Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria teismas civilinę bylą Nr. 2-5337-394/2013, iškeltą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui D. K. ir pagal atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei A. Ž. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. Ž. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui D. K. dėl 2013 m. vasario 13 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 patvirtintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, prašydama pakeisti minėtos sutarties 5.3 punktą ir jį išdėstyti taip „nepilnamečių vaikų mama A. Ž. ir D. K. susitaria, kad atsižvelgiant į tai, kad jie, vaikų tėvai, yra skirtingų tautybių ir kalba skirtingomis kalbomis, siekiant pilnaverčio vaikų bendravimo su tėvu D. K., nepilnamečių vaikų tėvas iš savo asmeninių lėšų apmokės nepilnamečių dukrų rusų kalbos pamokas (2 kartus per savaitę), o vaikų motina A. Ž. įsipareigoja sudaryti tinkamas sąlygas vaikams mokytis rusų kalbos su pedagoge“.

2013 m. rugsėjo 3 d. atsakovas pateikė prašymą Šiaulių apylinkės teismui perduoti civilinę bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškovė kartu su nepilnametėmis dukromis persikėlė gyventi į Vilnių, todėl turi keistis ir civilinės bylos teismingumas. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į šeimos bylų specifiškumą, bylos susijusios su nepilnamečių vaikų teisėmis ir pareigomis, nagrinėjamos pagal nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo žinioje esanti civilinė byla dar nėra pradėta nagrinėti iš esmės, nėra įvykęs nei vienas teismo posėdis, pasikeitus nepilnamečių mergaičių gyvenamajai vietai, išvadą byloje teiks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniuje yra daugumos įrodymų, tame tarpe liudytojų ir valstybinių institucijų tarnautojų, buvimo vieta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

LR CPK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kuomet byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui. Atsakovas neįrodė, kad egzistuoja bet vienas iš LR CPK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų. Pirmosios instancijos teismas parengiamajame posėdyje nesiaiškinęs ar šalis atstovaujantys asmenys galės paaiškinti faktines aplinkybes iš anksto sprendė, kad šalių dalyvavimas pripažintinas būtinu. Vien bylos pobūdis pagal šalių išdėstytas pozicijas procesiniuose dokumentuose savaime negali nulemti teismo išankstinės nuostatos, kad šalių dalyvavimas procese būtinas.Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad ieškovei atvykti į teismo posėdžius Vilniaus miesto apylinkės teisme būtų žymiai paprasčiau negu važiuoti į Šiaulius, kadangi ieškovė augindama tris mažametes dukras ir turėdama betarpiškai dalyvauti procese nepriklausomai nuo to kur vyks teismo posėdžiai susidurs su problemomis – turės pasirūpinti kas tuo metu prižiūrės dukras. Derinant teismo darbo laiką su šalių galimybėmis dalyvauti procese ar Šiauliuose, ar Vilniuje neabejotinai kils keblumų, nebus užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Aplinkybė, kad vaikai gyvena Vilniuje ir į bylą reikia įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių kaip išvadą teikiančia instituciją, negali būti vienareikšmiu pagrindu tenkinti atsakovo prašymą.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bylos teismingumą apsprendžia pasikeitusi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, nes LR CPK XIX skyriaus normos imperatyviai nenustato, kad šeimos bylas nagrinėja vaikų gyvenamosios vietos teismas.Apeliantės manymu, nėra pagrindo spręsti, kad daugumos įrodymų buvimo vieta yra Vilniuje, kadangi šios aplinkybės atsakovas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nutartyje įrodymų buvimo vietos klausimo išsamiai neišanalizavo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. LR CPK 30 straipsnyje įtvirtinta viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų bei suteikia galimybę ieškovui rinktis teismą, kuriam jis ketina patikėti savo pažeistų subjektinių teisių gynimą. Teismingumą ieškovo pasirinkimu lemia ieškinio dalykas. Pažymėtina, kad alternatyvus teismingumas nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Teismingumas ieškovo pasirinkimu numatytas ir šeimos bylose (pvz. LR CPK 30 straipsnio 4 dalis, 381 straipsnio 1 dalis, 538 straipsnio 5 dalis).

Kaip matyti iš ieškovės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nutarta civilinę bylą pasikeitus ieškovės gyvenamajai vietai perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė neneigia faktinių aplinkybių dėl jos ir dukrų gyvenamosios vietos pasikeitimo, tačiau teigia, kad nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi byla bus ekonomiškiau ir operatyviau išnagrinėta Šiaulių miesto apylinkės teisme, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad daugumos įrodymų buvimo vieta yra Vilniuje. Be to apeliantė pažymi, kad įstatymas imperatyviai nereglamentuoja, kad šeimos bylas turi nagrinėti vaikų gyvenamosios vietos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirajame skunde išdėstytas motyvais ir sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog byla operatyviau ir ekonomiškais bus išnagrinėta ieškovės ir jos nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos teisme, be to sutiktina tiek su atsakovo argumentais, tiek su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad daugumos įrodymų buvimo vieta yra Vilniuje.

Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 538 straipsnio 5 dalimi, jeigu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėmis, šių bylų nagrinėjimui taikomos XXXV skyriaus nuostatos. Ši nuostata reiškia, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo paduodamas ieškinį pareiškusio buvusio sutuoktinio gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju, ieškinio padavimo teismui metu ieškovė gyveno Šiaulių mieste (1 t. 1 b.l.), todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškovės ieškinį nepažeidė bendrojo teritorinio teismingumo taisyklių. LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas gali nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįsta, jog ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atveju. Proceso operatyvumas šiame kontekste siejamas su greito bylos išnagrinėjimo užtikrinimu, kadangi, vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kiek įmanomai trumpesnį laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Proceso operatyvumo tikslai, perduodant bylą kitam tos pačios pakopos teismui, būtų pasiekti, jei bylos perdavimas sąlygotų proceso racionalizavimą, pagreitinimą, sutrumpinimą, jei dėl bylos perdavimo sumažėtų šalių bylinėjimosi bei kitų su ginčo sprendimu susijusių materialių ir nematerialių išlaidų, susitaupytų laiko.

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo ir ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė kartu su nepilnametėmis dukromis gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t. 75-78 b.l.), šalių dukra G. D. mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje (1 t. 94-96 b.l.), su ieškove gyvena ir kitos dvi nepilnametės dukros E. ir M., atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), Suomijoje (1 t. 40). Iš išvadą byloje teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicijos matyti, kad instituciją išvadą gali pateikti ir vaikams gyvenant Vilniuje, sutinka su atsakovo argumentais, kad jam sudėtinga važinėti į posėdžius Šiauliuose ir yra ekonomiškiau vykti į Vilnių (1 t. 143 b.l.).

Bylos nagrinėjimas iš esmės nėra pradėtas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo. Byloje turi dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (LR CK 3.178 straipsnis). Pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, sprendžiant ginčus dėl vaikų, reikšmingos aplinkybės yra dėl vaikų gyvenimo sąlygų ir kitos. Vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras gali būti išklausytas teisme, siekiant išsiaiškinti jo norus (LR CK 3.177 straipsnis, LR CPK 380 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste, taip pat sprendžia, kad ieškovė turėdama pareigą užtikrinti kasdienę dukrų priežiūrą, labiau galėtų užtikrinti vaikų interesus atvykdama į teismo posėdžius Vilniuje, nei vykdama į teismo posėdžius į kitą vietovę - Šiaulius. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai turi būti nukreipti į prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą ir gynimą (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismui įvertinus visumą aplinkybių yra pagrindo spręsti, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta teisme pagal ieškovės ir vaikų gyvenamąją vietą, tuo labiau užtikrinant ir garantuojant nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės pozicija, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Šiaulių apylinkės teisme prieštarauja bylos faktinėmis aplinkybės, kadangi akivaizdu, kad teismui pripažinus šalių dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, tiek ieškovė, tiek atsakovas patirs mažesnes išlaidas bei laiko sąnaudas vykdami į teismo posėdžius Vilniuje.

Dėl nurodytų motyvų, vadovaujantis protingumo, racionalumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir siekiant sukelti jiems kuo mažiau nepatogumų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl civilinės bylos persiuntimo Vilniaus miesto apylinkės teismui, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.