Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovei Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad atsakymo autorius yra pareiškėjas, o kitų darbuotojų patarimai yra tik siūlymas jam, koks galėtų būti atsakymas. Todėl atsakomybė už parengtą raštą tenka pareiškėjui. Pabrėžė, kad visos komunikacijos metu pareiškėjas nei vienam darbuotojui nepasakė, kad tikrintame žemės sklype dar 2018 metais buvo nustatyti pažeidimai ir sklypo savininkas žinojo apie jame esantį mišką. Teisininkai konsultacijas teikė nežinodami šio fakto. Pareiškėjo pareigybės aprašymo 13 punkte numatyta, kad jis nagrinėja skundus ir rengia atsakymus, todėl kitų darbuotojų konsultacijos nėra sprendimų priėmimas, nėra įsakymai pareiškėjui kaip elgtis ir kokį atsakymą parengti. Jis pats atsakingas už atsakymo turinį. Pareiškėjo nutylėtos aplinkybės nebuvo nurodytos atsakyme tiek skundo autoriui, tiek Aplinkos ministerijai. Todėl atsakymas vėliau buvo atšauktas ir taip pakenkta tarnybos autoritetui. Pareiškėjas taip elgėsi sąmoningai, todėl atsižvelgiant į tyčios formą jam buvo paskirtas papeikimas, o ne pastaba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – VMT) direktoriaus 2021-07-02 įsakymo Nr. (39-1)-P-227 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Č.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda, vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos tarnybinio nusižengimo komisijos 2021-07-02 išvada Nr. R4-35 „Dėl V. Č. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – Išvada), paskirta už tai, kad Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas V. Č., parengdamas Tarnybos atsakymą į 2021-03-30 gautą skundą (reg. Nr. R1-904), Tarnybos 2021-04-27 rašto Nr. (39.8)-R2-1171 turinyje sąmoningai nurodydamas aplinkybes, neatitinkančias faktinių aplinkybių, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, 3 str. 1 d. 1 p. ir 12 p. nurodytus valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, Tarnybos MŪPS vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos 2020-06-30 direktoriaus įsakymu Nr. 199-20-V, 12 p., 13 p. ir 18 p. nuostatų reikalavimus.

Išvadoje nurodyta, kad V. Č. vykdydamas MŪPS patarėjo V. G. 2021-03-30 pavedimą atlikti patikrinimą Nr. P-7K-5: žinojo ir turėjo informaciją, kad dar 2018 m. privačioje miško valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti neteisėti miško kirtimai (2018-06-04 Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. P-7K-01-05) (7.2. p); žinojo ir turėjo informaciją, kad dar 2018 m. privačios miško valdos kad. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui tapo žinoma apie jo žemės sklype esančius miško plotus (2018-06-04 Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. P-7K-01-05) (7.3. p.); 2021-04-16 atliko patikrinimą privačioje miško valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir surašė Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymą Nr. N-7K-01-02-01 joje nurodydamas, kad neteisėtų miško kirtimų nenustatyta (7.4. p.); parengė VMT atsakymą į 2021-03-30 gautą skundą (reg. Nr. R1-904) (VMT 2021-04-27 raštas Nr. (39.8)-R2-1171) ir jame nurodė, kad: - „nustatyta, kad miško kirtimai šiame žemės sklype vykdyti 2021 m. kovo mėnesį”, - „sklypo savininkas, kirtimų metu nežinodamas apie jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį mišką, savo veiksmais administracinio nusižengimo nepadarė” (7.4 p.). Dėl šio V. Č. netinkamo pareigų atlikimo galimai buvo diskredituotas Tarnybos vardas. Tarnybos atsakymas į 2021-03-30 gautą skundą (reg. Nr. R1-904) (VMT 2021-04-27 raštas Nr. (39.8)-R2-1171), kurio turinys prieštarauja faktinėms aplinkybėms buvo išsiųstas ir skundą pateikusiam pareiškėjui, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (9. p.).

Skundą pateikusiam J. A. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai adresuotame VMT 2021-04-27 rašte Nr. (39.8)-R2-1171 „Dėl skundo“ nurodyta: „Valstybinėje miškų tarnyboje (toliau-Tarnyba) gautas Jūsų skundas dėl neteisėtai iškirsto miško, bei neteisėtai miške įrengto kelio. <...> Žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) 2,8469 ha ploto VĮ registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis miško žemės plotas sudaro tik 0,2473 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos teritorijai – miško žemė 0,2473 ha. VĮ registrų centrui informacija apie 2,1969 ha miško plotą registruotą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo pateikta tik 2021-03-31. Nustatyta, kad miško kirtimai šiame žemės sklype vykdyti 2021 m. kovo mėnesį, vadovaujantis VĮ registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų specialiosiomis sąlygomis. VĮ registrų centro nekilnojamojo turto duomenimis žemės sklype yra kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Žemės sklypo savininko paaiškinimu jis kirtimus vykdė vadovaudamasis turimais žemės sklypo nuosavybės dokumentais, t. y. jo žiniomis ne miško žemėje. LR Administracinių nusižengimų kodekso 5 str. ir 7 str. nustatyta, kad administracinei atsakomybei kilti yra reikalingas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas. Tarnybos nuomone, sklypo savininkas, kirtimų metu nežinodamas apie jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį mišką, savo veiksmais administracinio nusižengimo nepadarė“.

V. D.

2021-04-22 paaiškinime nurodyta: „V. D. (toliau - Pareiškėjas) nuosavybes teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Anvkščių r. sav. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Pareiškėjas 2020 m. gruodžio - 2021 m. vasario mėnesiais atliko Sklype esančių krūmynų valymą. <...> Pareiškėjas nurodo, kad, remdamasis turimais sklypo nuosavybes dokumentais (žr. priedą) pagal kuriuos Sklypo plotas yra 2,8469 ha, iš kurių 0,2473 ha yra miško žemė, atliko sklypo dalyje, nepripažintoje kaip miško žemė, esančių krūmynų valymą. Pažymėtina, kad 0,2473 ha ploto sklypo dalyje, pagal Pareiškėjo minėto sklype esančių krūmynų valymo metu turėtus duomenis, pripažintoje miško žeme, esanti augalija nebuvo kertama. Pareiškėjas pažymi, jog apie tai, kad sklype buvo atlikta taksacija ir miško žeme buvo pripažinta didesnė sklypo dalis, negu Pareiškėjui buvo žinoma pagal jo turimus sklypo nuosavybės dokumentus, Pareiškėjas nebuvo informuotas ir nežinojo. Atitinkamai, pareiškėjas Sklype esančių krūmynų valymą atliko remdamasis jam žinoma informacija ir 0,2473ha ploto Sklypo dalyje, pagal Pareiškėjo Sklypo valymo metu turėtus duomenis pripažintoje miško žeme, jokio augalijos kirtimo nevykdė“.

2018-06-04 Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje Nr. P-7K-01-05 nurodyta, kad patikrintas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatytas neteisėtas miško kirtimas. Pažymoje yra įrašas, kad vadovautasi LR Miškų valstybės kadastro duomenimis. Pažymą pasirašė ir pareiškėjas V. Č., ir sklypo savininkas V. D..

Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi nustatyti, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–384/2013, 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5209-968/2019, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-555-756/2020).

Vertinant nurodytus byloje nustatytus duomenis, kuriais buvo vadovautasi ir Išvadoje, bei pareiškėjo skundo turinį ir jo paaiškinimus, pateiktus teismo posėdžio metu, matyti, kad su skundžiamu Įsakymu pareiškėjas nesutinka dėl skirtingo Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, bet ginčo dėl pačių faktinių aplinkybių iš esmės nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ne tik pareiškėjas, bet ir tikrinamo žemės sklypo savininkas V. D. jau nuo 2018-06-04, kai buvo surašyta Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. P-7K-01-05, žinojo faktą, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemės yra ne tik tiek, kiek nurodyta Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazėje, bet ir žymiai daugiau, kadangi išsamesni duomenys apie miško žemę yra įregistruoti Miškų valstybės kadastre. Tačiau apie tai, kad žemės sklypo savininkas jau nuo 2018-06-04 šį faktą žino, pareiškėjas skundo tyrimo metu ir konsultacijų dėl atakymo į jį metu ne tik nenurodė nei vienam atsakovės darbuotojui, kurie teikė konsultacijas dėl šios situacijos (tą patvirtna pats pareiškėjas ir tai matyti iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp atsakovės darbuotojų), bet 2021-04-27 atsakyme Nr. (39.8)-R2-1171 į J. A. skundą, dar ir buvo pateikta priešinga informacija, t. y. nurodyta, kad sklypo savininkas kirtimų metu nežinojo apie jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį mišką. Teismas pripažįsta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad parengdamas Tarnybos atsakymą į 2021-03-30 gautą skundą (reg. Nr. R1-904), pareiškėjas Tarnybos 2021-04-27 rašto Nr. (39.8)-R2-1171 turinyje sąmoningai nurodė aplinkybes, neatitinkančias faktinių aplinkybių, apie žemės sklypo savininko tariamą nežinojimą, jog jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra daugiau miško žemės nei nurodyta Nekilnojamojo turto duomenų bazėje. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės šio Išvadoje konstatuoto fakto (dėl aplinkybių, neatitinkančias faktinių aplinkybių, nurodymo atsakyme) ir neginčija, nes savo skunde nenurodė, kad atsakyme teisingai pateikė visą jam žinomą informaciją, o teismo posėdyje aiškiai patvirtino, kad dėl kilusių neaiškumų konsultuodamasis su patarėju V. G. jis apie 2018 metų patikrinimą patarėjui sakė tik telefonu, bet savo paties rašytame atsakymo variante ir elektroniniame susirašinėjime su patarėju niekada nepaminėjo šios 2018 metų patikrinimo pažymos. Pareiškėjas teisme nurodė, kad nurodytų aplinkybių jis pats į atsakymo galutinį variantą neįrašė, o pasitikėdamas vadovybe savo pasiūlymų, kad atsakymas į skundą būtų surašytas kitaip, nei buvo parengtas galutinis variantas derinant su teisininkais, jis nesiūlė.

Taigi, pareiškėjas byloje iš esmės neginčija Išvadoje konstatuoto jo neveikimo fakto, t. y. kad jis nesivadovavo visa jam žinoma informacija, ir neneigia, kad atsakyme į skundą buvo nurodytos aplinkybės, neatitinkančios faktinių aplinkybių, o siekia tik pateisinti savo veiksmus ir tokio turinio atsakymą tuo, kad aptariamų teiginių jis pats atsakyme neįrašė, ir nurodo argumentus, kodėl toks atsakymo galutinis turinys buvo pateiktas vadovui pasirašyti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakyme į skundą nenurodytas aplinkybes žinojo ne tik jis, bet ir patarėjas V. G., o atsakyme į skundą pareiškėjas šių aplinkybių nenurodė ir nesiūlė jų nurodyti, todėl, kad neturėjo pagrindo nevykdyti vadovybės nurodymų. Tačiau teismas pripažįsta, kad tokie pareiškėjo argumentai neatleidžia jo nuo tarnybinės atsakomybės už netinkamą savo pareigų atlikimą, nes nepriklausomai nuo to, ar kiti tarnautojai tinkamai vykdė savo pareigas, pareiškėjas privalėjo tinkamai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, atlikti savo pareigą. Tai, kad svarbios informacijos neatskleidžia aukštesnio rango tarnautojas nereiškia, kad pareiškėjas gali ja nesivadovauti ir jos neišviešinti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-125-438/2018).

Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Todėl nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009; Nr. A438-370/2011, eA-125-438/2018). Pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-683/2011).

Tarp pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų yra atsakomybės principas, pagal kurį valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą (VTĮ 3 straispnio 1 dalies 1 punktas), taip pat profesionalumo principas, pagal kurį valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas konfidencialumą (VTĮ 3 straispnio 1 dalies 12 punktas).

Pagal pareiškėjo pareigas apibrėžiančio Pareigybės aprašymo 12 punktą, pareiškėjas atlieka priežiūros ir (ar) kontrolės veiklas arba prireikus koordinuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklų atlikimą. Pagal Pareigybės aprašymo 13 punktą, pareiškėjas nagrinėja skundus ir kitus dokumentus sudėtingais klausimais dėl priežiūros ir /ar kontrolės vykdymo arba prireikus koordinuoja skundų ir dokumentų sudėtingais klausimais dėl priežiūros ir (ar) kontrolės vykdymo nagrinėjimą, rengia atsakymus arba prireikus koordinuoja atsakymų rengimą. Pagal Pareigybės aprašymo 18 punktą, pareiškėjas vykdo privačių miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos valstybinę kontrolę.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Išvadoje pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas netinkamai vykdė nurodytas pareiškėjo Pareigybės aprašyme jam deleguotas vykdyti pareigas ir nesilaikė nurodytų VTĮ įtvirtintų valstybės tarnautojų pareigų bei tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų. Pareiškėjo veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo požymiai.

Išvadoje pagrįstai konstatuotas netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo faktas – pareiškėjas žinojo, bet skundo nagrinėjimo metu niekam iš atsakovės darbuotojų neišviešino fakto, kad tikrinamo žemės sklypo savininkui jau 2018 metais tapo žinoma, jog jo žemės sklype yra miško žemės, kuri iki 2021-31-31 nebuvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre, tačiau visą laiką buvo įregistruota Miškų valstybė kadastre, dėl ko atsakyme skundo autoriui buvo nurodytos aplinkybės, neatitinkančios šios turimos informacijos, t. y. atsakyta, jog sklypo savininkas kirtimų metu nežinojo apie jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį mišką ir todėl savo veiksmais administracinio nusižengimo nepadarė. Tokiu būdu pareiškėjas, būdamas atsakingas už privačių miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos valstybinę kontrolę (Pareigybės aprašymo 5.1 ir 18 punktai), netinkamai vykdė priežiūros ir (ar) kontrolės veiklą (Pareigybės aprašymo 12 punktas), jam žinoma informacija jis nesivadovavo pats ir jos niekam neišviešino kai buvo derinamas atsakymas į skundą, todėl savo pareigą atliko neprofesionaliai, nesiekdamas aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų (VTĮ 3 straispnio 1 dalies 12 punktas) ir dėl to jis turi atsakyti už savo veiksmų padarinius dėl netinkamo naudojimosi (nesinaudojimo) informacija (VTĮ 3 straispnio 1 dalies 1 punktas). Taip tirdamas skundą ir rengdamas atsakymą į jį pareiškėjas vlstybės tarnautojo pareigas vykdė nesilaikydamas VTĮ ir Pareigybės aprašymo reikalavimų (VTĮ 16 straipsnio 1 dalis 1 punktas), netinkamai atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir nekokybiškai atlikdamas pavedimą ištirti skundą (Pareigybės aprašymo 4 punktas), nesilaikydamas VTĮ nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos atskomybės ir profesionalumo principų (VTĮ 16 straipsnio 1 dalis 5 puktas).

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad galutinę atsakymo į skundą redakciją parengė ne jis asmeniškai, o redagavo kiti atsakovės darbuotojai, su kuriais patarėjas derino atsakymą, neturi esminės reikšmės ir nešalina pareiškėjo atsakomybės, nes pagal Pareigybės aprašymo 13 punktą, pareiškėjas yra atsakingas už nagrinėjamą skundą dėl priežiūros ir /ar kontrolės vykdymo ir būtent jis atsakingas už rengiamus atsakymus. Kiti darbuotojai gali teikti konsultacijas ir savo pasiūlymus dėl galutinio atsakymo, tačiau ne jie, o pareiškėjas yra atsakingas už atsakymo turinį, todėl neturi jokios reikšmės, kas faktiškai įrašė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančius teiginius į atsakymą. Be to, esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, kad atsakymą su patarėju derinę ir redagavę darbuotojai neturėjo informacijos apie 2018 metų to paties žemės sklypo tikrinimo pažymą, todėl suderintas atsakymo turinys ir neatitiko visų faktinių apilnkybių. Tuo tarpu būtent pareiškėjas nesinaudojo visa jam žinoma informacija ir, žinodamas patarėjo konsultacijų su atsakovės teisininkais eigą ir turinį (pareiškėjo pateiktas ekeltroninis susirašinėjimas), informacijos apie 2018 metų patikrinimo pažymą neatskleidė derinant atsakymą su teisininkais. Todėl net ir tai, kad šią informaciją galimai žinojo ir pats patarėjas neatleidžia pareiškėjo nuo jo asmeninės atsakomybės ir pareigos šią informaciją atskleisti ir naudotis ja tiriant skundą, nes būtent pareiškėjas rengia ir yra atsakingas už atsakymo išsamumą ir teisingų duomenų nurodymą. Pareiškėjo nurodomas pavaldumas patarėjui nereiškia, kad pareiškėjui suteikiama teisė rengiant atsakymą į skundą neatskleisti visos reikšmingos informacijos vien dėl to, kad to nepadaro ir patarėjas, ir nereiškia, kad pareiškėjui buvo draudžiama išviešinti visą reikšmingą informaciją prieš priimant galutinį sprendimą dėl atsakymo turinio.

Teismui nekyla abejonių, kad šiuo atveju kilo ir netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo pasekmės – žala atsakovės reputacijai ir poreikis iš nujo tirti skundą. Byloje esantis atsakovės 2021-06-03 raštas Nr. (39.8)-R2-1613 „Dėl skundo“ patvirtina, kad atsakovė turėjo atšaukti savo 2021-04-27 raštą Nr. (39.8)-R2-1171, už kurio turinį buvo atsakingas pareiškėjas, ir tyrimą atnaujinti, o 2021-06-10 Pavedimas atlikti patikrinimą Nr. P-7K-8 ir tos pačios dienos patarėjo V. G. elektroninis laiškas pareiškėjui patvirtina, kad pareiškėjui buvo pavesta iš naujo patikrinti galimus pažeidimus toje pat miško žemėje ir pradėti administracinę teiseną.

Netinkamas pareiškėjo pareigų atlikimas priežastiniu ryšiu susijęs su tarnybinių pareigų neatlikimo pasekmėmis, nes tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų naudojęsis ir išviešinęs visą žinomą informaciją, papildomo tyrimo nebūtų prireikę, o atsakovės reputacija, dėl to, kad neišsiaiškino visos informacijos prieš priimdama pirmą sprendimą dėl skundo, nebūtų nukentėjusi.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti ir tai, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai, nes pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalį, tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Šiuo atveju išvadoje konstatuota, kad V. Č. kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia, nes jis sąmoningai atliko priešingus teisei veiksmus, tačiau Komisija nenustatė ar jis sąmoningai siekė padarinių, kuriuos sukėlė ir/ar ateityje galėjo sukelti tokie jo veiksmai. Taigi, darbdavys kaltės klausimą nustatinėjo ir iš esmės ją konstatvo teisingai, nes pareiškėjas suvokė, kad atsakyme, už kurio rengimą jis atsakingas, buvo nurodytos aplinkybės prieštaraujančios jo turimai informacijai apie žemės sklypo savinko žinojimą, kad jo sklype yra miško žemė, įregistruota Miškų valstybės kadastre, ir sąmoningai leido, kad toks netikslus atsakymas būtų pateiktas adresatams, o svarbios informacijos neišviešino. Pažymėtina, kad iš byloje esančio susirašinėjimo dėl to, kokį sprendimą priimti, matyti, kad atsakovės teisininkas abejojo žemės sklypo savininko kalte dėl neteisėto miško kirtimo būtent dėl to, kad savininkas savo nekaltumui pagrįsti galėjo pasinaudoti ilgą laiką egzistavusiu valstybės registrų duomenų nesutapimu apie miško žemės plotą, tačiau pareiškėjas neišviešino informacijos, kad 2021 metais kirtimus vykdęs savininkas jau 2018 metais žinojo apie šiuos registrų nesutapimus. Tai reiškia, kad pareiškėjas savo neteisėtą veiką (nesivadovavimą visa informacija) suvokė ir suprato kokią įtaką rengiamam atsakymui neišviešinta informacija turės, todėl parengimas tokio atsakymo, koks buvo išsiųstas adresatams, pagrįstai laikytas tyčine veika.

Taigi, pareiškėjo tarnybinis nusižengimas Išvadoje buvo nustaytas pagrįstai, nes buvo konstauoti visi tarnybinio nusižengimo požymiai.

Vadovaujantis VTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio įstatymo 7 dalis numato, kad sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 3 punkte reglamentuota, kad, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Aprašo 5 punkte numatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo tarnybiniam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Aprašo 8 punkte numatyta, kad komisija per 5 darbo dienas nuo komisijos sudarymo surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Aprašo 9 punkte reglamentuota, kad valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo gali pateikti komisijai rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pagal Aprašo 11 punktą komisija tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo nuo komisijos sudarymo. Aprašo 14 punktas numato, kad ištyrusi tarnybinį nusižengimą, komisija pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Vadovaudamasis Aprašo 17.1 punktu, gavęs motyvuotą išvadą, ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima vieną iš nurodytų sprendimų.

Nagrinėjamu atveju atsakovės direktorius 2021-06-04 gavo Miškų ūkio priežiūros skyriaus vedėjo G. P. 2021-06-04 tarnybinį pranešimą Nr. R4-33, kuriame nurodyta, jog kilo pagrįstų abejonių, kad tirdamas skundą V. Č. nesivadovavo visa jam žinoma informacija apie tiriamą objektą ir parengė neišsamų, netikslų, galimai klaidinantį atsakymą paklausėjui, todėl siūloma priimti sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės.

Atsakovės direktorius 2021-06-04 įsakymu Nr. (39-1)-V-215 „Dėl tarnybinio nusižengimo komisijos sudarymo“ sudarė Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją pareiškėjo galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – Komisija) ir pavedė jai ištirti pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą bei pateikti motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus.

Pranešimas apie pradėtą tarnybinį tyrimą pareiškėjui surašytas 2021-06-07, o jis su juo susipažino 2021-06-08.

Paaiškinimus raštu pareiškėjas pateikė 2021-06-13 bei 2021-06-16.

Komisija 2021-07-02 pateikė atsakovės direktoriui Išvadą Nr. R4-35 „Dėl V. Č. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo“.

Apibendrinant nurodytą reglamentavimą konstatuotina, kad atsižvelgiant į tai, jog Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau Įsakymo priėmimo metu jau buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, Įsakyme turėjo būti formuluojamas ne sprendimas „skirti“ tarnybinę nuobaudą, o – pripažinti, kad pareiškėjas, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, ir „nustatyti, kad turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papikimas“.

Nepaisant nurodytos Įsakyme netiksliai panaudotos lingvistinės formuluotės Įsakymas nelaikytinas neteisėtu, nes pati jo turinio esmė dėl to nesikeičia. Iš įsakymo turinio matyti, kad remiantis Išvada pareiškėjas pripažįstamas padaręs tarnybinį nusižengimą ir tarnybinė nuobauda jam turėtų būti skirta. Teisingumas neturi būti formalus, o administarcinio akto turinio ir formos santykyje esminę reikšmę turi turinio viršenybė prieš formą. Vien tai, kad Įsakymo rezoliucinė dalis lingvistine prasme suformuluota nepreciziškai tiksliai nepaneigia Įsakymo motyvuojamosios dalies argumentų, nurodytų Išvadoje, kurie sąlygoja būtinybę pripažinti, kad pareiškėjui turi būti nustatoma skirtina tarnybinė nuobauda kaip tarnautojui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas. Todėl Įsakymas, nepaisant jo neesminių trūkumų, susijusių su netiksliai vartojamomis formuluotėmis, pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu.

Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (VTĮ 33 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, Komisija, Išvadoje nenustačiusi nei tarnybinę atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, pagrįstai pasiūlė paskirti tarnybinę nuobaudą papeikimą, nes dėl pareiškėjo veikos buvo pakenkta atsakovės reputacijai - jai teko atšaukti pirmąjį atsakymą dėl skundo ir atlikti patikrinimą iš naujo - o pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė tyčia ir tarnybinio tyrimo metu savo kaltės neįžvelgė. Todėl, teismo vertinimu, pagrindo skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą nėra, o antros pagal griežtumą tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui atsakomybė, atsižvelgiant į pareiškėjo kaltės formą, jo veikos pasekmes ir jo požiūrį į padarytą veiką.

Teismas konstatuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas išsamiai, laikantis visų teisės aktuose numatytų terminų ir tvarkos, užtikrinant pareiškėjo teises šio proceso metu, ir pagrįstai buvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis - visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - bei teisingai parinkta tarnybinės nuobaudos rūšis.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2021-07-02 įsakymas Nr. (39-1)-P-227 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Č.“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl, nesant pagrindo jį naikinti, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.