Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-256-966/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-02-27Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
1-256-966/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03476-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
G. Z.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-256-966/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03476-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,

sekretoriaujant I. M., Loretai Dosinienei, Ramunei Gudaitei, Andrejui Znamenskiui, Birutei Čyžaitei, Gitanai Žitinevičienei, Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui,kaltinamajam A. G., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,nukentėjusiajai G. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 66 straipsniu, 13 MGL dydžio (1690 Lt) bauda;

- 2012 m. spalio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su 2011 m. sausio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neįvykdyta bauda, 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo ir 13 MGL (1690 Lt) bauda. 2013 m. birželio 26 d. lygtinai paleistas, neatlikęs 1 m.6 mėn.12 d. laisvės atėmimo bausmės. 2015 m. sausio 2 d. atlikęs bausmę;

- 2015 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

- 2016 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika 2016-05-29), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, nurodant A. G. atlyginti nusikalstama veika K. A. padarytą turtinę žalą per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno apylinkės teisme jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-466-1049/2018 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (veika 2017-10-20), kurioje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2017 m. sausio 23 d. apie 10.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), siekdamas įsibrauti į buto virtuvę, priklausančią G. Z., tyčia išlaužė durų spyną bei pačias duris taip sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai G. Z. 350 eurų turtinę žalą.

A. G. taip pat perduotas teismui kaltinant jį tuo, kad 2017 m. sausio 23 d. apie 10.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) išlaužęs virtuvės durų spyną bei pačias duris įsibrovė į G. Z. priklausančią buto virtuvę, iš virtuvės pagrobė svetimą turtą G. Z. priklausančius: 3 vnt. metalinius puodus - 20 eurų bendros vertės, keptuvę - 10 eurų vertės, elektrinį virdulį - 20 eurų vertės, stalo įrankių dėklą su 6 šaukštais, 6 peiliais, 6 šakutėmis ir 6 šaukšteliais - 24 eurų bendros vertės, lėkščių, puodelių, stiklinių - 30 eurų bendros vertės, plastikinį indelį - 2 eurų vertės, arbatinuką - 10 eurų vertės, tarką - 2 eurų vertės, 6 vnt. virtuvinius įrankius - 10 eurų bendros vertės, 3 vnt. medinius įrankius - 10 eurų vertės, šaldymo indelį - 1 euro vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. Z. turtinę 139 eurų žalą.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir pasinaudodamas teise duoti paaiškinimus po visų proceso dalyvių apklausos teisme, parodė, kad buvo taip kaip nurodė liudytoja V. M.. Dar prieš nagrinėjamą įvykį buvo išlaužtos durys, jis buvo sumuštas ir išvežtas į ligoninę. Grįžęs iš ligoninės sutarė, kad pakeis duris, bet G. Z. liepė išsikelti. Jie su V. M. tris mėnesius bandė prisiskambinti G. Z. ir susigrąžinti savo daiktus, kurių išsikeldami nepasiėmė. Daiktų atsiimti jiems nepavyko, nes G. Z. buvo pasakyta, kai daiktai bus grąžinti tada, kai bus grąžinta skola. Įvykio dieną jis atvyko į jų nuomotą butą Palemone. Nuėjo pas V. M. brolį, kurio paprašė duoti krepšių. Pasiėmė krepšius, atsirakino virtuvės duris, kadangi dar turėjo raktus ir susirinko iš virtuvės daiktus, taip pat ir daiktus išvardintus kaltinime, nes nežinojo kokie daiktai V. M.. Krepšius pats nunešė į apačią ir paprašė V. M. brolio juos pasaugoti, kol atvažiuos draugas. Atvažiavus jo draugui, sudėjo krepšius į automobilį ir išvažiavo. Jis durų nelaužė, turėjo raktus nuo virtuvės ir kambario, bet į kambarį įeiti negalėjo, nes kambario durys buvo pakeistos. Jam atėjus, virtuvės durys jau buvo sudaužytos, jos buvo su laužtuvu išlaužtos, paskui buvo sukaltos, vos užsirakindavo, pasisukdavo spynelė ir išlaužti būtų nereikėję įrankių. Jis ir nelaužė jų, nes atsirakino. Nežino, kodėl R. M. sakė, jog jis jo prašė laužtuvo, gal dėl to, kad susipyko su jo seserim. Tą dieną G. M. buvo neblaivus, jis girtauja kiekvieną dieną. Jis jo jokių įrankių neprašė, nes nereikėjo, jis turėjo raktus. Kai paėmė daiktus, su V. M. gyveno kartu, bet buvo apsipykę ir ji keletą dienų buvo apsistojus pas brolį Palemone, šiuo metu kartu su ja negyvena pusę metų. Kaltės dėl vagystės ir turto sugadinimo, durų sugadinimo nepripažįsta, kaltas, kad įėjo į butą nepranešęs.

Nukentėjusioji G. Z. parodė, kad A. G. su drauge V. M. gyveno jos bute apie 3-4 mėnesius. Su juo jokių pykčių nebuvo. Butą nuomojo V. M.. Jiems nemokėjus už nuomą ir kitų mokesčių, buvo paprašyti išsikraustyti. Jie išsikraustė, bet bute liko jų daiktai. Tuomet prasidėjo pykčiai, jie prašė atiduoti daiktus, o ji pasakė, kai sumokės mokesčius, tada daiktus grąžins. Įvykio dieną kaimynė G. L. jai pranešė, jog A. G. iš virtuvės neša jos daiktus. Buto kambarys ir virtuvė atskirose patalpose, juos skiria bendras koridorius. Kaltinamojo ir V. M. daiktai buvo likę bute, o kaltinamasis iš virtuvės paėmė jos daiktus išvardintus kaltinime. Jai atvažiavus valandos laikotarpiu, kaltinamojo bute jau nebuvo, bet nuėjus pas kaimynę, ji per langą matė kaip atvažiavo automobilis ir kaltinamasis susidėjęs daiktus į automobilį išvažiavo. Šiai dienai visi paimti daiktai grąžinti. Ji taip pat gražino jų daiktus. Virtuvės durys buvo išlaužtos ir anksčiau dėl įvykio susijusio su A. G., bet jos buvo sutvarkytos, užsidarydavo ir užsirakindavo. A. G. ir jos draugei buvo duoti tik vieni raktai, o, ar jie pasidarė dar vienus, nežino. Po šio įvykio durys buvo sugadintos, ties spynele buvo išskaptuotos, išlaužta metalinė staktos dalis, todėl durys neužsirakino. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl durų sugadinimo būtent šio nagrinėjamo įvykio metu jai buvo padaryta 350 Eur turtinė žala. Buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 605 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi taip pat buvo padaryta skylė lubose, sugadinta elektra, išlaužytos spintelių rankenėlės, tačiau teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio reikalavimą sumažino ir prašė priteisti 350 Eur žalą dėl sugadintų durų. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 27-28), be kita ko ir tai, kad po vagystės V. M. jai sakė, kad A. G. apvogė butą keršydamas jai, sakė, kad padės atsiimti daiktus, vėliau dalį daiktų ji grąžino.

Išklausiusi parodymus nukentėjusioji juos patvirtino kaip teisingus.

Liudytoja G. L. parodė, kad ji yra G. Z. kaimynė. Kaltinamojo nepažįsta, nes jis jų name gyveno pas merginą, neilgai. Ji įvykio dieną eidama laiptinėje prie pašto dėžučių pamatė išeinantį per duris kaltinamąjį, nešantį didelį maišą. Ji tada jau žinojo, kad kaltinamasis ir jo draugė tame bute negyveno, bet buvo palikti jų daiktai ir vyko dėl to pykčiai. Suprato, kad jis išneša kažkokius daiktus, dėl to, ji jo paklausė, ar jis susitarė su G. Z., atsakė, kad susitarė. Mano, kad jis turėjo susitarti su G. Z. dėl daiktų atidavimo. Kieno daiktai buvo nešami, nežino, matė tik didelį maišą. Iki įvykio dienos, durys buvo uždarytos, o, ar spyna veikė, nežino. Grįžus į namus paskambino G. Z..

Liudytojas M. S. parodė, kad A. G. yra jo draugas. Įvykio dieną A. G. jo paprašė pagalbos parvežti jo daiktus iš nuomoto buto, nes jam liepė išsikraustyti per dvi dienas. Atvažiavo į nurodytą vietą, paėmė du krepšius ir jį parvežė namo. Kaltinamasis sakė, kad krepšiuose yra jo daiktai, paimti iš nuomoto buto, kurių jam nenorėjo atiduoti. Jam A. G. aiškino, kad buvo pakeistos spynos ir jam nebuvo leista atsiimti jo daiktų. Kieme buvo ir kitų žmonių. Kažkoks vyriškis padėjo A. G. įdėti krepšius į automobilį. Krepšiai buvo sunkūs.

Liudytojas R. M. parodė, kad A. G. jam pažįstamas kaip sesers V. M. buvęs draugas. G. Z. jo kaimynė, su ja nebendrauja, santykiai neutralūs. Žino, jog buvo paimti iš virtuvės daiktai, kurie priklauso G. Z.. Virtuvė rakinama. Įvykio dieną jis A. G. sutiko namo Stoties g. 22 pirmame aukšte. A. G. paprašė jo laužtuvo, sakė, kad jo sesuo (V. M.) jam leido pasiimti daiktus. Jis atsisakė padėti, nes tai ne jo reikalas, laužtuvo nedavė. Jis tik paskui prižiūrėjo daiktus ir padėjo juos nunešti iki automobilio. Žino, kad V. M. nuomotame bute buvo likę jos daiktų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 48-49), kad gyvena Palemone, Stoties g. 22-5, Kaune. Tame pačiame name sesuo V. M. nuomojo butą, kuriame gyveno su A. G.. 2017 m. sausio pabaigoje atvažiavo A. G. ir paprašė pagalbos. Jis pasakė, kad V. M. jam liepė paimti daiktus iš virtuvės, tačiau jis jam pasakė, kad nieko nepadės ir į jo reikalus nesikiš. Suprato, kad A. G. neturi raktų, tačiau jam jokių įrankių nedavė. Su kuo A. G. išlaužė duris ir ką darė viduje nežino, tik maždaug po pusvalandžio A. G. nusileido į pirmą aukštą ir laukė, kol atvažiuos automobilis. Jis buvo koridoriuje ir kai atvažiavo tamsus automobilis padėjo nunešti krepšį iki automobilio. Krepšyje, kurią nešė, buvo indai, A. G. sakė, kad tai jo daiktai, kurių neleido pasiimti buto savininkė. A. G. išvažiavus automobiliu, nuėjo namo.

Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu apie laužtuvą nieko nenurodė, galimai pamiršo paminėti.

Liudytoja, Kauno apskrities VPK Panemunės PK vyr. tyrėja, A. K. parodė, kad kaltinamasis jai žinomas kaip įtariamasis, nes atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ji atliko visą tyrimą. Liudytoja nurodė liudytojų apklausos tvarką: asmeniui išaiškinamos teisės, asmuo savo gera valia duoda parodymus, surašomas protokolas, duodama apklausiamam asmeniui perskaityti, protokolas pildomas iš asmens sakytų žodžių. Nurodė, kad ji apklausinėjo V. M., protokolas buvo pildomas iš jos žodžių. Atsimena, kad liudytoja sakė, kad tuo metu buvo susipykusi su A. G. ir jis norėdamas jai įsiteikti, įsibrovė į butą, kurį anksčiau nuomojo, iš kurio nukentėjusioji paprašė išsikelti dėl skolų, ir paėmė daiktus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 57-58), kad 2016 m. pavasarį susipažino su G. Z., kuri išnuomojo jai butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Virtuvėje buvo baldai, buitinė technika, buvo keletas virtuvinių daiktų, lėkščių, puodukų, kitus daiktus susinešė pati. Vasarą atsikėlė gyventi draugas A. G.. A. G. konfliktavo su vietiniais bei buvusiu jos draugu, kurie buvo išdaužę langų stiklus, išlaužę duris, todėl G. Z. liepė baigti tokius dalykus arba teks išsikelti. A. G. žadėjo sutaisyti duris, jų ieškojo, tačiau G. Z. liepė išsikelti, atvažiavo jos krikšto tėvas ir pakeitė kambaryje duris, ir liepė išsikelti. Bute liko visi daiktai, kadangi G. Z. sakė, kad kuomet bus sumokėta skola, leis toliau gyventi, tačiau ji į skambučius neatsakinėjo, todėl vėliau pasiimti daiktų nebuvo galimybės. Po kiek laiko susipyko su A. G., gyveno atskirai. A. G., norėdamas susitaikyti, nuvažiavo į Palemoną ir iš virtuvės surinko daiktus. A. G.nuo virtuvės turėjo raktą. Iš virtuvės paėmė daiktus, tačiau nežinodamas tiksliai kurie daiktai yra jos, jis paėmė kelis ir G. Z. daiktus: stalo įrankius, elektrinį virdulį, stiklinį padėkliuką, medinį peilių stovą gal dar kelis daiktus, o visi kiti daiktai: lėkštės, puodeliai, puodai buvo jos pačios.

Liudytoja A. K., išklausiusi parodymus, nurodė, kad protokolas surašytas iš liudytojos V. M. žodžių, kuri perskaitė protokolą, pastabų nebuvo pareikšta. Liudytoja V. M. parodymus davė savo valia, ji apklausiant nieko neįprasto nepastebėjo.

2017 m. sausio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad G. Z.pareiškė apie padarytą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2017 m. sausio 22 d. apie 11.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) išlaužus rakinamas duris iš virtuvės pavogti jos asmeniniai daiktai, užfiksuoti įsibrovimo/laužimo požymiai - išlaužta durų stakta, sugadinta spyna (1 t., b. l. 6-9).

2017 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad Kaune Stoties g. 22 name antrame aukšte yra užvertos medinės durys be rankenos, ant durų matomi apgadinimai, laužymo žymės, pravėrus duris matoma, kad durų užraktas yra užrakintas, o durų stakta yra išlaužta (1 t., b. l. 10-18).

2017 m. kovo 13 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu liudytoja V. M. pateikė: plastikinį indelį, arbatinuką, tarką, elektrinį virdulį, 6 virtuvinius įrankius, 3 medinius įrankius, ledų šaldymo indelį, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (1 t., b. l. 63-64, 66-71).

2017 m. kovo 16 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu liudytoja V. M. pateikė: 16 vnt. stalo įrankių (peiliai, šakutės, šaukštai, šaukšteliai), 6 lėkštes, 1 puoduką, 3 taures, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (1 t., b. l. 73, 75-80).

Apžiūrėti daiktai nukentėjusiosios atpažinti ir grąžinti nukentėjusiajai (1 t., b. l. 66-82).

Iš sąmatos matyti, kad durų remonto darbų bendra suma yra 358,80 Eur (3 t., b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kalinamojo A. G. kaltais veiksmais 2017 m. sausio 23 d. apie 10.40 val. buvo sugadintas svetimas, nukentėjusiajai G. Z. priklausantis turtas ir padaryta 350 Eur turtinė žala G. Z. dėl išlaužtų virtuvės durų ir spynos.

Kaltinamasis dėl šios veikos kaltu neprisipažino, nurodė, kad jis durų nelaužė, turėjo raktus, duris atsirakino. Taip pat nurodė, kad durys buvo išlaužtos anksčiau, buvo sukaltos, vos užsirakindavo, pasisukdavo spynelė ir išlaužti būtų nereikėję įrankių.

Teismas šia kaltinamojo nurodyta versija neturi pagrindo tikėti, jo parodymus paneigia kiti įrodymai byloje, todėl sprendžia, kad tokie parodymai tai kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija, kuria jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiosios parodymai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė, kad nors virtuvės durys buvo išlaužtos ir anksčiau dėl įvykio susijusio su A. G., bet paskui jos buvo sutvarkytos, užsidarydavo ir užsirakindavo, tačiau po nagrinėjamo įvykio durys buvo vėl sugadintos, ties spynele buvo išskaptuotos, išlaužta metalinė staktos dalis, todėl durys nebeužsirakino. Liudytojos V. M. parodymai taip pat patvirtina, kad po ankstesnio įvykio atvažiavo G. Z. krikšto tėvas ir pakeitė išlaužtas duris. Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną A. G. jo prašė laužtuvo, tam, kad galėtų įeiti į G. Z. patalpas, bet jis nesikišdamas į sesers ir kaltinamojo reikalus, pastarajam laužtuvo nedavė. Liudytojo R. M. parodymai taip pat nuoseklūs, jis ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad suprato, kad A. G. neturi raktų, tačiau jam jokių įrankių nedavė. Teismas netikėti nukentėjusiosios, liudytojo R. M. parodymais neturi jokio pagrindo. Jų parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, sutampa su kitais įrodymais byloje. Nukentėjusioji, liudytojas parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors kaltinamasis nurodė, kad liudytojas R. M. galimai pyksta ant jo dėl to, kad jis susipyko su jo seserimi, tačiau liudytojas tokius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kai, anot kaltinamojo jis su V. M. dar nebuvo susipykęs, todėl teismas sprendžia, kad pagrindo manyti, kad liudytojas R. M. yra suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį nėra. Be to, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu taip pat užfiksuotos įsibrovimo/laužimo žymės – išlaužta durų stakta, sugadinta spyna. Įvykio vietos apžiūros protokole taip pat užfiksuotos tik užvertos medinės durys be rankenos, nurodyta, kad ant durų matomi apgadinimai, laužymo žymės, pravėrus duris matoma, kad durų užraktas yra užrakintas, o durų stakta yra išlaužta.

Teismų praktikoje laikoma, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė (didmeninė, rinkos, komiso kaina) nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-696/2017). Nukentėjusioji G. Z. parodė, kad prašoma priteisti 350,00 eurų suma yra turto atstatomoji vertė, pateikė durų remonto, montavimo sąmatą (t. 3, b. l. 42). Sąmatoje nurodyta, kad durų komplekto kaina 156 Eur, senų durų – staktos išėmimas 30 Eur, montavimo darbai 40 Eur, apdailos darbai 30 Eur, transporto išlaidos 20 Eur. Teismas abejoti nukentėjusiosios parodymais, pateiktu rašytiniu įrodymu neturi jokio pagrindo, nurodyta daiktų atkūrimo kaina yra protinga, atitinka rinkos kainas. Kaltinamasis sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (188,30 Eur), todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, už ką jis privalo atsakyti.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Taigi, vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu.

Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-357-139/2016).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. G. pagrobus svetimą turtą įsibrovus į patalpą 2017 m. sausio 23 d. nepasitvirtino.

A. G. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad vagystės neįvykdė, o tik norėjo susigrąžinti daiktus iš nuomoto iš G. Z. buto, kuriame gyveno kartu su savo drauge V. M., ir kuri dar gyvendama viena turėjo įsiskolinimą už patarnavimus buto savininkei, dėl ko daiktų pastaroji neatidavė. Kaltinamasis nurodė, kad atsirakinęs virtuvės duris susirinko kaltinime išvardintus daiktus, nes nežinojo kokie daiktai V. M.. Šias aplinkybes patvirtina ir teisme pagarsinti V. M. parodymai, kad nuomotame bute liko visi daiktai, kadangi G. Z. liepė per kelias dienas išsikraustyti dėl skolų, jas sumokėjus leis toliau gyventi, tačiau ji į skambučius neatsakinėjo, todėl vėliau pasiimti daiktų nebuvo galimybės. Ši liudytoja taip pat parodė, kad jai susipykus su A. G., gyveno atskirai, todėl A. G., norėdamas susitaikyti, nuvažiavo į buvusį butą ir iš virtuvės surinko daiktus nežinodamas tiksliai kurie daiktai yra jos, jis paėmė kelis ir G. Z. daiktus: stalo įrankius, elektrinį virdulį, stiklinį padėkliuką, medinį peilių stovą gal dar kelis daiktus, o visi kiti daiktai: lėkštės, puodeliai, puodai buvo jos pačios. Nors liudytojos V. M. nepavyko apklausti teisme, tačiau jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisme, liudytoja A. K., kuri ikiteisminio tyrimo metu apklausė V. M., patvirtino, kad parodymai surašyti iš liudytojos žodžių, V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismas neturi pagrindo V. M. parodymais nesivadovauti. Be to, nukentėjusiosios parodymai taip pat iš dalies patvirtina kaltinamojo ir liudytojos V. M. parodymus, kadangi nukentėjusioji nurodė, iš tiesų buvusios nuomininkės daiktų ji neatidavė ir ketino juos laikyti tol, kol ši sumokės skolą, o V. M. jai ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad taip A. G. siekė padėti jai atsiimti jai priklausančius daiktus.

Teismas laiko, kad kaltinamojo veiksmai ir elgesys leidžia pagrįstai manyti, kad jis neturėjo tikslo pasisavinti G. Z. daiktus, todėl teismas konstatuoja, jog jo veiksmuose nėra BK 178 straipsnyje sudėties požymių. Proceso metu nebuvo pateikta duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo parodymus, ar įrodytų jo veiksmuose tyčią pasisavinti daiktus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tikslas ir motyvas nėra šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai, tačiau būtent tai padeda suvokti tam tikrų asmens veiksmų motyvus bei tikslus ir taip atskleisti jo tyčios turinį, taip pat pagal šiuos požymius vagystė atskiriama nuo kitų neteisėtų veiksmų su svetimu turtu. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas, pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai priklausančius daiktus paėmė būtent kaltinamasis, dėl to ginčo nėra, tą pripažįsta ir pats kaltinamasis. Tačiau byloje nenustatyta, kad kaltinamojo tikslas buvo svetimo turto užvaldymas, kaltinamasis paaiškino priežastis, dėl kurių jis taip padarė, nurodė, jog jis norėjo pasiimti savo (savo draugės V. M.) daiktus, kurių negrąžino nukentėjusioji, pripažino, kad įėjo į butą nepranešęs savininkei. Įrodymų, kurie paneigtų šią kaltinamojo versiją, byloje nėra. Kaltinamasis A. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė iš nukentėjusiosios virtuvės šiai nežinant paėmęs daiktus, tarp kurių buvo ir nukentėjusiosios daiktai, jis imdamas daiktus, nesislapstė, daiktų paimti atėjo dieną, matant daugiabučio namo kaimynams, ką patvirtina ir liudytojų G. L., R. M., M. S. parodymai, tai kad išneša daiktus matė ir pati nukentėjusioji, visi nukentėjusiajai G. Z. priklausantys daiktai V. M. buvo grąžinti ikiteisminio tyrimo metu. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji konfliktavo dėl skolos už buto nuomą bei daiktų negrąžinimo, apie tai žinojo ir kaimynai G. L., R. M., todėl įvykis, dėl kurio buvo kaltinamas A. G., buvo nulemtas šio besitęsiančio konflikto. Aplinkybė, kad G. Z. priklausantys daiktai buvo grąžinti dar ikiteisminio tyrimo metu, paneigia manymą, jog A. G. turėjo tikslą pasisavinti daiktus, o svetimo turto užvaldymui konstatuoti ji būtina, kaip ir tyčia, nukreipta būtent į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą. Taigi, visos šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad A. G. psichinio santykio su veiksmais pagrindas buvo svetimo turto pagrobimas. Šiuo atveju A. G. veika neatitinka vieno iš BK 178 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių, būtent – tikslo pasisavinti svetimus daiktus, kuris būtinas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju spręstinas kitos uždraustos įstatymu veikos - savavaldžiavimo požymių buvimas A. G. veiksmuose.

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendinant teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Taigi, būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2009, Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-183/2012, 2K-470/2014; 2k-207-677/2015).

Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo A. G. veiksmais dėl virtuvės rakandų paėmimo nukentėjusiajai buvo padaryta 139 eurų žala, kurios nėra pagrindo vertinti kaip didelės. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai neatitinka ir savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, sudėties – didelės žalos – požymio.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Kadangi A. G. veikoje nėra nustatyti visi būtini BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, jo veikoje nėra ir BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos visų būtinų sudėties požymių, todėl A. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nenustačius, kad jo veiksmais buvo padaryta veika, turinti jam inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str., 60 str.).

Kaltinamasis A. G. teistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 1-9, 78-85), psichiatrinio gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 71, 73), iki suėmimo dirbo.

Kaltinamasis A. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., BK 187 str. 1 d.), nusikalstama veika baigta, veika padaryta tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri nėra atlyginta.

Kaltinamasis nusikalto būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagal 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendį už turtinio pobūdžio nusikaltimą. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-466-1049/2018 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (veika 2017-10-20), kurioje jis laikomas suimtas, kas iš esmės neigiamai jį charakterizuoja, rodo, kad jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos trukmę nustatant kiek mažesnę, nei sankcijoje nurodytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2016 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir A. G. skirtina subendrinta bausmė.

Įvertinus tai, kad kaltinamajam ankščiau jau du kartus buvo atidėtas realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, vėl darė nusikalstamas veikas, todėl šiuo atveju spręsti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nėra pagrindo.

Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 118-119), palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. A. G. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji G. Z. pareiškė 605 Eur civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 37). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civilinio ieškinio reikalavimus sumažino, nurodė, kad turtinę žalą sudaro sulaužytų durų atkuriamoji vertė – 350 Eur, kadangi pagrobti daiktai jai buvo grąžinti. Pateikė durų remonto sąmatą, kurioje durų keitimo ir kitų su tuo susijusių darbų kaina yra 358,80 Eur (3 t., b. l. 42), tačiau nukentėjusioji savo reikalavimą palaikė tik dėl 350 eurų priteisimo.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas. Tai, kad buvo sugadintas svetimas turtas įrodo anksčiau nurodyti motyvai ir nustatyta kaltinamojo kaltė dėl sugadinto turto. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji žalą patyrė dėl nusikalstamų A. G. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė žala (BPK 109 str.). Turtinės žalos dydis yra įrodytas nukentėjusiosios pateikta sąmata, paneigiančių padarytos žalos dydį įrodymų nėra, nurodytas žalos dydis yra protingas, ekonomiškai pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- plastikinis indelis, arbatinukas, tarka, elektrinis virdulys, stalo įrankiai, mediniai įrankiai ir ledų indelis, stalo įrankiai, lėkštės, puodukas, taurės grąžinti nukentėjusiajai G. Z. (1 t., b. l. 82), paliktini G. Z. nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (9 mėnesių laisvės atėmimo) pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

A. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Priteisti iš A. G. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios G. Z. naudai (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB bankas).

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus:

- plastikinį indelį, arbatinuką, tarką, elektrinį virdulį, stalo įrankius, medinius įrankius ir ledų indelį, stalo įrankius, lėkštes, puoduką, taures, ikiteisminio tyrimo metu grąžintus G. Z., palikti G. Z. nuosavybėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė