Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei G. G. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teikdamas ieškinį, ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol motinos valdžia bus apribota, atsakovei G. G. taikyti ribojimą matytis su nepilnamečiu vaiku E. G., lankytis nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo 100 m. atstumu, nebendrauti, neieškoti ryšių.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovo E. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė ribojimą atsakovei G. G. lankytis nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamojoje vietoje, bendrauti su sūnumi nedalyvaujant vaiko tėvui E. G.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą (DOK-193346) dėl ieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad Tarnybos vertinimu, atsakovė G. G., dėl savo pačios netinkamų, kaltų veiksmų, netinkamo ir neatsakingo gyvenimo būdo, nepilnamečiu sūnumi tinkamai nesirūpina ir motinos pareigų jo atžvilgiu visiškai neįgyvendina. Šalių santuoka yra nutraukta 2021 metais, tačiau per šį laikotarpį Atsakovė nepadarė nieko, kad vaikas galėtų augti su ja. Atsakovei buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, specialistų konsultacijos bei pagalba. G. G. su socialines paslaugas teikiančiais specialistais bendradarbiauja, bet tik deklaratyviai, t. y. deklaruoja, kad viską darys sūnaus gerovei, tačiau jos veiksmai yra priešingi nei jos norai. Pažymėtina, jog atsakovė kaltina visus aplinkinius tik ne save dėl neveikimo, taip pat nepripažįsta priklausomybės alkoholiui, kadangi visiškai šios problemos nesprendžia. G. G. nesigydo nuo priklausomybės alkoholiui, o tik lanko specialistų konsultacijas. Atsakovė nesugeba užtikrinti sūnui E. saugios aplinkos, nes jo akivaizdoje vartoja alkoholį, kelia ginčus su vaiko tėvu, sūnui kalba negražiai apie tėvą, moko sūnų meluoti dėl jos netinkamo elgesio, motyvuodama tuo, kad sūnus praras mamą. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, bylos dokumentus, Tarnyba konstatuoja, kad atsakovė G. G. vengia atlikti savo pareigas auklėti ir tinkamai prižiūrėti sūnų E. G. ir dalinai juo rūpinasi, todėl jai apribotina motinos valdžia sūnaus atžvilgiu. Tarnyba neturi duomenų, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, kadangi atsakovė pagalbos plane numatytus įpareigojimus vykdo dalinai, neturi pastovaus darbo ir finansinių galimybių išlaikyti sūnų, tačiau tarp motinos ir sūnaus yra labai artimas emocinis ryšys, su sūnumi bendrauja, pagal išgales jį išlaiko, todėl Tarnybos vertinimu, siekiant užtikrinti ir apsaugoti geriausius nepilnamečio E. G. interesus, motinos valdžia atsakovei sūnaus atžvilgiu turi būti apribota laikinai. Tarnyba atkreipia tėvo E. G. dėmesį į tai, kad apribojus motinai G. G. motinos valdžią sūnaus E. G. atžvilgiu, išlieka motinos teisė bendrauti su vaiku ir išlieka pareiga sūnų išlaikyti. Tikslinga būtų, bendru tėvų sutarimu, nustatyti sūnaus bendravimo tvarką be nakvynių mamos namuose ir be ilgalaikių motinos atostogų kartu su vaiku. Tarnyba išvadoje pažymi, kad tėvas neturi teisės trukdyti motinai bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis - telefonu arba vaizdo skambučiais. Atkreiptinas motinos G. G. dėmesys į tai, kad ji neturėtų sūnui E. blogai kalbėti apie tėvą, nuteikinėti sūnų prieš tėvą. Taip pat G. G. neturėtų mokyti sūnaus meluoti arba nepasakoti apie jos blogą elgesį sūnaus akivaizdoje arba blogą elgesį prieš jį patį - sakant, jog jis praras mamą, nes ją pasodins į kalėjimą. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad E. apie mamą atsiliepia gerai, todėl darytina išvada, jog motinos ir sūnaus emocinis ryšys yra labai stiprus. Rūpinantis sūnaus E. gerove, Tarnyba siūlo tarpusavio nesutarimus su vaiko motina spręsti taikiai, neįtraukiant į juos vaiko.

8. Teismo posėdžio metu ieškovas E. G. palaikė ieškinio reikalavimus pilna apimtimi ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad Atsakovės motinos teigimu, Atsakovė negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl alkoholio perdozavimo. Šiuo metu Atsakovė sūnumi nesirūpina, jam išlaikymo neteikia. Ieškovo nuomone, šiuo metu bendravimas su motina, dėl jos turimos priklausomybės alkoholiui, vaikui yra žalingas.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės G. G. atstovas, advokatas Eimantas Šriupša, su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad Atsakovė pripažįsta priklausomybės nuo alkoholio problemą ir siekia ją spręsti. Siūloma priemonė – motinos valdžios ribojimas yra labai griežta ir šiuo atveju neturėtų būti taikoma. Atsakovės atstovas negalėjo pateikti informacijos ar dokumentų, pagrindžiančių Atsakovės nedalyvavimą teismo posėdyje.

10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) teismui pateikė prašymą (DOK-3363) bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17726-842/2021 nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Sutarties 1.1. punkte šalys susitarė, kad nepilnamečio E. G. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu E. G. jo gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje. Sutarties 1.3. punkte šalys susitarė, kad mama, G. G., moka sūnaus E. G. išlaikymui po 230,00 (du šimtus trisdešimt, 00 cnt.) eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Sutarties 1.5. punkte šalys susitarė dėl atskirai gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

13. Ieškovo pateiktu ieškiniu prašoma laikinai apriboti atsakovės G. G. motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. G. atžvilgiu. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

14. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

15. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

17. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų įrodymų, šalių ir jų atstovų teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovė G. G. turi priklausomybę nuo alkoholio, iš to kylantis moters elgesys yra žalingas nepilnamečiui vaikui. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ji pripažįsta turinti priklausomybės nuo alkoholio problemą, tačiau siekia ją spręsti.

18. Paminėtina, kad jau 2021 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17726-842/2021 patvirtintoje šalių sudaryta taikos sutartyje šalys susitarė, kad motinos G. G. bei tėvo E. G. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi E. G. nustatoma atsižvelgiant į šios sutarties sudarymo dieną esamą, sunkiai valdomą G. G. alkoholio vartojimo problemą.

19. Iš byloje esančių dokumentų (2023-10-06 Vaiko vertinimo anketos Nr.(duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Atsakovė priklausomybės nuo alkoholio problemos nėra išsprendusi, Tarnybos atstovams bendraujant su nepilnamečiu E. G. vaikas pasidžiaugė, kad „mama yra pasiekusi rekordą ir kelis mėnesius negėrė“. Vaikas nurodė, kad „šiandien mama buvo girta, tačiau kai tokia nebūna, būna labai gera, gavusi algą man ką nors nuperka“.

20. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovė vaiku nesirūpina, neteikia jam išlaikymo, o dėl priklausomybės alkoholiui pasireiškiantis netinkamas Atsakovės elgesys yra žalingas vaikui.

21. Atsakovė nedalyvavo teismo posėdyje, nepateikė nedalyvavimo priežastis pagrindžiančios informacijos ir dokumentų. Nors teismui pateiktame atsiliepime Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, tačiau neatvyko į teismo posėdį, kad pateiktų savo paaiškinimus ir įrodytų pastangas sprendžiant priklausomybės nuo alkoholio problemas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat neatmesdamas galimybės, kad Atsakovės elgesys nepilnamečio sūnaus atžvilgiu gali pasikeisti, atsakovės motinos valdžią apriboja laikinai, sudarant galimybę atsakovei išspręsti priklausomybės nuo alkoholio problemą ir sukurti/atkurti tarpusavio ryšį su sūnumi.

22. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos teises ir pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, taip pat, kad tėvystė (motinystė), visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Todėl tinkamas tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Nėra objektyvių duomenų, kad artimiausiu padėtis gali pasikeisti, netinkamas motinos elgesys tęsiasi jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikui, todėl yra pagrindas atsakovei G. G. laikinai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

23. Sprendžiant dėl motinos valdžios apribojimo būdo, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog ginčo nagrinėjimo teisme metu Atsakovė nėra išsprendusi priklausomybės nuo alkoholio problemos, nesirūpina nepilnamečiu sūnumi, neteikia jam išlaikymo, tačiau bendrauja su sūnumi, tarp vaiko ir motinos yra stiprus emocinis ryšys. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikimybė, kad atsakovės elgesys nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ateityje gali pasikeisti, todėl yra tikslinga motinos valdžią riboti laikinai, motinos valdžios ribojimą taikant kaip prevencinę priemonę, kartu sudarant galimybę atsakovei sukurti/atkurti tarpusavio ryšį su sūnumi, t. y., atkuriant bendravimą su vaiku, domėtis jo raida, laisvalaikiu, ugdymu, teikti vaikui išlaikymą, pagal galimybes su juo bendrauti.

24. Apribojus motinos valdžią laikinai, motinai sustabdomos asmeninės ar turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvai, kurių valdžia apribota laikinai, gali kreiptis į teismą dėl ribojimo panaikinimo, įrodę, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaikus (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 1 dalis), o CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys gali prašyti arba pratęsti laikiną, arba nustatyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

25. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatytas ribojimas atsakovei G. G. lankytis nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamojoje vietoje, bendrauti su sūnumi nedalyvaujant vaiko tėvui E. G.

27. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl laikino motinos valdžios ribojimo yra vykdoma skubiai, 2023 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

29. Bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl klausimas dėl žyminio mokesčio iš atsakovės priteisimo nespręstinas.

30. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. G. teikiama 100 valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Ši aplinkybė pagrindžia tai, kad atsakovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi ar su bylos nagrinėjimu susijusių bei proceso išlaidų mokėjimo, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose.

32. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o pagal 10 punktą - kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šiuo atveju G. G. yra atleista nuo žyminio mokesčio, tačiau nėra atleista nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-01-08 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 340.83 Eur (trys šimtai keturiasdešimt Eur 83 ct). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės G. G.

34. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 0,15 cnt. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalios valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, procesinių išlaidų priteisimo klausimas byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsnio 1 dalimi, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti atsakovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio sūnaus E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2023 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 340.83 Eur (tris šimtus keturiasdešimt Eur 83 ct).antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš surenkamųjų Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitų (įmokos kodas 5630), mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.