Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.11; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.2; 2.4.7; 23.1.2.

2024 m. lapkričio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S., N. N. ir nuteistojo A. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (2022 m. vasario 10 d. veika) ir nuteista laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 2 ( dviem) mėnesiams.

Taip pat pripažinta kalta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteista 20 (dvidešimčiai) parų arešto.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2022 m. sausio 31 d. veika) S. S. išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir 2024 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, kuria subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. ir 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiais, paskirtą subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, nuspręsta subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindais į bausmės laiką nuspręsta įskaityti bausmės periodus, įskaitytus 2024 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, ir BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. vasario 10 d. 23.33 val. iki 2022 m. vasario 11 d. 15.30 val.

N. N. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Taip pat pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir nesumokėta 16 MGL (800,00 eurų) baudos bausmė, paskirta 2021 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 16 MGL (800,00 eurų) bauda.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos. BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. kovo 1 d.

Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

A. P. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams.

A. P. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos. BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 3 d. 16.00 val. iki 2023 m. gegužės 4 d. 14.40 val. (2024 m. balandžio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi ištaisytas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 3 d., 16.00 val. iki 2022 m. gegužės 4 d., 14.40 val.).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, bei jas platino: veikdamas kartu su bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekančiu N. N., kuris organizavo neteisėtą narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimą bei siuntimą, ir S. S., 2022 m. vasario 10 d. adresu (duomenys neskelbtini), vykdydamas N. N. nurodymus telefonu, perdavė S. S. du paketėlius su psichotropine medžiaga 1,8772 g amfetamino miltelių, kuriuose 0,2816 g gryno amfetamino (bazės formos), bei paketėlį su narkotine medžiaga - 0,0866 g kanapių antžeminių dalių, kuriose delta-9- tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 5,9 %. S. S., vykdydama su N. N. sutartą planą atvežti narkotines ir psichotropines medžiagas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, esančius (duomenys neskelbtini), N. N., pakeitusi nusikalstamos veikos planą, narkotines ir psichotropines medžiagas supakavo - paslėpė siuntoje, kurią atgabeno 2022 m. vasario 10 d., apie 17.19 val. į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, esančią (duomenys neskelbtini), ir platino šias narkotines, psichotropines medžiagas, t. y. siuntinį su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neteisėtai išsiuntė į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, adresuodama (duomenys neskelbtini) pataisos namų Atvirojoje kolonijoje bausmę atliekančiam nuteistajam J. E., tačiau 2022 m. vasario 10 d., apie 19 val. pareigūnams patikrinus siuntą (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), jie šias narkotines ir psichotropines medžiagas surado ir paėmė.

2. Be to, A. P. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo psichotropinę medžiagą - 4 vnt. klonazepamo tablečių, kuriose yra 0,008 g gryno klonazepamo, minėtas medžiagas neteisėtai laikė ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2022-05-03, nuo 16.10 val. iki 17.45 val. atliktos kratos metu minėtas medžiagas surado ir paėmė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

3. S. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2022 m. vasario 10 d. veika) nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis-psichotropinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti: veikdama kartu su N. N., kuris organizavo neteisėtą narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimą bei siuntimą, bei vykdydama jo nurodymus telefonu, 2022 m. vasario 10 d. iš A. P. adresu (duomenys neskelbtini), įgijo du paketėlius su psichotropine medžiaga 1,8772 g amfetamino miltelių, kuriuose, 0,2816 g. gryno amfetamino (bazės formos), bei paketėlį su narkotine medžiaga - 0,0866 g kanapių antžeminių dalių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 5,9 %, bei tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo psichotropinę medžiagą 2 vnt. „Radedorm“ nitrazepamo tabletes, kuriose 0,010 g gryno nitrazepamo, kuriuos kartu su gydytojo jai skirtais receptiniais vaistais - psichotropinėmis medžiagomis: 6 vnt. „Xanax“ alprazolamo tablečių, kuriose yra 0,006 g gryno alprozolamo; 10 vnt. „Bromazepam Lannacher“ bromazepamo tablečių, kuriose 0,060 g gryno bromazepamo, supakavo - paslėpė bliuzone, siuntoje, kurią 2022 m. vasario 10 d., apie 17.19 val. iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) atgabeno į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, esančią (duomenys neskelbtini), ir, turėdama tikslą narkotines bei psichotropines medžiagas platinti, kaip siuntinį siuntė N. N. į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kaip gavėją nurodydama (duomenys neskelbtini) pataisos namų Atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantį nuteistąjį J. E., tačiau 2022 m. vasario 10 d., apie 19 val. pareigūnams patikrinus siuntą, (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), minėtos narkotinės bei psichotropinės medžiagas buvo surastos ir paimtos.

4. Be to, S. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo psichotropinę medžiagą - dvi “Radedorm“ nitrazepamo tabletes, kuriose bendrai yra 0,010 g gryno nitrazepamo, šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė gyvenamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kol 2022-02-10, 20.10 val. iki 23.25 val. atliktos kratos metu minėtas medžiagas surado ir paėmė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

5. N. N. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad organizavo neteisėtą narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimą bei siuntimą, turėdamas tikslą jas platinti: veikdamas kartu su A. P. ir S. S., 2022 m. vasario 10 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, t. y. tyrimo metu nenustatytam asmeniui davė nurodymus telefonu perduoti narkotines bei psichotropines medžiagas A. P., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), kuris vykdydamas N. N. nurodymą, įgijo iš nenustatyto asmens du paketėlius su psichotropine medžiaga 1,8772 g amfetamino miltelių, kuriuose yra 0,2816 g gryno amfetamino (bazės formos), bei paketėlį su narkotine medžiaga - 0,0866 g kanapių antžeminių dalių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 5,9 %, ir šias narkotines bei psichotropines medžiagas perdavė S. S.. S. S., vykdydama N. N. nurodymą perduoti narkotines bei psichotropinės medžiagas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, adresu (duomenys neskelbtini), N. N., minėtas medžiagas supakavo - paslėpė siuntoje, kurią 2022 m. vasario 10 d., apie 17 val. 19 min., atgabeno į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, adresu (duomenys neskelbtini), ir kaip siuntinį neteisėtai siuntė į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, adresuodama (duomenys neskelbtini) pataisos namų Atvirojoje kolonijoje bausmę atliekančiam nuteistajam J. E., tačiau 2022 m. vasario 10 d., apie 19 val., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai, patikrinę siuntą (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), minėtas narkotines bei psichotropines medžiagas surado ir paėmė.

6. Be to, N. N. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo psichotropinę medžiagą – krepšelį su 0,1035 g amfetamino miltelių, kuriuose yra 0,0041 g gryno amfetamino, minėtas medžiagas neteisėtai laikė ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2022 m. gegužės 3 d. nuo 16.10 val. iki 17.45 val. kratos metu minėtas medžiagas surado ir paėmė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad visų kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma ir abejonių nekelia. Skiriant bausmes, teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. S. atveju teismas įvertino tai, kad dėl abiejų veikų ji prisipažino ir gailėjosi, todėl nustatyta jos atsakomybė lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Taip pat įvertino jos asmenybę: administracine tvarka bausta, nors yra jauno amžiaus, tačiau anksčiau teista 8 kartus. Nagrinėjamų veikų padarymo metu buvo teista jau 6 kartus. Jos nesulaikė ir tai, kad anksčiau jau yra atlikinėjusi realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat jai taikytos bausmės, nesusiję su laisvės atėmimu, tačiau nuo naujų nusikaltimų tai jos nesulaikė. Nežiūrint to, kad turi 5 nepilnamečius vaikus, trys iš kurių mažamečiai (vaikai teismo leidimu iš jos paimti), ir toliau daro nusikalstamas veikas. Po nagrinėjamos veikos padarymo buvo dar du kartus nuteista. Tuo tarpu A. P. atžvilgiu teismas įvertino tai, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, jo teistumas išnykęs, yra baustas administracine tvarka. Dėl 2022 m. vasario 10 d. veikos A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dėl jos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. N. N. atveju teismas įvertino tai, kad N. N. charakterizuojamas tik neigiamai, administracine tvarka baustas, anksčiau teistas 11 kartų, nagrinėjamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, kas rodo jo visišką nenorą stoti į pasitaisymo kelią. N. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas. Dėl 2022 m. vasario 10 d. veikos N. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje, numatytos veikos N. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad dėl jos jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat tiek A. P., tiek S. S., tiek N. N. atveju teismas nenustatė jokių pagrindų BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti. Atsižvelgiant į tai, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kiekvienam skyrė arešto bausmę, žemesnę už sankcijos vidurkį, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę A. P. žemesnę už sankcijos vidurkį, o S. S. – artimesnę sankcijos minimumui. N. N. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

8. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. S. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės jai skyrimo ir skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, taikyti intensyvią priežiūrą ar namų areštą.

8.1. Skunde nurodo, kad jai paskirta per griežta bausmė. Savo kaltę pripažino nuo pat tyrimo pradžios, tyrimui netrukdė, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau apylinkės teismas nepritaikė jos atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažino paskirtos bausmės vienu trečdaliu. Pažymėjo, kad už perduotas narkotines medžiagas jokio atlygio negavo, o nusikaltimą padarė išprovokuota ir patirdama spaudimą. Be to, siuntinyje perduotų medžiagų kiekis yra labai mažas. Surinkta pakankamai duomenų, jog S. S. mažiausiai 7-8 kartus atsisakė perduoti narkotines medžiagas, tačiau sulaukė grasinimų. Šių aplinkybių teismas nevertino, nesprendė klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

8.2. Atkreipė dėmesį, kad S. S. yra 5 nepilnamečių vaikų mama, 2 iš jų mažamečiai. Vaikais rūpinasi, juos lanko, šeimos ryšiai nenutrūkę, su vaikais turi stiprų ryšį. Įvykdė visas paskirtas priemones, kad vaikai būtų gražinami į šeimą, dėl to lankė tėvystės tobulinimo įgūdžių kursus, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, įsidarbino. Tuo tarpu priimtas teismo nuosprendis skiriant realią laisvės atėmimo bausmę užkirto kelią vaikų grąžinimui į šeimą. S. S. neturi giminaičių galinčių paimti vaikus globoti, todėl vaikai atsidurs nuolatinėje globoje pas visiškai svetimus žmones. Sutinka, jog yra teista ir atlikusi bausmę, tačiau atkakliai stengiasi keisti savo gyvenimą į gerąją pusę, dirbo bei rūpinosi vaikais. Mano, jog yra pagrindas skirti jai švelnesnę bausmę, arba mažinti paskirtąją vienu trečdaliu.

9. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti: nuteistajam A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies normas, 2 metų laisvės apribojimo bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti (jeigu apeliacinės instancijos teismas galutinai nenustatytų pagrindo šiame kaltinimo epizode baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukti pripažinus pastarojo veiką mažareikšme) 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams; bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos. A. P. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, asmens tapatybės kortelės paėmimą ir periodinę registraciją policijos įstaigoje iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti.

9.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistojo A. P. dalyje nėra pilnai pagrįstas ir teisingas, nes šiam nuteistajam už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, atitinkamai paskirta aiškiai per griežta, neatitinkanti BK bendrosios dalies normų ir galutinė subendrinta bausmė. Mano, kad A. P. paskirtos bausmės neatitinka BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio nuostatų. Visų pirma, teigia, jog nebuvo įvertintas A. P. amžiaus, šis asmuo nėra jaunuolis, ar vidutinio amžiaus, tačiau perkopęs į antrąją savo gyvenimo dalį, todėl skiriant šio žmogaus izoliavimą nuo visuomenės tikrai nėra aktualios tokios kaip BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirtys, tai yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, A. P. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios de facto nesukėlė jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims tad, iš esmės nėra siekiama užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9.2. Skundo autoriaus nuomone, skiriant tokias bausmes apylinkės teismas iš esmės įgyvendina tik vieną bausmių paskirtį - nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį. Tuo tarpu būtina įvertinti, jog A. P. būdamas solidžiame amžiuje nėra teistas, o jam inkriminuotų nusikalstamų veikų mastas yra tikrai labai nedidelis. Baudžiamojo nusižengimo vykdymo metu A. P. neteisėtai disponavo (neteisėtai laikė savo namuose) nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti; tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo psichotropinę medžiagą - 4 vnt. klonazepamo tablečių, kuriose yra 0,008 g gryno klonazepamo. Taigi, šis A. P. padarytas baudžiamasis nusižengimas akivaizdžiai ribojasi su mažareikšmiškumu (BK 37 straipsnis), dėl ko mano, jog šioje kaltinimo dalyje buvo ir yra pagrindai baudžiamąją bylą A. P. nutraukti. Jeigu vis tik nebūtų įžvelgta tam bylos nutraukimui pagrindo, tuomet akivaizdu, jog už tokios nusikalstamos veikos padarymą skirti nuteistajam izoliavimo nuo visuomenės bausmę (areštą) buvo ir yra neteisinga.

9.3. Atkreipė dėmesį, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, A. P. veika taip pat yra gana nedidelės apimties, nustatyti nedideli psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekiai yra reikšmingi sprendžiant paskiriamos kaltininkui bausmės klausimą. Svarbu tai, jog A. P. nepasipelnė dėl medžiagų perdavimo ir nesiekė pasipelnyti. Atkreipė dėmesį į ilgesnę proceso trukmę, inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo padaryta dar 2022 m. vasario 10 d., pirmosios instancijos teismas sprendė bausmės už tą veiką klausimą tik 2024 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisingoje teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog ilgesnė proceso trukmė turėtų būti įvertinta skiriant nuteistajam bausmę. Pats A. P. niekaip nesutrukdė ir netrukdė tirti šią bylą ikiteisminiame tyrime ar po to nagrinėti ją teisme. Taigi, šiuo metu jau solidaus amžiaus A. P., daugiau nei dvejus metus laukė bylos proceso pabaigos, per visą tą laiką patyrė papildomas pamokas (kardomosios priemonės, dalyvavimas bylos procese), taip pat nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, tačiau išgirdo verdiktą, jog jam skiriamas izoliavimas nuo visuomenės. Daro išvadą, jog teismas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį itin formaliai ir deklaratyviai išsprendė šiam nuteistajam bausmės klausimą, nevertino gynybos išsakytų argumentų. Pabrėžia, kad ir šiame kaltinimo epizode įžvelgia A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą ir gailėjimąsi padarius nusikaltimą, kadangi pastarasis pilnai prisipažino kaltu dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, prisipažino kaltu jis ir teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Apylinkės teismas nepagrįstai atmetė pastarąją A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę spręsdamas jam skirtinos bausmės klausimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

9.4. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės paskyrimo nuteistajam A. P. neatitinka valstybėje suformuotos teisingos teisminės praktikos reikalavimų, tame tarpe tos praktikos nūdienos tendencijų, pagal kurias skiriant bausmę kaltininkui net ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nebūtinai atimama laisvė, jeigu nustatomi pagrindai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies normas. Mano, kad skunde išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam gan efektyvią bausmę – laisvės apribojimą.

9.5. Pažymėjo, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su A. P. nusikaltimo pavojingumu ir jo elgesio teigiamais pasikeitimais, kartu su aplinkybėmis, susijusiomis su šio nuteistojo amžiumi, šeiminiais ir socialiniais ryšiais, nuoširdžiu gailėjimusi dėl neteisėtų veiksmų, nors ir nepašalina A. P. padarytos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltės, tačiau leidžia spręsti, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas konkrečiu atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui. A. P. gali būti pripažintas asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo, kuriam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, gali būti paskirta bausmė be realaus laisvės atėmimo, taikant jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį, o už baudžiamojo nusižengimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalies padarymą šiam nuteistajam skirtina nesusijusi su jo izoliavimu nuo visuomenės bausmė, numatyta to baudžiamojo įstatymo sankcijoje - laisvės apribojimas. Atitinkamai skirtina šiam nuteistajam ir galutinė bausmė - laisvės apribojimo bausmė.

9.6. Atkreipė dėmesį, jeigu nepasitikima nuteistuoju, tuomet jam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, gali būti skirtina maksimali baudžiamojo įstatymo numatyta laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra bei nusikalstamą veiką atitinkančiais įpareigojimais: uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; įpareigojant nuteistąjį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; įpareigojant dalyvauti elgesio keitimo dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programoje; per pirmus laisvės apribojimo metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų programoje globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tokiu būdu bausmės tikslai bus pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės, išreiškiant pasitikėjimą juo ir suteikiant jam galimybę pasitaisyti.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. N. prašo švelninti jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę ar skirti lengvesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Mano, jog paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Pažymėjo, kad narkotinių medžiagų išgryninti kiekiai yra itin maži, visi siuntinyje gauti neleistini daiktai nebuvo skirti prekybai, tai buvo skirta asmeniniam vartojimui. Byloje nėra įrodymų, jog kažkas ketino pirkti. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

11. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Nuteistosios S. S. gynėja prašė jos atstovaujamosios apeliacinį skundą tenkinti, kiek įmanoma sušvelninti jai paskirtą bausmę, atsižvelgiant į BK 64¹ straipsnio ir bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, įvertinant tai, kad S. S. yra 5 nepilnamečių vaikų mama, ji buvo išprovokuota padaryti nusikaltimą, žala nepadaryta, nes narkotinės medžiagos buvo išimtos. Nuteistojo N. N. gynėjas palaikė savo atstovaujamojo pateiktą apeliacinį skundą, prašė sušvelninti N. N. bausmę, pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikaciją iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, kadangi jis įgijo nedidelį narkotinių medžiagų kiekį neturėdamas tikslo jų platinti, pats yra vartojantis, todėl prašė asmeniniams poreikiams atsiųsti neleistinų medžiagų. Pabrėžia, jog veika nebuvo baigta, nes siunta nepasiekė adresato, todėl šią situaciją vertina kaip pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką. Kritiškai vertina N. N. kaip organizatoriaus vaidmenį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kontekste. Nuteistojo A. P. gynėjas taip pat palaikė atstovaujamojo vardu pateiktą apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, sušvelninti A. P. paskirtą bausmę, t. y. taikant BK 54 straipsnio 3 dalį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skirti ne didesnę nei 2 metų laisvės apribojimo bausmę, o dėl BK 259 straipsnio 2 dalies nutraukti bylą dėl mažareikšmiškumo arba skirti baudos bausmę. Atkreipė dėmesį, į garbų A. P. amžių, į tai, kad už panašaus pobūdžio veikas jis neteistas, dirba, anksčiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kuris ne iš savanaudiškų paskatų, o dėl draugystės paremtų santykių atliko jam inkriminuotus veiksmus. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai A. P. atžvilgiu nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padarytos veikos, kadangi esmines faktines aplinkybes jis aiškino vienodai tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų S. S. ir N. N. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo A. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

12. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apeliantų reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Iš nuteistųjų S. S., N. N. ir A. P. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose iš esmės vienas pagrindinių keliamų klausimų yra bausmės individualizavimas, prašant švelninti paskirtas bausmes, atitinkamai N. N. ginčijant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi tikslas platinti neįrodytas, o S. S. ir A. P. menkinant BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytos veikos pavojingumą.

13. Aukštesnės instancijos teismas pabrėžia, kad bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

14. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl kiekvieno skundo atskirai.

Dėl nuteistosios S. S. apeliacinio skundo

16. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio ir apeliacinės instancijos teisme išreikštų gynėjos prašymų ir paaiškinimų visumos nei pati nuteistoji S. S., nei jos gynėja neginčija nuteistosios kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje (2022 m. vasario 10 d. veika) ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Skunde keliamas vienintelis bausmės švelninimo klausimas, akcentuojant galimybę nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio ar BK 75 straipsnio nuostatas. Visgi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokius skundo argumentus laiko teisiškai nepagrįstais.

17. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajai S. S. skirtinas bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, nuteistosios asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu skirdamas bausmę laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Kaip matyti skundžiamu nuosprendžiu S. S. pripažinta kalta padariusi dvi nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t. y. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą, bei BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, dėl kurių padarymo, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis lengvina nuteistosios atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, visiškai pagrįstai įvertino ir nuteistosios S. S. asmenybę apibūdinančius duomenis, bausta administracine tvarka, nors yra pakankamai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), tačiau anksčiau teista net 8 kartus. Nagrinėjamų veikų padarymo metu buvo teista jau 6 kartus, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų (BK 260 straipsnio 1 dalis, BK 259 straipsnio 1 dalis) darymą. Jos nesulaikė ir tai, kad anksčiau jau yra atlikinėjusi realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, S. S. buvo taikytos bausmės, nesusiję su laisvės atėmimu (laisvės apribojimas), taip pat bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau net ir tai nuo naujų nusikaltimų jos nesulaikė. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog S. S. nusikalstami veiksmai jau yra tapę elgesio modeliu ir turi akivaizdžią tendenciją sunkėti, ji jokių pozityvių išvadų nedaro ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko.

18. Tiek apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde nuteistoji apeliuoja į tai, kad turi 5 nepilnamečius vaikus, iš kurių trys yra mažamečiai, su vaikais turi stiprų ryšį, o dėl nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vaikai liks kitų asmenų globoje. Visgi, S. S. šeimyninės aplinkybės buvo įvertintos apylinkės teismo individualizuojant jai bausmę, tačiau tai nesudarė pagrindo jai skirti kitos rūšies nei terminuotas laisvės atėmimas bausmės. Su šiomis išvadomis sutinka ir skundą nagrinėjanti apygardos teismo teisėjų kolegija. Vadovaujantis įtariamųjų ir kaltinamųjų registro duomenimis, matyti, kad S. S. nusikalstamas veikas darė 2007, 2008, 2012, 2013, 2018, 2023, 2024 metais, tai jai netrukdė ne tik susilaukti vaikų (pirmagimiai gimę (duomenys neskelbtini)), tačiau ir jų turint toliau daryti nusikalstamas veikas (paskutiniosios dukros susilaukė (duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, jog vietoj to, kad suteiktų vaikams tinkamą motinišką rūpestį ir priežiūrą, pastaroji rinkosi toliau vesti nusikalstamą gyvenimo būdą, kadangi po skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotos veikos ji padarė dar dvi nusikalstamas veikas, dėl kurių priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, vaikai teismo leidimu iš jos paimti, jais rūpinasi laikinieji globėjai, kas patvirtina, jog S. S. jais faktiškai ir fiziškai nesirūpina. Šiuo metu civilinio proceso tvarka S. S. atžvilgiu yra nagrinėjamos net kelios bylos dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, jog S. S. elgesys rodo toliau išlikus antisocialines bei bendros moralės principams prieštaraujančias jos elgesio nuostatas. Tai leidžia spręsti, kad S. S. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistoji nesugeba išlaikyti, tendencingai elgiasi priešingai įstatymo saugomoms vertybėms. Šią poziciją sustiprina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis 2024 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas ir panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas S. S. atžvilgiu, ji pasiųsta atlikti 2024 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtos galutinės subendrintos bausmės - 2 m. laisvės atėmimo, nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąją, bei rodo didesnį jos pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. O jos apeliacinio skundo teiginiai apie norą vesti dorą gyvenimo būdą, rūpintis vaikais laikytini deklaratyviais, išreikštais tik siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.

19. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuteistajai S. S. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, artima minimaliai šio straipsnio sankcijoje (nuo 2 iki 8 metų, vidurkis 5 metai) numatytai laisvės atėmimo bausmei, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 20 parų arešto bausmė, kuri žemesnės už sankcijos vidurkį (už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto, vidurkis 27,5 paros) yra ir taip pakankamai švelnios, kurias dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Nors nuteistoji kalta prisipažino, tačiau byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, todėl šioje dalyje skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Kaip ir pirmosios, taip ir apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo S. S. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta minėtuose straipsniuose įvardintų jų taikymo sąlygų visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį nuteistosios asmenybės ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

20. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad subendrindamas šiuo nuosprendžiu S. S. paskirtas bausmes kartu su 2024 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams, ir kuria subendrintos Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. ir 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės S. S. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tuomet, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, S. S. nagrinėjamą veiką padarė 2022 m. vasario 10 d., t. y. iki 2024 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, kuria subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. ir 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiais. Todėl šiuo atveju, net jeigu faktiškai bausmę, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu, nuteistoji atliko, ji yra bendrinama kartu su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tuomet yra įskaitoma į galutinę bausmę. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju bausmės S. S. buvo subendrintos jai palankesniu būdu, tai yra taikant tiek bausmių apėmimą (t. y. griežtesnei 3 metų 2 mėnesių bausmei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį apimant švelnesnę 20 parų arešto bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi jos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms), tiek dalinį bausmių sudėjimą (prie subendrintos 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (1 metus) 2024 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtos subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, tokiu būdu užtikrinant galutinės subendrintos bausmės proporcingumą už padarytų veikų visetą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kokią bausmės dalį pridėti bendrinant nuosprendžius nusprendžia bausmę skiriantis teismas, o šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nuteistosios asmenybę, todėl nustatė teisingo dydžio galutinę subendrintą – 4 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Priešingai apeliantės skundo argumentams, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo paskirtosios subendrintos galutinės bausmės dar labiau švelninti, kadangi jokie procesiniai pažeidimai nei skiriant, nei bendrinant nuteistajai paskirtas bausmes, nebuvo padaryti. Tai, kad bendrinamos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, o tokiu būdu nuteistajai ilgėja bausmės atlikimo trukmė, yra tik pačios nuteistosios sistemingai neteisėto elgesio rezultatas.

21. Nors apeliaciniame skunde prašoma įvertinti nedidelį narkotinių medžiagų kiekį, tai, kad veika jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, tačiau apeliantės nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji disponavo draudžiamomis medžiagomis turėdama tikslą jas platinti. Taigi nei medžiagos kiekis, nei tai, kad nusikalstama veika buvo užkardyta paimant draudžiamą medžiagą, nei reiškiami deklaratyvūs pasiteisinimai, jog ji buvo išprovokuota padaryti nusikalstamą veiką, neturi įtakos nuteistosios teisinei padėčiai ir nėra pagrindas švelninti jai paskirtą bausmę, kuri yra artima BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmės minimaliai ribai. Be to, skunde dėstomi argumentai, jog ji už perduotas narkotines medžiagas jokio atlygio negavo, taip pat nėra teisiškai reikšmingi, kadangi pagal nustatytas faktines kaltinimo aplinkybes S. S. pripažinta kalta ne už draudžiamų medžiagų platinimą, o už neteisėtą narkotinių-psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir siuntimą turint tikslą jas platinti.

22. Iš apeliacinio skundo taip pat matyti, jog prašymas paskirti švelnesnę bausmę tam tikra prasme siejamas su prašymu šiai nuteistajai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistoji S. S. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams, susijusiems su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, kurie BK nurodyti BK XXXVII skyriuje. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra formalių Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu S. S. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

23. Vien tai, kad apeliantė vis dėlto mano, kad jai paskirta per griežta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jai pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio. Paminėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistosios interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

24. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nei bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė netenkina subjektyvių S. S. lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistosios teisinę padėtį, tuo labiau bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos individualizuotai, įvertinus aplinkybių visumą. Tokiu būdu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį S. S. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo N. N. apeliacinio skundo

25. Skundžiamu nuosprendžiu N. N. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, t. y. neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, dėl kurios N. N. savo kaltės bei paskirtos bausmės dydžio neginčija. Apygardos teismas taip pat nenustatė, jokių procesinių pažeidimų N. N. pripažįstant kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir už šią veiką jam paskiriant 20 parų arešto bausmę, kuri yra žemesnė už sankcijos vidurkį (už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto, vidurkis 27,5 paros). Tačiau N. N. gynėjas nesutinka su jo ginamojo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, prašydamas šią veiką perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, t. y. pasikėsinimą neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir už šią veiką paskirti arešto bausmę. Aukštesnės instancijos teismas su tokias nuteistojo gynėjo dėstomais argumentais neturi pagrindo sutikti.

26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. nuteistųjų, liudytojų parodymus, kratos protokolus, tarnybinius pranešimus, specialistų išvadas, vaizdo įrašų medžiagą, telefoninių pokalbių ir SMS žinučių susirašinėjimų medžiagą, bei kitą rašytinę bylos medžiagą, juos palyginęs tarpusavyje, nustatė, jog teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad N. N. organizavo neteisėtą narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimą bei siuntimą, turėdamas tikslą jas platinti.

27. Kaip matyti iš nuteistojo N. N. parodymų teiktų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme, akivaizdu, jog jo keliamos versijos dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo bei siuntimo organizavimo ir tikslo platinti nebuvimo, grindžiamos išimtinai siekiu išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Apklaustas įtariamuoju N. N. laikėsi pozicijos, jog S. S. pati pasiūlė jam atsiųsti tablečių „Bromazepam“, nes jį kankino nemiga, jis jos neprašė, apie tai, kad siuntinyje buvo kitos medžiagos nežinojo. A. P. taip pat neprašė jokių narkotinių psichotropinių medžiagų. Vėliau, jau pripažino prašęs atsiųsti „žolės“, kuri buvo likusi pas A. P. (7 t., b. l. 72-76, 83-89). Teisminio nagrinėjimo metu taip pat pripažino prašęs A. P., kad perduotų S. S. narkotines – psichotropines medžiagas, ji turėjo atvežti medžiagas į pataisos namus, tačiau neatvyko, todėl prašė, jog išsiųstų siuntinį J. E. vardu. Viską organizavo sau (11 t., b. l. 35). Nuteistasis A. P. pripažino, kad paprašytas draugo N. N., perdavė S. S. amfetaminą ir kanapių antžemines dalis (11 t., b. l. 36). S. S. taip pat patvirtino, kad paprašyta N. N. paėmė iš A. P. siuntinį, kuriame buvo kanapės ir amfetaminas, ir šį siuntinį supakavusi išsiuntė, kadangi pačiai nuvykti ir perduoti nepavyko, netilpo į autobusą (11 t., b. l. 37-38). Tai, kad N. N. organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą bei jų siuntimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus betarpiškai patvirtina nuteistųjų tarpusavio telefoninis bendravimas, jų naudojamų ryšio priemonių ir jomis perduodamos informacijos atliktos kontrolės medžiaga. Nustatytų pokalbių analizė leidžia konstatuoti, jog dėl narkotinių – psichotropinių medžiagų įgijimo N. N. kreipiasi į A. P., o kurjerio vaidmenyje panaudojama S. S.. Tuo tarpu, A. P. prašomas medžiagas gauna ir perduoda kurjeriui S. S.. Iš dokumentuotos pokalbių ir susirašinėjimo kontrolės akivaizdu, kad priešingai nei teigia – A. P. narkotines ir psichotropines medžiagas N. N. gauna atlygintinumo pagrindu, pokalbiuose minimas draudžiamų medžiagų ėmimas skolon, pažadai gavus pinigus tinkamai atsilyginti. Kuomet pareigūnai S. S. siuntą su kvaišalais turimos informacijos pagrindu pašalina iš neteisėtos apyvartos ir siuntinys nepasiekia gavėjo, tarp N. N. ir A. P. užfiksuota aktyvi komunikacija ieškant sulaikytos S. S. bei dingusios siuntos su kvaišalais. Dingus siuntai, A. P. skundžiasi, kad dėl to prapuola jo pinigai, o N. N. priduria, kad visa eilė žmonių pataisos namuose nesulauks narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Be to, S. S. susirašinėjimuose su N. N. kalbama apie tai, kad tokie narkotinių medžiagų siuntimai nebuvo vieninteliai, ji darė viską, kad N. N. turėtų galimybę pasidaryti kelis eurus (11 t., b. l. 79). Telefoninių pokalbių suvestinėse atsispindintis bendravimas sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis N. N. turėjo tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, ir kitiems asmenims. Suvestinė Nr. 1137063240548 taip pat patvirtina, kad S. S. pasako N. N., kad ji norinti atiduoti skolą 40 eurų A. P. už tuos 4 gramus narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurias ji buvo iš jo įgijusi skolon ir kurias buvo įdėjusi į siuntinį, kurį siuntė N. N., bet jį paėmė ir rado jame minėtas medžiagas pareigūnai, N. N. pažada pats A. P. už jas pervesti eurus A. P., taip pat N. N. dar primena, jog jie skoloje už anksčiau įgytas narkotines medžiagas iš A. P. 50 eurų, tačiau S. S. pasako, kad jau grąžinusi šią skolą A. P.. Suvestinė Nr. 12 taip pat patvirtina, jog A. P. pasakoja N. N., jog jis perdavė S. S. jo prašytas draudžiamas medžiagas du maišelius po dvi dozes, pastarasis teiraujasi ar gavo pinigus (10 Eur), kuriuos jam turėjo perduoti kiti asmenys. Suvestinėje Nr. 20 užfiksuotas pokalbis tarp N. N. ir A. P., kurio metu abu sunerimę dėl siuntinio ir S. S. dingimo, A. P. skundžiasi, kad dėl šio siuntinio jis praras pinigus, o N. N. paantrina, kad čia ne tik pinigai, siuntinio laukė ir kiti žmonės. Aukštesnės instancijos teismas pritardamas apylinkės teismo pozicijai tik dar kartą patvirtina, jog visa tai neginčytinai įrodo tiek A. P., tiek ir N. N. turimus tikslus narkotines medžiagas platinti. Tai, kad nuteistasis pats vartoja narkotines medžiagas, o siuntinyje buvusių draudžiamų medžiagų kiekis buvo nedidelis nepaneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių. Todėl tenkinti apelianto gynėjo prašymą ir perkvalifikuoti N. N. veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

28. Nei apylinkės teismui, nei apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla jokių abejonių dėl N. N. kaip organizatoriaus vaidmens jam inkriminuoto kaltinimo kontekste.

29. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas nusikalstamos veikos organizatorius, be kita ko, yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nusikalstamos veikos organizatoriaus veikla yra ne tik labai reikšminga, bet ir įvairi bei visada aktyvi, jis vadovauja nusikaltimo paruošimui, lenkia, verbuoja asmenis dalyvauti darant nusikalstamą veiką, juos suvienija, kuria nusikalstamos veikos planus, numato įvykdymo būdus, priemones, paskirsto bendrininkams vaidmenis, nustato tarpusavio ryšį ir pan.

30. Byloje surinktais faktiniais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad N. N. atliko esminius parengiamuosius veiksmus ir aktyviai vadovavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimui, bei jų siuntimui, tikslu gauti draudžiamas medžiagas pataisos namuose. Organizuodamas neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą bei jų siuntimą būdamas įkalinimo įstaigoje jis betarpiškai bendravo su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, palaikė itin glaudų tarpusavio ryšį mobilaus ryšio priemonėmis, tiek su A. P. dėl draudžiamų medžiagų įgijimo, jų apmokėjimo ir perdavimo trečiajam asmeniui, tiek su S. S. dėl draudžiamų medžiagų paėmimo ir jų atsiuntimo gavėjui. Nusikalstamos veikos bendrininkai bendravo naudodamiesi telefoninio ryšio priemonėmis, vartodami kodines frazes „žolė“, „gaidys“, „ramekai“, „skystis“, „kasekas“, „cukrus“, kas atitinka konspiratyvaus bendravimo metodus. Atitinkamai kiekvienas iš nuteistųjų nusikalstamoje veikoje atliko savo vaidmenį, t. y. A. P. nuteistojo N. N. paliepimu įgijęs draudžiamas medžiagas jas perdavė S. S., o S. S. perėmusi draudžiamas medžiagas jas supakavo, atgabeno į stotį ir neteisėtai siuntė. Be to, siuntinys N. N. paliepimu ir iniciatyva buvo siunčiamas ne tiesioginiam gavėjui (jam), o kitam asmeniui (J. E.), t. y. slepiant tikrąjį gavėją. Tokiu būdu N. N. visiškai pagrįstai pripažintas neteisėto narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo, bei siuntimo, turint tikslą jas platinti organizatoriumi, t. y. šios nusikalstamos veikos vadovu. Kaip matyti be aktyvių organizatoriaus veiksmų, jo verbavimo asmenis dalyvauti darant nusikalstamą veiką, ši nusikalstama veika nebūtų įvykdyta.

31. Tai, kad jis fiziškai draudžiamų medžiagų neįgijo, jos buvo surastos ir perimtos pareigūnų dar (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje nėra pagrindas jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad N. N. organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimą bei siuntimą, turėdamas tikslą jas platinti. BK 260 straipsnyje numatytas nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis gali reikštis straipsnyje nurodytomis veikomis – gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu - kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. BK 260 straipsnio dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal atitinkamą BK 260 straipsnio dalį, priklausomai nuo to, kokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu jis neteisėtai disponavo. Todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo atgabentos į pataisos namus ir nepasiekė N. N. negali būti pagrindu konstatuoti, jog N. N. nusikalstama veika nutrūko rengimosi stadijoje ar šią veiką vertinti kaip pasikėsinimą, kadangi narkotinių medžiagų įgijimas, jų siuntimas, kuriuos suorganizavo būtent N. N., atitinka savarankišką baigto nusikaltimo sudėtį.

32. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam N. N. BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad N. N. padarė dvi nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t. y. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą, bei BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, dėl pastarojo padarymo, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis lengvina nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 dalis). Visiškai pagrįstai įvertinta ir tai, kad jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius. Atkreipė dėmesį į N. N. asmenybę, kuri charakterizuojama išimtinai neigiamai: administracine tvarka baustas, anksčiau teistas 11 kartų, nagrinėjamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, kas rodo jo cinišką požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi.

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, nuteistajam N. N. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri atitinka šio straipsnio sankcijoje (nuo 2 iki 8 metų, vidurkis 5 metai) numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 20 parų arešto bausmė, kuri žemesnė už sankcijos vidurkį (už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto, vidurkis 27,5 paros). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Be to, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir nesumokėta 16 MGL (800,00 eurų) baudos bausmė, paskirta 2021 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 16 MGL (800,00 eurų) bauda.

34. Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas gali pakoreguoti bausmę tada, kai ji yra aiškiai per švelni arba aiškiai per griežta. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nenustačius BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, ar procesinių pažeidimų bendrinant bausmes, nėra pagrindo koreguoti nuteistajam N. N. paskirtų bausmių, ar galutinės subendrintos bausmės. Atitinkamai N. N. atveju teismas visiškai pagrįstai nenustatė jokių pagrindų BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti. Be to, kaip jau minėta už BK XXXVII skyriuje numatytų nusikaltimų padarymą BK 75 straipsnio nuostatos netaikomos (BK 75 straipsnio 3 dalis), todėl bausmės vykdymo atidėjimas šiuo konkrečiu atveju nėra galimas.

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, bei įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, N. N. apeliacinio skundo argumentais, šio nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teisme išsakytais argumentais sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, visapusiškai ir objektyviai ištiriant reikšmingas bylos aplinkybes, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės atitinka nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, todėl teisėjų kolegija, remdamasi N. N. skunde nurodytais argumentais, neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl nuteistojo A. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinio skundo

36. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad A. P. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, t. y. neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, tačiau šią veiką prašo pripažinti mažareikšme, ir dėl šios veikos bylą jo atžvilgiu nutraukti. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apelianto gynėjo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

37. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-186-689/2020).

38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kratos pas A. P. metu surastos keturios klonazepamo tabletės, kuriose yra 0,008 g gryno klonazepamo. Iš 2022 m. birželio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1120(22) matyti, kad aštuonių lizdų lizdinės tablečių pakuotės lapelyje, esančios keturios tabletės yra psichotropinė medžiaga klonazepamo tabletės, kuriose yra 0,008 g gryno klonazepamo (5 t., b. l. 159-161). Jos kaltinamojo buvo laikomos ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). A. P. kaltę dėl šios veikos pripažino pilnai. Be jo kaltės pripažinimo, ji pagrįsta byloje ištirtais įrodymais: kratų ir apžiūros protokolais, specialistų atliktų tyrimų išvadomis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog A. P. kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tai yra neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti yra įrodyta ir jis dėl šios veikos pagrįstai nubaustas paskiriant jam 20 parų arešto bausmę.

39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos objektas yra visuomenės sveikata, kuriai keliamas pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką, nusikaltimo dalykas yra psichotropinės medžiagos, kurios yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas nedidelis rastos psichotropinės medžiagos kiekis, tačiau šios aplinkybės gali būti įvertintos tik skiriant asmeniui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, ką pirmosios instancijos teismas šioje byloje ir padarė, o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį tokioje situacijose leistų formuotis nebaudžiamumo už pavojingą veiką nuostatoms ir prieštarautų šalies baudžiamajai politikai narkotinių medžiagų srityje, kas visgi yra įstatymų leidėjo, o ne teismo prerogatyva.

40. Galiausiai, teisėjų kolegija pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje A. P. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, o BK 37 straipsnis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės tik dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Šiame straipsnyje nurodoma, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Tuo tarpu BK numato dvi nusikalstamų veikų rūšis: nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 10 straipsnis). BK 37 straipsnis nenumato galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, nes BK 37 straipsnyje kalbama tik apie nusikaltimo mažareikšmiškumą. Šiuo metu galiojančioje, dar 2005 m. balandžio 26 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2005 suformuotoje teismo praktikoje pažymima, kad BK 37 straipsnyje nurodyta konkreti nusikalstamos veikos rūšis – nusikaltimas, kas reiškia, kad šio straipsnio nuostatos kitai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamajam nusižengimui – netaikomos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir vėlesnėje teismų formuojamoje praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-80-449/2021 27 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-318/2021 62 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-392-579/2021 11 punktą ir kt.).

41. Taigi šiuo metu galiojantis BK 37 straipsnis numato galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo tik asmenį, padariusį nusikaltimą, ir nenumato tokios galimybės asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą. Apie tai vienareikšmiškai nurodoma baudžiamajame įstatyme ir paminėtoje teismų praktikoje. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra ne nusikaltimas, o baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Todėl nėra teisinio pagrindo dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir dėl šios priežasties.

42. Nors BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos arba arešto bausmės, vis tik apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybių visetą dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo, tai jog A. P. prisipažino padaręs šią veiką, tai nustatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo teistumas išnykęs, yra baustas administracine tvarka, tačiau nemato pagrindo A. P. skirti kitą, švelnesnę nei areštas, BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai bus pasiekti tik nuteistajam paskyrus griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą. Be kita ko, už šį baudžiamąjį nusižengimą nuteistajam buvo paskirta ne maksimali 45 parų arešto bausmė, tačiau žemesnė už sankcijos vidurkį tik 20 parų (už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto, vidurkis 27,5 paros), todėl nėra pagrindo ją dar labiau mažinti.

43. Kita dalis apeliacinio skundo argumentų nukreipta į tai, kad A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta pernelyg griežta bausmė tai yra laisvės atėmimas 4 metams. Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą A. P. bausmės individualizavimo aspektu, iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir mato pagrindą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl A. P. neteisingai paskirtos bausmės, ją švelninat BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

44. Kaip matyti sprendžiant A. P. skirtinos bausmės klausimą pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. P. teistumas išnykęs, jis yra baustas administracine tvarka, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, paskyrė A. P. terminuoto laisvės atėmimo bausmę bei nustatė žemesnę už sankcijos vidurkį trukmę – 4 metus. Visgi, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta bausmės trukmė yra per griežta nuteistojo asmenybei.

45. Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. neteisėtai disponavo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, bei jas platino, t. y. vykdydamas N. N. nurodymus telefonu, perdavė S. S. du paketėlius su psichotropine medžiaga 1,8772 g amfetamino miltelių, kuriuose 0,2816 g gryno amfetamino (bazės formos), bei paketėlį su narkotine medžiaga - 0,0866 g kanapių antžeminių dalių, kuriose delta-9- tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 5,9 %. Kritiškai vertinamos skunde dėstomos aplinkybės, jog A. P. dėl medžiagų perdavimo nesiekė pasipelnyti. Šio nuosprendžio 27 punkte detaliai aptarti telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys, kurie leido spręsti, jog A. P. nagrinėjamu atveju gavo atlygį už perduotas draudžiamas medžiagas.

46. Nors apeliaciniame skunde prašoma pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl šios veikos, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nei apylinkės, nei apeliacinės instancijos teismas tam nemato pagrindo. A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepripažino platinęs šias medžiagas, visa tai įvardindamas tiesiog kaip paslaugą draugui, paimant medžiagas iš vienų asmenų ir perduodant kitiems, taip pat neigė gavęs atlygį už perduodamas medžiagas, kas vėliau objektyviai buvo nustatyta bylos duomenimis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir į ją neatsižvelgęs, skirdamas nuteistajam bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

47. Visgi, apylinkės teismas skirdamas bausmę tinkamai neįvertino A. P. asmenybę apibūdinančių duomenų, kurie leidžia spręsti apie mažesnį šio asmens pavojingumą visuomenei. Byloje A. P. asmenybė charakterizuojama patenkinamai, priešingai nei kitų nuteistųjų šioje byloje. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, A. P. atžvilgiu anksčiau buvo priimti tik du apkaltinamieji nuosprendžiai: 1999 m., ir 2011 m., tai yra prieš 13 metų, be to, padarytos veikos (neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas) pagal ankstesnius nuosprendžius nėra susijusios su neteisėtu narkotinių, psichotropinių medžiagų disponavimu turint tikslą platinti. Kaip matyti A. P. nėra atlikinėjęs realios laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir atnaujinus įrodymų tyrimą nuteistojo A. P. gynėjas pateikė duomenis patvirtinančius A. P. darbinę veiklą, t. y. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, iš kurios matyti, kad A. P. nuo 2024 m. spalio 15 d. vykdo individualią veiklą (staliaus dirbinių įrengimas, grindų ir sienų dengimas, dažymas ir stiklinimas, tinkavimas). Taip pat 2024 m. rugsėjo 19 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymą apie A. P. registraciją Užimtumo tarnyboje, kuri vykdoma nuo 2021 m. birželio 9 d. (12 t., b. l. 12-13). Visa tai leidžia spręsti, kad A. P. vertybinė skalė nėra itin atitolusi nuo visuomenėje priimtinų veikimo būdų, todėl šiuo atveju yra tikslinga jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti iki 2 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė yra adekvati šio nuteistojo asmenybei, veikos pavojingumui, nėra per griežta ar neproporcinga. Atininkamai pakeitus bausmės dydį už vieną iš padarytų nusikaltimų, keistina ir nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių bendrinimo.

48. Apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra vienintelė numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kitos rūšies bausmė nuteistajam galėtų būti skiriama tik taikant švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-150-511/2022).

49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo A. P. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes ne pats nuteistasis pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra galimybės taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalį, pagal kurią švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

50. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo A. P. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konstatuoja, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, šiam nuteistajam aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie ypatingai mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Nors skunde apeliuojama į nuteistojo garbų amžių, visgi, nuteistasis yra nebe paauglys, tačiau ir ne senatvės pensijos sulaukęs asmuo, o suaugęs (duomenys neskelbtini) metų vyras, neturintis jokių psichikos ar kitų sveikatos sutrikimų, todėl gebantis suvokti savo veiksmus ir prisiimti už juos atsakomybę, todėl ši aplinkybė negali turėti reikšmingos įtakos jam paskirtos bausmės individualizavimui. Tai, kad realiai medžiagos nebuvo išplatintos kitiems, kadangi nusikaltimas buvo užkardytas, taip pat ženkliai nemažina padaryto nusikaltimo pavojingumo.

51. Be kita ko, apeliaciniame skunde prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam skirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmę, taip pat grindžiamas ir ilga proceso šioje baudžiamojoje byloje trukme.

52. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2022 m. sausio 11 d. byla su kaltinamuoju aktu į teismą perduota 2023 m. gegužės 18 d., apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2024 m. balandžio 18 d., tai yra praėjus lygiai metams laiko nuo baudžiamosios bylos perdavimo. Proceso trukmę ikiteisminio tyrimo metu lėmė didelės apimties ikiteisminis tyrimas, specialių užduočių skyrimai, procesinės prievartos priemonių – elektroninių ryšių perduodamos informacijos kontrolė atlikta trijų asmenų atžvilgiu, jos analizė ir sisteminimas, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme procesas užtruko dėl nuteistųjų šioje byloje neatvykimo į teisiamuosius posėdžius, nepavykę jų atvesdinimai, todėl buvo skelbiamos jų paieškos, skiriama pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, teismo posėdžiai buvo derinami, atsižvelgiant į proceso dalyvių užimtumą, atostogas ir pan., taip pat atidedami dėl gynėjų prašymų. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi nepagrįstų delsimų baudžiamojo proceso metu, t. y. kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų, neturi pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai. Juolab, tuo pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam skirti švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmę, nėra teisinga.

53. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

54. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas šioje byloje teisingai nustatęs veikos pavojingumą, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kas lėmė pernelyg griežtos trukmės laisvės atėmimo bausmės parinkimą. Dėl ko apeliacinės instancijos teismas keičia apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl neteisingai paskirtos bausmės. Kiti nuteistojo A. P. gynėjo skundo argumentai atmestini.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 17 d. pažyma Nr. APD-2024-06543, 2024 m. birželio 17 d. pažyma Nr. APD-2024-06541, 2024 m. spalio 24 d. pažyma Nr. APD-2024-09803, 2024 m. spalio 24 d. pažyma Nr. APD-2024-10555 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (11 t., b. l. 159-162, 166-169; 12 t., b. l. 1-4, 9-11). Pažymose nurodyta, kad S. S. teiktos advokatės Ramunės Genovaitės Baltrušaitienės antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 300 Eur, o advokato Arvydo Gudo 617,80 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai. Taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 19 d. pažyma Nr. APD-2024-06680, 2024 m. spalio 8 d. pažyma Nr. APD-2024-09883, 2024 m. spalio 24 d. pažyma Nr. APD-2024-09803, 2024 m. spalio 24 d. pažyma Nr. APD-2024-10555 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (11 t., b. l. 163-165, 12 t., b. l. 5-8). Pažymose nurodyta, kad N. N. teiktos advokato Arvydo Gudo antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 935,92 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

56. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

57. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų S. S., N. N. ir nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinius skundus. Nuteistųjų S. S. ir N. N. apeliaciniai skundai atmetami, tačiau būtinybė skirti nuteistiesiems gynėjus kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. N. nedirba, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jis eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka. S. S. taip pat anksčiau teista, bausta administracine tvarka, nedirba, savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi, jos atžvilgiu civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos dėl skolos priteisimo, šiuo metu ji atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, skundžiamu nuosprendžiu jai taip pat paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jos galimybė užsidirbti ir padengti turimus skolinius įsipareigojimus yra apribota. Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta dalinai atnaujinus įrodymų tyrimą dėl prijungiamų papildomų dokumentų, toliau apsiribota baigiamosiomis kalbomis, o apeliantų, kuriems paskirta antrinė teisinė pagalba skundai atmetami. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistųjų turtinę padėtį, jų apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistųjų šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sprendžia, kad išlaidos už N. N. ir S. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų S. S. ir N. N. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės A. P. skyrimo pakeisti:

- A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą 4 (keturių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dviejų) metų.

- Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų N. N. ir S. S. netenkinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.