Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1705-653/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-12
Bylos Nr.
2S-1705-653/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31151-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
T. O.
Atsakovas
L. J.
Civilinė byla Nr. 2S-1705-563/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31151-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 106; 122.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria prašymas dėl ieškinio atsisakymo tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-4068-235/2014 pagal ieškovo T. O. ieškinį ir atsakovo L. J. priešieškinį dėl pažeistų teisių gynimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas apginti jo pažeistą valdymo teisę ir įpareigoti atsakovą L. J. atidaryti name unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patalpas 1-1 ir 1-4 skiriančias duris bei netrukdyti jam naudotis bendro naudojimo patalpa, pažymėta ind. 1-1 bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, kad atsisako nuo savo reikalavimų ir prašė bylą nutraukti, nes atsakovas netrukdo jam patekti į nurodytą bendro naudojimo patalpą. Ieškovas prašė grąžinti jam nustatytą dalį žyminio mokesčio ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas L. J. pareiškė priešieškinį pareiškimą ir prašė iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas: 12,2 kv. m. ploto patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-5; 11,98 kv. m. ploto patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-6; 5,12 kv. m. ploto patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1 bei 3.68 kv. m. ploto rūsio patalpą, plane pažymėtą indeksu R-2, o 1,47 kv. m. rūsio patalpa, plane pažymėtą indeksu R-1, palikti naudotis bendrai, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos teisminio nagrinėjimo metu. Nurodė, kad T. O. neteisėta veika pasireiškia tuo, jog jis kartu su trečiuoju asmeniu A. D. jiems priklausančias asmenines patalpas ir bendro naudojimo patalpas užleido pašaliniams asocialiems asmenims, ieškovui priklausančiose patalpose yra nuolat girtaujama, triukšmaujama, durys į patalpas 1-9 ir 1-7 nerakinamos visą parą, koridoriai, virtuvė ir san. mazgai, kiek šiai dienai yra žinoma atsakovui, yra paversti į lindynes. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ir galimai ateityje kilsiančius ginčus, yra tikslinga atidalinti kiekvieno bendraturčio tenkančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, remiantis CK 4.80 str., nes tai galutinai išspręs tarp šalių kylančius/kilsiančius nesutarimus.

Šalies argumentai

Ieškovas T. O. su atsakovo priešieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad atsakovo reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės negali būti nagrinėjamas su ieškovo reikalavimais dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, atsakovas norėdamas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės turtą, turėjo pateikti projektavimo sąlygų sąvadą, paruošti projektą ir jį suderinti su atitinkamomis institucijomis. Atidalijant nekilnojamojo turto dalis ji tampa savarankišku nekilnojamojo turto vienetu, atskiru objektu, todėl būtina į šią bylą įtraukti VĮ Registrų centrą ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie LR AAM. Atidalinus atsakovui patalpą pažymėtą ind. 1-1 būtų pažeistos ieškovo teisės.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. D. ieškinį palaikė, nesutiko su atsakovo priešieškinyje išdėstytais reikalavimais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. Civilinę bylą Nr. 2-4068-235/2014 nutraukė. Atsakovo priešieškinį paliko nenagrinėtu. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 600,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 242,00 Lt išlaidų už antstolio suteiktas paslaugas ir 36,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Priteisė iš atsakovo trečiojo asmens A. D., naudai 1 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui 108,00 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013-05-14 mokėjimo nurodymu. Grąžino atsakovui 1 698,95 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013-10-09 mokėjimo nurodymu. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 46,80 Lt pašto išlaidų.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, jog ieškovui pateikus patikslintą ieškininį pareiškimą tapo galutinai aišku, kad jo ieškinys paduotas dėl daikto valdymo teisės pažeidimų. Nesant aiškiems pirminiame ieškinyje ieškovo išdėstytiems reikalavimams buvo priimtas atsakovo priešieškinis. CPK 422 str. nustatyta, kad, nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą. Bylose dėl daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas, o priimtas priešieškinio pareiškimas tokiu atveju turi būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str.1 d. 12 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ieškovas ir trečiasis asmuo A. D. pagrįstai nurodė, kad atsakovo L. J. kartu su priešieškiniu pateikti 2014-03-10 projektiniai pasiūlymai yra tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamojo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), kai atsakovas, siekdamas atsidalinti bendrąja daline nuosavybe valdomą turtą, siekia suformuoti naują nekilnojamojo turto kadastro objektą, todėl pagal atsakovo pateiktą projektinį pasiūlymą nėra jokios galimybės atidalinti bendrąja daline nuosavybe tarp šalių valdomą turtą. Atsakovas, siekdamas atidalinti bendrąja daline nuosavybe valdomą turtą, privalo pateikti duomenis reikalingus formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro duomenis pagal STR 1.12.08.2010. Tačiau nesant galimybės atsakovo priešieškinio nagrinėti kartu su ieškovo reikalavimais dėl daikto valdymo teisės pažeidimų (CK 422 str. 2 d.) detalesni motyvai dėl pateikto priešieškinio nedėstomi.

Teismas, vadovaudamasis CPK 88, 93 str. 1 d., ieškovo ir trečiojo asmens patirtas išlaidas priteisė iš atsakovo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą (b.l.214-216), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir netenkinti ieškovo ir trečiojo asmens prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 700,00 Lt advokato išlaidų. Nurodo, jog teismas motyvuotai nepaaiškino, kokiu pagrindu iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas, apsiribojo tik CPK 88, 93 str. 1 d. nurodymu. Mano, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo galėjo būti tik ieškinio tenkinimo atveju, o byla šiuo atveju buvo nutraukta. Teismas argumentuotai nemotyvavo, kokiu pagrindu jis bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisia trečiojo asmens A. D. naudai.

Tai, kad byla nutraukta, reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo negalėjo būti priteisiamos. Įstatymas nenumato, kad ieškinio atsisakymo atveju, bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš atsakovo. Priešingai, CPK 294 str. nustato ieškinio atsisakymo pasekmes. CPK 93 str. 1 d. šiuo atveju negalėjo būti taikoma, nes ieškinio atsisakyta, o civilinė byla nutraukta, t.y. sprendimas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo priimtas, o dėl to negalima išvada ir apie tai, kad sprendimas buvo priimtas ieškovo naudai, t.y. buvo laimėta byla. Bylą užbaigus nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Tiek ieškovo atsisakyme, tiek byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas savo ieškinio atsisakė dėl atsakovo veiksmų, t.y. atsakovui patenkinus reikalavimą (CPK 178 str.) ar ieškinį pripažinus (CPK 140 str.). Priešingai, atsakovas su ieškovo ieškiniu nesutiko, pateikė savo priešinį ieškinį, kuris dėl procesinių priežasčių buvo paliktas nenagrinėtu. Ieškovas buvo nesąžiningas ir matydamas, jog byloje jo atžvilgiu bus priimtas galimai jam nenaudingas sprendimas, nemotyvuodamas savo sprendimo, atsisakė nuo savo nepagrįsto ieškinio, užkirsdamas sau kelią ateityje kelti tokio paties pobūdžio klausimą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.207-209) prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti 700 Lt advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog tai, kad buvo valdymo pažeidimo faktas, patvirtina byloje esantys rašytinai įrodymai. Be to, atsakovas 2014-02-10 teismo posėdžio metu patvirtino duris rakinąs dėl saugumo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas duris atidarė. Ieškinio atsisakymo dieną ginčo tarp šalių, kad duris atsakovas atidarė, tarp šalių nebuvo. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia apie nesąžiningo ieškinio pateikimą. Bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl atsakovo kaltės, nes tik įpusėjus procesui atsakovas nutraukė ieškovo teisės pažeidimą.

Trečiasis asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.238-240) prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti 500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog ieškovui kreipusis į teismą, apeliantas visiškai įvykdė ieškovo reikalavimus ir 2014 m. kovo 19 d. įvykusio teismo posėdžio metu pateikė papildomus įrodymus, kitus dokumentus bei nurodė, kad durys, dėl kurių valdymo vyksta ginčas, yra atidarytos ir ieškovas gali patekti į bendram naudojimui paskirtą patalpą 1-1, nes atsakovas tam netrukdo. Visiškai įvykdžius ieškovo reikalavimus, tolesnis bylinėjimas neatitiktų proceso ekonomiškumo principo ir būtų netikslingas.

Šalies argumentai

Ieškovas 2014 m. gegužės 19 d. pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė ieškinio atsisakymo priežastis (atsakovas pateikė papildomus įrodymus bei nurodė, kad durys, dėl kurių vyksta ginčas, yra atidarytos ir kt.), o apeliantas (atsakovas) neprieštaravo ieškovo pareiškimui dėl ieškinio atsisakymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla ieškovui atsisakius nuo ieškinio, dalies dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog vadovaujasi CPK 88, 93 str. 1 d., tačiau nemotyvavo, kodėl bylinėjimosi išlaidas tiek ieškovui, tiek atsakovui priteisia iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju buvo spręstas tik procesinis klausimas, be to atsižvelgiant į CPK 7 str. įtvirtintą proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principą, į šalių interesą kuo greičiau išspręsti ginčą, bei į tai, jog kita nutarties dalis buvo su motyvais, teismas sprendžia, kad nepakankamas motyvavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti esminį procesinį pažeidimą bei taikyti CPK 329 str. 2 d. 4 p.

Pagal CPK 93 ir 94 str. nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovui atsisakius ieškinio, nes, pasak ieškovo, atsakovas įvykdė ieškinio reikalavimus, t.y. neberakina patalpos 1-1 durų. CPK 94 str. 1 d. nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas apginti jo pažeistą valdymo teisę ir įpareigoti atsakovą atidaryti name unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patalpas 1-1 ir 1-4 skiriančias duris bei netrukdyti jam naudotis bendro naudojimo patalpa, pažymėta ind. 1-1. Atsakovas pateikęs atsiliepimą į ieškinį nurodė, jog patalpą 1-1 rakino tik dėl saugumo, kol ieškovo patalpose gyveno asocialūs asmenys.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog tiek ieškovo atsisakyme, tiek byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas savo ieškinio atsisakė dėl atsakovo veiksmų. Pats apeliantas atsiliepime į ieškinį-priešieškinyje (b.l.51-55) pripažino, jog praeityje rakino bendros patalpos 1-1 duris, siekdamas apsaugoti save ir savo turtą. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė atsisakymo priežastis, t.y. ieškovas paaiškino, kad atsakovui 2014-03-19 posėdyje pateikus papildomus įrodymus, kad durys į patalpą 1-1 nerakinamos ir pačiam ieškovui įsitikinus, kad tai ne vienkartinis durų atrakinimas, jo reikalavimas nutraukti valdymo teisės pažeidimą yra patenkintas iki išnagrinėjant bylą iš esmės. Darytina išvada, jog apeliantas patenkino ieškovo reikalavimus po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, todėl pastarasis patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių nebūtų patyręs, atsakovui įvykdžius ieškovo reikalavimus dar iki ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į CPK 94 str. 1 d. reglamentavimą, sprendžia, jog šiuo atveju buvo pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui iš apelianto.

Kaip matyti iš ieškovo atsisakymo nuo ieškinio turinio, pats ieškovas pripažino, jog atsakovas dar 2014-03-19 teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, kad ieškovo valdymo teisės pažeidimas yra pašalintas (b.l.188-189); be to atsakovas yra pateikęs 2014-02-20 Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio taip pat matyti, jog valdymo teisės pažeidimas 2014-02-20 neužfiksuotas (b.l. 128). Tą aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą. Be to, žinodamas, jog jo ginamos valdymo teisės pažeidimas pašalintas, ieškovas pateikė 2014-03-19 patikslintą ieškinį (b.l.120-122). Iš to seka, kad atsakovo procesiniai veiksmai neįtakojo trečiojo asmens, veikiančio ieškovo pusėje, bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, kai 2014-04-15 trečiasis asmuo A. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir priešieškinį (kuris buvo paliktas nenagrinėtu). Dėl to nebuvo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens, veikiančio ieškovo pusėje, naudai iš atsakovo.

Kita vertus, trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą tiek į ieškinį, tiek į priešieškinį viename dokumente, o atsakovo priešieškinis šioje byloje buvo paliktas nenagrinėtu. Duomenų, patvirtinančių nesąžiningą atsakovo procesinį elgesį dėl pareikšto priešieškinio, nėra, todėl ir dėl to bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo trečiajam asmeniui neturėjo būti priteistos.

Pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus m. apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-27867-936/2014 pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovui L. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje A. D., apeliantas (atsakovas) yra pareiškęs priešieškinį T. O. ir A. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi, šalių ginčas dar sprendžiamas teismine tvarka, todėl ir patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą.

Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl išdėstytų motyvų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos, t.y. šį trečiojo asmens prašymą atmesti.

Apelianto atskirąjį skundą patenkinus iš dalies, tiek apeliantui, tiek ieškovui ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti - panaikinti nutarties dalį, kurioje iš atsakovo trečiojo asmens A. D. naudai buvo priteistos 1500 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina