Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-06-23 · Civilinė byla Nr. e2A-498-730/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
e2A-498-730/2022
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01452-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Smiltenė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-498-730/2022Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01452-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ARG transportas“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ARG transportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Smiltenė“ dėl 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl DAF vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), pirkimo ir pardavimo, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, negaliojančia actio Pauliana pagrindu; 2) taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 19 300 Eur, o atsakovei iš ieškovės 4 840 Eur; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-652-642/2021 ieškovei iškelta bankroto byla. Nemokumo administratoriumi paskirtas G. Ž., jis atlikęs bendrovės sandorių analizę nustatė, kad ieškovė iš uždarosios akcinės bendrovės „Marių sala“ 2019 m. balandžio 17 d. įsigijo ginčo vilkiką DAF už 21 835,66 EUR, jį vėliau, tai yra 2020 m. vasario 20 d., pardavė atsakovei už 4 840 Eur, tai yra už keturis su puse karto mažesnę kainą nei ta, kurią sumokėjo ieškovė įsigydama vilkiką. Teigia, kad ginčo vilkiko vidutinė rinkos kaina Lietuvoje sandorio sudarymo metu buvo 15 950 Eur arba 19 300 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), o ieškovė atsakovei vilkiką pardavė už 4 840 Eur, tai yra už beveik 4 kartus mažesnę sumą. Mano, kad toks sandoris, kainų skirtumas pažeidžia ieškovės kreditorių teises, kadangi ieškovė vilkiką pardavė už daug mažesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė. Tai lėmė, kad ieškovės kreditoriai negalėjo patenkinti savo reikalavimų tokia apimtimi, koks yra skirtumas tarp sutartimi mokėtos vilkiko kainos ir vilkiko vidutinės rinkos vertės 2020 m. vasario mėnesį. Mano, kad šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos ir dėl to sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovės veikla – krovinių vežimas tarptautiniais maršrutais, o veikloje naudojami vilkikai yra darbo įrankis, dėl to jie gali nusidėvėti ir greičiau nei per metus. Šiuo atveju ginčo vilkikas buvo prastos techninės būklės, su variklio defektu, su nusidėvėjusiomis padangomis. Teigia, kad ginčo transporto priemonės būklę gali atskleisti ieškovės direktorius, kuris ieškojo pirkėjo ginčo sunkvežimiui, tačiau jo niekas nepirko, dėl to buvo nusprendęs parduoti vilkiką į supirktuvę už 3 000 Eur. Nurodo, kad, sužinojusi šią aplinkybę, atsakovė pasiūlė nupirkti vilkiką už 4 000 Eur + PVM. Šį vilkiką suremontuoti atsakovei prireikė ne tik įmonės, bet ir savo asmeninių lėšų. Teigia, kad sudarydama sandorį nesidomėjo ieškovės finansine padėtimi, o pirko vilkiką už tokią kainą, kokios jis buvo vertas. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju negalima remtis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvusiomis vidutinėmis transporto priemonių kainomis, nes vilkikas buvo labai prastos techninės būklės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

4. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Marių sala“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu 2019 m. balandžio 17 d. ieškovė už 21 835,66 Eur iš uždarosios akcinės bendrovės „Marių sala“ įsigijo vilkiką DAF. Ieškovė šį vilkiką 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovei už 4 840 Eur. Po ginčo sandorio sudarymo ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius 3 949,85 Eur sunkvežimio remonto išlaidas, taip pat defektų aktą, kuris patvirtina, jog ginčo vilkiko priekinis stiklas buvo trūkęs, parūdyjęs, variklis dirbo netolygiai, sunkėsi tepalai, buvo būtina keisti variklio įtempiklius, diržus, prastai jungėsi pavaros, reikėjo remontuoti stabdžius, padangų likutis buvo 2 procentai.

5. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų teismas nurodė, kad ieškovei iškelta bankroto byla, kurioje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl ieškovė turi neabejotiną reikalavimo teisę, tačiau teismas nepagrįstais laikė ieškovės argumentus, jog sudarytas sandoris pažeidė kreditorių interesus. Nurodė, kad nors vilkikas buvo parduotas už mažesnę nei vidutinė rinkos kainą, tačiau šiuo atveju rinkos kaina nelaikytina objektyviu kriterijumi, kadangi sunkvežimis buvo prastos būklės, norint jį eksploatuoti buvo būtinas remontas. Byloje pateikti įrodymai, ieškovės direktoriaus paaiškinimai pagrindžia, jog vilkikas turėjo defektų, transporto priemonė iki pardavimo buvo eksploatuojama, todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju ginčo sandorio metu šalių nustatyta kaina (4 840 Eur) galbūt atitiko vilkiko faktinę vertę, todėl nusprendė ieškinį atmesti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes. Teigia, kad teismas nepasisakė dėl apeliantės esminių argumentų dėl vilkiko būklės, jo eksploatacijos.

6.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vilkiko nusidėvėjimą įvertino nevisapusiškai, neatsižvelgė į tai, jog ieškovės teikiami įrodymai patvirtina vilkiko vidutinę vertę atsižvelgiant į jo vidutinį nusidėvėjimo laipsnį.

6.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, yra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teigia, kad teismo sprendime nesiremta apeliantės pateiktais įrodymais, nepasisakyta dėl apeliantės argumentų, kuriais grindžiama jos pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas neteisingai pritaikius procesinės teisės normas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

9. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Reikalavimas šios normos prasme suprantamas kaip CPK 135 straipsnyje įtvirtintas ieškinio dalykas, kurį ieškovas turi nurodyti ieškinyje, tai yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinyje taip pat turi būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018).

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, jų pagrindu padarytas išvadas, nesutinka su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas turi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Priešingai – pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, dėl kurių ieškovės argumentus dėl vilkiko vertės laiko nepagrįstais, tai yra vertino šalių paaiškinimus, atsižvelgė į byloje pateiktus rašytinius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras, defektacijos aktą), į tai, jog ginčo vilkikas turėjo techninių defektų. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė kitaip vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl reikalavimų pagrįstumo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl actio Pauliana taikymo sąlygų, konstatuodamas, jog ginčo sandoris nepažeidžia kreditorių interesų, byloje esančius įrodymus vertino nevisapusiškai, neatsižvelgė į tai, jog apeliantės teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina vidutinę vilkiko vertę, atsižvelgiant ir į jo nusidėvėjimą.

12. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Marių sala“ ir uždaroji akcinė bendrovė „ARG transportas“ 2019 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė, o uždaroji akcinė bendrovė „ARG transportas“ įsigijo vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 21 835,66 Eur. Šis vilkikas 2020 m. vasario 20 d. buvo perleistas atsakovei už 4 840 Eur. Apeliantė teigia, jog 2020 m. vasario 20 d. sutartis, sudaryta tarp apeliantės ir atsakovės, turi būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu, kadangi vilkikas perleistas už keturis kartus mažesnę kainą, nei jis buvo įgytas, be to, vilkiko pardavimo vertė, apeliantės vertinimu, neatitiko ir vidutinės rinkos vertės, kuri, viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, sandorio sudarymo metu buvo 19 300 Eur.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

14. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos (nutarties 13 punktas), tai yra to, jog apeliantė turi neabejotiną reikalavimo teisę. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra antrosios sąlygos, būtinos actio Pauliana taikymui, tai yra jog ginčijamas sandoris nepažeidžia kreditorių interesų, kadangi vilkikas buvo parduotas už kur kas mažesnę nei rinkos vertė kainą. Mano, jog byloje esantys įrodymai buvo įvertinti neišsamiai, neatsižvelgta į apeliantės argumentus.

15. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

16. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

17. Apeliaciniu skundu keliamas netinkamo įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo klausimas. Apeliantė teigia, kad teismo išvada dėl vilkiko nusidėvėjimo grindžiama abejotinais rašytiniais įrodymais, kadangi dalyje atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nurodyta, kad buvo perkamos dalys kitiems sunkvežimiams, be to, atsakovė pateikė 2020 m. vasario 13 d. defektų aktą, prieš sudarant 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau šioje sutartyje vilkiko defektai nebuvo nurodyti.

18. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad atsakovė grįsdama, jog ginčo vilkikas buvo parduotas už objektyvią rinkos vertę – 4 840 Eur, šią aplinkybę įrodinėja pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo malūnai“ parengtu 2020 m. kovo 13 d. defektų aktu. Ištyręs pateiktas PVM sąskaitas faktūras, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog iš esmės tik vienoje PVM sąskaitoje faktūroje (uždarosios akcinės bendrovės „Evelkas autostiklai“ 2020 m. kovo 16 d. PVM sąskaita faktūra) nurodyta, jog šiuo atveju paslaugos už 329,11 Eur sumą buvo suteiktos būtent ginčo sunkvežimiui DAF, kurio valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus uždarosios akcinės bendrovės „Bene trucks Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Romasta“, uždarosios akcinės bendrovės „Autokamera“, uždarosios akcinės bendrovės „Centraka“ sąskaitas - faktūras, nustatyta, kad šiuo atveju buvo perkamos vilkikų detalės, eksploatacinės medžiagos, tačiau, kaip matyti iš tam tikrų sąskaitų, kuriomis remiasi atsakovė įrodinėdama vilkiko defektus, pozicijų, šių sąskaitų patikimumas visa apimtimi kelia abejonių dėl jose nurodytų išlaidų pagrįstumo.

19. Pirmiausia, uždarosios akcinės bendrovės „Romasta“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad dalis perkamų detalių buvo skirta gamintojų „Iveco“, MAN, MB arba „Iveco“, „Scania“, „Knorr“ vilkikams, nors byloje nėra pateikta patikimų duomenų spręsti, jog minėtos detalės buvo montuojamos į ginčo vilkiką DAF, pažymėtina tai, jog atsakovė neginčija aplinkybės, kad valdo daugiau nei vieną sunkiasvorę transporto priemonę. Be to, šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į uždarosios akcinės bendrovės „Centrako“ pateiktą 2020 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, jog vilkikų detalės parduotos transporto priemonei, kurios rida (sąskaitoje angl. – milleage) tuo metu buvo 1 044 084 km, tačiau remiantis byloje pateikta Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2021 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. 141 nustatyta, kad ginčo vilkiko rida 2021 m. vasario 24 d. buvo 952 856 km, akivaizdu, jog ginčo vilkiko rida beveik po metų laiko (2021 m. vasario 24 d.) yra mažesnė (91 228 km) nei nurodyta atsakovės pateiktoje (2020 m. kovo 18 d.) PVM sąskaitoje faktūroje, tai šiuo aspektu leidžia sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas ginčo sunkvežimiui remontuoti, nepakankamai atsižvelgė į šių įrodymų sąsajumą su ginčo dalyku, tai yra neatsižvelgė į tai, jog pateiktos sąskaitos bendrai 3 949,85 Eur sumai buvo skirtos būtent ginčo sunkvežimio remonto darbams, be kita ko, pažymėtina, jog byloje pateiktos sąskaitos iš esmės pagrindžia tik detalių įsigijimo faktą, o ne atliktus ginčo vilkiko remonto darbus.

20. Antra, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad liudytojas A. A., atliekantis vilkikų remonto darbus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad apžiūrėjęs vilkiką prieš jo įsigijimą parengė 2020 m. vasario 13 d. defektų aktą, kurį įvertinus nustatyta, jog ginčo vilkikas buvo aprūdijęs, su įtrūkusiu priekiniu stiklu, turėjo variklio, stabdžių sistemos trūkumų. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė, įrodinėdama minėtus trūkumus, pateikė tik PVM sąskaitas faktūras, kurios nepagrindžia, jog ginčo transporto priemonė buvo remontuojama pagal nurodytus defektus, tai yra šiuo atveju tik uždarosios akcinės bendrovės „Evelkas autostiklai“ 2020 m. kovo 16 d. PVM sąskaita faktūra pagrindžia, jog ginčo vilkikui buvo pakeistas priekinis stiklas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė visa apimtimi, kuri leistų spręsti, kokius faktiškai remonto darbus atliko atsakovė ginčo vilkikui, sprendžiant klausimą, ar šiuo atveju vilkikas 2020 m. vasario 20 d. buvo parduotas už objektyvią rinkos kainą.

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje taip pat keliamas klausimas ir dėl vidutinės vilkiko vertės jo pardavimo momentu. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju ginčo vidutinę vilkiko vertę pagrindžia jos pateikti viešosios įstaigos „Emprekis“ išrašai, tačiau pažymėtina, jog minėtuose išrašuose nurodyta tik bendra vidutinė rinkos vertė, kuri nėra individualizuota, o nustatyta atsižvelgiant tik į vilkiko modelį, jo pagaminimo metus, kuro rūšį. Teismo vertinimu, šiuo atveju vilkiko vertė sandorio pardavimo momentu turėtų būti individualizuota, atsižvelgiant į defektų akte nurodytus trūkumus, kurių pagrįstumas turėtų būti įvertinamas, atsižvelgiant į faktiškai atliktus vilkiko remonto darbus (nutarties 20 punktas), todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju šalims turėtų būti sudaryta galimybė pateikti papildomus rašytinius įrodymus, paaiškinimus apie faktiškai atliktus remonto darbus ginčo vilkikui ir (ar) spręsti klausimą dėl specialiųjų žinių poreikio, atsižvelgiant į vidutinę sunkvežimio rinkos vertę, jo defektus pardavimo momentu, siekiant nustatyti, ar šiuo atveju sudarytas sandoris ir suma, už kurią buvo parduotas ginčo vilkikas, nepažeidžia apeliantės kreditorių interesų.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių byloje pateiktus rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į byloje pateiktus duomenis, į faktines išlaidas, remontuojant ginčo vilkiką DAF, neįvertino, kad šiuo atveju atsakovės pateiktos sąskaitos iš esmės patvirtina tik detalių įsigijimo faktą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių dėl ginčo vilkiko faktinės būklės jo pardavimo momentu, kas leistų spręsti klausimą, ar šiuo atveju sudarytas sandoris nepažeidžia kreditorių interesų, dėl šių aplinkybių nutariama pirmosios teismo instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje visų pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė