Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. D., R. D., A. D. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. gegužės 18 d. rašto Nr. (39.4)-R2-1368 „Dėl prašymo patikslinti taksacijos duomenis Miškų valstybės kadastre“ panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Skundžiamu raštu atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2022 m. balandžio 19 d. prašymą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis išbraukiant iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 396 kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 317 ir 355 taksacinių sklypų dalis, patenkančias į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijas.

Byloje pagal 2022 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus nustatyta, jog pareiškėjams V. D. ir R. D. nuosavybės teise priklauso 2,8469 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1), įgytas 2006 m. spalio 19 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklype 1 miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre, sudaro 2,1969 ha. Pareiškėjas A. D. nuosavybės teise tuo pačiu adresu valdo 3,2092 ha žemės ūkiko paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2), įgytą 2006 m. rugsėjo 28 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklype 2 pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre, sudaro 2,46563 ha.

Į Žemės sklypą 1 patenka miško plotai, priskirti Anykščių regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) girininkijos 396 kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 316, 317, 319, 355 taksaciniams miško žemės sklypams. Į Žemės sklypą 2 patenka miško plotai, priskirti Anykščių regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) girininkijos 396 kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 316, 317, 318, 319, 355 taksaciniams miško žemės sklypams.

Pareiškėjai siekia, kad būtų patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, išbraukiant iš Kadastro Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 396 kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 317 ir 355 taksacinių sklypų dalis, patenkančias į jiems priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Pareiškėjų teigimu, visa Žemės sklypų teritorija, kuri į Kadastrą buvo įtraukta 2009 m. pagal 2008 m. inventorizacijos duomenis, miško žeme buvo pripažinta ir į Kadastrą įrašyta nepagrįstai dėl 2008 m. inventorizaciją vykdžiusių asmenų klaidų, žemės sklypuose želiančius krūmynus nepagrįstai įvertinus kaip medžių savaiminukus; Tarnybos darbuotojai netinkamai vertino faktinę situaciją, dėl jų nekompetencijos ir neprofesionalumo klaidos nebuvo ištaisytos.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. Šio nutarimo priėmimas grindžiamas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, įtvirtinančia, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų 9 punkte įtvirtinta, jog Kadastro tvarkytojas yra Valstybinė miškų tarnyba.

Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 07 01 iki 2022 11 19) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 01 21).

Pagal Nuostatų 30 punktą Kadastro objektas išregistruojamas, jeigu: 30.1. atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai); 30.2.visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis; 30.3. paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi; 30.4. paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos; 30.5. kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai.

Aprašo 4 punkte nustatyti Kadastro duomenų tikslinimo atvejai, kuriuose, be kito ko, numatyta, jog Kadastro duomenys pagal 4.1 punktą tikslinami atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar jos patikslinimą (4.1p), pagal 4.9 punktą – nustačius Kadastro duomenų klaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog miško žemės plotai, patenkantys į pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo inventorizuoti 1997 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu ir 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu. Inventorizaciją atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija). Kadastre kaip miško žemės plotai šios teritorijos registruotos 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255. Byloje nustatyta, jog Kadastre registruoti miško plotai, inventorizuoti 1997 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, ginčo teritorijoje buvo atnaujinti ir tuo pačiu ginčo teritorijoje 2009-07-06 registruoti nauji miško žemės plotai pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

Iš byloje esančios Pažymos apie archyvinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmentus Nr. 127901 (toliau – ir Pažyma Nr. 127901) matyti, jog pagal 1997 m. sklypinės miškų inventorizacijos duomenis miško žemės ginčo sklypuose buvo nedidelė dalis (miškas užfiksuotas palei žemės sklypų kraštus iš šiaurės rytinės ir pietvakarių pusės).

Pažyma apie archyvinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmentus Nr. 127902 (toliau – ir Pažyma Nr. 127902) patvirtina, jog pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis miško žemei priskirta didžioji dauguma ginčo žemės sklypų žemės (išskyrus nedidelę dalį žemės, esančios palei sklypų šiaurės rytinį kraštą).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjai 2017 m. gegužės 31 d. kreipėsi į VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą dėl 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikslinimo ginčo teritorijoje. VĮ Valstybinių miškų urėdija, atlikusi 2008 m. miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą ginčo teritorijoje, 2018 m vasario 23 d. raštais Nr. S-295 ir Nr. S-296 kreipėsi į Tarnybą dėl Kadastro duomenų patikslinimo, pateikdama Kadastro duomenų patikslinimo planus žemės sklypuose.

Iš Patikslinimo planų matyti, jog iš sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo siūloma išbraukti 396 kvartalo 17,18 taksacinių sklypų 0,61 ha plotą, o iš sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) siūloma išbraukti 396 kvartalo 13, 17 taksacinių sklypų 0,63 ha plotą. Bylos duomenimis nustatyta, jog Tarnyba 2018 m. kovo 8 d. priėmė sprendimus Nr. S-1803-21 ir Nr. S-1803-22, kuriais pagal Urėdijos pateiktus duomenis patikslino Kadastro duomenis ir 2018 m. kovo 26 d. raštais Nr. R6-1533 ir Nr. R6-1534 apie tai informavo pareiškėjus.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjų advokatas 2018 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Tarnybą dėl informacijos pateikimo, nurodydamas, kad likusi (po inventorizacijos duomenų patikslinimo) miško žemė ginčo teritorijoje galimai taip pat yra neteisingai priskirta miškui. Pagal minėtą prašymą Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2018-05-08 įsakymo Nr. 114-18-V pagrindu 2018 m. gegužės 9 d. buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu buvo nustatyti Kadastro duomenų pokyčiai, kurie užfiksuoti Patikrinimo vietoje akte Nr.1257, jame nurodant žemės naudmenų pasikeitimus, vietoj buvusių medynų, be kita ko, užfiksuojant kirtavietes, miško aikštę (galimai sunaikintą mišką), savaiminius medynus. Patikrinimo akto pagrindu buvo priimtas 2018 m. gegužės 10 d. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimas Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo Nr. S-1805-19, kuriuo buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys nagrinėjamoje teritorijoje (396 kvartalo 11,12,13 taksaciniuose sklypuose), jame nurodant, kad išskiriama 3,206 ha ploto teritorija kaip savaiminis medynas, 1476 ha teritorija kaip kirtavietė, 0,169 ha kaip miško aikštė (galimai sunaikintas miškas), suteikiant šiai teritorijai 396 kvartalo 55 taksacinio sklypo numerį, prijungiant 0,459 ha teritoriją prie 19 taksacinio sklypo. Pareiškėjai apie minėtą sprendimą informuoti 2018-05-18 Valstybinės miškų tarnybos raštu Nr. (39.6)-R2-859.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2021 m. kovo 29 d. Aplinkos ministerijoje buvo gautas privataus fizinio asmens skundas dėl savavališkai kertamo miško ginčo teritorijoje, kuris pagal kompetenciją buvo perduotas nagrinėti Tarnybai. Minėto skundo pagrindu vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2021-06-03 įsakymu 2021 m. birželio 7 d. buvo atliktas pakartotinis Kadastro duomenų patikrinimas vietoje (2021-06-07 patikrinimo vietoje aktas Nr. 1799) Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 396 kvartalo 312a, 312b, 313 taksaciniuose sklypuose, kurio metu nustatyta, kad Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 396 kvartalo 312a, 312b, 313 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus ir tik pagal faktinę situaciją yra pasikeitę Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 396 kvartalo 312a, 312b, 313 taksacinių sklypų taksaciniai (atributiniai) duomenys. Patikrinimo akte buvo užfiksuoti žemės naudmenų pokyčiai, nurodyta, jog minėtose taksacinių sklypų dalyse savaiminės kilmės medynas ir kirtavietėje atželiantys savaiminukai 2021 m. buvo iškirsti, vietoj jų nurodyta miško žemės naudmena – kirtavietė, dalyje minėtos teritorijos iš statybinių atliekų supiltas ir suformuotas kelias, miško naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas), užfiksuota, jog dėl galimai neteisėtos veiklos bus pradėtas tyrimas. Patikrinimo vietoje duomenų pagrindu buvo priimtas 2021 m. birželio 8 d. Tarnybos direktoriaus sprendimas Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo Nr. S-2106-45, kuriuo buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 396 kvartalo 312a, 312b, 313 miško žemės taksacinių sklypų taksaciniai (atributiniai) duomenys pagal pridedamus dokumentus. Nustatyta, jog nurodytu sprendimu miško žemės plotai ginčo teritorijoje nebuvo keičiami.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai per advokatą 2021 m. gruodžio 6 d. ir 2022 m. vasario 15 d. pateikė Tarnybai prašymus dėl dokumentų, susijusių su ginčo teritorija, gavimo, siekdami išsiaiškinti, kokio dydžio ir kada žemės sklypų dalys inventorizuotos kaip miško žemė, prašė pateikti 2008 m. inventorizacijos duomenis, kurių pagrindu žemės sklypų dalys 2009 m. įregistruotos Kadastre ir kt. Į pateiktus prašymus Tarnybos buvo atsakyta 2022 m. sausio 5 d. raštu Nr. (39.4)-R2-41 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2022 m. kovo 18 d. raštu Nr. (39.4)-R2-690 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriais pateikti paaiškinimai ir prašoma informacija apie ginčo teritoriją, kartu su 2022 m. kovo 18 d. raštu pateikiant ir grafinius duomenis (Pažymas apie archyvinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmentus Nr. 127901, Nr.127902) apie tai, kurie miško žemės plotai ginčo teritorijoje buvo inventorizuoti 1997 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu ir kurie miško žemės plotai ginčo teritorijoje buvo inventorizuoti 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu.

Šioje byloje skundžiamas raštas priimtas atsakant į pareiškėjų per advokatą pateiktą 2022 m. balandžio 19 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis išbraukiant iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 396 kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 317 ir 355 taksacinių sklypų dalis, patenkančias į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijas.

2022 m. balandžio 19 d. prašyme pareiškėjai nurodė, jog jiems iš pateiktų Tarnybos duomenų apie Kadastre įregistruotus miško žemės plotus paaiškėjo, jog po 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos miško žemės plotas žemės sklypų teritorijoje, lyginant su 1997 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenimis, žymiai padidėjo, kaip miško žemė 2009 metais Kadastre buvo įregistruota beveik visa žemės sklypų teritorija, Žemės sklypo 1, kurio plotas 2,8469 ha, teritorijoje Kadastre įregistruota miško žemė sudaro 2,21 ha, Žemės sklypo 2, kurio plotas 3,2092 ha, teritorijoje Kadastre įregistruota miško žemė sudaro 2,47 ha.

Pareiškėjai prašyme akcentavo, jog 2006 metais žemės sklypų įsigijimo metu, jų dalyse, nepripažintose miško žeme (teismo pastaba: pagal ginčą spręstina, jog toje teritorijoje, kuri papildomai įtraukta į Kadastrą 2008 m.), miško nebuvo, augo tik nedideli menkaverčiai krūmai ir smulkūs medeliai. Pasak jų, iš Tarnybos pateiktos Pažymos Nr. 127903 ir grafinių duomenų matyti, jog didelė žemės sklypų dalis yra apaugusi gelsva augalija, t. y. menkaverčiais krūmais bei medeliais, o toje žemės sklypo dalyje, kuri Kadastre kaip miško žemė buvo įregistruota pagal 1997 m. inventorizacijos duomenis (Pažyma Nr.127901) auga žalios spalvos augalija, t. y. medžiai, todėl darė išvadą, jog, remiantis 2008 m. inventorizacijos duomenimis, Kadastre kaip miško žemė minėta teritorija buvo įregistruota nepagrįstai.

Prašyme atkreipė dėmesį, kad pareiškėjams V. D. bei A. D. žemės sklypuose 2007 metais buvo leista projektuoti ūkininko ūkio sodybas, Žemėtvarkos skyrius tam neprieštaravo.

Nurodė, jog 2007 m. gegužės mėnesį pagal užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas nustatė, jog miško plotas Žemės sklype 1 sudarė 0,7473 ha, o Žemės sklype 2 – 0,1681 ha, tai, pasak pareiškėjų, įrodo, jog nauji žemės sklypo plotai pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis buvo įregistruoti Kadastre nepagrįstai, nes vieneri metai yra per trumpas laikotarpis miškui užaugti; žemės sklypų teritorijose, išskyrus sklypų dalis, pripažintas miško žeme pagal 1997 m. inventorizacijos duomenis, jokia miško augalija niekada neaugo, tai, pasak jų, patvirtina tiek Tarnybos pateikta Pažyma Nr. 127903, tiek ir žemės sklypų 2007 m. kadastrinių matavimų bylų duomenys.

Prašyme nurodė, jog Patikrinimų metu negalėjo būti nustatyta 312a, 312b ir 313 taksacinių sklypų dalių žemės naudmena „kirtavietė arba miško aikštė“ (galimai sunaikintas miškas), kadangi toje vietoje miško niekada nebuvo, minėtos sklypų dalys niekada neatitiko miško žemei keliamų reikalavimų. Pareiškėjai žemės sklypuose nuo pat jų įsigijimo atliko krūmynų ir nevertingų medelių valymą, Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymose jokių neteisėtų miško kirtimo veiksmų nebuvo nustatyta.

Tiek iš pareiškėjų 2022 m. balandžio 19 d. pateikto Tarnybai prašymo, tiek iš skundo teismui turinio matyti, jog jie skundžiamo rašto neteisėtumą ir prašymą įpareigoti atlikti veiksmus grindžia esminiais argumentais nurodydami, jog 2008m. sklypinės inventorizacijos duomenys, kurių pagrindu žemės sklypų atitinkamos dalys 2009 m. įtrauktos į Kadastrą, buvo neteisėti. Jų teigimu, 2008 m. atliekant sklypinę inventorizaciją buvo padarytos klaidos, žemės sklypuose želiančius krūmynus ir smulkius medelius nepagrįstai įvertinus kaip medžių savaiminukus, kurie ir jų atžalos atliekant žemės sklypų valymus, buvo iškirsti.

Pažymėtina, jog pagal 2008 m. inventorizacijos metu galiojusias Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (inventorizacijos metu iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) reglamentuota, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, nenustatant savaiminukams specialių reikalavimų. Įstatymo nuostata dėl savaiminukų amžiaus (ne mažesnis kaip 20 metų) įtraukiant juos į apskaitą kaip mišką buvo įtvirtinta po 2011 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-1448 priėmimo (įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 1 d.) (Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011, 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016).

Pareiškėjai nesutinka su 2008 m. sklypinės inventorizacijos duomenimis, kurių pagrindu ginčo žemės sklypai (išskyrus jų nedidelę dalį) buvo įtraukti į Miškų kadastrą, tačiau šie duomenys teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nenuginčyti. Kaip jau minėta, pagal bylos duomenis sklypinę ginčo teritorijos inventorizaciją atliko ne Tarnyba, o VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu – VĮ Valstybinių miškų urėdija). Pagal bylos duomenis nustatyta, jog apie 2008 m. sklypinę miškų inventorizaciją ginčo sklypuose pareiškėjams jau tapo žinoma 2017 metais, tai patvirtina jų skundo turinys ir susirašinėjimo dokumentai. Pažymėtina tai, jog Tarnybai 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys buvo perduoti 2009 m. birželio 29 d. Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenų perdavimo-priėmimo aktu. Akto turinys pareiškėjams vėliausiai tapo žinomas 2022 m. sausio mėnesį, tai patvirtina Tarnybos 2022 m. sausio 5 d. raštas Nr. (39.4)-R2-41 „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio matyti, kad kartu su raštu buvo pateiktas ir minėtas 2009 m. birželio 29 d. Duomenų perdavimo-priėmimo aktas. Tiek minėtas Aktas, tiek Tarnybos 2009 m. liepos 6 d. sprendimas, kurio pagrindu į Kadastrą buvo įtraukti pareiškėjams priklausantys žemės sklypai (jų didžioji dalis) pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, yra nenuginčyti, todėl laikomi teisingais (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktas).

Teismas pažymi, jog į šio pobūdžio ginčo ribas nepatenka inventorizacijos duomenų ginčijimas, nagrinėjamoje byloje yra pasisakoma dėl skundžiamo rašto teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl ginčo teritorijos įtraukimo ankstesniais sprendimais į Miškų kadastrą ir šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisinių normų. Tokios nuostatos laikomasi ir nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1169-492/2021, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-801-821/2022).

Be to, nagrinėjamu atveju teismui ir nepateikta duomenų, patvirtinančių pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes dėl darbuotojų, 2008 m. atlikusių ginčo žemės sklypinę miškų inventorizaciją, klaidų, tik remiamasi bendro pobūdžio pasvarstymais, prielaidomis. Kaip jau minėta, pareiškėjų kreipimosi pagrindu 2018 metais Urėdijai atlikus 2008 m. miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą ir nustačius 2008 m. miškų inventorizacijos klaidas, Tarnybos 2018 m. kovo 8 d. buvo priimti sprendimai Nr. S-1803-21 ir Nr. S-1803-22, kuriais pagal Urėdijos pateiktus duomenis ginčo teritorijoje Kadastro duomenys patikslinti. Pareiškėjai minėtų sprendimų neginčijo, todėl jie laikomi teisėtais, patvirtinančiais jose nustatytas aplinkybes.

Pagal Nuostatų 23 punktą Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti. Pareiškėjai tokių duomenų Tarnybai nepateikė. Jų 2022 m. balandžio 19 d. prašymas abstraktaus pobūdžio, jame aiškiai ir konkrečiai neišdėstyta, kokio ploto miško dalį prašo išbraukti iš Kadastro, nekonkretizuota jo vieta, tik abstrakčiais argumentais ir svarstymais nesutinkama su 2008 m. miškų inventorizacijos duomenimis.

Iš jų 2022 m. balandžio 19 d. prašymo Tarnybai matyti, jog aplinkybes, kad 2006 metais žemės sklypų įsigijimo metu miško toje teritorijoje (teismo pastaba: teritorijoje 2008 m. inventorizuotoje kaip miškas) nebuvo, grindžia Tarnybos kartu su 2022 m. kovo 18 d. raštu Nr. (39.4)-K2-690 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktomis Pažymomis kartu su mišką žemėlapio fragmentu (ortofoto) ir jų analize, teigdami, jog iš Pažymos Nr. 127903 matyti, jog didelė žemės sklypų dalis yra apaugusi gelsva augalija, t. y. menkaverčiais krūmais bei medeliais, o toje žemės sklypo dalyje, kuri Kadastre kaip miško žemė buvo įregistruota pagal 1997 m. inventorizacijos duomenis (Pažyma Nr.127901) auga žalios spalvos augalija, t. y. medžiai. Taip pat grindžia argumentais, kad miško plotas 2007 m. gegužės mėnesį pagal užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus Žemės sklype 1 sudarė 0,7473 ha, o Žemės sklype 2 – 0,1681 ha, tai, pasak pareiškėjų, įrodo, jog nauji žemės sklypo plotai pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis buvo įregistruoti Kadastre nepagrįstai, nes vieneri metai yra per trumpas laikotarpis miškui užaugti.

Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti skundžiamo rašto nepagrįstumui, vadovaujantis pareiškėjų minėtų Pažymų analize ir subjektyviais argumentais dėl miškų žemėlapio fragmente (ortofoto) ir Pažymų grafiniuose duomenyse užfiksuotų skirtingų miško teritorijos spalvų, dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų neatitikimo Miškų kadastro duomenims.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenys; atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, jų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, jog Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-114-552/2017). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013).

Pabrėžtina, jog Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiant mišką, jam priskiriami ir kita miško augalija, žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).

Byloje nustatyta, jog siekiant patikrinti Miškų kadastre registruoto pareiškėjams priklausančių žemės sklypo ploto atitiktis (neatitiktis) Miškų įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams pagal ankstesnius pareiškėjų prašymus, taip pat ir privataus asmens skundą dėl savavališkai kertamo miško ginčo teritorijoje buvo atlikti Kadastro duomenų patikrinimai, vykstant Tarnybos darbuotojams į vietą. Patikrinimų rezultatai užfiksuoti Patikrinimo aktuose remiantis jose konstatuotomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais (Ištraukomis iš Miškų kadastro, Taksacinių duomenų išrašais, fotonuotraukomis, patikslinimo planais ir kt.). Patikrinimų metu nustatyti Kadastro duomenų pokyčiai, vietoj buvusių medynų, be kita ko, užfiksuojant kirtavietes, miško aikštę (galimai sunaikintą mišką), taksaciniuose duomenyse užfiksuoti 2013 m., 2021 m. miško kirtimų (plynų kirtimų) faktai. Teismas pažymi, jog pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo minėtų patikrinimų pagrindu priimtų sprendimų dėl Kadastro duomenų įrašymo, keitimo (2018 m. gegužės 10 d. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus priimto sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ Nr. S-1805-19, 2021 m. birželio 8 d. Tarnybos direktoriaus sprendimo Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo Nr. S-2106-45), jose nustatytų aplinkybių nekvestionavo, todėl teismui nėra pagrindo jais abejoti. Nenuginčijus minėtų duomenų, pareiškėjų argumentai tiek dėl 2008 m. inventorizacijos nepagrįstumo, tiek dėl 2009 m. ginčo teritorijos įtraukimo į Kadastrą neva per klaidą yra nepagrįsti.

Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymose Tarnybos darbuotojų buvo fiksuoti skirtingi duomenys, kad jokių pažeidimų, taip pat ir neteisėto miško kirtimo, dviem atvejais, t. y. 2015 m. ir 2021 m. žemės sklypuose nebuvo užfiksuota, kad pareiškėjams nebuvo skirtos sankcijos dėl miško kirtimų, kad Tarnyba nereagavo į 2018 m. birželio 4 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymose Nr. P-75-01-05 ir Nr. P-75-01-06 nustatytus įpareigojimus pareiškėjams atkurti mišką ir nesiėmė jokių veiksmų dėl esą neteisėtai iškirsto tariamo miško atkūrimo, nes jokios sankcijos jiems dėl to nebuvo pritaikytos, teismo vertinimu, nepaneigia pirmiau nurodytų aplinkybių dėl ginčo teritorijos tinkamo įvertinimo Kadastro duomenų įregistravimo požiūriu. Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl galimai neteisėtų kirtimų, administracinės atsakomybės ir / ar galimai padarytos žalos aplinkai klausimai, todėl minėtų aplinkybių nustatymas nagrinėjamam ginčui esminės reikšmės neturi.

Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos negali paneigti institucijos administraciniais aktais nustatytų faktų, nes yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, patys savaime nesukeliantys teisinių pasekmių.

Tai, jog Tarnyba skundžiamame rašte pripažino, kad dėl kai kurių darbuotojų nepakankamos kompetencijos nagrinėjamoje teritorijoje skirtingais laikotarpiais buvo fiksuotos skirtingos aplinkybės, negali būti pagrindu skundžiamo rašto panaikinimui ir įpareigojimui atlikti veiksmus, juolab, byloje nustačius, kad dėl to Tarnybos teisės aktų nustatyta tvarka buvo sureaguota. Dėl Tarnybos valstybės tarnautojo, 2021 m. balandžio 16 d. atlikusio pareiškėjų žemės sklypuose privataus miško žemės sklypų patikrinimus, veiksmų buvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio metu nustatyta, jog Tarnybos valstybės tarnautojas V. Č. savo veiksmais, kurių dalis sudarė ir pareiškėjų žemės sklypuose vykdytą privataus miško žemės sklypų patikrinimą, padarė tarnybinį nusižengimą, todėl jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ginčas vyko Regionų apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI3-8464-780/2021), tačiau V. Č. skundas įsiteisėjusiu 2021m. spalio 25 d. teismo sprendimu buvo atmestas kaip nepagrįstas, tarnybinė nuobauda palikta galioti.

Dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, kad ginčo teritorijoje buvo leista projektuoti ūkininkų sodybas, bylos duomenimis nustatyta, jog Utenos apskrities viršininko administracijos 2007-10-24 raštu Nr. 7-622, adresuotu Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriui, neprieštaraujama dėl parinktų ūkininkų sodybų vietų pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose. Tačiau nagrinėjant bylą nustatyta, jog sodybos nepastatytos, jų vietos buvo numatytos teritorijoje, kuri pagal 2007 m. inventorizacijos duomenis nepriskirta miško žemei, toje vietoje miškas inventorizuotas tik 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios duomenys nenuginčyti, todėl šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo skundžiamo rašto neteisėtumui konstatuoti.

Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje apibrėžtą miško žemės sąvoką, prie miško žemės priskiriami, be kita ko, ir tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, įstatyme nėra draudimų miško žemėje nustatyti servitutus, todėl pareiškėjų skundo argumentai, jog nustatyto servituto vietoje jokia augalija neaugo ir neauga, todėl neva nebuvo pagrindo ją Kadastre įregistruoti kaip miško žemę, yra nepagrįsti.

Pareiškėjų nuomone, Tarnyba, gavusi jų 2022 m. balandžio 19 d. prašymą, turėjo organizuoti ginčo teritorijos patikrinimą vietoje, apie tai informuojant pareiškėjus, suteikiant galimybę jiems teikti paaiškinimus. Nurodė, jeigu teismas laikytų, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovę išbraukti iš Kadastro pareiškėjų prašyme ir šiame skunde minimas miško žemės taksacinių sklypų dalis, atsakovė įpareigotina atlikti papildomą žemės sklypų patikrinimą, apie tokį patikrinimą iš anksto informuojant pareiškėjus, siekiant sudaryti jiems galimybę dalyvauti patikrinime ir pateikti paaiškinimus dėl žemės sklypuose vykdytų augalijos kirtimų.

Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 7 punktas nustato, jog gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka. Taigi pagal Aprašo nuostatas nėra įtvirtintas privalomas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, minėtų veiksmų organizavimas priskirtas Tarnybos diskrecijai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Tarnyba pažeidė Apraše įtvirtintas procedūras, nagrinėdama pareiškėjų skundą, juolab byloje nustačius, kad prieš tai buvo organizuoti keli tokio pobūdžio patikrinimai, ir pareiškėjai nei procedūrų, nei jų pagrindu priimtų sprendimų nenuginčijo teisės aktų nustatyta tvarka.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai ir teisėtai atsisakė patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pagal pareiškėjų 2022 m. balandžio 19 d. prašymą. Skundžiamame Tarnybos 2022 m. gegužės 18 d. rašte Nr. (39.4)-R2-1368 išdėstyti atsisakymo tenkinti prašymą argumentai ir įrodymai, nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ginčo Kadastro objektas buvo registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos, kad duomenys, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, būtų buvę klaidingi, taip pat nenustatyta kitų Kadastro nuostatų 30 punkte įtvirtintų teisinių pagrindų dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 396 kvartalo 311, 312a, 312b, 313, 317 ir 355 taksacinių sklypų dalies, patenkančios į pareiškėjams priklausančių žemės sklypų teritoriją, todėl nėra pagrindo skundžiamo rašto ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo Valstybinę miškų tarnybos minėtus duomenis išregistruoti iš Kadastro ar įpareigoti atlikti papildomą žemės sklypų patikrinimą. Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų V. D., R. D., A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.