Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant I. M., Loretai Dosinienei, Ramunei Gudaitei, Andrejui Znamenskiui, Birutei Čyžaitei, Gitanai Žitinevičienei, Salomėjai Muralienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 66 straipsniu, 13 MGL dydžio (1690 Lt) bauda;

- 2012 m. spalio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su 2011 m. sausio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neįvykdyta bauda, 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo ir 13 MGL (1690 Lt) bauda. 2013 m. birželio 26 d. lygtinai paleistas, neatlikęs 1 m.6 mėn.12 d. laisvės atėmimo bausmės. 2015 m. sausio 2 d. atlikęs bausmę;

- 2015 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

- 2016 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika 2016-05-29), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, nurodant A. G. atlyginti nusikalstama veika K. A. padarytą turtinę žalą per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno apylinkės teisme jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-466-1049/2018 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (veika 2017-10-20), kurioje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2017 m. sausio 23 d. apie 10.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), siekdamas įsibrauti į buto virtuvę, priklausančią G. Z., tyčia išlaužė durų spyną bei pačias duris taip sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai G. Z. 350 eurų turtinę žalą.

A. G. taip pat perduotas teismui kaltinant jį tuo, kad 2017 m. sausio 23 d. apie 10.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) išlaužęs virtuvės durų spyną bei pačias duris įsibrovė į G. Z. priklausančią buto virtuvę, iš virtuvės pagrobė svetimą turtą G. Z. priklausančius: 3 vnt. metalinius puodus - 20 eurų bendros vertės, keptuvę - 10 eurų vertės, elektrinį virdulį - 20 eurų vertės, stalo įrankių dėklą su 6 šaukštais, 6 peiliais, 6 šakutėmis ir 6 šaukšteliais - 24 eurų bendros vertės, lėkščių, puodelių, stiklinių - 30 eurų bendros vertės, plastikinį indelį - 2 eurų vertės, arbatinuką - 10 eurų vertės, tarką - 2 eurų vertės, 6 vnt. virtuvinius įrankius - 10 eurų bendros vertės, 3 vnt. medinius įrankius - 10 eurų vertės, šaldymo indelį - 1 euro vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. Z. turtinę 139 eurų žalą.

2017 m. sausio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad G. Z.pareiškė apie padarytą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2017 m. sausio 22 d. apie 11.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) išlaužus rakinamas duris iš virtuvės pavogti jos asmeniniai daiktai, užfiksuoti įsibrovimo/laužimo požymiai - išlaužta durų stakta, sugadinta spyna (1 t., b. l. 6-9).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas šia kaltinamojo nurodyta versija neturi pagrindo tikėti, jo parodymus paneigia kiti įrodymai byloje, todėl sprendžia, kad tokie parodymai tai kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija, kuria jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-357-139/2016).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. G. pagrobus svetimą turtą įsibrovus į patalpą 2017 m. sausio 23 d. nepasitvirtino.

Teismas laiko, kad kaltinamojo veiksmai ir elgesys leidžia pagrįstai manyti, kad jis neturėjo tikslo pasisavinti G. Z. daiktus, todėl teismas konstatuoja, jog jo veiksmuose nėra BK 178 straipsnyje sudėties požymių. Proceso metu nebuvo pateikta duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo parodymus, ar įrodytų jo veiksmuose tyčią pasisavinti daiktus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tikslas ir motyvas nėra šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai, tačiau būtent tai padeda suvokti tam tikrų asmens veiksmų motyvus bei tikslus ir taip atskleisti jo tyčios turinį, taip pat pagal šiuos požymius vagystė atskiriama nuo kitų neteisėtų veiksmų su svetimu turtu. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas, pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai priklausančius daiktus paėmė būtent kaltinamasis, dėl to ginčo nėra, tą pripažįsta ir pats kaltinamasis. Tačiau byloje nenustatyta, kad kaltinamojo tikslas buvo svetimo turto užvaldymas, kaltinamasis paaiškino priežastis, dėl kurių jis taip padarė, nurodė, jog jis norėjo pasiimti savo (savo draugės V. M.) daiktus, kurių negrąžino nukentėjusioji, pripažino, kad įėjo į butą nepranešęs savininkei. Įrodymų, kurie paneigtų šią kaltinamojo versiją, byloje nėra. Kaltinamasis A. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė iš nukentėjusiosios virtuvės šiai nežinant paėmęs daiktus, tarp kurių buvo ir nukentėjusiosios daiktai, jis imdamas daiktus, nesislapstė, daiktų paimti atėjo dieną, matant daugiabučio namo kaimynams, ką patvirtina ir liudytojų G. L., R. M., M. S. parodymai, tai kad išneša daiktus matė ir pati nukentėjusioji, visi nukentėjusiajai G. Z. priklausantys daiktai V. M. buvo grąžinti ikiteisminio tyrimo metu. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji konfliktavo dėl skolos už buto nuomą bei daiktų negrąžinimo, apie tai žinojo ir kaimynai G. L., R. M., todėl įvykis, dėl kurio buvo kaltinamas A. G., buvo nulemtas šio besitęsiančio konflikto. Aplinkybė, kad G. Z. priklausantys daiktai buvo grąžinti dar ikiteisminio tyrimo metu, paneigia manymą, jog A. G. turėjo tikslą pasisavinti daiktus, o svetimo turto užvaldymui konstatuoti ji būtina, kaip ir tyčia, nukreipta būtent į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą. Taigi, visos šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad A. G. psichinio santykio su veiksmais pagrindas buvo svetimo turto pagrobimas. Šiuo atveju A. G. veika neatitinka vieno iš BK 178 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių, būtent – tikslo pasisavinti svetimus daiktus, kuris būtinas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju spręstinas kitos uždraustos įstatymu veikos - savavaldžiavimo požymių buvimas A. G. veiksmuose.

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendinant teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Taigi, būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2009, Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-183/2012, 2K-470/2014; 2k-207-677/2015).

Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo A. G. veiksmais dėl virtuvės rakandų paėmimo nukentėjusiajai buvo padaryta 139 eurų žala, kurios nėra pagrindo vertinti kaip didelės. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai neatitinka ir savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, sudėties – didelės žalos – požymio.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Kadangi A. G. veikoje nėra nustatyti visi būtini BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, jo veikoje nėra ir BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos visų būtinų sudėties požymių, todėl A. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nenustačius, kad jo veiksmais buvo padaryta veika, turinti jam inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str., 60 str.).

Kaltinamasis A. G. teistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 1-9, 78-85), psichiatrinio gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 71, 73), iki suėmimo dirbo.

Kaltinamasis A. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., BK 187 str. 1 d.), nusikalstama veika baigta, veika padaryta tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri nėra atlyginta.

Kaltinamasis nusikalto būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagal 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendį už turtinio pobūdžio nusikaltimą. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-466-1049/2018 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (veika 2017-10-20), kurioje jis laikomas suimtas, kas iš esmės neigiamai jį charakterizuoja, rodo, kad jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos trukmę nustatant kiek mažesnę, nei sankcijoje nurodytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2016 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir A. G. skirtina subendrinta bausmė.

Įvertinus tai, kad kaltinamajam ankščiau jau du kartus buvo atidėtas realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, vėl darė nusikalstamas veikas, todėl šiuo atveju spręsti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nėra pagrindo.

Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 118-119), palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. A. G. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Nukentėjusioji G. Z. pareiškė 605 Eur civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 37). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civilinio ieškinio reikalavimus sumažino, nurodė, kad turtinę žalą sudaro sulaužytų durų atkuriamoji vertė – 350 Eur, kadangi pagrobti daiktai jai buvo grąžinti. Pateikė durų remonto sąmatą, kurioje durų keitimo ir kitų su tuo susijusių darbų kaina yra 358,80 Eur (3 t., b. l. 42), tačiau nukentėjusioji savo reikalavimą palaikė tik dėl 350 eurų priteisimo.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas. Tai, kad buvo sugadintas svetimas turtas įrodo anksčiau nurodyti motyvai ir nustatyta kaltinamojo kaltė dėl sugadinto turto. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji žalą patyrė dėl nusikalstamų A. G. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė žala (BPK 109 str.). Turtinės žalos dydis yra įrodytas nukentėjusiosios pateikta sąmata, paneigiančių padarytos žalos dydį įrodymų nėra, nurodytas žalos dydis yra protingas, ekonomiškai pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.).

- plastikinis indelis, arbatinukas, tarka, elektrinis virdulys, stalo įrankiai, mediniai įrankiai ir ledų indelis, stalo įrankiai, lėkštės, puodukas, taurės grąžinti nukentėjusiajai G. Z. (1 t., b. l. 82), paliktini G. Z. nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (9 mėnesių laisvės atėmimo) pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

A. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Priteisti iš A. G. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios G. Z. naudai (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) SEB bankas).

- plastikinį indelį, arbatinuką, tarką, elektrinį virdulį, stalo įrankius, medinius įrankius ir ledų indelį, stalo įrankius, lėkštes, puoduką, taures, ikiteisminio tyrimo metu grąžintus G. Z., palikti G. Z. nuosavybėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.