- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- TS-37-369/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- M. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. R. (M. R.), gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. LK-N-620 Dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 5 d.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktais duomenimis, M. R. paskirtos bausmės vykdymo pradžia –2019 m. vasario 2 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. vasario 2 d. M. R. 1/2 bausmės atliko 2024 m. vasario 2 d.; neatliktos bausmės dalis – 2025 m. liepos 30 dienai – 3 metai 6 mėnesiai 3 dienos laisvės atėmimo (asmens bylos 1 d. 2 t. b.l. 40).
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija (toliau –Komisija) 2025 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. LK-N-620 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam M. R.. Komisija sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų. Tokia išvada grindžiama tuo, kad nors nuteistasis M. R. pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, dalyvauja resocializacijos programose, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau asmuo bausmę atlieka už labai didelio narkotinių medžiagų kiekio disponavimą ir jų kontrabandą. Atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis atsisakė darbo, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė, nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu jam pavesta dirbti pagalbiniu darbininku, kuriuo jis dirba ir dabartiniu metu. Esant lygtiniam paleidimui, patvirtinta darbo vieta kelia abejonių, nes bendrovės direktorės rašte parašas nepatvirtintas jokiais oficialiais būdais. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 3 kartus pažeidė nustatytą įkalinimo įstaigų tvarką ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, nors nuobaudos šiuo metu ir negalioja, tačiau neigiamai nuteistąjį charakterizuoja. Nuteistajam trūksta savo veiksmų pasekmių įvertinimo supratimo, stebimas orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Vis dar išlieka aktualių dinaminių kriminogeninių veiksnių mąstymo ir elgesio srityje. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje. Šiuo metu yra likusi didelė neatliktos bausmės dalis, o sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų (asmens bylos 1 d. 2 t. b.l. 40-41).
Šalies argumentai
Nuteistasis M. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nurodė, kad jis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – yra atlikęs pusę paskirtos bausmės. Neigiamas Komisijos sprendimas remiamas ne faktais, o prielaidomis apie jo galimą elgesį ateityje. Komisija nepateikė duomenų apie drausminių pažeidimų buvimą, konkrečių elgesio rizikos faktų, oficialių žinių, kad resocializacijos priemonės būtų nevykdomos. Prielaida, jog nuteistasis būdamas laisvėje galimai nesilaikys įstatymų, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui, taip pat proporcingumo principui, reikalaujančiam vertinti tik realius ir patvirtintus faktus. Lietuvos teismų praktikoje konstatuota, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbiausia yra nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, dalyvavimas resocializacijos priemonėse ir motyvacija keistis. Pažymi, kad jis atitinka šiuos kriterijus, nes neturi drausminių pažeidimų, dalyvauja veiklose ir nuolat dirba nuo 2021 m. Vien tik nusikaltimo sunkumas negali būti kliūtis lygtiniam paleidimui, kai nuteistasis demonstruoja pozityvią kaitą. Tai, kad nuteistasis nuteistas pagal griežtą BK straipsnį, negali būti diskriminacinis pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Jis atlieka bausmę nuo 2021 m. kovo 2 d. lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2024 m. birželio 5 d. perkeltas į atviro tipo koloniją. Šie perkėlimai objektyviai patvirtina jo elgesio pozityvų progresą. Jis nuolat dirba nuo 2021 m., atsisakymo dirbti nėra. Jo rizikos vertinimo balai žemi, dar labiau jų mažinti nėra pagrindo. Šie faktai rodo jo resocializacijos pažangą. Šiuo atveju jo reali pažanga nevertinta, sprendimas paremtas hipotetiniais argumentais apie ateitį, kas pažeidžia orumo principą. Jo atitikimas BVK 82 straipsnyje nustatytiems kriterijams (pusės bausmės atlikimas ir pozityvus elgesys) sudaro teisėtą lūkestį, kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas, ir jis negali būti paneigtas be svarbių ir objektyvių motyvų (b.l. 1-5).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į šį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-247-926/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-1053/2023). Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo M. R. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
M. R. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus. Jis 2024 m. vasario 2 d. atliko 1/2 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nutarimo priėmimo dienai jo bausmės likutis buvo 3 metai 6 mėnesiai 3 dienos. 2024 m. gruodžio 5 d. – 2025 m. liepos 1 d. atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo nustatyta žema rizika. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų netaikymo pagrindų, numatytų BVK 83 straipsnyje, nėra.
M. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas svarstomas trečią kartą. 2024 m. kovo 29 d. ir 2025 m. sausio 10 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimais jam netaikytas lygtinis paleidimas, pateiktos rekomendacijos - tęsti individualiame resocializacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
Formuojant įsitikinimą dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybės, įvertintina aplinkybių visuma. Nors nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas, kaltinamojo elgesys baudžiamojo proceso metu bei jo požiūris dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau tiek paminėtos aplinkybės, tiek ir neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.
Socialinio tyrimo išvadoje M. R. charakterizuojamas teigiamai: jis anksčiau nebuvo teistas Lietuvos Respublikoje, oficialių duomenų apie jo teistumą (duomenys neskelbtini) neturima, (duomenys neskelbtini) kalėjime rengtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo anksčiau buvo teistas Rusijoje už sukčiavimą. Šiuo metu jis atlieka bausmę už labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taip pat už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje. Kaip ir nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, šios nusikalstamos veikos padarytos, esant brandaus amžiaus, jos nebuvo atsitiktinės, planuotos, siekiant greitos materialinės naudos. Minėtos aplinkybės neabejotinai liudija tiek nusikalstamų veikų, tiek didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Veikų pobūdis ir sunkumas yra reikšmingas tame kontekste, koks yra jį padariusio asmens psichinis santykis su šiomis veikomis. Kaip pabrėžta socialinio tyrimo išvadoje M. R. nors ir pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų gailisi, bet yra linkęs elgtis nuvertinant įvykdyto nusikaltimo reikšmę ir neatsižvelgdamas į galimas savo elgesio pasekmes, susitelkęs tik į greitą naudos gavimą.
Nuteistasis skunde pabrėžia, kad M. R. vykdė visas individualiame priežiūros plane nustatytas reabilitacijos priemones, po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo nustatytas rekomendacijas, drausminių pažeidimų neturi, buvo skatintas, nuo 2021 m. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nepertraukiamai dirbo. Jo teigimu, neigiama išvada dėl lygtinio paleidimo yra nepagrįsta, nes nėra nuteistojo bylos medžiagoje jokių jį neigiamai apibūdinančių faktų.
Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad M. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 101-506 numatytas priemones: baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“, dalyvavo dvejose pozityvaus užimtumo veiklose, lankėsi pas psichologus savanoriškai nuo 2023 m. sausio 4 d. dėl savo psichoemocinės gerovės, vidinės ramybės ir asmeninių problemų sprendimo, iki perkėlimo nuo 2021 m. vasario 10 d. įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvyklos darbininko pareigose, nuo 2022 m. gruodžio 29 d. nuteistasis dirbo medienos ir baldų gamybos ceche, baldų surinkėju, vienetininku ir dabartiniu metu (duomenys neskelbtini) kalėjime dirba pagalbiniu darbininku, savaitgaliais atlieka savanoriškus darbus (duomenys neskelbtini) cerkvėje; 2025 m. balandžio 29 d. nuteistasis dalyvavo aprobuotos elgesio pataisos programos „R.A.K.T.A.S.“ pristatyme, 2025 m. gegužės 7 d. nuteistasis dalyvavo dailės terapijos užsiėmime, orientuotame į tarpasmeninių įgūdžių ugdymą.
Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad M. R. turi teigiamą darbinę motyvaciją. Nepaisant ilgalaikės ir stabilios darbinės veiklos atliekant bausmę, teismui kelia abejonių nuteistojo galimybės vykdyti darbinę veiklą lygtinio paleidimo sąlygomis. Pirma ši abejonė grindžiama tuo, kad M. R. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Lietuvoje neturėjęs gyvenamosios vietos. Nors byloje yra gautas V. S. sutikimas ir patvirtinimas, kad jis priims gyventi M. R. adresu (duomenys neskelbtini) iki 2029 m. vasario 2 d., tačiau M. R. būdamas užsienio piliečiu, neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir nėra žinoma, ar jis jį gaus lygtinio paleidimo atveju. Kaip pabrėžta socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis pateikė UAB „X“ direktorės 2024 m. lapkričio 14 d. pasirašytą raštą, kuriame pastaroji nurodo, kad „<...> greitu metu įmonėje X, į.k. (duomenys neskelbtini), įdarbins teisės pažeidėją pagalbiniu darbininku“, tačiau bendrovės direktorės parašas nepatvirtintas jokiais oficialiais antspaudais ar kitokiais būdais. Be to, galimybė įsidarbinti minėtoje įstaigoje gali būti nerealizuota dėl neturėjimo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistasis yra nurodęs savo siekį po bausmės atlikimo grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini), nes su Lietuva jo nesieja jokie socialiniai ryšiai. Pažymėtina, kad M. R. neturi profesinio išsilavinimo ar specialybės, turi tik vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu jokios specializacijos neįgijo, kaip pats nurodė, gyvendamas (duomenys neskelbtini) dirbo nekvalifikuotą vairuotojo darbą. Socialinio tyrimo išvadoje kaip vienas dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatytas profesinės kvalifikacijos neturėjimas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė siekdamas greitos didelės materialinės naudos, kad galėtų išspręsti savo finansines problemas dėl nesėkmingo verslo. Lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra tiesiogiai susijusi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Minėtos aplinkybės kelia teismui abejonių, ar laisvėje dirbdamas nekvalifikuotą, todėl nedideles pajamas generuojantį darbą, M. R. nesusidurtų su minėtomis turėtomis finansinėmis problemomis, ir ar jos netaptų akstinu spręsti jas vėl neteisėtais būdais.
Nors nuteistasis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau yra prasmingas ne tiek jų vykdymas, kiek jų nulemiamas asmens elgesio ir mąstymo pokytis resocializacijos procese. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistajam trūksta savo veiksmų pasekmių įvertinimo supratimo, stebimas orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, jis stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Taigi vis dar išlieka aktualių dinaminių kriminogeninių veiksnių mąstymo ir elgesio srityje. Socialinio tyrimo išvadoje yra pateikta rekomendacija taikyti intervencines priemones, orientuotas į savęs pažinimą, platesnį problemų atpažinimą bei jų sprendimo įgūdžių lavinimą, fonavimą, pasekmių sau bei kitiems analizę. Tačiau pažymima ir tai, kad dėl lietuvių kalbos nemokėjimo nuteistasis turi sunkumų dalyvauti psichokorekcijos resocializacijos programose. Jo asmens byloje nėra duomenų, kad jis būtų pastangas dėjęs per ilgalaikį bausmės atlikimo laiką mokytis lietuvių kalbos, kad jam būtų prieinamas platesnis psichokorekcinių priemonių spektras.
M. R. skunde nurodo kad sprendime nėra nurodyti jo padaryti drausminiai pažeidimai. Komisijos nutarime apibendrintai nurodyta, kad nuteistais tris kartus bausmės atlikimo metu pažeidė nustatytą įkalinimo įstaigų tvarką ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Minėti pažeidimai yra detalizuoti socialinio tyrimo išvadoje, su kuria Komisija buvo susipažinusi, jie atitinka jo asmens byloje esančią medžiagą: 2020 m. birželio 9 d. skirta nuobauda, nes nuteistasis neturint leidimo buvo jam nepriklausančiame būryje; 2020 m. rugpjūčio 13 d. baustas už nustatytos tvarkos įstaigoje pažeidimus; 2021 m. balandžio 28 d. disponavo nuteistiesiems turėti draudžiamais daiktais (telefono modemu). Pažymėtina, kad paskutinis tvarkos pažeidimas padarytas jau atliekant bausmę lengvosios grupės sąlygomis, todėl skirtingai nei teigiama skunde pats nuteistojo perkėlimas atlikti bausmės į lengvąją grupę nebūtinai yra objektyvus rodiklis apie jo nepriekaištingą elgesį. Šiuo metu drausminės nuobaudos negalioja.
Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Kita vertus, pastebima, kad nuteistasis M. R. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę, asmuo, tačiau šiuo atveju to nepakanka taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad jau beveik dvejus metus laiko M. R. nebuvo skatintas už gerą elgesį ar sėkmingą dalyvavimą nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose priemonėse.
Teismas nesutinka su skundo argumentu, jog Komisija nurodydama, kad nutarimu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog pareiškėjas būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. BK 41 straipsnio nuostatos numato, kad vienas iš bausmės skyrimo tikslų yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl Komisija vertindama lygtinio paleidimo sąlygas turi teisę svarstyti, ar atlikta bausmė šį tikslą jau pasiekė.
Komisija, spręsdama klausimą dėl M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę.
Atsižvelgtina, jog M. R. padarytų nusikaltimų (disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų) pasekoje padaroma žala dideliam žmonių ir jų artimųjų ratui, dėl asmenų įtraukimo į narkotinių medžiagų vartojimą, po to dažnai sekantį kriminalinį elgesį, siekiant patenkinti poreikį šioms medžiagoms. Galiausiai nei nuteistojo, nei nuteistojo šeimos narių interesai neatsveria žalos, galimai padaromos jo nusikalstama veika kitoms šeimoms. Įvertinus, kad nuteistasis nelinkės tinkamai įvertinti savo veiksmų galimą žalą visuomenei, nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, atsižvelgiant į trumpą atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad dar neatlikta pakankamai žymi bausmės dalis, teismas laiko, kad atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įgyvendinti teisingumo principą. Komisijos narių nuomonė dėl M. R. lygtinio paleidimo buvo vieninga.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. LK-N-620 Dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti nuteistojo M. R. (M. R.) skundo dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. LK-N-620 Dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.