- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-2691-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08933-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- N. M., K. M.
- Ieškovas
- R. D.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių N. M. ir K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. D. ir R. D. ieškinį atsakovėms N. M. ir K. M. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai R. D. ir R. D. 2012-06-28 su ieškiniu (b.l. 2-4, 29-32, 75-79) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ajį teismą ir jį patikslinę prašė solidariai iš atsakovių N. M. ir K. M. priteisti solidariai ieškovų R. D. ir R. D. naudai: 1) 16 500 Lt negrąžintų įmokų; 2) 5 proc. dydžio palūkanas nuo 36 500 Lt sumos, skaičiuojant nuo neatsiskaitymo termino iki bylos iškėlimo teisme dienos; 3) 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitytinai 1095 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad 2011-12-28 su N. M. ir R. M. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią N. M. ir R. M. įsipareigojo parduoti ieškovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovai įsipareigojo su jais atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Vykdant sutartį, ieškovai N. M. ir R. M. pervedė 56 500 Lt sumą, ir pagal minėtos sutarties 4.1.2 p. nuostatas – dar 10 000 Lt sumą (iš viso 66 500 Lt sumą). Likusi dalis kainos už perkamą turtą turėjo būti sumokėta gavus finansavimą iš Kredito unijos. Ne dėl ieškovų kaltės jiems nebuvo suteiktas finansavimas minėto nekilnojamojo turto pirkimui, apie ką ieškovai pardavėjams pranešė. Todėl buvo priversti atsisakyti minėtos sutarties, sutikdami sumokėti N. M. ir R. M. sutartyje nustatytą 30 000 Lt baudą. Tačiau šie likusių pinigų ieškovams negrąžino. 2012-05-31 N. M. ir R. M. nekilnojamąjį turtą pardavė kitam asmeniui, taip vienašališkai nutraukdami minėtą sutartį, todėl vadovaujantis sutarties 8.6 p. nuostatomis, N. M. ir R. M. ieškovams privalo grąžinti likusią 36 500 Lt sumą.
2012-10-29 teisme buvo priimtas patikslintas ieškinys atsakovėms N. M. ir K. M., kaip 2012-07-03 mirusio atsakovo R. M. teisių perėmėjoms, kuriame ieškovai nurodė, kad atsakovė N. M. 2012-09-19 grąžino dalį skolos, t. y. 20 000 Lt sumą, taip sumažindama reikalaujamą priteisti sumą.
Atsiliepimas
Atsakovės N. M. ir K. M. atsiliepimu į ieškinį (b.l.51-55, 112-116) nurodė, kad jos, kaip mirusio atsakovo R. M. teisių perėmėjos, su patikslintais ieškinio reikalavimais nesutinka. Tarp ieškovų ir N. M. bei R. M. 2011-11-24 sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovai jiems įsipareigojo sumokėti iki 2011-11-28 (imtinai) 31 000 Lt dydžio avansą į atsakovės sąskaitą, esančią Kredito unijoje „Vilniaus Taupomoji Kasa“, o visą turto kainą sumokėti ne vėliau kaip iki 2012-03-25 (imtinai) bei sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovai suprasdami, kad turto įsigijimui jie negalės pasinaudoti banko kredito lėšomis, pradėjo įkalbinėti N. M. ir R. M. iš esmės pakeisti preliminariosios sutarties sąlygas dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir po derybų, t. y. anksčiau laiko - 2011-12-28 tarp ieškovų ir N. M. ir R. M. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovai su N. M. ir R. M. privalėjo pilnai atsiskaityti iki 2012-02-29 (imtinai). Minėtos sutarties sudarymo dieną ieškovai žinojo apie tai, jog parduodamas nekilnojamasis turtas yra įkeistas Kredito unijai „Vilniaus Taupomoji Kasa“ ir kad N. M. bei R. M. paskolos sutartis dėl šio turto baigiasi 2012-03-25 (imtinai). N. M. ir R. M. laukė ir tikėjosi, kad ieškovai pilnai atsiskaitys. 2012-03-25 pasibaigus atsakovų paskolos sutarčiai su Kredito unija „Vilniaus Taupomoji Kasa“, ieškovams išsiuntė pretenziją dėl nevykdomų sutartinių įsipareigojimų, kurioje atsakovams priskaičiavo 12 033 Lt delspinigius. Pagal 2011-12-28 pirkimo - pardavimo sutarties 8.4 p. nuostatas šalys susitarė dėl 30 000 Lt baudos, jeigu pirkėjas įvykdo esminį šioje sutartyje nurodytą pažeidimą, tačiau šalys nebuvo susitarusios, kad ir kiti patirti atsakovų nuostoliai bus įskaičiuoti į šią baudos sumą. Minėtos sutarties 8.6 p. yra nustatyta sąlyga, jog pirkėjai privalo sumokėti 30 000 Lt baudą ir atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo. Atsakovai patyrė papildomai 36 313,74 Lt nuostolių dėl laiku negrąžintos Kredito unijai paskolos, kuriuos jiems derybų su Kredito unija metu pavyko sumažinti iki 16 500 Lt sumos. Taigi atsakovai šią sumą išskaičiavo kaip dalinį nuostolių padengimą, siekdami geranoriškai išspręsti kilusį ginčą, o 2012-09-19 atsakovė N. M. ieškovui R. D. grąžino 20 000 Lt sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-04-10 sprendimu (b.l. 105-155) ieškinį patenkino: priteisė solidariai iš atsakovių N. M. ir K. M. ieškovų R. D. ir R. D. naudai 16 500 Lt sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 36 500 Lt sumos, skaičiuojant nuo neatsiskaitymo termino iki bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-29) bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (16 500 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių N. M. ir K. M. ieškovų R. D. ir R. D. naudai 1095 Lt žyminį mokestį, 3179,88 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 464,10 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių N. M. ir K. M. 23,76 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas tarp šalių kilo dėl 2011-12-28 pirkimo - pardavimo sutarties 8.4. p. bei 8.6. p. nuostatų aiškinimo. Šios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos visos sutarties, kaip vientiso dokumento, kontekste, o ne vertinant jas atskirai, taip pat atsižvelgiant ir į sutarties neįvykdymo aplinkybes. Ieškovai dėjo visas pastangas įsigyti nekilnojamąjį turtą iš atsakovų, tačiau pilnai įvykdyti pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų negalėjo dėl objektyvių priežasčių, jiems nebuvo suteiktas finansavimas. Sutartis buvo nutraukta atsakovų reikalavimu dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsakovai šį nekilnojamąjį turtą 2012-05-31 pardavė kitam pirkėjui. Tokiu atveju kiekviena šalis privalėjo grąžinti kitai viską, ką ji buvo perdavusi vykdydama minėtą sutartį (CK 6.222 str. 1 d.). Tačiau šalys susitarė, jog nutraukus minėtą pirkimo - pardavimo sutartį dėl ieškovų padaryto esminio sutarties pažeidimo, ieškovai turi sumokėti atsakovams 30 000 Lt baudą, o atsakovai atleidžiami nuo pareigos įrodinėti patirtus nuostolius. Taip pat taikoma abipusė restitucija, t.y. atsakovams yra grąžinamas daiktas, o ieškovams yra gražinama sumokėta kainos dalis, iš jos išskaičiavus šalių sutartą baudą. Teismas padarė išvadą, jog toks susitarimas reiškia, kad šalių nustatyta 30 000 Lt bauda sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo atveju apima ir galimus atsakovų nuostolius. Taigi atsakovai, išskaičiavę iš ieškovų sumokėtos 66 500 Lt turto kainos dalies 30 000 Lt baudą, ieškovams privalėjo grąžinti likusią ieškovų sumokėtą turto kainos dalį - 36 500 Lt, o 2012-09-19 atsakovė N. M. ieškovams grąžino tik 20 000 Lt sumą. Todėl likusią 16 500 Lt sumą teismas iš atsakovių priteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovės N. M. ir K. M. 2013-05-13 apeliaciniu skundu (b.l. 158-161) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-04-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovių naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties 8.4 p. bei 8.6 p. ir padarė neteisingą išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl galutinės nuostolių sumos 30 000 Lt. Pagal tokį teismo aiškinimą atsakovai praranda teisę reikalauti didesnių nuostolių atlyginimo, kurie buvo patirti būtent dėl ieškovų kaltės ir jų nerūpestingo elgesio. Atsakovių teigimu, šalys sutarties 8.6 p. papildomai buvo susitarusios, kad vienašališkai nutraukdami sutartį šioje sutartyje nustatyta tvarka, pardavėjai turi teisę išskaičiuoti iš pirkėjui grąžinamos sumokėti kainos dalies 30 000 Lt kaip baudą už sutarties neįvykdymą ir nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo. Sutarties 8.6 p. įtvirtinta norma turi pirmenybę prieš normą, nurodytą sutarties 8.4 p., todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovai neturi teisės reikalauti nuostolių, kurią viršytų 30 000 Lt baudą, atlyginimo. Ieškovai neginčijo atsakovų pateiktų dokumentų, kuriais grindžiami nuostoliai, jų dydis, ir kurių teismas taip pat nepagrįstai neanalizavo.Ieškovai iš viso atsakovams buvo sumokėję 66 500 Lt, todėl įvertinus atsakovų patirtus 53 984,33 Lt nuostolius, kuriuos jie pagal sutarties 8.6 p. turi teisę išskaičiuoti, atsakovai turėtų sugrąžinti ieškovams tik 12 515,67 Lt, tačiau geranoriškai grąžino 20 000 Lt. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai neturi teisės reikalauti didesnės pinigų sumos, nei 30 000 Lt. Toks aiškinimas pažeidžia atsakovų teises, nes jie turėjo teisę skaičiuoti 30 000 Lt vien kaip baudą už sutarties neįvykdymą.Ieškovas R. D. gavo teisines paslaugas, kurios yra visiškai nesusijusios su šiuo ginču, todėl negalėjo būti priteistos išlaidos už jas. Jokių įrodymų, kad ieškovas būtų sumokėjęs savo atstovams jų pateiktose sąskaitose nurodytas pinigų sumas, nėra, todėl teismas negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų, kurios nėra patirtos.
Atsiliepimas
Ieškovai R. D. ir R. D. 2013-06-05 atsiliepimu (b.l.165-170) prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-04-10 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Ginčas vyksta dėl pirkimo-pardavimo sutarties 8.6 p. aiškinimo ir taikymo. Teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais dėl šalių teisės iš anksto susitarti dėl netesybų, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Sutartimi sulygtos netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais, bet negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Iš anksto nustatytais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, gali būti laikoma tik konkreti šalių sutarta suma, o ne nežinomo dydžio ir sudėties nuostoliai. Siekdamos, kad 53 984,33 Lt dydžio suma būtų priteista iš ieškovų kaip nuostoliai, atsakovės privalėjo įrodyti kiekvienos iš ją sudarančių sumos priežastinį ryšį su vienašališku sutarties nutraukimu ir ieškovų neteisėtais veiksmais. Atsakovių nurodomi nuostoliai, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti laikomi pagrįstais ir įrodytais. Pagal sutarties 8.6 p., 30 000 Lt suma apima tiek baudą, tiek nuostolių atlyginimą. Atsakovių atliktas išskaičiavimas turėtų būti vertinamas kaip draudžiamas įskaitymas. Ieškovams grąžintinos sumos išskaičiavimas iš atsakovių nuostolių vertintinas kaip savarankiškas atsakovių reikalavimas, kuris turėjo būti pareikštas priešieškiniu ir apmokėtas žyminiu mokesčiu.Ieškovai pateikė teismui prašymą ir įrodymus, kurie pagrindžia jų 3179,88 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas už prašyme nurodytas paslaugas. Ieškovų patirtos išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. CPK nenumato, kad išlaidos teisinei pagalbai privalo būti fiziškai apmokėtos pačios šalies, kuriai paslaugos yra teikiamos. Trišalis susitarimas dėl tarpusavio užskaitos teisės aktams neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, apylinkės teismas ginčą išnagrinėjo teisingai, materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, kurie nulemtų šio teismo sprendimo pakeitimą ar panaikinimą, nenustatyta, o apeliacinio skundo argumentai prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat nesudaro (CPK 320 str. 1 d.). Byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar pardavėjui tenka pareiga grąžinti pirkėjams sumokėtas pagal nekilnojamojo daikto pirkimo– pardavimo sutartį įmokas, kuomet tokia sutartis nutrauka pirkėjams nesumokėjus daikto kainos. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvada, kad joms tokia pareiga, išskaičiavus sutartyje nurodytą baudos sumą, atsiranda, savo skundą grindžia netinkamu pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, nustatančių netesybas, aiškinimu, netinkamu jų pateiktų į bylą įrodymų apie turėtus didesnius, nei 30 000 Lt bauda, nuostolius, vertinimu, netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teisėjų kolegija dėl tokių skundo argumentų ir pasisako.
Dėl sutarties aiškinimo ir netesybų paskirties
Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t.y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis ar prisiimdami vienas kito atžvilgiu atitinkamus įsipareigojimus, yra lygūs ir laisvi savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims įgyja įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) ir ją privalu vykdyti. Apeliantė N. M. ir R. M. (kurios procesinių teisių perėmėjos yra apeliantės) su ieškovais 2011-12-28 sudarė buto ir žemės sklypo dalies, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 6-15). Joje buvo sulygta dėl atsiskaitymo už turtą tvarkos bei terminų, dėl sutarties nutraukimo, pažeidus atsiskaitymo tvarką, kas šalių pripažįstama kaip esminis sutarties pažeidimas, dėl pirkėjų atsakomybės už sutarties pažeidimą formos ir daikto kainos įmokų grąžinimo. Iš viso vykdant susitarimą parduoti daiktus ieškovai (pirkėjai) yra sumokėję apeliantėms (pardavėjams) 66 500 Lt (sutarties 4.1.1. p. – 4.1.4. p., b.l. 10; mokėjimo dokumentai, b.l. 16-19). Šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta, ieškovams negalint atsiskaityti už įgytą turtą (b.l. 61), o šis turtas parduotas tretiesiems asmenims (b.l. 20-21). Ieškovams buvo grąžinta 20 000 Lt suma (b.l. 65, 100). Ginčas kilo dėl 16 500 Lt įmokų sumos grąžinimo, ieškovams neneigiant savo pareigos sumokėti 30 00 Lt baudą pagal sutarties 8.4. p ir 8.6. p. nuostatas.
Pasisakant dėl byloje ginčytinų sutarčių nuostatų (8.4. p ir 8.6. p.) aiškinimo tikrosios šalių valios bei ketinimų aspektais, kolegija atsižvelgia į sutarčių aiškinimo principus, nustatytus CK 6.193 str., į netesybų insitituto paskirtį, į įstatymuose nustatytą netesybų ir nuostolių santykį, į jų reikalavimo/mokėjimo reglamentavimą.
Netesybos yra iš anksto sutarti kreditoriaus nuostoliai, jos laikomos prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (CK 6.71 str., 6.73 str.) arba pagrindu taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.258 str.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos šios netesybos (bauda ar delspinigiai) ir kompensuoja. Taigi bylą nagrinėjęs teismas tinkamai konstatavo tokią faktinę aplinkybę, kad šalių sulygta 30 000 Lt bauda yra iš anksto aptarti apeliantų (pardavėjų) nuostoliai. Vertinti tokį susitarimą kaip baudonę sankciją tik už patį sutarties nutraukimo faktą, o iš esmės taip šį susitarimą savo procesiniuose dokumentuose interpretuoja apeliantai, nėra įstatyminių prielaidų. Priešingai, bendrosiose teisės normose (CK 6.71 str.–6.75 str.) nenustatyta baudinių netesybų. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t.y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 str. 1 d.). CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad netesybos (t.y. ir bauda) visada įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 str. 2 d).
Vadinasi, netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai patirtus dėl sutarties nevykdymo praradimus (nuostolius). Tačiau tokia išvada, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepaneigia nukentėjusiosios šalies teisės įrodinėti ir didesnius savo nuostolius, nei yra komepensuojami baudos sumokėjimu. Tą, beje, pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, sprendime pripažinęs, kad didesnių nei 30 00 Lt nuostolių atsakovės (apeliantės) neįrodė. Nagrinėjamos bylos situacijoje tai reiškia, kad apeliantėms teisė įrodinėti ir didesnius, kaip 30 000 Lt bauda, nuostolius, kuriuos jos galėjo patirti dėl ieškovų kaltės, jų neteisėtų veiksmų, priežastiniu ryšiu susijusių su patirtais nuostoliais, nebuvo suvaržyta. Tokia jų teisė buvo įtvirtinta ir sutarties 8.6 p. Kolegija sutinka su apeliantėmis, kad šis ginčijamas susitarimas negali būti aiškinamas tokiu būdu, kaip visų be išimties dėl sutarties nutraukimo apeliantėms atsiradusių (ar atsirasiančių) nuostolių įtraukimas į baudos sumą. Toks šios sąlygos aiškinimas nebūtų sąžiningas (CK 6.193 str. 1 d.) ir prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 str.), jis akivaizdžiai neatitiktų tiesiogiai iš įstatymo kildinamai sutarties nepažeidusios šalies teisei į didesnių nuostolių, nei kompensuoja netesybos, atlyginimą (CK 6.221 str. 2 d., 6.252 str. 2 d., 6.258 str. 5 d.). Kartu pažymėtina, kad tokiu aiškinimu attinkamos sumos priteismas ieškovams iš esmės ir nebuvo grindžiamas.
Dėl nuostolių įskaitymo į grąžintinas pagal resituticija sumas
Kai sutartis nutraukta, taikoma restitucija, t.y. šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, atitinkamai antroji šalis tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką iš pastarosios buvo gavusi (CK 6.222 str.). Ieškovai perduotą pagal pirkimo-pardavimo sutartį jiems turtą apeliantėms grąžino, šios, įgyvendindamos disponavimo teisę, turtą perleido kitų asmenų nuosavybėn (b.l.20-21). Tokiu atveju ir apeliantėms kyla pareiga grąžinti tai, ka ieškovai joms perdavė vykdydami sutartį, išskyrus iš anksto numatytų sutartinio dydžio nuostolių kompensavimą – baudą (8.4. p., 8.6. p.). Atsisakymą grąžinti likusią 16 500 Lt įmoką, išskaičiavus iš ieškovų sumokėtos 66 500 Lt sumos 30 000 Lt baudą bei 20 000 Lt jiems grąžintą šiam procesui prasidėjus sumą, apeliantės motyvuoja didesnių turėtų nuostolių aplinkybe. Tokia apeliančių procesinė pozicija nėra pagrįsta.
Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl sutarties pažeidimo, atlyginimą, bet didesnius už sutartinius nuostolius (šiuo atveju baudą) kreditorius turi įrodyti. Norint taikyti sutarties šalies atsakomybę kaip sąlygą negrąžinti jam pagal restituciją įmokų, traktuojant jas nuostolių atlyginimu, privalu nustatyti nuostolių, viršijančių sutartinius, dydį, neteisėtus ir kaltus antrosios sutarties šalies veiksmus, atsižvelgiant į buvusio sutarties pažeidimo aplinkybes, bei priežastinį ryšį, t.y. kurie kalti ir neteisėti veiksmai sąlygojo tokių nukentėjusios sutarties šalies nuostolių atsiradimą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantės pateikė dokumentus, įrodančius jų nuostolius, o ieškovai šių dokumentų neginčijo, teisiškai nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia ne kurie nors išdėstyti teiginiai, argumentai ar pateikti į bylą dokumentai, o šalių procesinių dokumentų – ieškinio arba priešieškinio – turinys. Tą lemia dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 str. Teismas sprendimą turi priimti tik dėl ieškinyje (arba, atitinkamai, priešieškinyje) pareikštų reikalavimų, peržengti ieškinio ribas įstatymas neleidžia, išskyrus tam tikras išimtis (CPK 265 str. 2 d.). Tačiau apeliantės, gindamosios nuo pareikšto ieškinio, priešpriešinių reikalavimų ieškovams nepareiškė ir neįrodinėjo visų privalomų jų civilinės atsakomybės sąlygų dėl įvardintų nuostolių atsiradimo. Be to, atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad tokių nuostolių dėl laiku negrąžintos Kredito unijai paskolos jos turėjusios 36 313,74 Lt, o apeliaciniame skunde jau teigiama apie patirtus 53 984,33 Lt dydžio nuostolius. Minėta, kad įstatymų nustatyta tvarka nepareiškus reikalavimų ir nesuteikus antrajai ginčo šaliai replikos (atsikirtimo) teisės (CPK 17 str.), vien teiginių nepakanka procesiniam sprendimui dėl nuostolių konstatavimo ar jų priteisimo priimti. Antra vertus, pačių apeliančių teiginiai dėl tokių nuostolių dydžio prieštaringi, o pateikiami apeliacinės instancijos teismui ir pažeidžiant CPK 306 str. 2 d., 312 str. nustatytus apribojimus. Kolegija jau nurodė, kad įrodnėjimo pareiga (CPK 12 str.) netaikytina tik sutartinių nuostolių atveju, t.y. dėl 30 000 Lt sumos.
Apeliacinis skundas taip pat yra grindžiamas argumentais, susijusiais su apeliančių teise pagal sutarties 8.6. p. atlikti vienašalį grąžintinų įmokų bei savo nuostolių įskaitymą. Atsisakymas grąžinti įmokas negali būti vertinimas kitaip, kaip atliktas įskaitymas, nors apeliantės to nenori pripažinti. Įskaitymo teisė gali būti realizuota tik aiškiai apibrėžtų netesybų (delspinigių ar baudos) atveju. Tokio veiksmo atlikimas yra sureguliuotas įstatymais. CK 6.130 str. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad įskaitymui atlikti turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-18/2010; 2010-01-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-9/2010; 2010-04-16. nutartis c.b. Nr. 3K-7-168/2010; 2011-11-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-457/2011). Nagrinėjamoje byloje įskaitymas negalimas, nes didesni, nei bauda nuostoliai neatitinka apibrėžtumo reikalavimo. Galiojančios, apibrėžtos reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą (priešpriešinio reikalavimo), ieškovams apskritai nesutinkant su tokių nuostolių kompensavimo pareiga, apeliantės nėra ir nebuvo įgijusios, taigi būtinos įskaitymui teisinės prielaidos nesusiklostė.
Kolegija pasisako ir dėl įskaitymo tvarkos. Sprendžiant dėl apeliančių teisės atsisakyti pagal restituciją grąžinti ieškovų sumokėtas įmokas dėl jų įskaitymo į nuostolius, svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis.Nėra pagrindo sutikti su apeliančių pozicija, kad 8.6. p. yra kartu ir šalių susitarimas dėl bet kokių nuostolių įskaitymo, o kitokio dvišalio susitarimo dėl konkrečių nuostolių įskaitymo nėra. Bendroji vienašalio įskaitymo atlikimo tvarka nustatyta CK 6.131 str. Pagal šią normą įskaitymui keliami tam tikri formos reikalavimai. Ir nors joje nenurodyti visi pareiškimo ar pranešimo kitai šaliai būdai ar formos bei detali tokio pranešimo tvarka, apsiribojant principinių įskaitymo nuostatų įvardijimu, jų esmė yra ta, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Teismas, svarstydamas, ar šie reikalavimai įvykdyti, turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir ar ji apie tai kitą šalį informavo. Tokia teismų praktika formuojama ir kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-479/2010). Tai reiškia, kad nors įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir kaip turi būti išreikšta šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia, bet kuriuo atveju apie vienašalį įskaitymą būtina pranešti. Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Kilus ginčui, ar buvo atliktas įskaitymo sandoris, įrodinėjimo pareiga tenka įskaitymą atlikusiai šaliai (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamoje byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio apeliančių pareikštą valią atlikti grąžintinų ieškovams sumų įskaitymą už konkretaus dydžio nuostolius. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti, kad apeliančių atsisakymas grąžinti ieškovams sumokėtas pagal sutartį įmokas gali būti pateisinamas vien atlikto įskaitymo faktu, ir tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta.
Tai konstatavusi, teisėjų kolegija kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuostolių buvimu ir jų dydžiu, plačiau nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, kadangi šie argumentai, nepripažįstant deklaruojamo įskaitymo teisėtu, tampa teisiškai neaktualūs.
Dėl atstovavimo išlaidų ieškovams kompensavimo
Ieškovus pirmosios instancijos teisme atstovavo adv. J. S. (advokatų profesinė bendrija „TRINITI LT“) pagal 2012-06-18 sudarytą atstovavimo sutartį (b.l.5). Teismas priteisė abiems ieškovams lygiomis dalimis 3179,88 Lt už teisines paslaugas pagal advokatų bendrijos 2012-07-27 ir 2012-12-28 išrašytas PVM sąskaitas–faktūras (b.l.145-146) bei 2012-12-31 trišalį susitarimą dėl tarpusavio užskaitos (b.l. 147). Apeliaciniu skundu nesutinkama su šių išlaidų priteisimu, todėl kolegija pasisako ir dėl tokių skundo argumentų.
Apeliantės, pažymėtina, tokių išlaidų nepagrįstumo klausimą kėlusios ir pirmosios instacijos teisme (b.l. 149), atkreipia dėmesį į teisinių paslaugų teikimo laikotarpį bei duomenų, kad visos šios išlaidos buvo apmokėtos, nebuvimą. Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant konkrečią bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tačiau tokių išlaidų buvimo bei jų apmokėjimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės faktą privaloma pagrįsti ir įrodyti. Prašyme dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteismo ieškovams detalus jų apskaičiavimas nenurodomas, aspsiribojant bendromis nuorodomis kiek pagal Rekomendacijas galima priteisti už vieną ar kitą advokato atliktą veiksmą ir prašant bendros 3179,88 Lt sumos priteisimo (b.l. 143-144). Toks apskaičiavimas bei išlaidų pagrindimas šiuo atveju pripažintinas nepakankamu, kadangi prie prašymo pridėti įrodymai neleidžia spręsti apie visų be išimties išlaidų sąsajas su konkrečia nagrinėjama byla bei apie visų jų tinkamą apmokėjimą.
Antai 2012-07-27 PVM sąskaitoje–faktūroje nurodoma, kad paslaugos teiktos 2011-11-25 - 2012-07-20 laiktorapiu (pagal pridedamą aktą), tačiau į bylą toks aktas su paslaugų apibūdinimu (jų detalizavimu) nepateiktas. Be to, atstovavimo ieškovų interesams šioje byloje sutartis su advokate sudaryta tik 2012-06-18, pradinis ieškinys teismui pateiktas 2012-06-28. Taigi nesant jokių kitų patikimų duomenų (pavyzdžiui, paminėto priedo prie PVM sąskaitos), kad bent dalis šia sąskaita prašomų apmokėti paslaugų yra susijusios su ieškovų atstovavimu nagrinėjamos bylos procese, šis dokumentas nevertintinas kaip bylinėjimosi išlaidų faktą ar dydį byloje pagrindžiantis įrodymas. Todėl 1948,10 Lt išlaidas ieškovams bylą nagrinėjęs teismas priteisė nepagrįstai.
Antroji, 2012-12-28 išrašyta sąskaita 1231,78 Lt sumai, yra už 2012-09-01 - 2012-12-21 teiktas paslaugas, kurios taip pat turėtų būti apibūdintos, kaip teigiama, priede prie sąskaitos – akte. Nors ir šis aktas nebuvo į bylą pateiktas, pagal tikimybių pusiausvyros principą šiuo laikotarpiu teiktos atstovavimo palsaugos tikėtinai gali būti susijusios su šios bylos procesu, taigi jų kompensavimo galimybę ieškovui R. D. (o ne abiems ieškovams, kaip nurodyta teismo sprendime), teisėjų kolegija įvertina. Šios sąskaitos faktinis apmokėjimas nebuvo vykdomas, tačiau pagal trišalį susitarimą R. D. įsiskolininmas 2276,97 Lt sumai advokatų profesinei bendrijai „TRINITI LT“ padengtas užskaičius visų tokiame susitarime dalyvavusių asmenų tarpsusavio įsiskolinimus vienas kitam. Šio akto turinio aspektu kolegija taip pat sutinka su apeliančių teiginiais, kad 3179,88 Lt išlaidos už teisines paslaugas ieškovams buvo priteistos net nesant visos šios sumos apmokėjimo dokumentų, kadangi įskaityta tik 2276,97 Lt suma. Tačiau kolegija priima šį dokumentą apie įskaitymą kaip tinkamą advokato paslaugų apmokėjimo įrodymą pagal 2012-12-28 išrašytą sąskaitą 1231,78 Lt sumai (b.l. 146) (CPK 98 str.). Tokiu atveju ši skundžiama teismo sprendimo dalis patikslintina, sumažinant priteistų iš apeliančių lygiomis dalimis atstovavimo išlaidų sumą nuo 3179,88 Lt iki 1231,78 Lt, jas priteisiant mokėtojui R. D. (CPK 93 str. 1 d.)
Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims apeliacinis skundas nepaduotas, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklių, spręsdamas dėl ginčo dalyko (restitucijos nutraukus sutartį taikymo) nepažeidė, savo išvadas pakankamai argumentavo ir motyvavo (CPK 185 str.). Nors teismas suklydo dėl bylinėjimosi išlaidų - advokato paslaugų – dydžio ir kompensavimo, tai nesusiję su paties ginčo teisingu išsprendimu, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, patikslinant tik jo rezoliucinę dalį dėl teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovas R. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus dėl 1815 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 181-182). Nors prašyme teigiama, kad tokio dydžio išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nurodytų maksimalių atstovavimo išlaidų dydžių, kolegija su tuo nesutinka. Viena vertus, pagal šiame norminiame akte nustatytus kriterijus bei koeficientus, maksimali galima priteisti suma už atsliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1500 Lt (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p.). Kita vertus, atsiliepimo šioje konkrečioje byloje surašymas nesuponuoja būtent maksimalių išlaidų kompensavimo ieškovui, kadangi nei bylos ar jos aplinkybių išimtiniu sudėtingumu, nei specialių žinių reikalingumu, nei sprendžiamų teisinių klausimų naujumu, nei pačios bylos ar atsiliepimo apimtimi ir itin išsamiu argumentavimu nagrinėta byla nepasižymi. Be to, ta pati advokatė dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi papildomo laiko susipažinti su jos medžiaga ir šalių argumentacija nereikėjo (Rekomendacijų 2 p.). Remiantis nurodytu, ieškovui priteistina lygiomis dalimis iš abiejų apeliančių 1000 Lt už advokato paslaugas (CPK 98 str.).
Pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra mažesnės, nei 10 Lt (b.l. 176), todėl jų priteisimo klausimas, sutinkamai su CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, nekyla.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, sumažinant ieškovams R. D. ir R. D. priteistą iš atsakovų N. M. ir K. M. 3179,88 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 1231,78 Lt, jas priteisiant tik R. D..
Priteisti N. M. ir K. M. lygiomis dalimis 1231,78 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti R. D. naudai.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti N. M. ir K. M. lygiomis dalimis 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti R. D. naudai.