Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 staipsnio 1 ir 4 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (9 mėnesių laisvės atėmimo) pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo.

Nukentėjusiosios G. Z. ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas ir iš A. G. nukentėjusiajai priteista 350 eurų turtinei žalai atlyginti.

Taip pat A. G. skundžiamu nuosprendžiu išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 23 d., apie 10.40 val. (duomenys neskelbtini), siekdamas įsibrauti į buto virtuvę, priklausančią G. Z., tyčia išlaužė durų spyną bei pačias duris, taip sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai 350 eurų turtinę žalą.

A. G. taip pat išteisintas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kaltinant jį tuo, kad 2017 m. sausio 23 d. apie 10.40 val. (duomenys neskelbtini) išlaužęs virtuvės durų spyną bei pačias duris įsibrovė į G. Z. priklausančią buto virtuvę, iš virtuvės pagrobė svetimą turtą G. Z. priklausančius: 3 vnt. metalinius puodus - 20 eurų bendros vertės, keptuvę - 10 eurų vertės, elektrinį virdulį - 20 eurų vertės, stalo įrankių dėklą su 6 šaukštais, 6 peiliais, 6 šakutėmis ir 6 šaukšteliais - 24 eurų bendros vertės, lėkščių, puodelių, stiklinių - 30 eurų bendros vertės, plastikinį indelį - 2 eurų vertės, arbatinuką - 10 eurų vertės, tarką - 2 eurų vertės, 6 vnt. virtuvinius įrankius - 10 eurų bendros vertės, 3 vnt. medinius įrankius - 10 eurų vertės, šaldymo indelį - 1 euro vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. Z. turtinę 139 eurų žalą.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o jį išteisinti, nes jis nepadarė jokio nusikaltimo.

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo, iš esmės rėmėsi tiktais nukentėjusiosios parodymais, kuri siekia pasipelnyti ir apelianto sąskaita susitvarkyti duris, kurios buvo apgadintos kitų asmenų, o ne nuteistojo. Jis su drauge nuomavosi iš nukentėjusiosios butą, jiems liepė išsikraustyti, tačiau daiktų jie nespėjo pasiimti, o vėliau buto savininkė jų neatidavė dėl skolų, tai jis turėdamas raktą nuvažiavo, atsirakino duris ir pasiėmė daiktus. Durų jis nelaužė, nes turėjo raktą. Jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra, todėl visos abejonės turėtų būti aiškinamos nuteistojo naudai.

Skunde pabrėžiama, kad liudytojo R. M. parodymai, kurias rėmėsi apylinkės teismas, nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nenurodė aplinkybių dėl laužtuvo, tačiau vėliau apklausiamas teismo posėdžio metu, susitaręs su nukentėjusiąja, kuri yra jo kaimynė, pakeitė parodymus. O visi kiti liudytojai nuosekliai teigė, kad durys buvo apgadintos anksčiau, dar iki minimo įvykio. Tai, kad durys jau ankščiau buvo pagadintos, patvirtino ir pati nukentėjusioji duodama parodymus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji G. Z. prašė apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir prašo jį išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai A. G. pripažino kaltu pagal 187 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje esantys duomenys buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais ir objektyviais, kuriais grindžia A. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kadangi, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios yra nuteistas, o teismas jo kaltę grindė išmitinai nukentėjusiosios bei jai naudingo liudytojo R. M. parodymais, neįvertinęs to, jog nuteistasis turėjo raktus, jais atsirakino duris ir jų nelaužė, o durys buvo apgadintos anksčiau visai kitų asmenų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Vertinant nukentėjusiosios G. Z. parodymus matyti, kad nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, jog A. G. kartu su drauge V. M. nuomojosi iš jos butą apie 3-4 mėnesius, jokių pykčių tarp jų nebuvo, tačiau nuomininkams nemokant mokesčių ir sutartos nuomos, ji liepė jiems išsikraustyti. Jiems išsikrausčius ir atidavus raktus, bute liko jų daiktai, tačiau ji nesutiko jų atiduoti, kol nebus sumokėta skola už nuomą ir mokesčius. Įvykio dieną kaimynė jai pranešė, kad A. G. atvykęs į jos butą ir neša maišus su daiktais. Ji atvyko valandos bėgyje, tačiau A. G. jau nerado. Šiai dienai visi daiktai yra sugrąžinti. Nors virtuvės durys ir anksčiau buvo išlaužtos, nesusijusio su šiuo įvykio metu, tačiau jos buvo sutvarkytos, užsidarydavo ir rakinosi. Po A. G. apsilankymo, kai jis išsinešė maišus su daiktais, durys nebeužsirakina, ties spynele išskaptuotos, išlaužta metalinė staktos dalis. Nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes taip pat patvirtina liudytojos G. L. parodymai, kad ji matė įvykio dieną išeinantį iš buto ir virtuvės A. G. su daiktais. Paklausė pas jį, ar susitarė su buto savininke (nukentėjusiąją) dėl daiktų atsiėmimo, šis patikino, kad taip. Durys buvo anksčiau sugadintos, tačiau užsidarydavo ir buvo rakinamos, o po A. G. apsilankymo jų nebegalima užrakinti. Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo R. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, jog įvykio dieną jis sutiko A. G. pirmame aukšte, šis paprašė pas jį laužtuvo, tačiau jis jam jo nedavė ir pasakė, kad jam nepadės. Suprato, kad A. G. raktų neturi nuo virtuvės. Virtuvė buvo rakinama. Liudytojos V. M. parodymai taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad virtuvės durys buvo sutvarkytos po ankstesnio laužimo. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad po ankstesnio durų laužimo, buvo atvykęs nukentėjusiosios krikšto tėtis ir sutvarkė duris (1 t., b. l. 57-58). Taigi atsižvelgiant į tai, jog aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai dėl esminių kaltinime nurodytų aplinkybių sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja, sutampa su kitais byloje esančiai įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas jais abejoti neturi pagrindo. Pažymėtina, kad šiuos parodymus patvirtina ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys apie įsibrovimo/įsilaužimo žymes (išlaužta durų stakta, sugadinta spyna) (1 t., b. l. 6-9) bei įvykio vietos apžiūros protokolas, kur taip pat yra nurodyta, kad matomi medinių durų apgadinimai ir laužimo žymės, išlaužta durų stakta (1 t., b. l. 10-12).

Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. M. parodymais, kadangi jie nebuvo nuoseklūs, ir jis paprašytas nukentėjusiosios teisme davė melagingus parodymus apie tai, kad nuteistasis prašė pas jį laužtuvo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiant liudytoją R. M. pirmos instancijos teisme jis nuosekliai teigė, kad suprato, jog A. G. raktų neturi ir nedavė jam jokių įrankių. Aukštesniojo teismo vertinimu, netikėti liudytojo R. M. parodymais nėra pagrindo ir todėl, jog apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jokių objektyvių duomenų, išskyrus subjektyvią nuteistojo nuomonę, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytojas R. M. yra suinteresuotas apkalbėti ir taip pakenkti nuteistajam, nenurodė ir pats apeliantas.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines tinkamam bausmių individualizavimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistojo A. G. asmenybę, kitas svarbias aplinkybes ir paskyrė apeliantui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį bausmę, atitinkančią jo asmenybės bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Skirdamas ir subendrindamas su 2016 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pirmosios instancijos teismas BK reikalavimų nepažeidė.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino nuteistąjį A. G. kaltu padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.