kad patalpos bus nuomojamos iki 2024 m. vasario 28 d., tačiau šalių sutarimu nuomos terminas pratęstas dar metams. Ieškovė inicijavo nuomos santykių įforminimą vienerių metų laikotarpiui nauja nuomos sutartimi, tačiau atsakovė šios sutarties nepasirašė, nors patalpomis naudojosi ir iš dalies mokėjo nuomos mokestį. Atsakovė yra pasirašiusi skolų suderinimo aktą, kuriuo pripažino, kad 2024 m. gruodžio 31 d. datai jos skola ieškovei yra 4 097,44 Eur. Ieškovė 2024 m. gruodžio 17 d. inicijavo supaprastintą teisminį procesą dėl skolos priteisimo. Tuo pagrindu Marijampolės apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. eL2-13091-443/2024, kurioje 2024 m. gruodžio 18 d. priimtas teismo įsakymas. Po šios civilinės bylos iškėlimo – 2025 m. sausio 8 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 1 076,16 Eur, tačiau vis dar yra skolinga 3 626,28 Eur sumą.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti 1 160,70 Eur (78,31 kv. m. x 2,45 Eur x 21 proc.) x 5 mėn. Įsiskolinimas sudaro 362,30 Eur, o ne 3 626,28 Eur, kaip savo ieškiniu reikalauja ieškovė.

4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, jog ieškovė nepagrįstai iš atsakovės reikalauja sumokėti 2 000,70 Eur nuomos mokesčio ir pripažinti, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. po žodinio šalių susitarimo, atsakovė nuomojosi tik 85,76 kv. m administracines patalpas. Atsakovė nurodė, kad 2024 m. liepos mėnesį ieškovės vadovas pareikalavo, kad ji atlaisvintų 78,31 kv. m. ploto patalpas-sandėlį. Minėtas patalpas atsakovė atlaisvino 2024 m. rugpjūčio 1 d. Nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. ji faktiškai nuomojosi tik 85,86 kv. m ploto administracines patalpas. Ieškovės vadovas žadėjo atsakovei pakeisti nuomos sutarties sąlygas, sutartyje sumažindamas atsakovės nuomojamų patalpų plotą iki 85,76 kv. m administracinių patalpų, tačiau to nepadarė, ir toliau reikalavo mokėti nuomą už 164,17 kv. m plotą. Sutartyje nustatyta, kad patalpų nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2023 m. kovo 1 d. Patalpų nuomos mokestis – 400 Eur plius 21 procentų PVM. Nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuomos kaina už mėnesį sudarė 191,85 Eur + 44,29 Eur PVM, viso 232,14 Eur. Tokiu būdu, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti 1 160,70 Eur (78,31 kv. m x 2,45 Eur x 21 proc.) x 5 mėn. Ieškovė vienašališkai 2024 m. gegužės 31 d. pakeitė nuomos kainą nuo 400 Eur plius PVM iki 500 Eur plius PVM, todėl nepagrįstai reikalauja priteisti už 7 mėn. 700 Eur (100 Eur x 7 mėn.) nuomos mokesčio bei 147 Eur PVM (21 Eur x 7 mėn.), kas sudaro 847 Eur.

5. Ieškovė nesutiko su priešieškiniu, kadangi atsakovė nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. neatlaisvino dalies sutartimi išsinuomotų patalpų ir to ieškovė nereikalavo, šios aplinkybės nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai. Jeigu nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė būtų iš atsakovės reikalavusi nepagrįstai didelės nuomos kainos, išrašydama per didelės apimties PVM sąskaitas–faktūras, atsakovė į tai būtų atitinkamai sureagavusi, pavyzdžiui, siuntusi pretenzijas raštu ar bent el. paštu informavusi, kad PVM sąskaitos–faktūros atmetamos. Jokių panašių veiksmų atsakovė nesiėmė. Pagal sutarties 4.2 punktą, patalpos grąžinamos ieškovei pagal priėmimo–perdavimo aktą, tačiau atsakovė jokio patalpų priėmimo–perdavimo akto į bylą nėra pateikusi, taigi tokia pozicija neatitinka ir sutarties nuostatų. Ieškovė nesutiko ir su kita priešieškinio dalimi (6 punktas), kuria teigiama, kad atsakovei išrašytos nepagrįsto dydžio ar apskritai nepagrįstos PVM sąskaitos– faktūros. Atsakovė yra pasirašiusi 2024 m. gegužės 27 d. skolų suderinimo aktą dėl skolos 2024 m. balandžio 30 d. datai ir 2025 m. sausio 30 d. skolų suderinimo aktą 2024 m. gruodžio 31 d. datai. Abiem aktais atsakovės skola ieškovei yra pripažinta. Visos atsakovės priešieškinyje (6 punktas) nurodytos PVM sąskaitos–faktūros yra išrašytos iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir atsispindinčios paminėtuose skolų suderinimo aktuose. Atsakovė nei 2024 m. gegužės 27 d., nei 2025 m. sausio 30 d. skolos ieškovei neginčijo, ją pripažino. Pretenzijos dėl skolos ginčui persikėlus į teismą atspindi tik atsakovės išsisukinėjimą, o ne pagrįstus teiginius dėl skolos nepagrįstumo. Priešieškiniu kvestionuojamos PVM sąskaitos–faktūros ne tik kad nebuvo ginčijamos, bet atsakovės buvo priimtos ir apmokamos. Jei ieškovė būtų išrašiusi atsakovei bent vieną nepagrįsto dydžio PVM sąskaitą–faktūrą, atsakovė nebūtų jos priėmusi ir tuo labiau apmokėjusi. Vis tik atsakovės veiksmai iki kreipiantis į profesionalius teisininkus dėl kilusio ginčo atspindi, kad PVM sąskaitos–faktūros buvo priimamos ir apmokamos pagal galimybes. Vadinasi, pati atsakovė pripažino, kad ieškovės jai išrašomos PVM sąskaitos–faktūros yra pagrįstos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 2 779,28 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 314,08 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinio netekino visiškai.

7. Teismas nustatė, kad šalys 2023 m. kovo 1 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamąją patalpą – 164,17 kv. m komercinės paskirties patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 7.1 punktą, atsakovė už patalpų nuomą įsipareigojo mokėti 400 Eur nuomos mokestį, mokamą už kiekvieną patalpų nuomos mėnesį. Sutarties 4.1 punktu nustatytas nuomos terminas nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d. Šalių į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė išrašydavo ir pateikdavo atsakovei PVM sąskaitas–faktūras, kuriose būdavo nurodytas mokėtinas nuomos mokestis ir komunalinių paslaugų išlaidos.

8. Šalių atstovai patvirtino, kad jų 2023 m. kovo 1 d. sudaryta sutartis, pasibaigus jos galiojimo terminui, pratęsta nebuvo, tačiau faktiškai nuomos santykiai tarp šalių tęsėsi. Į bylą pateiktas ginčo šalių atstovų suderintas 2024 m. gegužės 27 d. skolų suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovė 2024 m. balandžio 30 d. buvo skolinga 2 601,33 Eur. Iš pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų ir 2024 m. gruodžio 12 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudarė 4 097,44 Eur. Byloje nėra duomenų, kad šis teismui pateiktas skolų suderinimo aktas yra patvirtintas atsakovės atstovo, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad ji nesutiko su ieškovės parengtu nurodytu skolų suderinimo aktu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas G. K. patvirtino, jog skolų ieškovei buvo ir jas stengėsi mokėti kiek galėjo. Atsakovė priešieškiniu ginčija ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras, kuriose nuoma jau buvo padidinta, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės 2024 m. gegužės 31 d. išrašyta PVM sąskaita–faktūra Nr. TRO0003769 ir 2024 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita–faktūra Nr. TRO0003793 atsakovės buvo visiškai apmokėtos.

9. Šalys sutarties 9.2 punktu susitarė, kad sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų. Teismas nustatė, kad ieškovė inicijavo naują Negyvenamųjų patalpų nuomos 2024 gegužės 30 d. sutartį, kurioje buvo numatytas patalpų nuomos mokestis – 500 Eur plius PVM, tačiau atsakovės atstovas šios sutarties nepasirašė. Teismas vertino, kad galiojant sutarčiai, šalims raštu nepriėmus jos pakeitimų ar papildymų, nepasirašius naujos patalpų nuomos sutarties ir byloje nesant įrodymų, kad buvo kitoks susitarimas, šalys nuomos santykius tęsė sutartyje sutartomis sąlygomis ir ieškovė neturi pagrindo reikalauti padidinto nuomos mokesčio. Todėl ieškinio dalies dėl 847 Eur skolos priteisimo (padidinta nuomos mokesčio suma nuo 400 Eur iki 500 Eur plius PVM už 7 mėn. laikotarpį (100 Eur + 21 Eur x 7 mėn., skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 31 d.) netenkino.

10. Atsakovė priešieškiniu nesutiko su ieškovės prašoma priteisti 1 160,70 Eur suma, kadangi, atsakovės teigimu, 2024 m. liepos mėnesį ieškovės vadovas pareikalavo, kad atsakovė atlaisvintų 78,31 kv. m ploto patalpas (sandėlį), kurias ji ir atlaisvino 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo šios datos atsakovė faktiškai nuomojosi tik 85,86 kv. m ploto administracines patalpas. Atsakovės teigimu, ieškovės vadovas pažadėjo pakeisti nuomos sutarties sąlygas dėl sumažinto nuomos ploto, tačiau savo pažado netesėjo, reikalaudama mokėti nuomą už 164,17 kv. m. plotą.

11. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad su ieškovės atstovu buvo žodiniai susitarimai dėl patalpų atlaisvinimo ir jie tą žodinį susitarimą vykdė. Atsakovės atstovo G. K. byloje pateikti el. laiškai, siųsti 2024 m. liepos 16 d., 2024 m. rugpjūčio 5 d., 2024 m. rugsėjo 3 d. ir 2024 m. spalio 1 d., patvirtina, kad atsakovės atstovas 2024 m. rugsėjo 3 d. ir 2024 m. spalio 1 d. el. laiškuose nepridėdavo antros el. skaitiklio nuotraukos, nes sandėliavimo patalpų, kuriose ir buvo elektros skaitiklis, tuo metu jau nenuomojo. Teismas šiuos duomenis vertino kritiškai ir kaip nepatikimus, kadangi iš pateiktų el. laiškų kopijų nėra galimybės matyti nei skaitiklių rodmenų, nei nustatyti, ar tai būtent tie patys elektros skaitikliai, kurie buvo atsakovės nuomojamose patalpose ir kiek jų buvo iš viso. Teismo vertinimu, šie atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovė atlaisvino dalį ieškovei priklausančių patalpų nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo atlaisvinusi dalį patalpų, t. y. 78,31 kv. m sandėliavimo patalpas, į bylą nėra pateikta. Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrindė, jog ji nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iš ieškovės nuomojosi ne 164,17 kv. m patalpas, o tik 85,76 kv. m. administracines patalpas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė iš atsakovės nepagrįstai reikalauja sumokėti 1 160,70 Eur nuomos mokestį.

12. Konstatavęs, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti 847 Eur nuomos mokesčio, kuris susidarė ieškovei nepagrįstai padidinus nuomos mokesčio sumą nuo 400 Eur iki 500 Eur, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 2 779,28 Eur arba 77 procentus ieškinio sumos (2 779,28 Eur/3 626,28 Eur x 100). Todėl ieškinį tenkinęs iš dalies, ieškovei iš atsakovės nusprendė priteisti 2 779,28 Eur skolą (3 626,28 Eur – 847 Eur), taip pat 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

13. Atsakovė neprašė teismo nei pripažinti nuomos sutarties pakeitimą negaliojančiu, nei sumažinti nuomos kainą. Prašė pripažinti, kad ieškovė nepagrįstai iš atsakovės reikalauja sumokėti 2 000,70 Eur nuomos mokesčio ir pripažinti, jog nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė žodiniu susitarimu su ieškove nuomojosi 85,76 kv. m administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškinį tenkinęs iš dalies teismas pripažino, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės dalį nuomos mokesčio sumos – 847 Eur, kuri patenka į atsakovės priešieškiniu ginčijamą 2 000,70 Eur nuomos mokesčio sumą. Tačiau atsakovė neįrodė, jog ji nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. žodiniu susitarimu su ieškove nuomojosi tik 85,76 kv. m ploto administracinių patalpų, todėl atsakovės priešieškinį nusprendė atmesti.

14. Ieškovei, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (77 procentai) teismas nusprendė iš atsakovės priteisti iš viso 924,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (23 procentai) iš ieškovės atsakovei priteisė 610,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Po įskaitymo galutinė ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 314,08 Eur (924,96 Eur – 610,88 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Jamaksas“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, o priešieškinis atmestas. Priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, o priešieškinį tenkinti arba sumažinti ieškovei priteistą sumą, atsižvelgiant į nepagrįstai priskaičiuotas sumas už 2024 m. vasario mėnesį ir faktiškai nebeužimamas patalpas nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Taip pat priteisti iš ieškovės atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes dėl ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už 2024 m. vasario mėnesį. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir įsigaliojo tik nuo 2024 m. kovo 1 d. Nepaisant to, už vasario mėnesį atsakovei buvo pateiktos dvi PVM sąskaitos–faktūros: 2023 m. vasario 28 d. sąskaita– faktūra Nr. TR00003399 – 628,14 Eur ir 2023 m. liepos 18 d. sąskaita–faktūra Nr. KRTR00000009 – taip pat 628,14 Eur. Abiejose sąskaitose nurodomas tas pats laikotarpis – 2024 m. vasaris, o bendra jų suma sudaro 1 256,28 Eur. Šios sąskaitos pateiktos už laikotarpį, kai šalių dar nesiejo jokie galiojantys rašytiniai sutartiniai nuomos santykiai. Tokie ieškovės veiksmai suponuoja akivaizdų dvigubą apmokestinimą už tą patį laikotarpį, dėl kurio teismas nepasisakė ir jo neeliminavo iš priteistinos skolos sumos.

15.2. Ieškovės vadovo pareikalavimu apeliantė 2024 m. rugpjūčio 1 d. atlaisvino nurodytas 78,31 kv. m. sandėliavimo patalpas ir nuo tada faktiškai nuomojo tik administracines patalpas – 85,86 kv. m. ploto. Sandėliavimo patalpas naudojo tretieji asmenys. Ieškovės vadovas pažadėjo pakeisti nuomos sutarties sąlygas, sumažindamas apeliantės nuomojamų patalpų plotą, tačiau savo pažado netesėjo ir toliau reikalavo mokėti nuomą už 164,17 kv. m. plotą. Teismas kritiškai ir kaip nepatikimas vertino apeliantės vadovo el. laiškų kopijas, kadangi iš pateiktų el. laiškų kopijų nėra galimybės matyti nei skaitiklių rodmenų, nei nustatyti, ar tai būtent tie patys elektros skaitikliai, kurie buvo atsakovės nuomojamose patalpose ir kiek jų buvo iš viso. Tačiau aplinkybę, kad apeliantė atlaisvino 78,31 kv. m sandėliavimo patalpų ir nuo to momento naudojosi tik 85,76 kv. m administracinėmis patalpomis patvirtina ne tik jos paaiškinimai, bet ir šie objektyvūs įrodymai, t. y. 2023 m. liepos – 2024 m. sausio mėn. išrašytos PVM sąskaitos–faktūros. Be to, pateiktuose el. laiškuose yra aiškiai nurodoma, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. yra deklaruojami vieno elektros skaitiklio parodymai, nes kitos patalpos yra išnuomotos kitiems nuomotojams.

15.3. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. ieškovė apeliantei pateikė PVM sąskaitas–faktūras, kuriose, skirtingai nei iki tol, nurodomas tik vienas elektros skaitiklis (administracinių patalpų), o ne du, kaip buvo anksčiau, kas rodo, kad ieškovė faktiškai pripažino, jog apeliantė nebesinaudoja sandėliavimo patalpomis ir joms nebebuvo tiekiama elektros energija. Apeliantė, pagal ieškovės vadovo reikalavimą buvo atlaisvinusi bei grąžinusi patalpų dalį ieškovei. Nuomos kaina už mėnesį sudarė 191,85 Eur+44,29 Eur PVM, viso 232,14 Eur. Tokiu būdu, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš apeliantės sumokėti 1 160,70 Eur (78,31 kv. m. x 2,45 Eur x 21%)x 5 mėn. Nepaisant nurodytų aplinkybių, ieškovė toliau išrašinėjo sąskaitas už visą 164,17 kv. m plotą, taip pažeisdama CK 6.499 straipsnio nuostatas, pagal kurias nuomos mokestis skaičiuojamas tik už faktiškai naudojamą turtą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. apeliantė faktiškai naudojosi tik dalimi patalpų, todėl reikalavimas mokėti visą nuomos mokestį yra nepagrįstas ir prieštarauja teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 6.38 straipsnis).

15.4. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės pareikštą priešieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti vienašališkai padidintos nuomos kainos neteisėtumą ir sumažinti nuomos mokestį dėl faktiškai sumažėjusio naudojamo ploto. Ieškovė 2024 m. gegužės 31 d. be atsakovės sutikimo pakeitė nuomos kainą iš 400 Eur + PVM į 500 Eur + PVM. Tokie veiksmai prieštarauja CK 6.156 ir 6.192 straipsniams, kuriuose įtvirtintas sutarties šalių susitarimo būtinumas keičiant esmines sutarties sąlygas. Vienašališkai padidinta kaina negali būti pripažinta pagrįsta. Taip pat apeliantė faktiškai grąžino dalį patalpų nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., todėl nuomos mokestis turėjo būti atitinkamai proporcingai sumažintas. Teismas šių aplinkybių neįvertino visapusiškai, formaliai remdamasis tik tuo, kad nėra pasirašyto perdavimo akto, nors faktinis naudojimosi pasikeitimas buvo akivaizdus ir patvirtintas įrodymais.

15.5. Formaliai atmetęs priešieškinį, teismas dalį priešieškinio argumentų pripažino, kadangi sumažino ieškinio sumą, nepriteisė visos ieškovės reikalautos skolos, konstatavo ginčo dėl kainos dydžio ir faktinio naudojimosi apimties egzistavimą. Apeliantė mano, kad ji pagrįstai ginčijo reikalavimus, o jos pateikti priešieškinio motyvai dalyje buvo įvertinti kaip pagrįsti, tačiau teismas visiškai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų susijusių su priešieškinio pateikimu, nors pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį apeliantei turėjo būti priteistos bent dalies bylinėjimosi išlaidų kompensavimas, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti visa apimtimi, o ginčas kilo dėl abiejų šalių pozicijų. Kadangi ieškovė laimėjo tik dalį reikalavimų, o apeliantė ginčijo likusią pagrįstai, teismas privalėjo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai. To nepadarius – sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas.

16. Ieškovė UAB „Trotas“ prašo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Ieškiniu keliamas reikalavimas dėl skolos priteisimo nebuvo grindžiamas nei 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos–faktūros Nr. TRO0003399, nei 2023 m. liepos 18 d. PVM sąskaitos–faktūros Nr. KRTR00000009 pagrindu.

16.2. Kaip matyti iš ieškovės teiktų įrodymų visumos, skolos faktinį pagrindą atspindėjo tarp ginčo šalių sudaryti skolų suderinimo aktai, kurie byloje yra trys, t. y. 2024 m. gegužės 27 d., 2025 m. sausio 30 d. ir 2025 m. vasario 10 d. Sausio ir vasario aktuose skolos pagrindas (konkrečios PVM sąskaitos–faktūros) nenurodytas, tačiau jis nurodytas 2024 m. gegužės 27 d. akte. Šis aktas sudarytas jau po 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos –faktūros Nr. TRO0003399 ir 2023 m. liepos 18 d. PVM sąskaitos–faktūros Nr. KRTR00000009 išrašymo. Nei vienos iš šių PVM sąskaitų–faktūrų 2024 m. gegužės 27 d. sudarytame skolų suderinimo akte nėra. Šis aktas pasirašytas apeliantės vadovo. Kituose dvejuose skolų suderinimo aktuose aptariamų PVM sąskaitų– faktūrų taip pat nėra, nes jie yra vėlesnės datos. Tai reiškia, kad tiek 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. TRO0003399, tiek 2023 m. liepos 18 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. KRTR00000009 iki 2024 m. gegužės 27 d. buvo apmokėtos.

16.3. Apeliantė nebūtų apmokėjusi sąskaitų, jeigu jos būtų išrašytos nepagrįstai, juolab, kaip nurodo pati apeliantė, dvi sąskaitos yra tokios pačios ir dar už tą patį mėnesį, kurį, neva, jokių patalpų apeliantė net nesinuomojo. Bet koks net vidutiniškai rūpestingas ir atidus juridinio asmens vadovas be didelių pastangų yra pajėgus suprasti, kad neturi apmokėti dvejų PVM sąskaitų–faktūrų 1 256,28 Eur sumai už tą patį nuomos mėnesį, kurį jokios nuomos net nebuvo. Vis tik, jeigu tokios PVM sąskaitos–faktūros yra apmokamos ir vėliau pretenzijos dėl jų neišreiškiamas per 2 metus, manytina, kad jos buvo ne tik išrašytos, bet ir apmokėtos esant teisėtam pagrindui.

16.4. Priešieškiniu apeliantė nekėlė jokio reikalavimo, kuris būtų susijęs su šiomis dvejomis PVM sąskaitomis–faktūromis, nes priešieškinis buvo susijęs tik su padidintu nuomos mokesčiu (reikalavimas dėl 847 Eur) ir nuomos mokesčio skaičiavimu už neva per didelį patalpų plotą (1 160,70 Eur). Taigi, sprendimo neteisėtumo niekaip nepagrindžia apeliacinio skundo argumentai dėl 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos–faktūros Nr. TRO0003399 ir 2023 m. liepos 18 d. PVM sąskaitos–faktūros Nr. KRTR00000009.

16.5. Sprendimo neteisėtumą apeliantė grindžia tuo, kad ji neva nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. atlaisvino 78,31 kv. m. sandėliavimo patalpas ir tai darė ieškovės vadovo reikalavimu. Dėl to apeliantė laiko, kad nuomos mokestis nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. už 78,31 kv. m. sandėliavimo patalpas jai yra skaičiuojamas nepagrįstai. Apeliantė pripažįsta, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra, jos įrodinėjamos netiesioginiais įrodymais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pati apeliantė nei karto į ieškovę nesikreipė raštu, kad ieškovė įformintų dalies sandėliavimo patalpų atlaisvinimą. Po 2024 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė apeliantei vis dar siųsdavo PVM sąskaitas–faktūras dėl nuomos mokesčio sumokėjimo už visą sutartimi išsinuomotą patalpų plotą, tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms – apeliantei matant, kad ieškovė vis dar skaičiuoja nuomos mokestį už visą patalpų plotą – ieškovei niekada nepareikštos jokios pretenzijos.

16.6. 2025 m. sausio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu apeliantė patvirtino tas PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis ieškovė skaičiavo pilną sutartimi sutartą nuomos mokestį, įskaitant už 78,31 kv. m. sandėliavimo patalpų nuomą, kurias apeliantė neva atlaisvino. Apeliantės pasyvumus, t. y. ji neprašė įforminti dalies patalpų atlaisvinimą raštu, bet kartu ir aktyvūs veiksmai, t. y. minėto akto sudarymas visiškai paneigia jos deklaruojamą aplinkybę, kad ji nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo atlaisvinusi 78,31 kv. m. sandėliavimo patalpas. Be to, pagal sutarties 4.2 punktą, apeliantė nuomai pasibaigus turėjo perduoti ieškovei patalpas pagal priėmimo–perdavimo aktą, tačiau šios pareigos taip pat nevykdė.

16.7. Dėl apeliantės siųstų elektroninių laiškų, ieškovė nurodė, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent tose patalpose, kurias ji neva atlaisvino, buvo el. skaitiklis. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad iš pateiktų elektroninių laiškų kopijų nėra galimybės matyti nei skaitiklių rodmenų, nei nustatyti, ar tai būtent tie patys elektros skaitikliai, kurie buvo apeliantės nuomojamose patalpose ir kiek jų buvo iš viso. Net jei vertinti, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. apeliantė nebesiuntė ieškovei kurio nors el. skaitiklio parodymų, tai tik patvirtina, kad apeliantė iš dalies sumažino elektros energijos vartojimą, tačiau pats rodmenų neperdavimas ieškovei savaime niekaip nepatvirtina, kad apeliantė nebesinaudojo kokia nors dalimi sutartimi išsinuomotų patalpų. Be to, apeliantė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kiek jos veikloje būtų reikalinga elektros energijos ir kad jos vartojimas būtų reikalingas dvejose skirtingose vietose, per du skaitiklius, bei kam ji naudojo elektrą sandėliavimo patalpose ir ar jose elektros energijos naudojimas apskritai buvo reikalingas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo dalies, kuria priteista skola už patalpų nuomą ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliantė su apeliaciniu skundu prašo priimti naujus įrodymus: el. paštu siųstus ieškovei 2025 m. balandžio 1 d. pranešimą dėl administracinių patalpų atlaisvinimo nuo 2025 m. balandžio 1 d.; 2025 m. balandžio 15 d. ir 2025 m. gegužės 20 d. el. laiškus ieškovei, kad nepateikia pasirašyto perduotų patalpų priėmimo–perdavimo akto; 2025 m. rugpjūčio 19 d. el. laišką ieškovei, kad atsakovė nuo 2025 m. balandžio 1 d. atlaisvina administracines patalpas ir prašo informuoti, kada galės perimti patalpas perėmimo–perdavimo aktu; 2025 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktą, UAB „Trotas“ išsiųstą 2025 m. balandžio 15 d., pasirašytą 2025 m. liepos 22 d. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina, jog atsakovė nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. naudojosi tik vienomis administracinėmis patalpomis, kurias ir perdavė ieškovei 2025 metais.

12. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Spręsdamas dėl CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymo galimybės ir naujai teikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Ar būtinybė pateikti naujus įrodymus yra atsiradusi vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

14. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, šie įrodymai neturi esminės reikšmės atskirajam skundui pagal apibrėžtas apeliacijos ribas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus įrodymus atsisako priimti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes dėl ieškovės pateiktų dviejų PVM sąskaitų faktūrų už 2024 m. vasario mėnesį, nes nuomos sutartis buvo sudaryta ir įsigaliojo nuo 2024 m. kovo 1 d. Kadangi šios sąskaitos išrašytos už laikotarpį, kai nuomos sutartis dar negaliojo, teismas 1 256,28 Eur suma turėjo sumažinti skolos dydį.

16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu. Civilinėje byloje yra pateiktas pradinis abiejų šalių pasirašytas 2024 m. gegužės 27 d. skolų suderinimo aktas (DOK-5454), kuriame yra nurodytos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias pradėjo formuotis atsakovės skola, t. y. nurodytos sąskaitos faktūros nuo 2024 m. sausio iki balandžio mėnesio (2024 m. sausio 31 d. sąskaita faktūra Nr. TRO0003663 693,85 Eur sumai; 2024 m. vasario 29 d. sąskaita faktūra Nr. TRO00036882 1 078,25 Eur sumai; 2024 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra Nr. TRO0003713 535,18 Eur sumai ir 2024 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra Nr. TRO0003737 559,21 Eur sumai). Taigi, minėtame akte nurodytos sąskaitos yra už laikotarpį, praėjus faktiškai metams nuo nuomos sutarties sudarymo, ir rodo, kad skola pradėjo formuotis nuo 2024 m. sausio mėnesio. Ieškovė į skolos sumą nebuvo įtraukusi kitų atsakovės minimų vasario mėnesio PVM sąskaitų, todėl apeliantės argumentai dėl 1 256,28 Eur sumažinimo nepagrįsti.

17. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nėra įrodymų apie sandėliavimo patalpų atlaisvinimą nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., nes teismas nepagrįstai neįvertino sąskaitų, laiškų ir skaitiklių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas faktiškai naudojo tik 85,76 kv. m, todėl reikalavimas mokėti už 164,17 kv. m plotą prieštarauja CK 6.499 straipsniui ir faktinėms aplinkybėms.

18. Vertinant aplinkybes, susijusias su atsakovo teiginiu dėl patalpų atlaisvinimo, pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, jog nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. būtų faktiškai grąžinęs nuomotojui 78,31 kv. m patalpas. Visų pirma, patalpų grąžinimas nebuvo įformintas jokiu teisės aktuose įprastai nustatytu dokumentu – nėra pateikta nei perdavimo–priėmimo akto, nei kito rašytinio patvirtinimo apie patalpų atlaisvinimą. Antra, atsakovas ir toliau gaudavo tokio paties dydžio PVM sąskaitas faktūras už visą 164,17 kv. m plotą, jų neginčijo, neteikė jokių pastabų ar pretenzijų dėl tariamai nepagrįstai apskaičiuotos sumos ir net jas apmokėdavo, pavyzdžiui, 2024 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo 652,94 Eur, 2024 m. rugsėjo 26 d. sumokėjo 605 Eur, todėl pats atsakovas savo elgesiu pripažino, jog naudojasi visu sutartu plotu, o ne patalpų dalimi. Šią aplinkybę patvirtina ir 2025 m. sausio 30 d. šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuriame atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi MB „Verslo balansas“ vyr. buhalterės pavaduotoja D. J. patvirtino atsakovės skolą 4 097,44 Eur sumai ir jame atsakovė nenurodė jokių pastabų dėl neva nepagrįstai išrašytų sąskaitų faktūrų ar jose nurodytų per didelių sumų. Be to, atsakovės nurodomas faktas, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. el. laiškuose atsakovė deklaravo ir siuntė ieškovei tik vieno elektros skaitiklio rodmenis, taip pat nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog sandėliavimo patalpos nebenaudojamos. Vien tik vieno skaitiklio rodmenų pateikimas ieškovei neatspindi faktiško patalpų naudojimo, nes kito skaitiklio duomenys galėjo būti siunčiami atskiru laišku, fiksuojami kitu būdu arba pateikiami vėliau. Pažymėtina, kad nors ieškovės PVM sąskaitose faktūrose nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio nurodomi tik vieno elektros skaitiklio parodymai, tačiau 2025 m. sausio 30 d. šalių pasirašytame skolų suderinimo akte atsakovė patvirtino tuo metu turėtą 4 097,44 Eur skolą. Šis rašytinis aktas laikytinas tiesioginiu ir patikimu įrodymu, patvirtinančiu atsakovės pripažintą skolą, tuo tarpu PVM sąskaitos faktūros yra tik netiesioginis įrodymas, juolab kad atsakovė kai kurias iš jų yra ir apmokėjusi. Kadangi skolų suderinimo akte atsakovė nepateikė jokių pastabų dėl tariamai nepagrįstai išrašytų sąskaitų ar per didelių sumų, tai rodo, jog ji pripažino nuomos mokestį už visą sutartą plotą. Todėl vien tik vieno skaitiklio rodmenų pateikimas nėra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovė naudojosi tik dalimi patalpų ir tai negali paneigti pačios atsakovės pripažinto skolos dydžio. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė naudojosi tik dalimi patalpų, todėl jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės pareikštą priešieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti, kad iš atsakovės nepagrįstai reikalaujama dalis nuomos mokesčio bei kad nuo tam tikro laiko atsakovė nuomojosi tik dalį patalpų, ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė laikydamasis CPK 93 straipsnio 2 dalies, kuri aiškiai nustato, kad tuo atveju, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 77 proc. apimtimi, o 23 proc. reikalavimų buvo atmesti (tai sudarė 847 Eur, kurių ieškovė nepagrįstai reikalavo, vienašališkai padidindama nuomos mokestį). Taip pat teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės priešieškinis negali būti laikomas laimėta bylos dalimi, nes jo reikalavimai tokia forma, kokia suformuluoti – t. y. (1) pripažinti, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja 2 000,70 Eur nuomos mokesčio, ir (2) pripažinti, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė šalių žodiniu susitarimu nuomojosi tik 85,76 kv. m patalpų – nebuvo patenkinti. Tokiu būdu teismas objektyviai įvertino ieškinio tenkinimo procentą ir tinkamai apskaičiavo proporcijas, nuo kurių priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Nors atsakovė teigė, kad teismas iš dalies pripažino jos priešieškinio argumentus, tačiau pati priešieškinio reikalavimų formuluotė nulėmė, jog šis buvo atmestas. Vien tai, kad teismas, skaičiuodamas ieškinio sumą atmetė nepagrįstai padidintą nuomos kainos dalį, nereiškia, jog atsakovė laimėjo priešieškinį – ši dalis buvo atmesta kaip ieškovės ieškinio nepagrįstas reikalavimas, o ne laikytinas priešieškinio patenkinimu. Atsakovė, pralaimėjusi tiek priešieškinį, tiek didžiąją dalį ginčo pagal ieškinį, negali turėti pagrindo reikalauti, kad ieškovė kompensuotų didesnę jos išlaidų dalį. Apibendrinus darytina išvada, kad šalių laimėtas bylos procentas buvo įvertintas proporcingai: tiek ieškovė gavo išlaidų kompensaciją už laimėtą reikalavimų dalį, tiek atsakovė – už atmestą reikalavimų dalį. Dėl šių priežasčių teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra teisėta, pagrįsta ir atitinka tiek įstatymų reikalavimus, tiek teismų praktiką.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus ir atmesdamas atsakovo priešieškinio reikalavimus, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialines teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

23. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 544,50 Eur. Šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jamaksas“, juridinio asmens kodas 303330967, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Trotas“, juridinio asmens kodas 145421777, 544,50 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.