Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-08-27 · Administracinė byla Nr. eI2-6085-422/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-08-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-01-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-27
Bylos Nr.
eI2-6085-422/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00107-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Sienos grupės
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6085-422/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00107-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 27.4; 41; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Sienos grupės skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga Sienos grupė (toliau – VšĮ Sienos grupė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydama panaikinti:

1) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) 2023 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 21-14-2638 (toliau – ir skundžiamas raštas Nr. 21-14-2638), įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti 2023 m. spalio 24 d. prašymą;

2) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2023 m. gruodžio 12 d. (teismo pastaba – skunde nurodoma 2023 m. gruodžio 7 d. laikytina rašymo apsirikimo klaida) raštą Nr. 21-14-2663 (toliau – ir skundžiamas raštas Nr. 21-14-2663), įpareigoti atsakovę patikslinti internetinėje svetainėje skelbiamus duomenis, nurodant per parą pasieniečių atliktų apgręžimų (neįleidimų) skaičių vietoj neįleistų asmenų skaičiaus;

3) įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą oficialiai paskelbti Teisės aktų registre Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) aktualią redakciją;

Žemesnės instancijos teismas

4) įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą oficialiai paskelbti Teisės aktų registre Tarnybos vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 ,,Dėl užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas).

Šalies argumentai

Skunde nurodė, jog VšĮ Sienos grupė 2023 m. spalio 24 d. ir 2023 m. spalio 27 d. pateikė Tarnybai dvi užklausas dėl informacijos pateikimo ir informacijos patikslinimo. Pagal užklausas buvo priimti skundžiami sprendimai, kurie yra nepagrįsti, atsakovė netinkamai išnagrinėjo prašymus, nesuteikdama prašomos informacijos.

Paaiškino, jog pareiškėja 2023 m. spalio 24 d. raštu atsakovės prašė nurodyti prieigą internete (teisės aktų registre) prie Aprašo (arba, jei šiuo metu priimta kita aktuali redakcija, prašė nurodyti galiojantį teisės aktą ir prieigą internete) ir Taisyklių.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog Teisės aktų registras skirtas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų Teisės aktų registro objektų registravimui, skelbimui, apskaitai, sisteminimui ir informacijos teikimui. Minėto įstatymo straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad Teisės aktų registro objektai yra ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai. Pareiškėjos teigimu, pagal šiuo metu galiojančią tvarką atitinkamų administravimo subjektų norminiai teisės aktai privalo būti paskelbti Teisės aktų registre, nes taip yra įgyvendinamas konstitucinis reikalavimas dėl teisės aktų viešinimo ir užtikrinamas teisinės valstybės principas.

Nurodė, jog atsakovė skundžiamu raštu Nr. 21-14-2638 informavo pareiškėją, kad Tarnybos interneto tinklalapyje paskelbtas tarnybos vado 2018 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. 4-143 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Tačiau nei Taisyklės, nei Aprašas nebuvo paskelbti Teisės aktų registre.

Pažymėjo, jog Taisyklių 17 punkte numatyta, kad užsieniečiui atvykus į centrą atliekama jo medicininė apžiūra, socialinė apklausa ir jam teikiama pirminė individuali psichologinė konsultacija. Priėmimo bei tolesnio bendravimo su užsieniečiu metu per jo buvimo centre laikotarpį siekiama nustatyti, ar asmuo priklauso pažeidžiamų asmenų grupei. Darbas su pažeidžiamais asmenimis atliekamas vadovaujantis Aprašu.

Pareiškėjos teigimu, užsieniečių, kuriems tiesiogiai yra taikomos Taisyklės, jų atitinkami punktai dėl specialiųjų poreikių identifikavimo susideda iš kelių dalių, todėl jų turinio aiškumas ir taikymo apimtis negali būti atskleista, neskelbiant Aprašu numatytos specialiųjų poreikių identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos užsieniečiams teikimo Užsieniečių registracijos centre tvarkos.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje suformuotas požiūris, kad net jei teisės aktas yra paskelbtas internete ir yra de facto (nepaisant oficialaus įteisinimo) galimybė susipažinti su teisės aktu, tai neprilygsta teisės akto paskelbimui pagal jo priėmimo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti.

Pareiškėjos teigimu, Taisyklės yra norminis administracinis aktas, jos sukuria bendro pobūdžio elgesio taisykles ir yra skirtos individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Dėl to Taisyklėms taikomas reikalavimas jas paskelbti viešai Teisės aktų registre, kuris kyla iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje ir detalizuotas Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurio nuostatas Tarnybos priimami norminiai aktai privalo būti registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Todėl atsakovė įpareigotina paskelbti Taisykles ne tik internetinėje svetainėje, bet ir Teisės aktų registre.

Pareiškėjos nuomone, atsakovė nepagrįstai skundžiamu raštu Nr. 21-14-2638 atsisakė pateikti Aprašą, nurodydama, jog Aprašas skirtas tik tarnybiniam naudojimui.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad nėra pagrindo Aprašui taikyti valstybės ir tarnybos paslapčių nuostatų. Įslaptinta informacija privalo turėti specialią slaptumo žymą. Pažymėjo, jog minėtas teisės aktas viešai cituojamas 2022 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nepriklausomos apžvalgos ataskaitoje „Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių asmenų lygių galimybių užtikrinimas sulaikymo vietose“, taip pat detaliai analizuojamas 2022 m. gruodžio 30 d. Mykolo Romerio universiteto tyrėjų parengtame prieglobsčio sistemos vertinime, kuris yra viešai paskelbtas universiteto tinklalapyje, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl slaptumo žymos suteikimo. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Tarnybos paslapčių įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad informacijai suteikiamos apsaugos lygis turi būti proporcingas žalos, kuri atsirastų tokią informaciją neteisėtai atskleidus, dydžiui. Pagal bendrą principą teisė negali būti nevieša. Todėl atsakovė įpareigotina Aprašą paskelbti Teisės aktų registre.

Pažymėjo, jog VšĮ Įstatuose nurodyta, kad organizacijos veiklos tikslas – žmogaus ir pilietinių teisių apsauga, pažeidžiamų socialinių grupių integracija. Pareiškėja yra nevyriausybinė organizacija, teikianti humanitarinę ir teisinę pagalbą užsieniečiams, taip pat vykdanti migracijos politikos stebėseną. Pareiškėja gina viešąjį interesą. Jos aktyvią veiklą patvirtina viešai prieinama informacija. Pareiškėja turi teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų. Informacijos laisvė įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme ir tarptautinėse sutartyse.

Pareiškėja 2023 m. spalio 27 d. raštu kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti informaciją apie viešai atsakovės paskelbtą straipsnį „Pasieniečiai kvietė greitąją Baltarusijos pareigūnų brutalumą patyrusiems migrantams“, kuriame nurodomos asmenų pilietybės ir akcentuojama, kad 12 Baltarusijoje patyrusių smurtą užsieniečių Lietuvos pareigūnų grąžinti į Baltarusiją, kur jiems galėjo grėsti pavojus sveikatai ir gyvybei: „Atėjūnai pirmadienį buvo apgręžti į Baltarusiją“. Tarp pareiškėjos rašte minimų klausimų – prašymas įvardyti likusių asmenų grupėje pilietybes, nurodyti, kokia kalba pareigūnai bendravo su užsieniečiais, kiek asmenų grupėje patyrė smurtą Baltarusijoje, ar dėl užsieniečių patirtų sužalojimų pradėti ikiteisminiai tyrimai ir kt.

Tvirtino, jog atsakovė skundžiamu raštu Nr. 21-14-2663 išdėstė bendras Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – ir VSJAĮ) nuostatas, kuriomis vadovaujantis tvarkomi asmens duomenys, tačiau nenurodė, kurios teisės akto nuostatos tiesiogiai taikytinos pareiškėjos prašyme nurodytiems duomenims, kuriuos atsakovė atsisakė pateikti, t. y. atsakymo nepagrindė teisės aktų nuostatomis, apsiribojo tik bendro pobūdžio teisės akto nuostatų pateikimu, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) principus, nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suformuota praktika dėl nevyriausybinių organizacijų „laisvės gauti informaciją“ iš institucijų.

Pareiškėjos teigimu, skundžiamas raštas Nr. 21-14-2663 nepagrįstai riboja jos, kaip nevyriausybinės organizacijos, ginančios viešąjį interesą, teisę į informaciją.

Pažymėjo, jog atsisakymas teikti informaciją pareiškėjai yra nuosekli atsakovės praktika. Atsakovė ne kartą yra pateikusi beveik identiškus atsakymus dėl statistinių duomenų teikimo, kuriuose nurodo pareiškėjai kreiptis į Valstybinę duomenų agentūrą, taip pažeisdama VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintą vieno langelio principą.

Nurodė, jog pareiškėja 2023 m. spalio 24 d. raštu kreipdamasi į atsakovę prašė nurodyti, ar VSAT internetinės svetainės naujienų skiltyje „Neįleistų neteisėtų migrantų statistika“ nurodoma kasdien atnaujinama informacija apima ir asmenų, kurie nebuvo įleisti į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, skaičių, ar tik apgręžimų (atvejų, kai užsieniečiai nebuvo įleisti į šalies teritoriją) skaičių. Jei tik apgręžimų, pareiškėja prašė atsakovės atitinkamai patikslinti informaciją internetinėje svetainėje. Atsakovė atsakė, kad internetinėje svetainėje skelbia bendrą apgręžimų skaičių, t. y. į statistiką patenka ir asmenys, kurie apgręžiami keletą kartų. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad, organizacijos turimais duomenimis, vienas ir tas pats asmuo gali būti apgręžtas keletą kartų per parą, todėl ypač svarbu, kad viešojo administravimo subjekto – VSAT – teikiama neįleistų į Lietuvos Respubliką užsieniečių statistika atitiktų VAĮ 3 straipsnio 9 ir 11 punktuose įtvirtintus objektyvumo ir skaidrumo principus ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – TGIDPNĮ) 6 straipsnyje nurodytus 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytus duomenų tikslumo ir duomenų objektyvumo principus.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė nevykdė pareigos nešališkai ir objektyviai įvykdyti administracinę procedūrą, pažeidė VAĮ 3 straipsniu įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir skaidrumo principus. Iš VSAT interneto tinklalapyje teikiamos kasdienės informacijos apie neįleistų migrantų skaičių neaišku, ar į statistiką patenka asmenys, kurie kelis kartus buvo apgręžti, todėl VSAT vykdoma informacijos sklaida neatitinka objektyvumo ir skaidrumo principams nustatytų kriterijų. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog 2023 m. lapkričio 30 d. VSAT buvo gautas pareiškėjos 2023 m. spalio 27 d. prašymas pateikti informaciją (reg. Nr. 21-15-7045). Prašyme nurodoma, jog VšĮ Sienos grupė, reaguodama į Tarnybos interneto svetainėje 2023 m. spalio 24 d. paskelbtą straipsnį „Pasieniečiai kvietė greitąją pagalbą Baltarusijos pareigūnų brutalumą patyrusiems migrantams“, TGIDPNĮ 4 straipsnio 1 dalies pagrindu prašė suteikti informaciją apie konkrečius asmenis, jų asmens duomenis, įskaitant specialiųjų kategorijų asmens duomenis, Tarnybos pareigūnų veiksmus dėl sulaikytų užsieniečių bei dėl smurto prieš užsieniečius VSAT pareigūnų atliktas procesines priemones asmenų (ar pareigūnų), esančių Baltarusijos Respublikoje.

Išnagrinėjusi pateiktą prašymą, 2023 m. gruodžio 12 d. VSAT pateikė pareiškėjai atsakymą Nr. 21-14-2663 „Dėl informacijos pateikimo“. Atsakyme nurodyta, jog VšĮ Sienos grupė pageidauja gauti duomenis, kurie nėra susiję nei su Tarnybos atliekamomis administracinėmis procedūromis, nei su administracinėmis paslaugomis, kurias teikia Tarnyba vadovaudamasi VAĮ nuostatomis. Prašymas pateikti duomenis tiesiogiai susijęs su Tarnybos vykdomomis funkcijomis, duotuoju atveju prašoma duomenų, kurie gauti vykdant Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme įtvirtintas funkcijas ir kurie susiję ne su viešąja veikla bei valstybės sienos apsaugos užtikrinimu ir tarnybinės veiklos organizavimu. Atsakyme, vadovaujantis minėto įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio duomenų tvarkymą VSAT, nuostatomis, detaliai paaiškinta, kokiais įstatyme nustatytais atvejais VSAT taiko duomenų teikimo ribojimą, ir nurodoma, kad visa informacija, kuri galėjo būti teikiama, tenkinant visuomenės interesą, skelbiama viešai. Kita informacija yra VSAT tarnybinė informacija, kuriai taikomas konfidencialumo principas. Atsakyme taip pat išsamiai paaiškinta, kokius veiksmus VSAT pareigūnai atlieka spręsdami neteisėtų migrantų apgręžimo klausimą, akcentuojant pažeidžiamumo ir specialiųjų poreikių identifikavimo aspektus.

Nurodė, jog 2023 m. lapkričio 30 d. VSAT gautas ir registruotas pareiškėjos 2023 m. spalio 24 d. prašymas pateikti ir patikslinti informaciją (reg. Nr. 21-15-7047). Išnagrinėjusi pateiktą prašymą, 2023 m. gruodžio 7 d. VSAT pateikė VšĮ Sienos grupei atsakymą Nr. 21-14-2638 „Dėl informacijos pateikimo ir patikslinimo“, kuriame nurodė, kad VSAT interneto tinklalapyje nuolat informuoja visuomenę apie neįleistų neteisėtų migrantų skaičių, tačiau neatmetama galimybė, kad į tą skaičių patenka ir užsieniečiai, kurie pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo apgręžti. Rašte pažymima, kad užsieniečių asmens duomenys nekaupiami, informacija nerenkama ir kad vien dėl fakto, jog pareiškėjai iš VSAT interneto tinklalapyje teikiamos kasdienės informacijos apie neįleistų migrantų skaičių neaišku, ar į statistiką patenka asmenys, kurie kelis kartus buvo apgręžti, negalima teigti, kad Tarnybos vykdoma informacijos sklaida neatitinka objektyvumo ir skaidrumo principams nustatytų kriterijų.

Atsakovės nuomone, skundžiami raštai yra išsamūs, motyvuoti, pagrįsti teisės aktais. Jais buvo pareiškėjai suteikta informacija pagal teisės aktų reikalavimus ir VSAT įgalinimų ribas.

Tvirtino, jog Taisyklės skirtos organizaciniais ir struktūriniais ryšiais susijusiems asmenims, nukreiptos į vidinį viešojo administravimo subjekto (VSAT) struktūrinio padalinio (Užsieniečių registracijos centro) veiklos organizavimą, skirtos reglamentuoti tvarką ir drausmę padalinio viduje, neturi visuotinio privalomumo požymio, todėl nelaikytinos norminiu teisės aktu, tuo pačiu – Teisės aktų registro objektu, todėl VSAT neturi pareigos skelbti šio vidaus administravimo teisės akto Teisės aktų registre.

Nurodė, jog Aprašas nustato pažeidžiamų asmenų grupes, jų identifikavimą, specialiųjų poreikių nustatymą, pagalbos jiems teikimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ir darbo su pažeidžiamais asmenimis ypatumus. Šis teisės aktas reglamentuoja išimtinai VSAT Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus ir (ar) arba centro Šeimos gydytojo kabineto medicinos personalo darbuotojų, teikiančių socialinę pagalbą centre, funkcijas identifikuojant specialiųjų poreikių turinčius užsieniečius bei darbo su jais ypatumus.

Atsakovės nuomone, Aprašas nėra norminis teisės aktas, todėl jo skelbti Teisės aktų registre neprivalom. Pačiame įsakyme nenustatyta, kad jis turi būti skelbtinas VSAT interneto tinklalapyje, visas turinys nėra skelbiamas viešuosiuose informacijos šaltiniuose, todėl jam taikomas konfidencialumo principas. Minėtas aprašas priskirtinas tarnybinės informacijos kategorijai, kuri viešai neskelbiama.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime pripažįsta, jog 2023 m. gruodžio 7 d. VSAT atsakyme Nr. 21-14-2638 pateikta nuoroda į Tarnybos paslapčių įstatymą apsirikus, tačiau vien dėl šio aspekto, VSAT nuomone, jo naikinti nėra pagrindo.

Pažymėjo, kad joks teisės aktas neįpareigoja VSAT rinkti ir viešinti duomenis (įskaitant asmens duomenis) tokia forma ir apimtimi, kokios pageidauja pareiškėja. VSAT funkcijoms atlikti būtini duomenys tvarkomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje. Šios sistemos tikslas – informacinių technologijų priemonėmis tvarkyti Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių asmenų, jų kelionės dokumentų, transporto priemonių tikrinimo ar kitus su valstybės sienos kirtimu susijusius duomenis. Šioje informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys asmenų, kurie per išorinę valstybės sieną vyksta teisėtu būdu, t. y. per pasienio kontrolės punktus.

Pabrėžė, jog VSJAĮ 4 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką, ir esantys pasienio ruože, į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami (išskyrus išimtis). VSAT net neturi pagrindo tvarkyti šių [neįleistųjų] asmenų duomenų, kadangi jie nereikalingi tarnybinėms funkcijoms vykdyti, nes šie asmenys vyko ne per pasienio kontrolės punktus ir į Lietuvos Respubliką nepateko. Nerenkant ir nekaupiant asmens duomenų, neįmanoma nustatyti, ar užsieniečiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo apgręžti pakartotinai, ar pirmą kartą. Be to, tokie duomenys dėl pakartotinumo nėra būtini nustatytam tikslui – įgyvendinti valstybės politiką valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės srityse pasiekti. Neteisėtos migracijos statistikai užtenka fiksuoti neteisėto valstybės sienos kirtimo faktą ir deklaruotą (iš jų žodžių) neteisėtų migrantų pilietybę.

Tvirtino, jog VSAT nėra priskirta oficialiosios statistikos rengimo funkcija, taigi ji nėra oficialiąją statistiką tvarkanti įstaiga (Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl VSAT tinklalapyje nuolat atnaujinama sulaikytų užsieniečių statistika skelbiama viešai ir tokia apimtimi, kokia, institucijos nuomone, svarbi visuomenei. Detalesnius duomenis pateikia valstybės duomenų valdymo informacinės sistemos valdytojas bei tvarkytojas Valstybės duomenų agentūra, ir pareiškėja apie tai ne kartą informuota.

Pažymėjo, kad VSAT interneto svetainė https://vsat.lrv.lt/lt/ atitinka visus Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrųjų reikalavimų aprašas), 13 punkte nurodytus reikalavimus, joje skelbiama visa aktuali informacija. VSAT, būdama pagrindine institucija, atsakinga už nelegalios migracijos krizės suvaldymą, bei tenkindama visuomenės interesą žinoti apie masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos mastą ir tendencijas, nors neprivalėjo, tačiau savo iniciatyva skelbė (ir iki šiol skelbia) statistinius duomenis apie masinį nelegalių migrantų antplūdį savo tinklalapyje tokia apimtimi, kokia gali ją teikti, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymo ir asmens duomenų subjekto teisių įgyvendinimo principų.

Atsakovės teigimu, pareiškėja skunde nenurodė, kaip skundžiamais raštais pažeistos jos teisės ar įstatymų saugomas interesas. VSAT nuomone, pareiškėja neturi įstatymų suteiktų įgaliojimų ginti viešąjį interesą. Skundžiami atsakymai yra išsamūs, objektyvūs, aiškiai argumentuoti, pagrįsti teisės normomis, priimti pagal VSAT suteiktus įgaliojimus, todėl jų naikinti ir iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2023 m. spalio 24 d. prašymo (VSAT reg. Nr. 21-15-7047) nėra pagrindo.

Nurodė, jog atsakovė neturi pareigos Teisės aktų registre skelbti savo vidaus administravimo teisės aktų (Taisyklių ir Aprašo), kuriais nustatyta veiklos organizavimo tvarka VSAT viduje, bei skelbti savo tinklalapyje duomenis tokia forma, kokios nori pareiškėja (nurodant per parą atliktų apgręžimų (neįleidimų) skaičių vietoje neįleistų asmenų skaičiaus). Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2023 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 21-14-2638 ir 2023 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 21-14-2663 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti 2023 m. spalio 24 d. prašymą, suteikti pareiškėjai informaciją, patikslinti VSAT internetinėje svetainėje paskelbtus duomenis, Teisės aktų registre paskelbti teisės aktus).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja su 2023 m. spalio 24 d. su prašymu (VSAT 2023 m. lapkričio 30 d. reg. Nr. 21-15-7047) kreipėsi į VSAT, kuriuo prašė:

1. informuoti, ar VSAT internetinėje svetainėje pateikiama informacija „Neįleistų neteisėtų migrantų statistika“ apima tik apgręžimų (atvejų, kai užsieniečiai nebuvo įleisti į šalies teritoriją) skaičių ir jei taip – atitinkamai patikslinti informaciją internetinėje svetainėje;

2. nurodyti, ar yra vykdoma asmenų, kurie yra neįleidžiami į Lietuvos Respubliką registracija ir jei taip – kokie duomenys apie užsieniečius yra renkami ir saugomi;

3. siekiant, kad būtų laikomasi VAĮ 3 straipsnyje 9 punkte įtvirtinto viešojo administravimo objektyvumo principo, kuriuo vadovaujantis oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pakeisti statistikoje nurodomas „neteisėtų migrantų“ ir „atėjūnų“ sąvokas į nešališką terminą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos teisės aktuose – užsienietis;

4. nurodyti prieigą internete (Teisės aktų registre) prie šių teisės aktų:

4.1. VSAT vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtinto Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašo (arba, jei šiuo metu priimta kita aktuali redakcija, nurodyti galiojantį teisės aktą ir prieigą internete);

4.2. galiojančių VSAT vado įsakymu patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja su 2023 m. spalio 27 d. prašymu (VSAT 2023 m. lapkričio 30 d. reg. Nr. 21-15-7045) kreipėsi į VSAT su prašymu, kuriame nurodė, jog VšĮ, reaguodama į Tarnybos interneto svetainėje 2023 m. spalio 24 d. paskelbtą straipsnį „Pasieniečiai kvietė greitąją pagalbą Baltarusijos pareigūnų brutalumą patyrusiems migrantams“ apie 14 sulaikytų užsieniečių, prašo pateikti informaciją:

1. kokia kalba VSAT pareigūnai bendravo su 5 užsieniečiais, kurie skundėsi patyrę smurtą;

2. kokia kalba VSAT pareigūnai bendravo su likusiais 9 užsieniečiais;

3. kokių valstybių piliečiai buvo likę 9 asmenys;

4. ar buvo atlikta visų užsieniečių medicininė apžiūra;

5. kaip buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, kurių nebuvo galima identifikuoti vizualiai, jei šie asmenys tokiais sutrikimais nesiskundė;

6. ar grupėje buvo asmenų, su kuriais nepavyko susikalbėti užsienio kalba;

7. kiek grupėje buvo nepilnamečių ar tokiais prisistatančių asmenų;

8. kiek asmenų nustatyta, kad jie buvo patyrę smurtą;

9. ar buvo pradėtas ikiteisminis arba tarnybinis tyrimas dėl nusikalstamos veikos;

10. ar buvo pradėtas ikiteisminis arba tarnybinis tyrimas dėl Baltarusijos pareigūnų nusikalstamos veikos.

Minėtu prašymu taip pat prašė pateikti informaciją:

1. kokie veiksmai buvo atlikti siekiant įsitikinti, kad kiekvienu individualiu atveju 11 minimų asmenų nesitraukia nuo persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso;

2. kuo remiantis padaryta išvada, kad vienuolikai užsieniečių „nekyla jokių grėsmių“ Baltarusijos Respublikoje patirti smurtą (ar būti grąžintiems į kilmės valstybę)? (mažiausiai 5 užsieniečiai skundėsi Baltarusijos Respublikoje patyrę pareigūnų smurtą, smurto žymių buvimą patvirtina VSAT pranešimas);

3. kokių priemonių imtasi apsaugoti užsieniečius nuo smurto;

4. kuris VSAT pareigūnas priėmė sprendimą apgręžti 11 asmenų grupę į Baltarusijos Respubliką;

5. kokia kalba VSAT pareigūnai bendravo su Jemeno piliete prisistačiusia užsieniete ir kokius tiksliai veiksmus atliko identifikuodami, kad užsienietė nėra persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, auka, siekianti Lietuvos Respublikoje pateikti tarptautinės apsaugos prašymą (Europos Sąjungos (ES) prieglobsčio agentūros duomenimis, 2021 m. 77 proc. tarptautinės apsaugos ES prašiusių Jemeno piliečių buvo suteiktas prieglobstis. 2022 m. šis skaičius siekė 84 proc.);

6. ar nustatyta, kad Jemeno piliete prisistačiusi užsienietė yra pilnametė;

7. ar Senegalo pilietė ir Jemeno pilietė prašė arba buvo požymių, kad galėtų prašyti tarptautinės apsaugos;

8. kokiu teisiniu pagrindu Senegalo pilietė ir Jemeno piliete prisistačiusi užsienietė, kurios buvo pristatytos į ligoninę, nesančią pasienio ruože, vėliau buvo apgręžtos (neįleistos į Lietuvos Respubliką) (VSJAĮ 4 straipsnio 13 dalyje numatyta galimybė neįleisti į Lietuvos Respubliką užsieniečių, esančių pasienio ruože).

Tuo pačiu prašymu prašė pateikti informaciją:

1. kokia kalba VSAT pareigūnai bendravo su Somalio piliečiu;

2. ar šie 2 užsieniečiai patyrė smurtinių sužalojimų;

3. jei taip, ar yra pradėtas ikiteisminis ar tarnybinis tyrimas dėl nusikalstamos veikos.

Taip pat buvo prašoma pateikti informaciją:

1. ar asmuo (teismo pastaba – apie kurį VSAT pranešime teigiama, jog „Antradienį apie vidudienį iš ligoninės buvo išrašomas čia naktį praleidęs Irako piliečio dokumentus pateikęs vyras, kuriam buvo sumuštos kojos“) prašė tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje;

2. kokiu teisiniu pagrindu asmuo buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką;

3. ar pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl užsieniečio patirtų sužalojimų Baltarusijoje;

4. kokie veiksmai atlikti nustatant, kad Baltarusijoje jam negresia pakartotinas pavojus patirti Baltarusijos pareigūnų smurtą.

VSAT į 2023 m. spalio 24 d. prašymą atsakė raštu Nr. 21-14-2638 „Dėl informacijos pateikimo ir patikslinimo“, į 2023 m. spalio 27 d. prašymą – raštu Nr. 21-14-2663 „Dėl informacijos pateikimo“, kurie yra skundžiami nagrinėjamoje byloje. Esminis ginčas kyla dėl informacijos nesuteikimo.

Teisę gauti informaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.). Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pareigą teikti duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, taip pat duomenų teikimo principus ir sąlygas, atvejus, kai draudžiama suteikti išimtines teises pakartotinai naudoti duomenis (1 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat nustato informacijos apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, veiklą skelbimo tvarką (1 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pagal TGIDPNĮ 3 straipsnyje 3 dalyje apibrėžtas sąvokas, duomenys – tai užfiksuota informacija apie institucijos ar valstybės valdomo subjekto veiklą ar jos dalis, neatsižvelgiant į jos pateikimo būdą, formą (raštu arba elektronine forma ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašas) ir laikmeną, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus duomenis ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis (3 punktas); duomenų skelbimas – tai duomenų tam tikra forma atskleidimas iš anksto neapibrėžtai asmenų grupei, įskaitant prieigos prie jų sukūrimą tam, kad asmenys galėtų pasiekti duomenis pasirinktoje vietoje reikiamu laiku (6 punktas); duomenų teikimas – tai duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus konkrečiam pareiškėjui ar jo atstovui jų prašymu (7 punktas); informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, atlikdama viešąsias funkcija (9 punktas).

TGIDPNĮ 4 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.

LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021).

Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja esminį ginčą kelia dėl to, kad atsakovė, atsakydama į pareiškėjos 2023 m. spalio 24 d. prašymą 2023 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 21-14-2638 „Dėl informacijos pateikimo ir patikslinimo“ atsisakė pateikti informaciją – nenurodė prieigos internete (teisės aktų registre) prie VSAT vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 4-597, kuriuo patvirtintas Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašas, ir prie VSAT vado įsakymu patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių bei VSAT internetinėje svetainėje nepateikė tikslios informacijos, t. y. statistikos apie per parą pasieniečių atliktų apgręžimų (neįleidimų) skaičių, vietoj atsakovės teikiamos informacijos apie neįleistų asmenų skaičių.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtintas Bendrųjų reikalavimų aprašas (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 20 d. iki 2024 m. sausio 13 d.), kurio tikslas – sudaryti visuomenei sąlygas gauti internetu visą viešą informaciją, nurodytą TGIDPNĮ 5 straipsnio 2 dalyje, apie valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ir kitus subjektus, nurodytus TGIDPNĮ 2 straipsnio 1 dalyje (toliau – įstaigos), jų funkcijas, parengtus įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus, su jais susijusią teisinę informaciją, įstaigų interneto svetainių ar mobiliųjų programų pritaikymo prieinamumo reikalavimams tvarką ir struktūrą, numato, jog Įstaigos interneto svetainėje, be kita ko, turi būti patalpinta teisinė informacija (13.2 papunktis), teisės aktai (13.2.1 papunktis).

Iš skundžiamo rašto Nr. 21-14-2638 matyti, jog Aprašą pareiškėjai atsisakyta pateikti, nurodant kaip atsisakymo teisinį pagrindą Tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 14 punktą dėl to, kad Aprašas skirtas tik tarnybiniam naudojimui, Aprašo nuostatos viešai neskelbiamos, kaip sudarančios tarnybinę paslaptį.

Tačiau teismas pažymi, jog Tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 14 punkte nurodyta, jog tarnybos paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei su tuo susiję planai. Nagrinėjamu atveju matyti, tai atsakovė nurodė ir atsiliepime, jog Aprašas reglamentuoja kitus teisinius santykius – t. y. nustato pagalbos teikimo tvarką Užsieniečių registracijos centre tam tikroms pažeidžiamų asmenų grupėms – turintiems specialių poreikių užsieniečiams. Taigi Aprašas nesusijęs su duomenimis apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą, ar šių veiksmų planavimą, todėl akivaizdu, jog skundžiamame rašte Nr. 21-14-2638 teisinis atsisakymo suteikti informaciją pagrindas buvo nurodytas netinkamas, neatitinkantis faktinių aplinkybių. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovė. Faktinis atsisakymo susipažinti su Aprašu pagrindas taip pat nėra aiškiai ir suprantamai išdėstytas.

LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik kreipusis į teismą iš atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (žr., pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-602/2023).

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovės skundžiamame 2023 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 21-14-2638 atsisakymo pateikti VSAT vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtintą Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašą motyvų išdėstymas nėra aiškus ir pakankamas, todėl skundžiamas raštas dalyje dėl atsisakymo pateikti Aprašą neatitinka VAĮ įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo, gero administravimo principų, dėl to šioje dalyje skundžiamas raštas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktai). Tai sudaro pagrindą šią skundžiamo 2023 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 21-14-2638 dalį panaikinti, atsakovę įpareigojant iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. spalio 24 d. prašymą (2023 m. lapkričio 30 d. reg. Nr. 21-15-7047) dėl VSAT vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtinto Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašo pateikimo (ar prieigos internete nurodymo), priimant dėl to motyvuotą atsakymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas žemiau išdėstytais argumentais.

Į pareiškėjos 2023 m. spalio 24 d. prašymą nurodyti prieigą internete (teisės aktų registre) prie galiojančių VSAT vado įsakymu patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių skundžiamame 2023 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 21-14-2638 rašte nurodyta, jog šiuo metu VSAT interneto tinklalapyje paskelbtas tarnybos vado 2018-03-28 įsakymas Nr. 4-143 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Tai patvirtina viešai prieinami duomenys https://vsat.lrv.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/valstybes-sienos-apsaugos-tarnybos-prie-lr-vrm-vado-isakymai/. Todėl darytina išvada, jog atsakovė suteikė pareiškėjai prašomą informaciją, ir nėra pagrindo konstatuoti teisės gauti informaciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taigi pareiškėjos skundas dėl minėto teisės akto nepateikimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (pvz., žr. LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-442/2014). Reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina tokių veiksmų atlikimą. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, skundas negali būti nagrinėjamas teisme.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į atsakovę dėl Aprašo ir Taisyklių paskelbimo Teisės aktų registre, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę oficialiai paskelbti Teisės aktų registre Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių aktualią redakciją ir Tarnybos vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 ,,Dėl užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja skunde akcentuoja, jog turi teisę ginti viešą interesą. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. To paties įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Teismas pažymi, jog siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nenurodė, koks teisės aktas numato jos teisę ginti viešą interesą, skunde neišdėstė, kuo konkrečiai pasireiškia viešo intereso pažeidimas nepaskelbiant prašomos informacijos Teisės aktų registre, prašyme nepagrindė, kaip pareikštais reikalavimais bus pasiektas tikslas, dėl kurio iš esmės kreipiamasi į teismą (2020 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-43-602/2020, 2020 m. spalio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020).

Nagrinėjamu atveju skundas grindžiamas skundas grindžiamas abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, teisės aktų ir teisės doktrinos citatomis, nenurodant įstatymu saugomų interesų gynimo apsaugos pagrindo ir neišdėstant dėl to faktinių aplinkybių.

Pareiškėja vadovaujasi VšĮ Sienos grupės Įstatais, tačiau juose nėra numatyta teisė teisme ginti neteisėtai sieną kirtusių migrantų interesus, o bendro pobūdžio nevyriausybinės organizacijos Įstatuose numatyti tikslai (mažumų teisių apsauga, pažeidžiamų socialinių grupių integracija, pagalba nevyriausybinėms organizacijoms, socialinė pagalba, tarptautinis bendradarbiavimas, žmogaus ir pilietinių teisių apsauga ir kt.), teismo vertinimu, teisės kreiptis į teismą dėl jų interesų gynimo ir dėl pačios pareiškėjos skunde nurodytų interesų, grindžiant tai deklaratyviai viešo intereso gynimu, to nesuteikia.

Pareiškėja, kreipdamasi į VSAT su 2023 m. spalio 24 d. prašymu, be kita ko, prašė informuoti, ar VSAT internetinės svetainės naujienų skiltyje „Neįleistų neteisėtų migrantų statistika“ pateikiama informacija apima tik apgręžimų asmenų (atvejų, kai užsieniečiai nebuvo įleisti į šalies teritoriją) skaičių ir jei taip – atitinkamai patikslinti informaciją internetinėje svetainėje. Prašyme kritikavo VSAT internetinėje svetainėje vartojamas sąvokas „neteisėtas migrantas“, „atėjūnai“, prašydama pakeisti į nešališkus terminus (teismo pastaba – skunde dėl pastarųjų ginčo nekelia).

Byloje nėra ginčo, kad VSAT interneto tinklalapyje nurodoma ir kasdien atnaujinama informacija „Neįleistų neteisėtų migrantų statistika“. Pareiškėja 2023 m. spalio 24 d. prašyme nurodė, kad nėra aišku, ar šie duomenys nurodo asmenų, kurie nebuvo įleisti į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, skaičių, ar – vykdytų apgręžimų skaičių. Pareiškėjos teigimu, vienas ir tas pats asmuo gali būti apgręžtas daugiau nei vieną kartą, viešojo administravimo subjekto – VSAT – teikiama neįleistų į Lietuvos Respubliką užsieniečių statistika privalo atitikti VAĮ 3 straipsnio 9 ir 11 punktuose įtvirtintus objektyvumo ir skaidrumo principus.

Iš skundo turinio ir reikalavimų spręstina, jog pareiškėja siekia gauti iš atsakovės tikslius statistinius duomenis apie per parą neįleistų į Lietuvos Respubliką užsieniečių skaičių, tarp jų ir tikslius duomenis apie jų apgręžimų atvejus.

Skundžiame rašte VSAT Nr. 21-14-2638 „Dėl informacijos pateikimo ir patikslinimo“ atsakovė nurodė, kad VSAT interneto tinklalapyje nuolat informuoja visuomenę apie neįleistų neteisėtų migrantų skaičių, tačiau neatmetama galimybė, kad į tą skaičių patenka ir užsieniečiai, kurie pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo apgręžti. Rašte taip pat nurodė, kad užsieniečių asmens duomenys nekaupiami, informacija nerenkama, ir kad vien dėl fakto, kad VšĮ iš VSAT interneto tinklalapyje teikiamos kasdienės informacijos apie neįleistų migrantų skaičių neaišku, ar į statistiką patenka asmenys, kurie kelis kartus buvo apgręžti, negalima teigti, kad tarnybos vykdoma informacijos sklaida neatitinka objektyvumo ir skaidrumo principams nustatytų kriterijų.

Teismas pažymi, jog TGIDPNĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje, taip pat mobiliojoje programoje, jeigu institucija ją turi. Institucijos interneto svetainė ir mobilioji programa turi atitikti Vyriausybės nustatytus prieinamumo reikalavimus.

TGIDPNĮ 5 straipsnio 2 dalyje 1–6 punktuose įtvirtinta, kokia konkrečiai informacija, Institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama (nuasmenintos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pažymos dėl atlikto tyrimo dėl skundo ir informacija apie Seimo kontrolierių siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimo institucijoje rezultatus; įsiteisėję nuasmeninti teismų sprendimai, kuriuose konstatuojami pažeidimai institucijoje; nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus, skirtas nuobaudas, valstybės tarnautojų gautus paskatinimus ir kt.). Tačiau pareiškėjos prašoma informacija (neįleistų neteisėtų migrantų statistika numatant ir apgręžimų atvejus, kai užsieniečiai nebuvo įleisti) į pirmiau paminėtą informaciją nepatenka.

Bendrųjų reikalavimų aprašo Įstaigos interneto svetainės struktūrą reglamentuojančios II skyriaus nuostatos pareiškėjos nurodytos informacijos taip pat nenumato. Iš Bendrųjų reikalavimų aprašo 12 punkto nuostatų spręstina, jog dėl svarbiausios su įstaigos veikla susijusios informacijos (jos svarbos) įskaitant informaciją apie įstaigos teikiamas administracines paslaugas arba (ir) teikiamas ar administruojamas viešąsias paslaugas interneto svetainėje suteikta teisė nuspręsti pačiai institucijai.

Darytina išvada, jog atsakovė, nepateikdama pareiškėjai prašomų statistinių duomenų, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nes tokie duomenys Tarnyboje nėra kaupiami, VSAT internetinėje svetainėje pagal pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus tokio pobūdžio informaciją skelbti nėra privalu.

Pareiškėja 2023 m. spalio 27 d. prašymu (VSAT 2023 m. lapkričio 30 d. reg. Nr. 21-15-7045), reaguodama į Tarnybos interneto svetainėje 2023 m. spalio 24 d. paskelbtą straipsnį „Pasieniečiai kvietė greitąją pagalbą Baltarusijos pareigūnų brutalumą patyrusiems migrantams“ apie 14 sulaikytų užsieniečių, prašė pateikti detalią informaciją apie tai, kokia kalba pareigūnai bendravo su minėtais asmenimis, duomenis apie jų sveikatos būklę, suteiktą medicininę pagalbą, atliktus ikiteisminius tyrimus dėl smurto atvejų ir pan.

Skundžiamame rašte Nr. 21-14-2663 VSAT nurodė, jog pareiškėjos reikalaujama informacija nėra susijusi su VSAT viešosiomis funkcijomis – nei su tarnybos atliekamomis administracinėmis procedūromis, nei su administracinėmis paslaugomis, kurias teikia tarnyba vadovaudamasi VAĮ nuostatomis. Prašymas pateikti duomenis tiesiogiai susijęs su tarnybos vykdomomis funkcijomis, nes prašoma duomenų, kurie gauti vykdant Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme įtvirtintas funkcijas, o jų pateikimas ribojamas minėto įstatymo 22 straipsnio 1, 3 dalyje pagrindais dėl tarnybinės informacijos, kuriai taikomas konfidencialumo principas, apsaugos.

Teismas pažymi, jog TGIDPNĮ 2 straipsnyje nurodyti atvejai, kai šis įstatymas netaikomas. Be kita ko, nurodyta, jog jis netaikomas duomenims, kurių tvarkymas nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta institucijos viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį (1 punktas); duomenims, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų konfidencialumo, arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį (3 punktas); duomenims, kurių teikimą riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai (4 punktas); duomenims, prie kurių prieiga pagal nustatytą tvarką neleidžiama arba ribojama dėl asmens duomenų apsaugos (6 punktas); duomenims, kuriais disponuoja valstybės valdomi subjektai, kai jie rengiami kitais tikslais negu viešųjų paslaugų teikimas (10 punktas).

VSAT veiklą nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas. Šio įstatymo 22 straipsnyje, kuris reglamentuoja Duomenų tvarkymą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, įtvirtinta, jog Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įgyvendindama valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, užtikrindama viešąją tvarką ir valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi, vykdydama kriminalinę žvalgybą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, įgyvendindama nusikalstamų veikų prevenciją, atlikdama jų tyrimą ir atskleisdama nusikalstamas veikas, tvarko asmens duomenis (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamasi Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymu ir šiuo įstatymu (1 dalis).

VSJAĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Duomenų subjektų, kurių asmens duomenys tvarkomi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, teisėms, siekiant Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų tikslų, gali būti taikomi apribojimai. Pagal šio straipsnio 4 dalį minėto straipsnio 3 dalyje nustatytus apribojimus Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali taikyti tiek, kiek ir tol, kol tai, atsižvelgiant į asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga vykdant asmens duomenų tvarkymo operacijas, be kita ko: atliekant ikiteisminius tyrimus (1 punktas); užtikrinant valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, kontroliuojant valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi (2 punktas); įgyvendinant migracijos procesų kontrolę (3 punktas); vykdant kriminalinę žvalgybą (4 punktas); vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją (5 punktas); kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų subjektų teisių įgyvendinimas galėtų atskleisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir (ar) galėtų būti padaryta žala Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklai (6 punktas).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr.4-353 patvirtintu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų tarnybinės informacijos apsaugos tvarkos aprašu, kuris reglamentuoja tarnybinės informacijos sampratą ir apsaugą, prie tarnybinės informacijos, kuri yra viešai neskelbtina ir neteiktina, priskiriami ir trečiųjų asmenų šalių asmens duomenys (Aprašo 6 punktas), Aprašu patvirtintame tarnybinės informacijos sąraše, be kita ko, nurodyti ir Tarnybos raštai, kiti dokumentai, kuriuose yra trečiųjų šalių asmens duomenų (Sąrašo 6 punktas), Asmenų patikrinimų dokumentai, anketos, pažymos (Sąrašo 12 punktas).

Iš 2023 m. spalio 27 d. pareiškėjos prašymo matyti, jog ji prašė informacijos, susijusios su VSAT atliekamomis tarnybinio pobūdžio funkcijomis, kuri gauta atliekant valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, įgyvendinant migracijos kontrolę, susijusią su apsauga nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencija, ikiteisminiu tyrimu, todėl VSAT turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti ją pateikti VSJAĮ 22 straipsnyje numatytais pagrindais, taip pat dėl trečiųjų asmenų duomenų apsaugos, vadovaudamasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymu Nr. 4-353.

Teismo vertinimu, pareiškėjos skundžiami raštai Nr. 21-14-2663 ir Nr. 21-14-2638, išskyrus teismo panaikintą 2023 m. gruodžio 7 d. skundžiamo rašto Nr. 21-14-2638 dalį (dėl Aprašo nepateikimo), atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams, juose nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis atsisakymo pateikti pareiškėjos prašomą informaciją pagrindas, atsakymai pakankamai motyvuoti ir suprantami.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiami raštai laikytini teisėtais ir pagrįstais, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, išskyrus teismo panaikintą 2023 m. gruodžio 7 d. skundžiamo rašto Nr. 21-14-2638 dalį, todėl pareiškėjos skundas dėl skundžiamų raštų kitos dalies atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, išskyrus teismo įpareigojimą išnagrinėti panaikintą 2023 m. gruodžio 7 d. skundžiamo rašto Nr. 21-14-2638 dalį, skundas atmestinas sprendime jau išdėstytais motyvais.

Pareiškėja prašė priteisti jos patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

2023 m. birželio 28 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėją atstovavo advokatas R. S.. Advokatas 2024 m. gegužės 30 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo, sąskaitą faktūrą ir 2024 m. sausio 18 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, kurie patvirtina, kad už skundo parengimą administraciniam teismui parengimą pareiškėja patyrė 484,00 Eur (su 21 proc. PVM) bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-342/2012; 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-326/2014; 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Teismo sprendimu pareiškėjos reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-730-492/2020). Pareiškėja patikslintame skunde kėlė keturis reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu patenkintas pareiškėjos vienas reikalavimas, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimai patenkinti 25 procentais (1/4 x 100).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už ieškinio, šiuo atveju skundo, parengimą koeficientas – 2,5. Iš bylos duomenų matyti, kad skundą advokatas rengė 2024 m. sausio 22 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 2018,2 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 5045,50 Eur (2018,2 x 2,5). Tai pat pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, kuris pripažintinas pagrįstomis išlaidomis, t. y. iš viso pareiškėjai patyrė 506,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį bei į tai, kad suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjai priteistina 126,63 Eur (506,50 x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktu, 41, 132 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Sienos grupės skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 21-14-2638 dalį, kuria atsisakyta pateikti (nurodyti prieigą internete) Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtintą Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašą, įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą šia apimtimi iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. spalio 24 d. prašymą (2023 m. lapkričio 30 d. reg. Nr. 21-15-7047), priimant dėl to motyvuotą atsakymą.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai Sienos grupei iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 126,63 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė