Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui P. Š. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys J. Š., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovei ir atsakovui nustatytas 10 dienų terminas pateikti nuomonę dėl J. Š. suinteresuotumo byloje ir jo pašalinimo iš bylos. Nustatytu terminu šalys nuomonių į bylą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Nurodė, kad pagrindinis byloje keliamas klausimas yra dėl dalies neįregistruoto 8 arų žemės sklypo ir jame esančio neįregistruoto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadangi minėto nekilnojamojo turto antrą aukštą pastatė ir jį įsirengė trečiasis asmuo, tam panaudodamas asmenines lėšas. Teigia, kad minėtus darbus atliko gavęs ieškovės ir atsakovo sutikimą. Pažymėjo, jog nei ieškovė, nei atsakovas prie atliktų darbų neprisidėjo nei finansiškai, nei darbu.

5.2. Teigia, jog ieškovė prašo padalyti santuokos metu įgytą turtą, įskaitant ir neregistruotą namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prie kurio antro aukšto pastatymo ir įrengimo prisidėjo išimtinai trečiasis asmuo savo darbu ir lėšomis. Mano, kad jeigu nebūtų vertinamas trečiojo asmens interesas, būtų netinkamai padalytas bendras turtas, tiksliau, į bendrai dalytiną turtą būtų įtrauktas ir sutuoktiniams nepriklausantis turtas. Mano, jog yra akivaizdu, kad trečiasis asmuo turi suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi priimtas sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms, kadangi teismo procese dalijamas turtas, kurio ieškovė ir atsakovas nesukūrė.

7.1. Nurodė, kad gyvenamasis namas (su terasa) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o byloje pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Pažymi, jog trečiasis asmuo J. Š., kai ginčo pastatas buvo pastatytas, net nebuvo gimęs. Teigia, kad atsakovas ne kartą ginčo pastatą rekonstravo, o pastatas kaip buvo dviejų aukštų, taip ir liko. Atkreipia dėmesį į tai, jog į bylą yra pateiktos 1993 metų rekonstrukcijos projekto nuotraukos, iš kurių matyti, kad namas yra dviejų aukštų.

7.2. Nurodė, kad nesutinka, jog trečiasis asmuo yra prisidėjęs savo lėšomis prie namo antro aukšto tvarkymo, kadangi atsakovas savo lėšomis ir darbu remontavo ir tvarkė ginčo namą. Pažymi, jog trečiasis asmuo gyveno ir iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini), niekada šiame name nebuvo registruotas. Teigia, jog trečiojo asmens argumentai dėl antro namo aukšto statybų yra melagingi. Mano, kad santuokos nutraukimo byla niekaip nėra susijusi su trečiuoju asmeniu, todėl teismas pagrįstai šį asmenį pašalino iš bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria trečiasis asmuo J. Š. pašalintas iš bylos, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, 2024 m. rugpjūčio 1 d. pažymą dėl namų ūkio, 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažymą apie žemę ir pastatus, 1993 metų rekonstrukcijos projektą, fotonuotraukas. Nors atskiruoju skundu atsakovas nenurodė, kodėl minėtų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgdamas į aplinkybes, jog atsakovo pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su klausimo nagrinėjimu, atsakovas jais remiasi savo atsiliepime į atskirąjį skundą, taip pat įvertinęs tai, jog naujų įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ginčą, apeliacinės instancijos teismas nutaria atsakovo naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Trečiojo asmens J. Š. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino jį iš civilinės bylos, kadangi jis savo lėšomis bei darbu prisidėjo prie santuokos nutraukimo byloje dalytino turto, t. y., trečiojo asmens teigimu, jis išimtinai savo darbu ir lėšomis pastatė ir įrengė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrąjį aukštą. Mano, jog, išnagrinėjus civilinę bylą bei padalijus minėtą gyvenamąjį namą, priimtas teismo sprendimas neabejotinai turės įtakos jo teisėms ir pareigoms.

14. CPK 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi jį pašalina iš bylos.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2024 m. sausio 9 d. civilinėje byloje gautas trečiojo asmens J. Š. pranešimas (DOK-3249), kuriame nurodoma, kad 2018 m. jo tėvai, t. y. ieškovė ir atsakovas, jam suteikė antrą aukštą namo, kurio savininkai yra ieškovė ir atsakovas. Pažymėjo, kad tuo metu jis buvo neįrengtas ir tuščias, todėl trečiasis asmuo investavo į jo įrengimą, todėl trečiasis asmuo nori užtikrinti savo nuosavybę antrojo namo aukšto dalyje. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė trečiajam asmeniui septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento (DOK-3249) trūkumus. Nustatytu terminu trečiasis asmuo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, priežasčių, kodėl trūkumai nepašalinti, ir aplinkybių, kad procesinio dokumento trūkumai gali būti pašalinti vėliau, nenurodė, termino trūkumams pašalinti pratęsti neprašė, todėl procesinį dokumentą (DOK-3249) pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu ir grąžino trečiajam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16. Akcentuotina, jog tiek iš trečiojo asmens J. Š. 2024 m. sausio 9 d. pateikto pranešimo turinio (DOK‑3249), tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, jog, trečiojo asmens įsitikinimu, išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui P. Š. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir padalijus šalims priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priimtas teismo sprendimas neabejotinai turės įtakos jo teisėms ir pareigoms, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia J. Š. nuomone.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog trečiasis asmuo J. Š., be savo žodinių paaiškinimų, jog išimtinai savo darbu ir lėšomis pastatė ir įrengė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrąjį aukštą, į bylą nėra pateikęs jokių savo turtines ar neturtines teises į ginčo namą patvirtinančių įrodymų. Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis nustatyta, jog trečiasis asmuo nėra pareiškęs savarankiško reikalavimo šioje byloje. Taip pat trečiasis asmuo nėra pareiškęs jokių kitų reikalavimų ginčo teisenos tvarka nei dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ar jo dalį, nei reikalavimo atlyginti nuostolius, patirtus pastatant ir įrengiant gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrąjį aukštą.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. Š., siekdamas apginti savo teises bei užtikrinti savo nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir dalyvauti byloje trečiojo asmens statusu, turi pateikti savo nuosavybės teisę į ginčo turtą patvirtinančius dokumentus arba reikšti savarankišką reikalavimą, kad tokia jo teisė būtų nustatyta teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nesant byloje jokių (bent tikėtinų) duomenų apie tai, jog J. Š. priklauso dalis ginčo gyvenamojo namo, nėra pagrindo ir išvadai, kad J. Š. turi suinteresuotumą bylos baigtimi ar kad civilinėje byloje priimtas galutinis sprendimas turės kokią nors reikšmę J. Š. teisėms ir pareigoms.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiąjį asmenį J. Š. pašalino iš bylos teismo iniciatyva.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K‑3‑107/2010; ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias trečiojo asmens pašalinimu iš bylos, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.