Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Morita“ atstovei advokatei Evelinai Liutkutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Morita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Teisme gauti ieškovės prieštaravimai dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuose ieškovė prašo netenkinti atsakovės prašymo. Ieškovės nuomone, atsakovės pateikti išrašai iš rangos sutarčių nepatvirtina, jog minėtos sutartys nėra pasibaigusios ir iš jų atsakovė dar ketina gauti įplaukų. Ieškovė nurodė, kad išraše iš 2021 m. rugsėjo 30 d. rangos sutarties su VšĮ Klaipėdos jūrininkų lignine nurodyta, jog darbų atlikimo terminas – 18 mėnesių nuo darbų pradžios, tačiau iš pateikto dokumento neaišku, kada darbai buvo atlikti, kada planuojama darbų pabaiga ir kada numatytas atsiskaitymas už darbus. Išraše iš 2021 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties su Palangos miesto savivaldybės administracija nurodyta, kad darbų atlikimo terminas – 10 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo, o sutarties terminas – 11 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo. Ieškovės teigimu, laikant, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento (2021 m. lapkričio 19 d.) šiuo metu yra pasibaigęs tiek darbų atlikimo terminas, tiek pačios sutarties galiojimo terminas (baigėsi 2022 m. spalio 19 d.). Todėl jei kokie nors mokėjimai turėjo būti atlikti pagal rangos sutartį su Palangos miesto savivaldybės administracija, tai jie jau turėjo būti gauti. Jokių duomenų, kad iš šios pasibaigusios sutarties vykdymo atsakovė ateityje gaus kokių nors pajamų į bylą pateikta nėra.

8. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad pagal 2022 m. lapkričio 15 d. rangos sutartį su Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir 2022 m. gruodžio 16 d. rangos sutartį su BĮ Paberžės socialiniais globos namais gaus pajamas sprendimo vykdymo išdėstymo laikotarpiu. Ieškovės teigimu, pagal pateiktą išrašą iš 2022 m. lapkričio 15 d. rangos sutarties su Vilniaus rajono savivaldybės administracija darbų atlikimo terminas yra 10 mėnesių nuo darbų pradžios, su galimybe pratęsti šį terminą iki 2 mėn. Taigi, nors nėra pateikta jokių duomenų apie darbų pradžios momentą, darbų atlikimo terminas anksčiausiai gali sueiti 2023 m. rugsėjo 15 d. (jei bus pratęstas terminas – 2023 m. lapkričio 15 d.).Tikėtina, kad už darbus bus atsiskaityta tik juos atlikus. Jokių duomenų, kad užsakovas pagal šią sutartį ketina atlikti kokius nors tarpinius mokėjimus, nėra. Todėl jeigu bus atliekami kokie nors mokėjimai pagal šią sutartį, jie bus atliekami anksčiausiai 2023 m. rugsėjo mėn., tuo tarpu atsakovė sprendimo vykdymą prašo išdėstyti terminu nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Todėl iš minėtos rangos sutarties pajamos (jei tokios būtų) bus gautos jau po sprendimo vykdymo išdėstymo termino pabaigos, todėl šios sutarties su Vilniaus rajono savivaldybės administracija sudarymas nepatvirtina atsakovės gebėjimo, išdėsčius sprendimą, jį įvykdyti tinkamai. Ieškovės nuomone, tas pats pasisakytina ir dėl 2022 m. gruodžio 16 d. rangos sutarties su BĮ Paberžės socialiniais globos namais, kurios darbų atlikimo terminas yra 16 mėnesių nuo darbų pradžios su galimybe pratęsti šį terminą iki 2 mėn. Nors nėra pateikta jokių duomenų apie darbų pradžios momentą, darbų atlikimo terminas anksčiausiai gali sueiti 2024 m. balandžio 16 d., o jei bus pratęstas – 2024 m. birželio 16 d. Jokių duomenų, kad užsakovas pagal šią sutartį ketina atlikti kokius nors tarpinius mokėjimus, nėra. Taigi, jei bus atliekami kokie nors mokėjimai pagal šią rangos sutartį, jie bus atliekami tik 2024 m. Todėl sutarties su BĮ Paberžės socialiniais globos namais vykdymas neturės jokios įtakos atsakovės gebėjimui įvykdyti teismo sprendimą ir padengti įsiskolinimą.

11. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė priteisti ieškinyje nurodytas sumas ir netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, remdamasi ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Ieškovės atstovė nurodė, kad sprendimo vykdymo išdėstymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Atsakovė turi įrodyti, kad sugebės grąžinti skolą, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, nei kiek pinigų gaus iš vykdomų sutarčių, nei kada juos gaus, kokiu būdu bus atsiskaitoma su kreditoriais. Atsakovė pateikė tik sutarčių išrašus, iš kurių nėra aišku, kada bus pradėti vykdyti darbai, kaip bus vykdomi atsiskaitymai. Atsakovė elgiasi nesąžiningai – nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, taikos sutarčių. Atsakovės prašymu buvo sudarytas skolos mokėjimo grafikas, tačiau atsakovė neatliko nė vieno mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13. Byloje nustatyta, kad ieškovę UAB „Morita“ ir atsakovė UAB „Losrita“ 2022 m. vasario 9 d. sudarė Rangos sutartį Nr. OB-22-03, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės projektinę dokumentaciją pagaminti, pristatyti ir sumontuoti gaminius, aprašytus sutarties priede Nr. 1, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovė įsipareigojo nustatytu laiku priimti gaminius ir sutartyje nustatyta tvarka laiku už juos atsiskaityti. Sutarties pagrindu ieškovė atliko sulygtus darbus (pristatė duris langus ir juos sumontavo) ir 2022 m. birželio 21 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. MOR030005657 už 35 355 Eur (be PVM) sumą, kurios apmokėjimo terminas iki 2022 m. liepos 21 d. Be to, ieškovė atsakovei už papildomai užsakytas prekes 2022 m. rugsėjo 7 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MOR030005784 už 24,10 Eur (su PVM) sumą, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2022 m. spalio 7 d. Atsakovė jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo iš dalies ir liko skolinga 5 893,96 Eur. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

14. Sutarties 5.1 punkte šalys sulygo dėl 0,02 procento dydžio delspinigių mokėjimo nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną vėluojamą atsiskaityti dieną. Remdamasi minėta sutartine nuostata ieškovė apskaičiavo atsakovei sutartines netesybas ir prašo iš atsakovės priteisti 146,97 Eur delspinigius. Dėl delspinigių skaičiavimo ir dydžio tarp šalių ginčo taip pat nėra.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

16. Nagrinėjamu atveju atsakovė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar apimties byloje nepareiškė, su jai pareikštais reikalavimais sutiko, pripažindama ieškinį, todėl ieškovės reikalavimai dėl skolos ir sutartinių netesybų priteisimo tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

17. Pažymėtina, kad atsakovė pripažįsta ir reikalavimą dėl 8 proc. procesinių palūkanų pritesimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, kurių dydis nustatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (6 040,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

18. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal minėtas CPK nuostatas, atlygintinos tik tos išlaidos už advokato teisines paslaugas, kurios suėjusios su konkrečia teisme nagrinėjama byla ir joje keliamais reikalavimais. Pažymėtina, kad teismas priteisia tik būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo patyrusi 136 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti ir 875 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas atkreipia dėmesį, kad 75 Eur išlaidos už atsakymo dėl darbų defektų parengimą nėra susijusios su procesinių dokumentų rengimu. Tokios išlaidos, nors ir patirtos teikiant teisinę pagalbą ginče su atsakove, yra nesusijusios su bylos nagrinėjimu ir nelaikytinos būtinomis šioje byloje, todėl negali būti priteisiamos. Likusios sumos už advokato teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl priteistinos. Taigi ieškovei iš atsakovės iš viso priteistinas 936 Eur (136 Eur + 800 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

20. Byloje patirta 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).

21. Sutikdama su ieškiniu atsakovė pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, prašydama priteistinų sumų mokėjimą išdėstyti dalimis, atliekant kasmėnesinius mokėjimus nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

22. Teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, turi situaciją vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

23. Teismų praktikoje teismo teisė išdėstyti teismo sprendimą vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

24. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

25. Susipažinęs su atsakovės pateiktas rašytiniais įrodymais, teismas sutinka, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga ir atsakovė šiuo metu yra finansiškai nepajėgi iš karto atsiskaityti su ieškove, tačiau vien tokių aplinkybių nustatymas savaime nėra pakankamas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti įvertinta tai, ar per terminą, kuriam prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą, skolininkas realiai įgis galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir ar teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymas nepažeis kitos šalies (išieškotojo) interesų bei pagrindinių civilinės teisės principų.

26. Atsakovė pabrėžė, kad yra sudariusi keturias rangos sutartis, pagal kurias gaunamas lėšas skirs atsiskaityti su ieškove. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė į bylą nepateikė duomenų nei apie realų darbų vykdymą, nei apie darbų pridavimą ir pastoviai gaunamas lėšas už jau atliktus darbus. Pažymėtina, kad būtent atsakovė turi įrodyti sąlygas, kurioms esant teismo sprendimo vykdymas gali būti atidėtas. Pasiūlymas nuvažiuoti ir įsitikinti, kad darbai yra vykdomi, nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, nes įrodymai turi būti teikiami į bylą. Taigi šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad darbai pagal jos nurodytas sutartis yra aktuojami kas mėnesį ir už juos atsakovė gauna lėšas.

27. Be to, pati atsakovė pripažino, kad visos gaunamos sumos yra nurašomos antstolio ir jai nebelieka pinigų likusioms skoloms sumokėti. Į bylą pateiktas 2022 m. lapkričio 30 d. skolų tiekėjams aktas patvirtina, kad ieškovės skolos sudaro 1 210 329,73 Eur, todėl nėra aišku, kuo remdamasi atsakovė teigia, kad galimai gaunamų ar gautinų sumų pakaks ieškovės skolai padengti. Kadangi byloje nėra duomenų apie realų darbų vykdymą, pajamų pagal rangos sutartis gavimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė įrodė, jog šių sutarčių pagrindu ji gaus lėšas, kurias galės skirti teismo sprendimo dėl skolos ieškovei priteisimo įvykdymui.

28. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog atsakovės atžvilgiu vien 2023 metais inicijuota virš 20 bylų, be to, atsakovė nevykdo net dalies teismo patvirtintų atsakovės su kitais kreditoriais pasirašytų taikos sutarčių. Pažymėtina, kad atsakovės skola ieškovei, palyginus su kitais atsakovės kreditoriais, nėra labai didelė, tačiau atsakovė nesugebėjo atlikti mokėjimų net ir pagal ieškovės iki kreipimosi į teismą sudarytą grafiką, kuriame pirmoji įmoka sudarė 1 000 Eur. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas šiuo atveju neužtikrintų tinkamo sprendimo įvykdymo ateityje.

29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog nėra įstatyme nustatytų pagrindų išdėstyti sprendimo vykdymą, todėl atsakovė prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Morita“ (j. a. k. 151204721) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ (j. a. k. 303255361) 5 893,96 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 96 ct) skolą, 146,97 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 97 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 040,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 936 Eur (devynių šimtų trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ (j. a. k. 303255361) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.