Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimas

2022-03-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-2692-674/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
e2YT-2692-674/2022
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00144-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. M.
Suinteresuotas asmuo
J. V. E., M. M., T. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2692-674/2022Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00144-2022-9)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant pareiškėjai R. M., jos atstovei advokatei R. Klimienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. V. E., M. M., M. M., T. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė R. M..

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras V. M.. Testamento jis nepaliko. Santuokoje su V. M. jie gyveno nuo (duomenys neskelbtini).

Gyvendami santuokoje 2001 m. rugsėjo 24 d. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įsigijo 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sklype esančius pastatus: gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą, ūkinį pastatą, malkinę, viralinę, sandėlį, malkinę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas viešajame registre registruotas jų abiejų vardu. Taip pat 1996 m. lapkričio 20 d. sutuoktinio V. M. vardu įsigijo 0,70 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,04 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas įgytas santuokoje, todėl taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po vyro mirties dėl palikimo priėmimo įforminimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau faktiškai valdė ir tvarkė visą likusį V. M. turtą, t.y. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, asmeninius ir atminčiai skirtus daiktus. Pareiškėja liko gyventi tame pačiame name (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Namą kūreno neišskirdama sutuoktinio dalies, mokėjo su namo eksploatavimu susijusius mokesčius, pagal galimybes namą remontavo, prižiūrėjo žemės sklypą prie namų. 0,70 ha žemės sklypą ir 0,04 ha žemės sklypą taip pat naudojo pagal paskirtį, augindavo daržoves, dalį sklypo šienaudavo.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja paaiškino, kad ji turėjo nuosavybės teisės dokumentus, kuriuose buvo įrašyta ir jos pavardė, todėl nesuprato, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Kuomet apie tai sužinojo, kreipėsi į notarą, tačiau paaiškėjo, kad yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Raseinių 1-ajame notarų biure buvo išduotas pranešimas, kad po V. M. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Gyvendami santuokoje su V. M. susilaukė keturių vaikų, kuriuos visus į procesą įtraukė suinteresuotais asmenimis, kad jie teismui galėtų išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo M. M. nurodė, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos. Pareiškėja R. M. yra jo mama. Ji po tėvo mirties toliau valdė it tvarkė likusį turtą. Prašo tenkinti pareiškimą, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo J. V. E. paaiškino, kad pareiškėja yra jos mama. Pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Būtent mama po tėvo mirties toliau valdė ir tvarkė likusį turtą. Pareiškimą prašo tenkinti, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo M. M. nurodė, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos. Pareiškėja R. M. yra jo mama ir po tėvo mirties būtent ji toliau valdė ir tvarkė likusį turtą. Prašo pareiškimą patenkinti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo T. M. atsiliepimo nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

8. Liudytojas Z. Z. paaiškino, kad jis yra artimiausias R. M. kaimynas. Jis pažinojo ir V. M.. Po V. M. mirties jo žmona R. M. gyvena tame pačiame name, prižiūri žemę, moka mokesčius. Vaikai nepretenduoja į tėvo palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja R. M. ir palikėjas V. M. buvo sudarę santuoką, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos liudijimas. Palikėjas V. M. testamento nebuvo sudaręs, Raseinių rajono 1-asis notarų biuras pateikė pranešimą, kad dėl V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Pareiškėja R. M. ir palikėjas V. M. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgijo nekilnojamąjį turtą: 0,04 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1996 m. lapkričio 20 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P72/96-1694, registruota V. M. vardu; 0,70 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1996 m. lapkričio 20 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P72/96-1694, registruota V. M. vardu; 0,15 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AŠR2052, registruota R. M. ir V. M. vardu; gyvenamąjį namą UN (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę UN (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą UN (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą UN (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę UN (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę UN (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį UN (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę UN (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AŠR2052, po ½ dalį registruota R. M. ir V. M. vardu.

10. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po V. M. mirties yra jo vaikai ir sutuoktinė. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip nurodė pareiškėja, ji suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukė visus keturis jų vaikus. Kad palikėjas būtų turėjęs daugiau vaikų byloje duomenų nėra. Po palikėjo mirties turtą priėmusi R. M. į notarų biurą dėl turto paveldėjimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.

11. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

12. Priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

13. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad R. M., po savo sutuoktinio V. M. mirties ir toliau liko gyventi jiems abiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name, pareiškėja visu juo rūpinosi ir prižiūrėjo neišskirdama mirusiojo dalies, kaip ir prižiūrėjo, naudojo ir valdė žemės sklypus viešajame registre registruotus palikėjo vardu. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepareiškė, nurodė, kad būtent jų mama, palikėjo sutuoktinė liko gyventi jiems priklausiusiame name, juo disponavo ir visą turtą valdė kaip savo. Iš aptarto laikytina, kad R. M. kaip palikėjo sutuoktinė perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui V. M.. (CK 5.50 str. 2 d.)

14. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes R. M. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. R. M. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad R. M. po V. M. mirties perėmė jam priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė