- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- e2-2328-251/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01331-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- UAB „Biofabrikas“
- Advokatai
- Inga Mekienė, Irma Bekerė, Algirdas Biguzas
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovams antstoliui Ričardui Kudrauskui, UAB „Biofabrikas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. T. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų - antstolio Ričardo Kudrausko ir UAB „Biofabrikas“: 86997,52 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1–2, 51-55 b. l.).
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad jai priklausė kiaulių ferma, esanti (duomenys neskelbtini), šioje fermoje dirbo jos dukra ir anūkas, šis verslas buvo vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. 2003 m. balandžio mėnesio pradžioje antstolio R. Kudrausko padėjėja, nedalyvaujant ieškovei, įsilaužė į fermos patalpas ir išvežė visas ten buvusias kiaules ir fermos inventorių. Ieškovė mano, kad antstolis neturėjo teisės areštuoti ir išvežti ieškovei priklausančio kilnojamojo turto. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2003-03-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-309-03/2003 nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto, o jo nesant – kilnojamojo turto, priklausančio J. T., areštą 8489,74 Lt sumai. Antstolis, anot ieškovės, nepaisė teismo nurodymo ir iškarto areštavo kilnojamąjį turtą, neklausęs J. T. nuomonės, negavęs sutikimo, jai nedalyvaujant. Antstolis nevykdė pareigos informuoti apie savo veiksmus J. T.. Mano, kad antstolis neturėjo teisės perduoti J. T. turtą saugoti išieškotojui UAB „Biofabrikas“ (buvęs pavadinimas UAB „Ukmergės biofabrikas“), kadangi tuo metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ne byla išspręsta iš esmės. Teigė, kad kiaulės buvo gerai prižiūrimos. Mano, kad turto aprašuose kiaulės buvo neteisingai įkainotos. Antstolis aprašė ir areštavo turto tik už 4135,00 Lt, nors teismas nutartyje buvo nurodęs 8489,74 Lt turto arešto mastą. Turtas buvo areštuotas taikant laikinas apsaugos priemones, tačiau J. T. realiai neteko turto, turtas buvo paimtas ir lyg šiol negrąžintas. Nurodytais antstolio veiksmais ieškovei J. T. buvo padaryta materialinė žala – 50900,00 Lt už kiaules, 399,52 Lt žala kaip vykdymo išlaidos vykdant neteisėtus antstolio veiksmus, 35698,00 Lt žala dėl išvežto fermos inventoriaus. Ieškovė dėl neteisėtų antstolio ir UAB „Biofabrikas“ veiksmų patyrė 86997,52 Lt žalą. Anot ieškovės, šią žalą turi solidariai atlyginti abu atsakovai - antstolis R. Kudrauskas ir UAB „Biofabrikas“. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – ieškovė yra garbaus amžiaus, ligota, neturi jokio išsilavinimo, laikotarpiu nuo 2005-03-04 iki 2013-04-17 gydėsi Meškuičių ligoninėje. 2013-04-17 ieškovės sveikata pagerėjo, todėl atsirado galimybė pateikti ieškinį. Ieškovė dėl neteisėtų antstolio veiksmų iki šiol jaučia neigiamas šių veiksmų pasekmes – iš jai priklausančių išmokų yra daromos išskaitos kreditoriams. Prašo teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą ir priteisti dėl antstolio R. Kudrausko ir UAB „Biofabrikas“ neteisėtų veiksmų patirtą žalą solidariai iš antstolio ir UAB „Biofabrikas“.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis R. Kudrauskas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimas atsakovui dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas, nes nepagrįstas įrodymais, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir nėra priežasčių praleistą terminą atnaujinti. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės patikslintą ieškinį atmesti (140-143 b. l.). Nurodė, kad ieškovė apie tariamą savo teisių pažeidimą sužinojo dar tą dieną, kai teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo įvykdyta, nes kiaulės šeriamos ne vieną kartą paroje, todėl ieškovė atvykusi jų šerti turėjo pastebėti, kad kiaulių nėra. Ieškovė po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo kreipėsi į prokuratūrą, kuri nenustatė jokių neteisėtų antstolio veiksmų. Ieškovė galėjo savo tariamai pažeistas teises ginti iki atsigulant į ligoninę, tačiau reikalavimo dėl žalos atlyginimo nekėlė. Ieškovė nepagrindė įrodymais aplinkybių, kad aštuonerius metus būnant ligoninėje negalėjo vesti bylos ir ginti savo teisių per atstovą. Antstolis papildomai nurodė, kad vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vadovavosi įstatymais, įvertinęs tai, kad nekilnojamųjų daiktų areštas būtų neproporcingai pažeidęs išieškotojo teises, nukreipė areštą į kilnojamąjį turtą. Vykdymo procese ieškovė vengė bendrauti su antstoliu. Į ieškovės nuomojamą fermą vykdant teismo nutartį buvo patekta dalyvaujant policijos pareigūnams. Ieškovei ir jos šeimos nariams atsisakius dalyvauti aprašant turtą, aprašytas turtas buvo perduotas saugoti išieškotojui. Ieškovė vykdymo procese nesinaudojo savo teise skųsti antstolio veiksmus, taip pat ir veiksmus dėl turto perdavimo saugoti išieškotojui UAB „Biofabrikas“. Fermoje buvo rasti nusilpę gyvuliai, kurie įvertinti apytiksliai 4135,00 Lt, joks kitas skolininkės turtas nei surastas, nei areštuotas nebuvo. Ieškovė vykdymo procese niekada nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Antstolis vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepadarė jokios žalos, todėl ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas.
Atsakovas UAB „Biofabrikas“ atsiliepime į ieškinį (144-148 b. l.) nurodė, kad nei pirminiame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo UAB „Biofabrikas“, kaip turto saugotojo, veiksmų neteisėtumas, kokie yra atsakovo faktiniai ir įstatyminiai atsakomybės pagrindai. Paaiškino, kad abu atsakovai veikė teisėtai, antstolio veiksmai ir jų pagrindimas buvo žinomi tiek ieškovei, tiek jos šeimos nariams. Nurodo, kad ieškovės teiginiai apie be pagrindo paimtą jos turtą yra nepagrįsti. Ieškovei ir jos šeimos nariams neabejotinai buvo žinoma, kad atsakovui UAB „Biofabrikas“ ginčijamos kiaulės, jų nerealizavus varžytynių metu, buvo perduotos pagal 2003-06-24 turto perdavimo išieškotojui aktą, kurį 2003-07-15 patvirtino teismas. Perimta buvo ne 100 vnt. kiaulių, o 89 vnt. blogos būklės kiaulių ir paršelių, kurių vertė supirkimo kainomis neviršijo antstolio nustatytos. Aplinkybės dėl blogos gyvulių priežiūros buvo užfiksuotos vykdomojoje byloje esančiuose dokumentuose, be to, buvo žinomos aplinkiniams gyventojams. Ieškovės reikalavimas atlyginti žalą dėl dingusio fermos inventoriaus nepagrįstas jokiais įrodymais, ieškovės nurodytas inventorius nebuvo perimtas, to inventoriaus visai nebuvo. Ieškovė per įstatymo nustatytus terminus neginčijo antstolio veiksmų, nereiškė dėl jų pastabų, todėl mano, kad ieškovė siekia pasipelnyti. Ieškovės prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą taip pat nepagrįstas, nepagrįstai apeliuojama į amžių, gydymąsi ligoninėje. Pažymėjo, kad ieškovei buvo teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, o ne intensyvus gydymas, todėl ieškovė galėjo savalaikiai realizuoti savo teisę pareikšti ieškinį dėl žalos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje praleistas ne tik sutrumpintas senaties terminas, bet ir bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas Dalis ginčui reikšmingų dokumentų neišsaugoti.
Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ieškovė J. T. teigė nenorinti bendrauti su teismu. Varė teismą iš savo gyvenamųjų patalpų. Į teismo klausimą ar ieškovei žinoma apie bylą - atsakė, kad byla užvesta, nes ieškovę esą apvogė vagys, kada apvogė neatsimena ir nenori atsiminti. Dėl žalos dydžio ir dingusio inventoriaus sąrašo nieko nepaaiškino. Teigė, kad viską žino ir surašė jos advokatė.
Posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad 2003 m. balandžio pradžioje antstolio padėjėja įsiveržė į ieškovės fermą ir išvežė iš ten visą turtą - kiaules ir fermos inventorių. Tik susipažinus su antstolio pateikta vykdomąja byla paaiškėjo, kad kiaulės buvo išvežtos vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Mano, kad antstolis neteisingai taikė laikinas apsaugos priemones ir jo veiksmai yra neteisėti. Teismas buvo nurodęs taikyti areštą nekilnojamam turtui, o to turto nesant - kilnojamam turtui. Antstolis nepaisydamas teismo nutarties iš karto nukreipė išieškojimą į kilnojamąjį turtą. Antstolis net nesistengė surasti nekilnojamąjį turtą, kryptingai areštavo kilnojamąjį turtą. Antstolis neteikė ieškovei jokios informacijos dėl vykdymo veiksmų, ji net nebuvo kviečiama atlikti turto apžiūrą. Mano, kad antstolis, aprašęs ir areštavęs kilnojamąjį turtą jį neteisėtai perdavė saugoti išieškotojui, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas tą turtą paimti. Atsakovai teigia, kad kiaulės esą buvo blogai prižiūrimos, tačiau tai yra nepagrįsti faktai, nes antstolio padėjėja tiesiog nematė pašarų, kurie buvo vienoje fermos patalpoje, vandens fermoje irgi buvo. Byloje yra pateiktas straipsnis iš spaudos, kur ieškovės ferma aprašoma kaip švari ir pavyzdinga. Kad kiaulės buvo prižiūrimos patvirtina ir raštiški ieškovės pažįstamų žmonių paaiškinimai. Atstovė pažymėjo, kad kiaulės buvo netinkamai įkainotos, kaina neatitiko realios tada buvusios rinkos vertės. Kiaulės ir paršeliai net nebuvo sveriami turto aprašymo metu. Ieškovė arešto aktų niekada nematė, pamatė tik šioje byloje. Po antstolio padėjėjos apsilankymo taip pat dingo ir fermos inventorius. Tačiau susipažinus su turto aprašais paaiškėjo, kad visų tų daiktų antstolis net neaprašė, jie dingo. Žala dėl kiaulių netekimo sudaro viso – 50900,00 Lt, žala dėl neteisėtų antstolio veiksmų - 399,52 Lt vykdymo išlaidos, žala dėl dingusio fermos inventoriaus, kurį išvežė antstolis ir perdavė išieškotojui nors niekaip šio veiksmo ir turto neaprašė – 35698,00 Lt, viso žala 86997,52 Lt. Antstolio kaltė pasireiškė jo neteisėtais veiksmais vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ieškovė nebuvo informuota apie vykdymo veiksmus, vykdymas pirmiausia buvo nukreiptas į kilnojamąjį turtą, kai buvo nekilnojamojo, šie antstolio veiksmai sukėlė žalą. UAB „Biofabrikas“ kaltė dėl žalos atsiradimo pasireiškė tuo, kad įmonė neišsaugojo turto - krito kiaulės ir paršeliai, tai niekur nefiksuota. Iš 2003 m. balandžio mėnesio įvykių matyti, kad antstolis su UAB „Biofabrikas“ veikė iš anksto susitarę, atvyko su specialia technika ir buvo pasiruošę išvežti ieškovės turtą. Fermos inventorius, kuris nebuvo įtrauktas į aprašus, buvo galimai išvežtas kartu su kiaulėmis. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Biofabrikas“ savo atsikirtimuose teigia, kad kiaulės buvo perleistos įmonės nuosavybėn, nes neva kitam antstoliui nepavyko jų parduoti iš varžytinių. Pažymėjo, kad skola UAB „Biofabrikui“ buvo išieškota iš ieškovės pensijos, todėl neaišku kokiu pagrindu buvo užvaldytos ieškovės kiaulės. Prašo atnaujinti senaties terminą, sutinka, kad senaties terminas yra 3 metai, tačiau išmetus laikotarpį nuo 2005 m. kovo 4 d., kai ieškovė pateko į ligoninę, iki 2013 metų, kai buvo iš jos išleista, senaties terminas nebūtų suėjęs. Ieškovė yra beraštė, bemokslė, turi ir klausos, ir regos negalią, yra 87 metų amžiaus. Antstolio veiksmai turėjo tiesioginės įtakos ieškovės sveikatos pablogėjimui, išieškojimai iš senatvės pensijos pablogino jos gyvenimo kokybę. Iki atsigulimo į ligoninę ieškovė dėl dingusių kiaulių ir fermos inventoriaus kreipėsi į visas institucijas – prezidentą, teisingumo ministrą, prokuratūrą, jai skundus rengti padėjo jos vienturtė duktė A. J. ir vaikaitis – K. J.. Valią dėl ginčo išreiškė pati ieškovė, o ne jos giminaičiai. Ieškovė išvažiuojamame posėdyje aiškiai pareiškė valią - paaiškino teismui, kad viską žino ir paaiškins advokatė.
Šalies argumentai
Posėdžio metu antstolis R. Kudrauskas su ieškiniu visiškai nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas nagrinėdamas bylą dėl skolos ieškovui UAB „Ukmergės biofabrikas“ priteisimo iš atsakovės J. T. taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Antstolio padėjėja, kartu su išieškotojo atstovu ir policijos pareigūnais nuvyko pas J. T. į jos gyvenamąją vietą, tačiau nebuvo įleisti. Ieškovės fermoje buvo rasta jos duktė A. J., kuri antstolės padėjėjai ir policijos pareigūnams prisistatė esanti J. T. atstovė pagal įgaliojimą. A. J. buvo supažindinta su teismo nutartimi, tačiau atsisakė vykti apžiūrėti fermos, pasirašyti irgi atsisakė. Pažymėjo, kad surašant bet kurį turto arešto aktą, galimas pilnamečio šeimos nario dalyvavimas, pilnametis šeimos narys – J. T. duktė atsisakė dalyvauti. Civilinio proceso normos numato, kad kai yra grėsmė turtui, jis perduodamas saugoti turto saugotojui. Dėl kiaulių nepriežiūros paaiškino, kad situacija fermoje buvo užfiksuota vykdomojoje byloje esančiuose dokumentuose, padėtis fermoje tą pačią dieną buvo rodyta per televiziją – kiaulės buvo alkanos, ėdė viena kitą, aplink voliojosi gaišenos, nebuvo ne tik pašarų, bet ir vandens. Išieškotojas vykdymo procese buvo pareiškęs prašymą nukreipti išieškojimą į kilnojamąjį turtą, nes nekilnojamasis J. T. turtas jau buvo areštuotas kelių antstolių. Antstolis vykdė turto areštą, o ne realizavimą. Antstolis tik aprašė ir areštavo turtą. Kiaulių kaina buvo nustatyta preliminariai pasitarus su dalyvavusiu veterinarijos specialistu. 2003-04-08 J. T. pateikė toje byloje atsiliepimą į ieškinį, kur nurodė, kad kiaulės krito, nes ji neturėjo galimybių jas prižiūrėti, tai dar kartą patvirtino faktą, kad kiaulių perdavimas saugoti išieškotojui, siekiant tą turtą išlaikyti, kad nežūtų, buvo logiškas ir teisingas toje situacijoje. Šmeižtas yra teigti, kad po antstolio apsilankymo dingo fermos inventorius. Ieškinys pareikštas praėjus vienuolikai metų, antstolį stebina idealiai suvesta fermos ūkio buhalterija, fenomenali ieškovės atmintis. Akivaizdu, kad ieškinys kilęs ne iš ieškovės valios, o galimai iš jos dukters A. J. valios. Prašo ieškinį atmesti, nes jis visiškai nepagrįstas, prašo taikyti senatį ir skirti baudą ieškovei dėl piktnaudžiavimo procesu.
Posėdžio metu atsakovo antstolio R. Kudrausko atstovė advokatė I. Mekienė teismui papildomai paaiškino, kad byloje nematyti pačios ieškovės valios. Šalis, privalanti teismui duoti parodymus, atsisakė juos pateikti, atsisakė paaiškinti savo reikalavimus, nesugebėjo atsakyti net į savo pačios atstovės klausimus, kas kelia dar didesnių abejonių ar tikrai ieškovės valia yra pareikštas šioje byloje nagrinėjamas ieškinys. Byloje ieškovės atstovė neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos. Neįrodyta ir pati žala, nes ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl kiekvienos kiaulės kainos. Antstolio veiksmai buvo teisėti, jie nėra nuginčyti teisme, jie nei karto nebuvo apskųsti. Todėl ir antstolio kaltės nėra. Nėra ir priežastinio ryšio tarp teisėtų antstolio veiksmų ir tariamos žalos, kuri neįrodyta. Ieškinys nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, todėl turėtų būti atmestas. Taip pat mano, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Mano, kad ieškovės argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino nepagrįsti. Senaties terminas prasidėjo nuo gyvūlių paėmimo 2003 m. balandžio 4 d., ieškinys teismui pateiktas tik 2014-02-21. Visi senaties terminai yra suėję. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis reikšdama akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį po beveik vienuolikos metų nuo tariamos teisės tokį ieškinį pareikšti. Papildomai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Posėdžio metu atsakovo UAB „Biofabrikas“ atstovas advokatas A. Biguzas paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu visiškai nesutinka. Byloje neįrodytas nei vienas civilinės atsakomybės elementas. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad antstolio ir UAB „Biofabrikas“ veiksmai buvo visiškai teisėti. Antstolio priimti procesiniai dokumentai, taip pat teismo dokumentai – nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - nėra nuginčyti, todėl jie yra teisėti. Nurodė, kad nežinia kiek byloje veikia pati ieškovė savo vardu ir savo interesais, nes iš bylos duomenų matyti, kad aktyviai dalyvauja jos giminaičiai - duktė ir anūkas, bet ne pati J. T.. Ieškovė išvažiuojamame J. T. neišreiškė savo valios šioje byloje, ji negalėjo paaiškinti faktinių aplinkybių, elgėsi neadekvačiai – tylėjo arba varė teismą iš savo patalpų. Visa tai yra imperatyvus pagrindas pripažinti, kad šalis – ieškovė - byloje nėra tinkama, nes akivaizdžiai atstovaujami ne ieškovės, o J. T. dukters interesai. Dingę daiktai – fermos inventorius - surašyti ne ieškovės, o jos dukters ranka, tai yra, byloje su ieškiniu pateiktas ne ieškovės parengtas dokumentas. Ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes byloje neįrodo nei nuostolių, nei atsakovų kaltės, nei priežastinio ryšio. Prašo skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesu, nes ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti, ieškovės atstovė sąmoningai klaidina teismą – klaidingai nurodo esmines bylos faktines aplinkybes – apie ginčo gyvulių kiekį, gyvulių būklę, paėmimo aplinkybes, patirtus nuostolius, neva neteisėtus atsakovų veiksmus. Ginčas iškeltas nepagrįstai. Byla iškelta net nesusipažinus su vykdomosios bylos dokumentais, prokuratūros medžiaga, tai akivaizdu, kad veikiama piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Papildomai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Iš bylos duomenų matyti, kad antstolio Ričardo Kudrausko kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 98-7004/03 dėl turto arešto pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-309-03. Antstolio R. Kudrausko padėjėja 2003-04-02 surašė aktą, kuriuo konstatavo, kad nei skolininkė J. T., nei jos įgaliotu asmeniu prisistačiusi J. T. duktė A. J. nevykdė antstolio reikalavimo leisti apžiūrėti turtą – kiaules (vykdomoji byla, 1 b. l.). 2003-04-03 akte nurodyta, kad dalyvaujant policijos pareigūnams, išieškotojo atstovams buvo apžiūrėtas skolininkės J. T. turtas – kiaulės. Kiaulės rastos neprižiūrėtos, matėsi kritusių gyvulių, dalis kiaulių – 56 vnt. perduotos saugoti išieškotojui, likusias kiaules – 34 vnt. planuota paimti kitą dieną. Pažymėta, kad gyvuliai nusilpę (vykdomoji byla, 6-7 b. l.). Iš 2003-04-08 pažymėjimo apie turto arešto aktą ir 2003-04-03 bei 2003-04-04 turto aprašų matyti, kad fermos patalpose buvo aprašyta 56 vnt. paršelių ir 33 vnt. paršavedžių kiaulių, viso turto vertė 4035,00-4135,00 Lt, turto aprašymas vyko nedalyvaujant skolininkei ar jos įgaliotam asmeniui (vykdomoji byla, 8-9, 10-12, 13-15 b. l.). Iš vykdomojoje byloje esančių turto aprašų, kitų aktų, surašytų antstolio padėjėjos ir pasirašytų ieškovo atstovų, policijos pareigūnų, matyti, kad kiaulės ir paršeliai buvo laikomi antisanitarinėmis sąlygomis be maisto ir vandens, gyvuliai nusilpę, dalis jų net neatsistoja, patalpose nėra elektros, nematyti pašaro, vandens, guli kritę gyvuliai. Antstolis R. Kudrauskas 2003-04-15 gavo faksogramą iš Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros, kuria prašoma nedelsiant pranešti kokiu pagrindu buvo patekta į J. T. fermas (vykdomoji byla, 23 b. l.). Antstolis 2003-04-16 paaiškino prokuratūrai teismo nutarties vykdymo aplinkybes (vykdomoji byla, 24-25 b. l.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė J. T. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (7 b. l.), ji yra neįgali (8 b. l.). Iš VšĮ Šiaulių rajono PSPC Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės informacijos matyti, kad ieškovė nuo 2005-03-04 iki 2005-07-01 gydėsi Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje slaugos skyriuje, o nuo 2005-07-01 iki 2013-04-17 gyveno ir gydėsi Meškuičių ligoninėje globos skyriuje, jai buvo teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos. 2013-04-17 ieškovė išregistruota iš Meškuičių ligoninės, nes išvyko gyventi pas dukrą A. J. (6 b. l.). Ieškovė pateikė teismui 2001-09-08 publikaciją iš laikraščio „Ūkininko patarėjas“ reklamos skilties (33 b. l.), reklaminiame rašinyje pristatomi nauji kiaulių pašarai ir giriamas ūkininkės J. T. vaikaičio K. J. prižiūrimas kiaulių ūkis. Byloje pateikti ieškovės vaikaičio K. J. pažįstamų žmonių 2014 m. balandžio mėnesio raštiški liudijimai apie idealią J. T. kiaulių fermos būklę, puikią kiaulių priežiūrą, liudijimuose nurodytas detalus prieš dešimt metų fermoje buvusių daiktų ir kiaulių priežiūros inventoriaus aprašymas (34-40 b. l.). UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Splius“ atsiuntė teismui raštus, kad negali pateikti 2003-04-03 ir 2003-04-04 žinių laidų įrašų, nes ištransliuota medžiaga saugoma įstatymų numatytą terminą – 1 metus (49, 125 b. l.). Ieškovė pateikė pažymas iš kurių matyti, kad pagal antstolių patvarkymus vykdyti išskaitymai už skolas iš jos socialinių išmokų (56-114 b. l.). Iš teismo patvirtinto 2003-04-24 turto perdavimo akto matyti, kad išieškotojui ir turto saugotojui UAB „Ukmergės biofabrikas“ buvo perduotas J. T. turtas – 51 vnt. paršelių ir 27 vnt. motininių kiaulių (149, 150-151 b. l.). Iš atsakovo pateikto 2003-04-08 J. T. atsiliepimo, kurį ji teikė 2003 metais Šiaulių rajono apylinkės teismo byloje, matyti, kad J. T. ūkyje krinta kiaulės, ūkis turi finansinių sunkumų, dėl kurių neatsiskaito su UAB „Ukmergės biofabrikas“ (152 b. l.). Iš antstolio A. Bložės pateiktos informacijos matyti, kad iš J. T. buvo vykdomi išieškojimai eilei kreditorių – UAB „Ruvera“ pagal 2003-03-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo įsakymą; UAB „Ukmergės biofabrikas“ pagal 2003-05-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą; P. B. firmai „Santovita“, pagal 2004-06-14 Šiaulių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą; kredito unijai „Žemdirbio gerovė“, pagal 2005-09-16 Šiaulių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą (158 b. l.). Ieškovės pateiktame fermose buvusio turto sąraše detaliai aprašytas ir detaliai įkainotas turtas (159-160 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.
Dėl reikalavimo atlyginti žalą.
Pagrindinis ieškovės J. T. ieškinio reikalavimas yra atlyginti nuostolius, kurie atsirado antstoliui R. Kudrauskui ir UAB „Biofabrikas“ vykdant Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003-03-27 nutartį. Byloje keliamas atsakovų antstolio R. Kudrausko ir UAB „Biofabrikas“ deliktinės civilinės atsakomybės klausimas.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Svarbu pažymėti, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala (asmens turto netekimu). Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum). Be to, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas, kaltė (kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu) yra dar viena būtina civilinės atsakomybės sąlyga.
Antstolio veikla griežtai reglamentuota įstatymų, ir antstoliui pateiktas vykdytinas dokumentas nesuteikia antstoliui teisės interpretuoti šio dokumento turinio, ar vykdyti jį kita, nei teismo nustatyta tvarka. Antstoliui yra suteiktos įstatymų nustatytos funkcijos, t. y. būtent antstolis įgaliotas vykdyti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir užtikrinti, kad visi vykdymo procese atliekami veiksmai būtų teisėti ir pagrįsti. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką.
Ieškovė ieškinyje iš esmės ginčija antstolio ir UAB „Biofabrikas“ veiksmus vykdant Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-309-03 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o būtent - ieškovė teigia, kad antstolis aprašant, apžiūrint turtą, jį įkainojant, perduodant saugoti išieškotojui UAB „Biofabrikas“ elgėsi neteisėtai, tuo pasireiškė jo kaltė dėl žalos atsiradimo. Antstolio veiksmų neteisėtumą ieškovė argumentuoja ir tuo, kad antstolis nepranešė ieškovei apie vykdymo veiksmus. UAB „Biofabrikas“ kaltė dėl žalos pasireiškė tuo, kad buvo neišsaugotas ieškovės turtas – kiaulės ir paršeliai. Ieškovės nuomone, jai kilusi žala yra priežastiniame ryšyje su antstolio ir UAB „Biofabrikas“ neteisėtais veiksmais.
Tam, kad būtų pagrindas taikyti kiekvienam atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovų - antstolio R. Kudrausko ir UAB „Biofabrikas“ civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai).
Teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad antstolio R. Kudrausko veiksmai vykdymo procese buvo teisėti, nes byloje nėra duomenų, kad tie veiksmai – skolininkės J. T. turto (kiaulių) apžiūrėjimas, aprašymas, įkainojimas, perdavimas saugoti išieškotojui UAB „Biofabrikas“ - buvo nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka kaip neteisėti. Darytina išvada, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo veiksmai atlikti laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų, todėl niekaip negalėjo sukelti ieškovei žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad nekilnojamasis ieškovės turtas buvo areštuotas kitų antstolių, todėl atsakovas UAB „Biofabrikas“, būdamas vykdomojoje byloje aktyviu išieškotoju, gynė savo interesus ir teisėtai prašė antstolio nukreipti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą į kilnojamąjį skolininkės J. T. turtą. Skolininkei ir pilnamečiams jos šeimos nariams nedalyvaujant turto arešto veiksmuose, turtą saugoti patikėta išieškotojui. Nesant atsakovų veiksmų neteisėtumo, nėra ir atsakovų kaltės. Antstolis R. Kudrauskas ir UAB „Biofabrikas“ tinkamai vykdė savo pareigas. Nei vienam atsakovui dėl jų veiksmų ar neveikimo ieškovė nereiškė jokių pastabų 2003 metais, kai teismo nutartis buvo įvykdyta. Kilusios žalos dėl kiaulių ir neva dingusio fermos inventoriaus ieškovė neįrodė. Kritiškai vertintinas byloje pateiktas detalus turto aprašymas su įvardintomis gyvulių ir daiktų kainomis, kaip teigia ieškovės atstovė, surašytas J. T. dukros A. J. ranka, diktuojant garbaus amžiaus - 87 metų - ieškovei J. T.. Taip pat abejotini ir byloje pateikti rašytiniai šeimos draugų paaiškinimai - su detaliais, prieš daugiau nei dešimtį metų fermoje matytų daiktų aprašymais.
Remiantis tuo, kas išvardinta, ieškovės ieškinys dėl žalos priteisimo solidariai iš atsakovų atmestinas kaip nepagrįsta, nes ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės elementų.
Dėl ieškinio senaties termino.
Atsakovai posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose ieškovės reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d., ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtys nustatytos CK bei kituose įstatymuose (CK 1.127 str. 1 d.). Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tokiu atveju, kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010).
Nors ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo konstatavimas yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.), tačiau CK 1.131 str. 2 d. įpareigoja teismą svarstyti ir ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, vertinti jų (priežasčių) svarbą, spręsti, ar yra galimybė atnaujinti šį terminą ir ginti pažeistą teisę, be to, pati ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad terminą ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-205/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-338/2007). Ieškinio senaties termino institutu įstatymų leidėjas turėjo tikslą sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą bei kartu užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinant asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir tuo pačiu apsaugant abiejų proceso šalių interesus.
Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta arba nutraukta (CK 1.129?1.130 str.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2003 metų balandžio mėnesio, t. y. nuo antstolio atliktų veiksmų vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškovei jau tada buvo žinoma apie antstolio veiksmus - ieškovė kreipėsi į prokuratūrą norėdama kelti baudžiamąją bylą dėl kiaulių dingimo.
Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ieškovė dėl savo pažeistų teisių kreipėsi tik dabar, nes pagerėjo jos sveikata; anksčiau neturėjo galimybės kreiptis į teismą, nes gydėsi ligoninėje.
Ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į ieškovės interesus. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių buvimo visuomet tenka ieškovui (CPK 12 str., 178 str.), bet ieškovė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių neįrodė. Ieškovė nuo 2003 m. balandžio mėnesio ir vėliau neabejotinai galėjo pareikšti prieštaravimus dėl antstolio veiksmų, pati arba per atstovą, galėjo ginčyti, skųsti antstolio veiksmus, taip pat iš UAB „Biofabrikas“ reikalauti atlyginti tariamą žalą, tačiau su ieškiniu į teismą kreipėsi praėjus daugiau negu dešimčiai metų. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, žinodama apie savo teisių pažeidimą, per visą senaties terminą aktyviai bandė apginti savo teises. Netgi įvertinus tai, kad ieškovė yra senyvo amžiaus, ta aplinkybė, kad reikalavimas pareikštas praėjus daugiau negu dešimčiai metų, leidžia tokį ieškovės elgesį vertinti kaip nerūpestingą ir aplaidų savo teisių gynimą, kuris negali būti pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, kaip ji pati nurodė ieškinyje, ūkiu bendrai rūpinosi su dukra ir vaikaičiu, į kuriuos visą tą laiką galėjo kreiptis pagalbos ir per kuriuos galėjo savalaikiai realizuoti teisę pareikšti ieškinį.
Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad ieškovė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas senaties terminas negali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.).
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.
Dėl baudos paskyrimo.
Civilinio proceso normos numato teismui teisę paskirti šaliai, piktnaudžiaujančiai savo teisėmis, baudą (CPK 95 str.). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Taip pat teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesu atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą.
Byloje yra atsakovų prašymai skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu. Teismui sprendžiant klausimą dėl šalies piktnaudžiavimo savo teisėmis, pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.), šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.).
Pažymėtina, kad teismui išvažiuojamojo teismo posėdžio metu kilo abejonių dėl ieškovės valios pareikšti ieškinį. Ieškovė J. T. ne tik atsisakė bendrauti su teismu, duoti paaiškinimus dėl ieškinio, bet ir apskritai nereagavo į teismo bei šalių atstovų klausimus, nereagavo ir į savo advokatės klausimus. Atsisakė detalizuoti žalos dydį, kurį ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų.
Iš bylos duomenų ir eigos matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą visiškai neišanalizavusi ginčijamos situacijos, nors galimybė susipažinti su vykdomąja byla jai buvo suteikta dar iki ieškinio pateikimo teismui (3 b. l.). Ieškovė pareiškė ieškinį nesusipažinusi su vykdomąją byla, kurioje priimti jos ginčijami teisėti (tai yra nenuginčyti teismine tvarka) antstolio veiksmai. Dėl minėtų priežasčių ieškovė bylos eigoje vis siekė tikslinti ieškinį, įtraukdama naujas šalis ir išplėsdama ieškinio dalyką. Ieškovė atsisakė duodi paaiškinimus teismui dėl savo reikalavimų, varė teismą iš savo gyvenamosios vietos, taip reikšdama nepagarbą teismui ir gaišindama teismo ir proceso dalyvių laiką. Išnagrinėjus bylą akivaizdu, kad toks piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis sąlygojo aiškiai nepagrįstus ieškinio reikalavimus dėl tariamos žalos už dingusias kiaules ir dingusį fermos inventorių. Teismas mano, kad byloje yra nustatytas ieškovės J. T. piktnaudžiavimas proceso teisėmis, tačiau vadovaujantis protingumo principu, teismui įvertinus garbų ieškovės J. T. amžių ir sudėtingą sveikatos būklę, jai, už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, bauda neskirtina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, atsakovams iš ieškovės priteistinos jų patirtos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą (153-154, 210-211 b. l.) (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovų patirtos išlaidų sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 nustatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui antstoliui Ričardui Kudrauskui 1200,00 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovės J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Biofabrikas“ 3025,00 Lt (trijų tūkstančių dvidešimt penkių litų) išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.