Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

2019 m. spalio 11 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės K. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini)ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina – ieškovė E. S., tėvas – atsakovas M. S. (b. l. 7, 8). Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta tarp E. S. ir M. S. pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktu M. S. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S., K. S. L. S., kas mėnesį mokamomis išmokomis po 70 Eur kiekvienam vaikui nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės (b. l. 9-10). Ieškovė E. S. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. sudarė 10 232,00 Eur (b. l. 11). E. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 5350 Eur ir 3 ha žemės sklypas (b. l. 12,-14). E. S. deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), jos šeimos sudėtį sudaro dukra V. S., dukra M. S., K. S. ir sūnus L. S. (b. l. 15). M. S. registruojasi darbo biržoje (b. l. 31).

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams M. S., K. S. ir L. S. iki 200 Eur, kadangi priteistas išlaikymas nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių, tačiau teismo posėdžio metu savo reikalavimą patikslino, sumažino prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 100 Eur.

Atsakovas su prašomu priteisti 100 Eur nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžiu nesutiko, nurodydamas, kad jis tokių finansinių galimybių neturi, kadangi šiuo metu niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje. Be to, turi įsipareigojimų kreditoriams. Jis vaikų išlaikymui galėtų skirti po 80 Eur per mėnesį kiekvienam.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) [...] ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kuris atitinka jo tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, svarbiausia užtikrinti, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos iš kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Ieškovė nurodė, kad siekiant užtikrinti vaikų tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi, reikalinga išlaikymo suma siekia bent 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, kurią sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms (šampūnas, muilas, dušo želė, dantų pasta, šepetėliai, skalbimo ir valymo priemonėms, kirpėjo paslaugoms, mokykliniais reikmenimis, interneto ryšio užtikrinimui, nes daugelis užduočių užduodamos per elektroninį TAMO dienyną, telefonų sąskaitų apmokėjimui. Taip pat lėšos reikalingos mokyklinėms prekėms, laisvalaikiui ir pramogoms, būreliams, vasaros poilsiui, jų užimtumui, vaistams, kai vaikai suserga, vitaminams. L. serga atopiniu dermatitu, jam reikalingi vitaminai, vaistai, kurie ne visi kompensuojami valstybės, kremai. Dukrai K. reikalingi akiniai. Be to, mergaitės jau yra paauglės ir greitai išauga tiek rūbus, tiek avalynę.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai, todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Prašydama padidinti vaikams priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaikų poreikiais (sūnus turi problemų su oda, dukrai K. suprastėjo regėjimas, reikalingi akiniai, kas sudaro papildomas išlaidas) bei sumažėjusiomis pajamomis (atsakovė dėl sveikatos problemų negali dirbti papildomai, dėl ko jos gaunamos pajamos sumažėjo).

Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad po 2019 m. sausio 7 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas po 70 Eur kiekvienam vaikui iš atsakovo, paaugus vaikams, jų poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti padidėjo. Be to, atsakovei negalint papildomai dirbti savaitgaliais, jos pajamos sumažėjo, todėl natūralu, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamas lėšas.

Teismas pažymi, kad sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimo, padidinti išlaikymo sumą nepilnamečiams vaikams, tenkinimo klausimą, vertinama ir atsakovo galimybė (turtinė padėtis) mokėti prašomą išlaikymo sumą. Atsakovas M. S. pateikė į bylą duomenis, kad šiuo metu niekur nedirba, jis registruojasi darbo biržoje. Duomenų apie tai, kad turi sveikatos problemų į bylą atsakovas nepateikė. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad šalių turtinė padėtis nėra lygiavertė, nes atsakovas šiuo metu niekur nedirba ir kaip pats nurodė posėdžio metu, kad dirba atsitiktinius darbus ir taip stengiasi užsidirbti. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi galimybę susirasti darbą ir taip pagerinti savo finansinę būklę, tuo pačiu pagerinant savo galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Svarbu pažymėti ir tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove E. S., todėl jai ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas M. S. turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad vaikų poreikiai po 2019 m. sausio 7 d. teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo M. S. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, padidėjo, nes vaikai paaugo, o ieškovės E. S. gaunamos pajamos, sumažėjo, todėl akivaizdu, kad atsakovo teikiamas išlaikymas - 70 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui yra nepakankamas net būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms tenkinti. Teismui įvertinus tokio amžiaus vaikų poreikius, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį bei į tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi dėti visas įmanomas pastangas išlaikyti savo vaikus, darytina išvada, kad 100 Eur dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo yra tinkamas ir atitinkantis vaikų interesus bei tėvų galimybes išlaikyti vaikus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 100 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2019 m. liepos 1 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Ieškovė E. S. skirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Kadangi šioje byloje abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, teismas CPK 96 straipsnio 4 dalies pagrindu bylinėjimosi išlaidų iš šalių nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. S., K. S. ir L. S., ir priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis kas mėnesį mokamomis 100 Eur (vieno šimto eurų, 00 ct) dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2019 m. liepos 1 d. ir tęsti iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečių vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nuo 2019 m. liepos 1 d. nutraukti 2019-01-07 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) priteisto materialinio išlaikymo išieškojimą po 70,00 eurų kiekvienam vaikui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.